Administracinė byla Nr. A-3647-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05802-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ (tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2017 m. gegužės 7 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. NUT-K-15-01784 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kurioje nurodyta: „Taikoma poveikio priemonė 1 lygio neatitiktis – įspėjimas. Nurodyti korekciniai prevenciniai veiksniai – Šiais metais pašarinių pupų laukas Nr. 1 (16,40 ha) dėl padarytų pažeidimų sertifikuojamas kaip „neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų“ ir jam iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Iš jo gautą produkciją galima realizuoti tik kaip įprastinę“; 2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 8/2015 (toliau – ir Apeliacinės komisijos sprendimas), kuriuo paliktas galioti VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. NUT-K-15-01784 priimtas sprendimas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir ekologinio ūkininkavimo pažeidimo nepadarė, todėl šiuo atveju nėra būtinų administracinės atsakomybės sąlygų. Ginčijami sprendimai grindžiami 2015 m. rugpjūčio 27 d. kasmetinio tikrinimo metu iš kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403 lauko Nr.J (16,40 ha) paimto pašarinių pupų (žalios masės) mėginio tyrimu, kurį atlikusi akredituota Vokietijos laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien“ GmbH (toliau – ir Vokietijos laboratorija) pašarinių pupų mėginyje nustatė neleistiną sintetinio insekticido veikliąją medžiagą – Lambda cihalotriną (0,065 mg/kg). Pareiškėjas nesutiko su atlikto tyrimo rezultatais ir teigė, kad jis nuo 2007 m. ūkininkauja ekologiškai, laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir jokių sintetinių medžiagų nenaudoja. Medžiaga patikrinimui paimta pagal iš anksto sudarytą mėginių atrinkimo planą kasmetinio tikrinimo metu ekologiniame lauke, kuriame auginamos pupos, paimtas lauko pupų antžeminės augalo dalies mėginys buvo imamas maždaug 20–30 m nuo kelio vienoje vietoje, buvo suformuoti mėginio pavyzdžiai, kurių plombų numeriai 941478 (paliktas ūkyje), 941479 ir 941477. Būdamas užtikrintas neigiamais patikros rezultatais pareiškėjas sutiko, kad mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje ir savo parašu patvirtino, kad mėginio atrinkimo akte pateikta informacija teisinga.
3. Pareiškėjas nurodė, kad iš VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 16 d. rašto sužinojęs apie atlikto mėginio tyrimo rezultatus pareiškėjas kartu su antstoliu nuvyko prie kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403 lauko Nr. 1 (16,40 ha). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjo sklype nėra jokių traktoriaus vėžių. Sklypas iš vienos pusės ribojasi su mišku, iš šoninių pusių – su melioracijos grioviu ir ekologiniu V. L. lauku, už šio lauko yra kito ūkininko ekologinis laukas, iš kitos pusės – kelias, už kurio yra ūkininko K. M. įprastinės žemės ūkio produkcijos laukas, kuriame augo žieminiai kviečiai. Minėtame kviečių lauke aiškiai matomos technologinės traktoriaus vėžės kas 8 m. Artimiausia pareiškėjo laukui ūkininko technologinė vėžė yra 5 m nuo kelio, ji lygiagreti esamam keliui, nuo pareiškėjo ekologinio lauko pasėlių iki ūkininko K. M. lauko pasėlių yra 11 m atstumas ir tai atstoja tinkamą apsaugos juostą ekologinio ūkio laukui. Sintetinio insekticido Lambda cihalotrino atsiradimui pareiškėjo ekologiniame lauke yra tik viena teorinė galimybė, t. y. minėto insekticido veikliosios medžiagos naudojimas įprastiniame K. M. žemės ūkio lauke nesilaikant būtinųjų augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių. Tokiai prielaidai pagrįsti pareiškėjas surinko K. M. lauke likusias iškultų žieminių kviečių dalis ir pateikėjas ištirti akredituotai laboratorijai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialui Agrocheminių tyrimų laboratorijai. Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius atitinka standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir yra akredituotas augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tyrimų srityje. Pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. gavo tyrimų protokolą Nr. A.389, kuriame nurodoma, kad tirtų žieminių kviečių mėginyje Lambda cihalotrino likutis nerastas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui kilo abejonės dėl akredituotos Vokietijos laboratorijos atlikto tyrimo tikslumo, todėl jis, turėdamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. kasmetinio tikrinimo metu paimtą mėginį, paliktą jo ūkyje, rašydamas apeliaciją Apeliacinei komisijai prašė papildomai ištirti jo turimą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje ir papildomai ištirti jo pateiktą pašarinių pupų mėginį, taip pat prašė išreikalauti iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenis apie ūkininko K. M. naudojamas chemines medžiagas, nes pagal minėtos institucijos interneto svetainėje pateikiamus duomenis insekticido veiklioji medžiaga Lambda cihalotrinas yra augalų apsaugos produktų „Kaišo 50 EG“ ir „KarateZeon 5CS“ sudedamoji medžiaga ir šiais augalų apsaugos produktais, be kitų augalų, gali būti apdorojami žieminiai ir vasariniai kviečiai, o pupų purškimui jis nenaudojamas.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad Apeliacinė komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, toks sprendimas yra formalus, priimtas pažeidžiant viešumo principus ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtintos Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacijų nagrinėjimo tvarkos (TV-14) (toliau – ir Apeliacijų nagrinėjimo tvarka) 23 punktą, numatantį, kad posėdžio metu gali būti nuspręsta atlikti papildomus veiksmus ir kviesti specialistus konsultacijoms. Pareiškėjas akcentavo, kad Apeliacinė komisija nurodė, jog pareiškėjo saugomo mėginio ištyrimas akredituotoje laboratorijoje nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl neaišku, kam ir kokiu tikslu ūkininkui yra paliekamas saugoti papildomas mėginys. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam ištyrus savo pašarines pupas (mėginys paimtas kūlimo metu) Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute, nustatyta, kad tirtame pašarinių pupų mėginyje pesticidų nerasta. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad apie numatomą Apeliacinės komisijos posėdį pareiškėjui buvo pranešta paprastu paštu siunčiamu laišku, kurį pareiškėjas gavo jau po Apeliacinės komisijos posėdžio ir dėl to negalėjo dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, pareiškėjas teigė, kad taikomos sankcijos yra labai griežtos ir neadekvačios.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 25 d. sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-0171 8 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2 p.) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti jo vykdomą veiklą. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Všj „Ekoagros" atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir surašė Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-15-01789 (toliau – ir Protokolas). Tikrinimo metu iš pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio lauko Nr. 1 (16,40 ha), kontrolinis žemės sklypo Nr. 114551-4403, paimtas pašarinių pupų (žalia masė) mėginys, surašytas mėginio atrinkimo aktas Nr. 15-151 MA. Su Protokole pateikta informacija pareiškėjas sutiko, patvirtindamas savo sutikimą parašu, taip pat sutiko, kad paimtas mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje. Atrinktas mėginys iš pareiškėjo ūkio lauko Nr. 1 buvo išsiųstas akredituotai Vokietijos laboratorijai, iš kurios 2015 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakymas, patvirtinantis, kad mėginyje buvo nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino likučiai (0,065 mg/kg). Vadovaudamasis gautais tyrimo rezultatais atsakovas priėmė Nutarimą. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, priėmė Apeliacinės komisijos sprendimą. Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės), 20, 30, 45.1 punktais ir Všį „Ekoagros" direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) neatitiktimi Nr. 25 pareiškėjui pagrįstai pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas be termino.
7. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 2 straipsnio d punktu ūkio subjektas atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis. Apeliacinės komisijos sprendime konstatuota, kad faktui, jog lauke Nr. 1, kontrolinis žemės sklypo Nr. 114551-4403, ekologinėje gamyboje neleistinas medžiagas (pesticidus) panaudojo trečias asmuo, įrodymų nepakanka.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje rastos nelestinos medžiagos – sintetiniai pesticidai, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Reglamentas Nr. 889/2008) II priede, kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje, todėl pareiškėjo padarytiems pažeidimams pagrįstai pritaikyta 1 lygio poveikio priemonė.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo ištirti savo saugomą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje, tačiau to nepadarė. VšĮ „Ekoagros“ tirti mėginių kitoje laboratorijoje neprivalo, nes Vokietijoje esanti laboratorija yra akredituota laboratorija, su kuria atsakovas yra sudaręs sutartį. Atsakovas tirti saugomą kontrolinį mėginį Vokietijos laboratorijoje galėjo ir gali, tačiau jis tokio prašymo nepateikė, taip pat šiuo atveju svarbus ir laiko faktorius. Atsakovas pažymėjo, kad net jeigu būtų atliktas papildomas mėginio tyrimas, gauti tyrimo rezultatai negalėtų paneigti 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikto akredituotos laboratorijos atsakymo.
10. Atsakovas nurodė, kad Apeliacinė komisija skundo nagrinėjimo metu išnagrinėjo visus gautus ir turimus dokumentus, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas Nutarimas, todėl Apeliacinės komisijos sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir motyvuotas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie posėdį ir Apeliacinė komisija turėjo skirti kitą posėdžio datą, yra nepagrįsti. Apeliacinės komisijos posėdis vyko 2015 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie Apeliacinės komisijos posėdžio datą. Pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, likus pakankamai laiko pasirengti posėdžiui ir užtikrinti dalyvavimo posėdyje galimybes. Pranešimas apie įvyksiantį posėdį pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. spalio 21 d., paprasta neregistruota pašto siunta. Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 21 punkte nustatyta, jog apeliantų neatvykimas į Komisijos posėdį (kai jie to pageidavo ir jiems buvo pranešta), nėra kliūtis nagrinėti apeliaciją ir priimti sprendimą, todėl Apeliacinė komisija neturėjo pareigos skirti kitą posėdžio datą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis atliko skunde teismui nurodytus veiksmus (dirvožemio tyrimą cheminėms medžiagoms nustatyti ir kt.), kas kelia pagrįstą abejonę dėl pareiškėjo pateiktų argumentų tikrumo, taip pat pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių akredituota laboratorija Vokietijoje nėra tinkama pakartotiniam likusio mėginio tyrimui atlikti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Apeliacinės komisijos sprendimą ir įpareigojo Apeliacinę komisiją laikantis teisės aktų reikalavimų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 14 d. skundą; kitą skundo dalį atmetė.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
II.
15. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo G. L. skundą ir panaikino skundžiamus sprendimus.
16. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad skundžiamas Nutarimas buvo grindžiamas vieninteliais Vokietijos laboratorijoje 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikto tyrimo (analitinės ataskaitos Nr. AR- 15-SP-093769-01) rezultatais, kurie patvirtino, jog pašarinių pupų (žalios masės) mėginyje Nr. 941479, paimtame iš pareiškėjo ekologinio ūkio kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403, lauko Nr. 1 (16,40 ha), nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino 0,065 mg/kg likučiai. Tyrimo metu rasta sintetinė insekticido veiklioji medžiaga Lambda cihalotrinas nėra įvardinta Reglamento Nr. 889/2008 II priede, kaip produktas, leistinas naudoti ekologinėje gamyboje. Atsakovas, nustatęs šiuos pažeidimus, skundžiamu Nutarimu taikė pareiškėjui I lygio poveikio priemonę – įspėjimą be termino, pareiškėjo ekologinio ūkio pupų laukas Nr. 1 (16,40 ha) buvo sertifikuojamas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl neleistinos medžiagos – sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino naudojimo, taip pat jam iš naujo buvo numatytas pereinamasis laikotarpis bei iš pareiškėjo ekologinio ūkio pupų lauko gauta produkcija galėjo būti realizuojama tik kaip įprastinė.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme 2016 m. birželio 17 d. pateikė visiškai skirtingus toje pačioje Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto tyrimo (analitinės ataskaitos AR-16-ST-037869-01) rezultatus, kurie patvirtino, jog mėginyje Nr. 941478 sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino nerasta. Šiam tyrimui buvo pateiktas iš to paties pareiškėjo ekologinio ūkio pašarinių pupų lauko, tuo pačiu metu paimtas pašarinių pupų augalo žaliųjų stiebų masės mėginys Nr. 941478, kuris kontrolinio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paliktas pareiškėjui.
18. Teismas atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktus specialistės, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus vyriausioji chemikės (toliau – specialistė), paaiškinimus, kad abu tyrimai Vokietijos laboratorijoje atlikti skirtingais metodais ir, specialistės teigimu, 2016 m. birželio 1 d. atlikto tyrimo metodas yra tikslesnis už 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo metu naudotą metodą. Specialistė paaiškino, kad galimai neleistinos sintetinio insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino likučiai buvo nustatyti pareiškėjo ūkio pašarinių lauko pupų antžeminės augalo dalies (stiebų žalios masės) mėginyje Nr. 941479 dėl to, jog žaliojoje augalų masėje, nagrinėjamo ginčo atveju – pašarinių pupelių stiebuose, įprastai yra daug cheminių organinių medžiagų, kurios galėjo būti tyrimo metu neteisingai identifikuotos kaip insekticido veiklioji medžiaga – Lambda cihalotrinas. Specialistės teigimu, 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikto tyrimo rezultatai dėl žalioje augalų masėje rastos medžiagos Lambda cihalotrino nėra pakankamai patikimi, nes pakartotinio 2016 m. birželio 1 d. tyrimo metu Lambda cihalotrino cheminės medžiagos žalioje augalų masėje nenustatyta. Be to, specialistė nurodė, jog Lambda cihalotrinas yra augalų apsaugos priemonės sudedamoji medžiaga, kuria įprastai apdorojama kita žemės ūkyje auginama produkcija: kviečiai, miežiai, rugiai, bulvės ir t. t., tačiau pupų apsaugai ši medžiaga nėra naudojama, kadangi neturi šiam augalui apsaugos poveikio.
19. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog kiti pareiškėjo pateikti įrodymai objektyviai ir nuosekliai papildo ir patvirtina specialistės paaiškinimus apie tai, kad Vokietijos laboratorijoje atliko pirminio 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatai abejotini: pareiškėjo pateiktas antstolės J. B. 2015 m. sausio 5 d. faktinių aplinkybių protokolas Nr. A389 patvirtina, jog pareiškėjo ekologinio ūkio kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403 pupų lauke Nr. 1 (16,40 ha) nėra jokių traktoriaus technologinių vėžių įgalinančių konstatuoti, kad pupų laukas apskritai būtų apdorojamas kokiais nors cheminiais preparatais; Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2015 m. spalio 12 d. tyrimų protokolas patvirtina, jog kito ūkininko gretimame lauke auginamų žieminių kviečių augaluose Lambda cihalotrino likučių nerasta ir tai paneigia teorinę galimybę, jog insekticido veiklioji medžiaga Lambda cihalotrinas pateko iš kito ūkio į pareiškėjo pupų lauką, bei patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas taip pat nenaudojo šios medžiagos pupų apsaugai; taip pat Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015 m. gruodžio 1 d. tyrimų protokolas Nr. 1- 15/234441/1CH patvirtina, jog pareiškėjo pašarinių pupų lauko derliuje insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino nėra.
20. Teismas, atsižvelgęs į minėtus byloje pateiktus įrodymus, vertino Vokietijos laboratorijoje atliko pirminio 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatus kaip abejotinus ir nepatikimus bei nepatvirtinančius fakto, jog pareiškėjas ekologinės gamybos ūkyje naudojo neleistiną cheminę medžiagą Lambda cihalotriną.
21. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog pareiškėjo iniciatyva atlikto tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos pareiškėjui palikto mėginio Nr. 941478 pakitusios savybės, kad nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikto pirminio tyrimo Vokietijos laboratorijoje iki pareiškėjo iniciatyva 2016 m. birželio 1 d. atliko pakartotino tyrimo, t. y. per 9 mėnesius Lambda cihalotrino koncentracija mėginyje galėjo sumažėti. Teismas nurodė, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 30 d. rašto Nr. 1S-619 teiginiai patvirtina, jog augalų likučiai mėginyje yra stabilūs 26 mėnesius, jeigu jie laikomi ne aukštesnėje nei -18 laipsnių C temperatūroje. Teismas byloje nenustatė jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjui perduotas saugoti tyrimo mėginys buvo netinkamai laikomas ar būtų pažeista jo plomba. Atsakovo teismo posėdyje pateikti Vokietijos laboratorijos paaiškinimai dėl minėtų skirtingų Vokietijos laboratorijoje atliktų tyrimo rezultatų yra susiję su Lambda cihalotrino skilimo greičiu dirvožemyje, tačiau ne augalu stiebų žaliojoje masėje, todėl negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip neabejotini ir patikimi įrodymai, patvirtinantys insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino skilimo procesą pupelių stiebų žaliosios masės mėginyje, reiškiantį jog Lambda cihalotrino kiekis dėl skilimo proceso galėjo pakisti.
22. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje skundžiamų aktų teisėtumui pagrįsti neužteko objektyvių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo naudojama neleistina cheminė medžiaga Lambda cihalotrinas, todėl skundžiami administraciniai aktai nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos.
23. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo Apeliacinė komisija skundžiamo sprendimo taip pat nepagrindė nuoseklia, ištirtų bei patikrintų duomenų ir argumentų visuma. Komisija, tirdama pareiškėjo skundą, nesiėmė jokių veiksmų tikslinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir iš esmės nevertino nesutikimo su skundžiamu nutarimu priežasčių, neišklausė pareiškėjo ar jo atstovo, neprašė jų paaiškinti susijusių aplinkybių, pareiškėjui nesutinkant su tyrimo rezultatais, pakartotinai netyrė kontrolinio mėginio, nors tokia galimybė išplaukia iš Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros (PR-08), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-28, turinio, jog kontrolinis mėginys saugomas ne mažiau nei 18 mėnesių nuo paėmimo dienos. Taigi, Apeliacinė komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų, nepagrindė savo sprendimo neabejotinais duomenimis, todėl dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Apeliacinės komisijos sprendimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu.
III.
24. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismo sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 dalyje, Ekologinio žemės ūkio taisyklių 30 punkte, ir Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo neatitiktyje Nr. 25 įtvirtintoms nuostatoms.
24.2. Akredituotos Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimų rezultatai buvo ir yra vienintelis, tačiau neabejotinai pakankamas ir teisėtas įrodymas, kurio pagrindu pareiškėjui pritaikytos nustatytos poveikio priemonės. Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 neatitiktyje nustatyta, jog poveikio priemonė, kuri buvo pritaikyta pareiškėjui, taikoma, jeigu patikros metu arba pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose panaudotos neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai. Analizuojant cituotą teisės normą nekvestionuotina, jog jokių kitų papildomų įrodymų rinkti, ar veiksmų atlikti VšĮ „Ekoagros“ neprivalo ir negali. Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimų rezultatai, kurie patvirtino neleistinų medžiagų buvimą, kaip tiesioginis įrodymas byloje, nėra nuginčyti ar paneigti.
24.3. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu akcentavo laiko trukmę nuo priminio mėginio ištyrimo iki antrojo, ir tai, jog Lambda cihalotrinas yra itin greitai skylanti medžiaga, dėl ko 2016 m. birželio 1 d. ištirtame mėginyje jos likučių nebuvo nustatyta.
24.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialistė patvirtino, jog laiko veiksnys galėjo turėti įtakos skirtingiems tyrimų rezultatams, kadangi Lambda cihalotrinas yra greitai skylanti medžiaga: teismo posėdžio metu specialistė pažymėjo, kad „kai yra laikyta 9 mėnesius, negali gauti 100% atsikartojamumo. <...> Po tiek laiko neaišku, kiek tos medžiagos suiro, jei jos buvo. <...> Mėginys yra išlaikytas šiek tiek ilgai. <...> Sunku daryti išvadas, gali būti ir taip ir taip. <...> „Sunku pasakyti, naudojo, nenaudojo, bet praėjus ilgam laikui neįrodysi to dalyko, nes jo augalinėj masėj nerasi“ (2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 32:43 min.).
24.5. Skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Valstybinė augalininkystės tarnyba) 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. 1S-619 nurodytais teiginiais, jog „augalų likučiai yra stabilūs 26 mėnesius, jeigu jie laikomi ne aukštesnėje nei -18 laipsnių C temperatūroje, tačiau šiame rašte nėra nurodytas konkretus šaltinis, kurio duomenimis remiantis Valstybinė augalininkystės tarnyba pateikė tokią informaciją. Minėtą raštą parengusi Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja, atsakydama į atsakovo užklausimą, atsiuntė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadas dėl Lambda cihalotrino (toliau – ir ESFA išvados), nurodydama išvadų 55 psl., tačiau jame nėra informacijos, kad augalų likučių mėginiai stabilūs, likučių stabilumas nurodytas produktams, t. y. daug vandens turintiems produktams, sausiems produktams, daug aliejaus turintiems produktams ir nurodoma, kad tai negalutiniai duomenys, o informacijos apie laikymo temperatūrą apskritai nepateikta. ESFA išvados patvirtina, kad Lambda cihalotrinas yra greitai suyranti medžiaga. Taigi teismas, skundžiamame sprendime vadovavosi Valstybinės augalininkystės tarnybos raštu, kurio turinio teisingumo ir turinio netyrė ir nevertino. Dokumentu, kurio turinys neatitinka tikrųjų duomenų, remtis priimant sprendimus teismas negali.
24.6. Nustatydamas aplinkybę, ar mėginys laikytas tinkamai, teismas rėmėsi išimtinai pareiškėjo ir jo atstovės duotais paaiškinimais, jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialistė pažymėjo ir tai, kad įtakos produkto skilimui galėjo turėti gan ilgas pareiškėjo mėginio transportavimas, kai mėginys pirmiausiai buvo nugabentas į Lenkiją, o tik vėliau į Vokietiją.
24.7. Teismas, spręsdamas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimų rezultatų nepatikimumo, rėmėsi specialistės paaiškinimais ir išvadomis, tačiau, atsakovo nuomone, specialistės paaiškinimai ir išvados yra objektyviais duomenimis nepagrįsti jos pačios samprotavimai, nuomonė, pagrįsti visa eile abejonių. Specialistė iš esmės negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus ir aiškiai išdėstyti savo minčių, paaiškinimų, kurie turėtų būti pagrįsti mokslinėmis išvadomis.
24.8. Teismas rėmėsi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015 m. gruodžio 1 d. tyrimų protokolo Nr. 1-15/234441-1CH duomenimis, tačiau šio tyrimo išvados nepaneigia akredituotos laboratorijos „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH" pateikto tyrimo išvadų. Naujas pašarinių pupų (grūdų) mėginys, kurį ištyrė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, buvo imamas nedalyvaujant atsakovo, turinčio teisę atlikti sertifikavimo procedūras, atstovams ir buvo paimtas ne iš lauko, o iš aruodo po pupų nukūlimo. Pupos auga ankštyse ir purškiant augalą jos yra apsaugomos, t. y. negauna tiesioginio sąlyčio su chemine medžiaga. Būtent Lambda cihalotrinas (insekticidas) naudojamas tam, kad sunaikintų kenkėjus, kurie pažeidžia augalo lapus ir ankštis ir gali sumenkinti pupų derlių, todėl nėra galimybės kategoriškai konstatuoti, kad imant mėginį nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai. Mėginys buvo paimtas praėjus keliems mėnesiams po pirminio mėginio paėmimo. Be to, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nėra akredituotas tokiems tyrimams atlikti, teismas tai turėjo įvertinti ir į tai atsižvelgti, tačiau to nepadarė.
24.9. Teismo, remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2015 m. spalio 12 d. tyrimų protokolu, pateiktas motyvas, jog kaimyno lauke nerasta Lambda cihalotrino ir tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas nenaudojo šios medžiagos, yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaudamasis šiuo tyrimų protokolu, kaip įrodymu, kurio pagrindu yra priimamas sprendimas, teismas netyrė, kokią procedūrą imant mėginį taikė pareiškėjas, o taip pat niekas, išskyrus patį pareiškėją, nepatvirtino, kad mėginys tikrai paimtas iš kaimyninio lauko, nes mėginio ėmimo metu lauko valdytojas nedalyvavo.
24.10. Antstolės J. B. faktinių aplinkybių protokolu tik konstatuota, jog 2015 m. spalio 5 d. pareiškėjo ginčo lauke nėra traktoriaus vėžių, tačiau tai nepaneigia akredituotos Vokietijos laboratorijos nustatytų mėginio tyrimo rezultatų.
24.11. Pareiškėjas nei VšĮ „Ekoagros“, nei VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai nepateikė rašytinio motyvuoto prašymo, kaip tai numato procedūra, pakartotinai ištirti mėginį, nors galėjo tai padaryti ir ši teisė jam buvo žinoma. Atsakovas neprivalo savo iniciatyva tirti mėginio pakartotinai, be to, būtinas Pareiškėjo sutikimas apmokėti pakartotinio tyrimo išlaidas, kaip tai numato Sutartis.
24.12. Teismo argumentus, kad, remiantis specialistės paaiškinimais, Lambda cihalotrinas pupų apsaugai nėra naudojamas, kadangi, specialistės teigimu, neturi šiam augalui apsaugos poveikio, paneigia Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. Al-442 „Dėl insekticido KARATE SPRAY įregistravimo neprofesionaliam naudojimui“ (toliau – ir Įsakymas), kurio 1.1 punkte nustatyta, kad insekticido KARATE SPRAY veiklioji medžiaga – Lambda cihalotrinas; 1.5 punkte, be kita ko, nurodoma, kad insekticidas naudojamas pupoms; taip pat nurodyta, kad jis gali būti naudojamas likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki derliaus nuėmimo, tai reiškia, kad jis galėjo būti panaudotas antroje vegetacijos pusėje, o tai paneigia specialistės teiginius, kad „tame mėginyje faktiškai negalėjo būti Lambda cihalotrino, nes paimtas vasaros gale, todėl natūraliai aplinkoj turėjo būti suiręs“. Taigi, teismas, priėmė sprendimą vadovaudamasis neteisingais specialistės paaiškinimais, nebuvo akyvus tirdamas ir vertindamas įrodymus.
25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Valstybinės augalininkystės tarnybos 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. 1S-619 aiškiai nurodyta, kad augalų likučių mėginiai yra stabilūs 26 mėnesius, jei laikomi ne aukštesnėje nei -18 laipsnių C temperatūroje. Atsakovas minėto rašto niekada neginčijo ir teisme nepateikė jokių įrodymų jam paneigti.
25.2. Atsakovas turėjo dar vieną tuo pat metu paimtą pašarinių pupų augalinės masės mėginį, kurio neištyrė. Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūroje (PR-08) (6 leidimas) nurodyta, kad vienas mėginio pavyzdys paliekamas saugoti įstaigoje kaip atsarginis mėginys, jei būtų suabejota tyrimų rezultatais (5 lapas). Be to, mėginį paėmęs atsakovo specialistas, kuris šioje byloje apklaustas kaip liudytojas, G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paimtus mėginius laikė nesandarius, t. y. neužklijuotus, o juos užklijavo tik išvykdamas iš ūkio. Tai aiškiai įrodo, kad mėginiai neatitiko sandarumo reikalavimų, jie turėjo tiesioginį kontaktą su aplinka.
25.3. Specialistės teikti paaiškinimai nekėlė jokių abejonių, buvo aiškūs ir nuoseklūs. Be to, ji nurodė, kad Lambda cihalotrinas „negalėjo suirti per 9 mėn. laikomame mėginyje“. Apeliaciniame skunde aprašant specialistės parodymus vartojami tik iš konteksto parinkti žodžiai, kurie neatskleidžia viso liudijimo esmės.
25.4. Pareiškėjas apeliacijoje Apeliacinei komisijai prašė papildomai ištirti jo turimą mėginį, kviesti jį į apeliacijos posėdį, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, buvo priimtas nemotyvuotas, formalus sprendimas už pareiškėjo akių; be to, atsakovą pareiškėjas ragino atlikti savo turimo mėginio tyrimą, tačiau gavo formalų atsakymą, kad byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje.
25.5. Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015 m. gruodžio 1 d. tyrimų protokolo Nr. 1-15/234441-1CH, pareiškėjas pažymi, kad mėginio paėmimo metu buvo surašytas mėginio atrinkimo aktas, kuriame nurodyta tiksli mėginio paėmimo vieta, laikas, mėginio paėmime dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjas. Mėginys laboratorijoje gautas 2015 m. lapkričio 13 d. Tiek laboratorija, tiek atliktas tyrimas yra akredituotas ir tai įrodo pateikti dokumentai; Lietuvoje nėra atliekami akredituoti tyrimai žaliai masei tirti, o pačioms pupoms tirti tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. NUT-K-15-01784 ir Apeliacinės komisijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 8/2015, kuriuo paliktas galioti VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. NUT-K-15-01784 priimtas sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
29. Skundžiamais sprendimais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuotas draudžiamų sintetinių cheminių medžiagų – sintetinio insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino naudojimas, taip pažeidžiant ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, ir nuspręsta taikyti I lygio poveikio priemonę – įspėjimą be termino, pareiškėjo ekologinio ūkio pupų laukas Nr. 1 (16,40 ha) buvo sertifikuojamas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų, taip pat jam iš naujo buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, bei iš pareiškėjo ekologinio ūkio pupų lauko gauta produkcija galėjo būti realizuojama tik kaip įprastinė.
30. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ „Ekoagros“ atstovas atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir surašė Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą (I t., b. l. 69–76). Patikros metu iš pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403, pupų lauko Nr. 1 (16,40 ha), buvo paimti trys pašarinių pupų (žalios masės) mėginiai, surašytas mėginio atrinkimo aktas Nr. 15-151 MA (I t., b. l. 77). Patikros metu paimtas vienas iš mėginių Nr. 941479 buvo išsiųstas akredituotai Vokietijos laboratorijai „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH”, kitas mėginys Nr. 941478 buvo paliktas pareiškėjui (I t., b. l. 32). Vokietijos laboratorija 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė tyrimo (analitinės ataskaitos Nr. AR-15-SP-093769-01) rezultatus (I t., b. l. 119–124), patvirtinančius jog pašarinių pupų (žalios masės) mėginyje Nr. 941479, paimtame iš pareiškėjo ekologinio ūkio kontrolinio žemės sklypo Nr. 114551-4403, lauko Nr. 1 (16,40 ha), nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino 0,065 mg/kg likučiai. Tyrimo metu rasta sintetinė insekticido veiklioji medžiaga Lambda cihalotrinas nėra įvardintas Komisijos Reglamento Nr. 889/2008 II priede, kaip produktas, leistinas naudoti ekologinėje gamyboje. Apie šiuos tyrimo rezultatus VšĮ „Ekoagros“ pareiškėją informavo 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. LSK-K-15-08945 (I t., b. l. 82–83).
31. Atsakovas, nustatęs šiuos pažeidimus pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, priėmė skundžiamą 2015 m. rugsėjo 14 d. Nutarimą (I t., b. l. 50–53).
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 8/2015 (I t., b. l. 46–49) paliko galioti VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 14 d. Nutarimą ir apie tai 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. LSK-K-15-10614 informavo pareiškėją (I t., b. l. 99).
33. Pareiškėjas kreipdamasis į Apeliacinę komisiją, o vėliau – į teismą, neigė naudojęs neleistiną cheminę medžiagą – Lambda cihalotriną, ir pateikė papildomus įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo sklype nematyti techninių vėžių, ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus tyrimo protokolą Nr. A 389, kuriame užfiksuoti kviečių, pareiškėjo teigimu, augintų kaimyno žemės sklype, tyrimo rezultatai), siekdamas paneigti draudžiamo preparato naudojimą ekologiniame ūkyje bei įrodyti, kad atsakovo taikytos poveikio priemonės pritaikytos nepagrįstai, nesant objektyvių ir neabejotinų pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
34. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas be kita ko pateikė Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto tyrimo (analitinės ataskaitos AR-16-ST-037869-01) rezultatus, kurie patvirtino, jog mėginyje Nr. 941478 Lambda cihalotrino nerasta (II t., b. l. 64–71). Šiam tyrimui buvo pateiktas iš to paties pareiškėjo ekologinio ūkio pašarinių pupų lauko, tuo pačiu metu, paimtas pašarinių pupų augalo žaliųjų stiebų masės mėginys Nr. 941478, kuris kontrolinio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paliktas pareiškėjui (I t., b. l. 77).
35. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Teismas rėmėsi pareiškėjo teismui pateiktais Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto tyrimo (analitinės ataskaitos AR-16-ST-037869-01), rezultatais, pagal kuriuos mėginyje Nr. 941478 Lambda cihalotrino nerasta. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktus specialistės paaiškinimus, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikto tyrimo rezultatai dėl žalioje augalų masėje rastos medžiagos Lambda cihalotrino nėra pakankamai patikimi, bei kad Lambda cihalotrinas įprastai pupų apsaugai nėra naudojama. Teismas vertino Vokietijos laboratorijoje atlikto pirminio 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatus kaip abejotinus ir nepatikimus.
36. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, Reglamentas Nr. 889/2008 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra Nr. PR-08, VšĮ „Ekoagros“ Neatitikčių vertinimo procedūra PR-05 (11 leidimas), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtinta VšĮ „Ekoagros“ apeliacijų nagrinėjimo tvarka.
37. Ekologinis ūkininkavimas grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, naudojant sistemos vidinius gamtos išteklius ir metodus, taip pat griežtai naudojant išorės medžiagų ir cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento Nr. 889/2008 4 str.). Ekologinio žemės ūkio taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 25 d., t. y. mėginių paėmimo metu), 119 punkte nustatyta, kad ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento Nr. 889/2008 II priede. Reglamento Nr. 889/2008 2 straipsnio d) punkte nustatyta, kad ūkio subjektas atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis.
38. Pagal Reglamento Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 dalį, kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Vertinami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai. Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai.
39. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2.1 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles.
40. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 4.5 punktas apibrėžia ekologinės gamybos sertifikavimą, kaip procedūrą, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams apibrėžiama, kaip Tarybos Reglamento Nr. 834/2007, Komisijos Reglamento Nr. 889/2008, Komisijos reglamento Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų ekologinei gamybai keliamų teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Ekologinio žemės ūkio taisyklių 4.9 p.).
41. Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai būtų proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje
42. Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 15 punktu, jeigu ūkio subjektas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo, Apeliacinės komisijos sudėtį, apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga (Ekologinio žemės ūkio taisyklių 15 p.). Pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 16 punktą, sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 20 punktas nustato, kad perėjus iš ekologinės į įprastinę gamybą, ūkis jau negali būti laikomas ekologinės gamybos ūkiu ir, norint vėl užsiimti ekologine gamyba, pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyti pažeidimai, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų”.
43. Neatitikčių vertinimo procedūros A priede nustatyta, kad I lygio poveikio priemonė – įspėjimas, taikant 30 kalendorinių dienų terminą neatitikčiai pašalinti. I lygio poveikio priemonės taikymo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai terminas koregavimo veiksmams atlikti netaikomas ar pažeidimo neįmanoma pašalinti, rašomas įspėjimas be termino. Procedūros A priedo neatitiktis Nr. 25 detalizuojama nustatant, kad poveikio priemonė – įspėjimas be termino – taikoma, jeigu patikros metu arba pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose panaudotos neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai. Nustačius neatitiktį laukai įvardijami kaip laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų, o tokiems laukams pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.
Dėl pareiškėjo pareigos pagrįsti tinkamą Sutarties sąlygų vykdymą
44. 2014 m. balandžio 25 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. SUT-K-14-01718 dėl ekologinės gamybos sertifikavimo (I t., b. l. 65–68), pagal kurią užsakė, kad atsakovas atliktų jo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei jo vykdoma veikla atitinka teisės aktų (t. y. Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų) reikalavimus.
45. Pareiškėjas minėta Sutartimi be kita ko įsipareigojo laikytis teisės aktų, kuriuos sutartis apibrėžia kaip ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, ir kitų atsakovo raštu ir / ar oficialiame vykdytojo tinklapyje viešai skelbiamų dokumentų nuostatų (Sutarties 2.1.1. p.) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudaryti tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus ir kt.) (2.1.2 p.).
46. Pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas yra neatsiejamas nuo įsipareigojimo griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų, susijusių su ekologinės žemės ūkio produktų gamyba, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, tai suponuoja pareiškėjo pozityvią pareigą pateikti tai patvirtinančius duomenis, esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).
Dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo
47. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo padaryto pažeidimo, rėmėsi Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto tyrimo (analitinės ataskaitos AR-16-ST-037869-01) rezultatais, pagal kuriuos mėginyje Nr. 941478 Lambda cihalotrino nerasta. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktus specialistės paaiškinimus, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatai dėl žalioje augalų masėje rastos medžiagos Lambda cihalotrino nėra pakankamai patikimi, bei kad Lambda cihalotrinas įprastai pupų apsaugai nėra naudojamas ir sprendė, jog kiti pareiškėjo pateikti įrodymai objektyviai ir nuosekliai papildo ir patvirtina specialistės paaiškinimus apie tai, kad Vokietijos laboratorijoje atliko pirminio 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatai yra abejotini. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
49. Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą, neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta.
50. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto pašarinių pupų augalo žaliųjų stiebų masės mėginio Nr. 941478, kuris kontrolinio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paliktas pareiškėjui, tyrimo (analitinės ataskaitos AR-16-ST-037869-01) rezultatus, kurie patvirtino, jog mėginyje Nr. 941478 Lambda cihalotrino nerasta (II t., b. l. 64–71). Kaip minėta, toje pačioje Vokietijos laboratorijoje 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikto tyrimo (analitinės ataskaitos AR-15-SP-093769-01), kurio rezultatais buvo remiamasi priimant skundžiamą Nutarimą, metu mėginyje Nr. 941479 buvo nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino 0,065 mg/kg likučiai.
51. Esant tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, kyla būtinybė visas tyrimų išvadas analizuoti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles visų kitų byloje surinktų įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų kontekste. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į šio sprendimo 43–45 punktuose aptartas pareiškėjui, kaip ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos vykdytojui, tenkančias pozityviąsias pareigas pagrįsti tinkamą įsipareigojimų vykdymą bei į tai, kad skundžiami sprendimai priimti remiantis akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimo rezultatais, todėl siekiant juos paneigti turi būti pateikti pakankami ir ypač patikimi įrodymai.
52. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas visą laiką savo mėginį laikė tinkamai -18 laipsnių C temperatūroje. Be to, nuo mėginių pirmojo tyrimo, pateikto 2015 m. rugsėjo 9 d., iki antrojo, atlikto 2016 m. birželio 1 d., praėjo beveik 9 mėnesiai. Pareiškėjas apie pirminio tyrimo rezultatus buvo informuotas VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. LSK-K-15-08945, tačiau pakartotiniam tyrimui savo mėginį pateikė tik 2016 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad, kaip nurodė pareiškėjas savo patikslintame skunde, jis ekologiškai ūkininkauja jau nuo 2007 metų, todėl jis, kaip savo srities profesionalas, turėjo ir galėjo nedelsdamas rasti laboratoriją, kurioje būtų atliktas jo mėginio tyrimas, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, pagal Sutarties nuostatas būtent pareiškėjui tenka pareiga, esant pagrįstų abejonių dėl jo vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti.
53. Paminėtina, kad teikdamas apeliaciją, pareiškėjas neteikė prašymo ištirti VšĮ „Ekoagros“ saugomą mėginį, o prašė ištirti jo (pareiškėjo) saugomą mėginį, tačiau nei apeliacijoje, teiktoje Apeliacinei komisijai, nei teismui nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl jis pats negalėjo savo mėginio pateikti tirti akredituotoje laboratorijoje iškart po apeliacijos pateikimo, o ne praėjus beveik 9 mėnesiams. Tuo tarpu, nei Apeliacijų nagrinėjimo tvarkoje, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta Apeliacinės komisijos pareiga atlikti pakartotinį mėginio tyrimą. Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 23 punkte numatyta, kad Apeliacijos komisijos posėdžio metu gali būti nuspręsta atlikti papildomus veiksmus ir kviesti specialistus konsultacijoms, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktos apeliacijos turinį matyti, kad joje nepateikta argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti akredituotos Vokietijos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais: pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo žemės sklype negalėjo atsirasti neleistinos medžiagos, kad antstolė konstatavo, jog pareiškėjo sklype nėra matomų žemės ūkio technikos ar kitų transporto priemonių vėžių, kad pareiškėjas su žmona paėmė kaimyniniame žemės sklype augintų kviečių mėginį, tačiau jame nebuvo rasta Lambda cihalotrino likučių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjo sklype nebuvo matyti technikos vėžių, ir tai, kad pareiškėjo kaimyno augintuose kviečiuose nebuvo Lambda cihalotrino likučių, neįrodo, kad pareiškėjo augintose pašarinėse pupose nebuvo Lambda cihalotrino ir nepaneigia akredituotos Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimo rezultatų.
54. Pažymėtina ir tai, kad specialistė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip vieną iš pagrindinių argumentų, kodėl ji mano, kad mėginyje negalėjo būti Lambda cihalotrino, nurodė tai, kad jis nenaudojamos pupoms, nes, specialistės teigimu, neturi šiam augalui apsaugos poveikio. Tokius teiginius paneigia Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. Al-442 „Dėl insekticido KARATE SPRAY įregistravimo neprofesionaliam naudojimui“, kurio 1.1 punkte nustatyta, kad insekticido KARATE SPRAY veiklioji medžiaga – Lambda cihalotrinas; 1.5 punkte, be kita ko, nurodoma, kad insekticidas naudojamas pupoms; taip pat nurodyta, kad jis gali būti naudojamas likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki derliaus nuėmimo, tai reiškia, kad jis galėjo būti panaudotas antroje vegetacijos pusėje, o tai paneigia specialistės teiginius, kad „tame mėginyje faktiškai negalėjo būti Lambda cihalotrino, nes paimtas vasaros gale, todėl natūraliai aplinkoj turėjo būti suiręs“. Atsižvelgiant į tai, specialistės paaiškinimai vertintini kritiškai.
55. Kaip minėta, antstolės J. B. 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 86-15-03 (II t., b. l. 5–13), kuriame konstatuota, kad pareiškėjo žemės sklype nėra jokio kelio ir vizualiai nėra matomos žemės ūkio technikos ar kitų transporto priemonių vėžės, nei patvirtina, nei paneigia Vokietijos laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatų. Taip pat Agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2015 m. spalio 12 d. tyrimų protokolas Nr. A 389 (I t., b. l. 26), kuriame nurodyta, jog kito ūkininko gretimame lauke auginamų žieminių kviečių augaluose Lambda cihalotrino likučių nerasta, ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 1S-2377 „Dėl prašymo“ (I t., b. l. 19) pateikta informacija apie K. M. augalų apsaugos produktų naudojimo patikrinimo rezultatus, neįrodo, kad paties pareiškėjo sklype nebuvo Lambda cihalotrino likučių. Be to, tyrimo protokole Nr. A 389 nurodyta, kad mėginio paėmimo vieta nepateikta, analitinis skyrius už ėminių atrinkimą ir už užsakovo pateiktą informaciją neatsako.
56. Vertinant Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolą Nr. 1-15/23441/1 CH (I t., b. l. 20–23), atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio tyrimo metu analizuotas pašarinių pupų mėginys buvo paimtas ne iš lauko, o iš traktoriaus priekabos; mėginio atrinkimo data – 2015 m. spalio 20 d. (I t., b. l. 24), mėginio gavimo Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute – 2015 m. lapkričio 13 d.; mėginys buvo imamas nedalyvaujant atsakovo, kuris pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2.1 punktą turi teisę atlikti sertifikavimo procedūras, atstovams. Be to, mėginys buvo paimtas praėjus keliems mėnesiams po pirminio mėginio paėmimo. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. 1-15/23441/1 CH nesudaro patikimo ir pakankamo pagrindo abejoti akredituotos Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. pateiktais tyrimo rezultatais.
57. Paminėtina, kad skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimų rezultatais. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Vokietijos laboratorijoje 2015 m. rugsėjo 9 d. atliko tyrimo patikimumu, tuo tarpu, atsižvelgiant į šio sprendimo 52–54 punktuose nurodytas aplinkybes, abejonių kelia Vokietijos laboratorijoje 2016 m. birželio 1 d. atlikto pašarinių pupų augalo žaliųjų stiebų masės mėginio Nr. 941478 patikimumas dėl laikymo trukmės bei jo laikymo sąlygų galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams.
58. Dėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto argumento, kad atsakovo atstovo paimti mėginiai neatitiko sandarumo reikalavimų, jie turėjo tiesioginį kontaktą su aplinka, pažymėtina, kad pareiškėjas parašu mėginio atrinkimo akte Nr. 15-151 MA patvirtino, jog šiame akte pateikta informacija teisinga, sutiko, kad mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje, jokių pastabų dėl mėginio atrinkimo procedūros nenurodė ir nei Apeliacinei komisijai, nei teismui teiktuose skunde ir patikslintuose skunduose neginčijo mėginių paėmimo procedūros tinkamumo ir teisėtumo. Be to visi mėginiai buvo paimti tomis pačiomis sąlygomis, todėl jų paėmimo procedūra negalėjo įtakoti skirtingų tyrimo rezultatų.
59. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/201 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl mėginių atrinkimo procedūros tinkamumo nepasisako.
60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad byloje pateiktų duomenų visuma nepaneigia Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimų rezultatų.
61. Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 15 punktu, Apeliacinės komisijos sudėtį, apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga. Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 15 punkte numatyta, kad Apeliacijos komisijos pirmininkas atsakingas už informacijos apie posėdžio datą, laiką ir vietą pardavimą apeliantui (tuo atveju, kai jis pageidavo dalyvauti apeliacijos nagrinėjime). Remiantis Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 21 punktu, apelianto neatvykimas į Apeliacijos komisijos posėdį, kai jam buvo apie jį pranešta, nėra kliūtis nagrinėti apeliaciją ir priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju Apeliacijos komisijos posėdis vyko 2015 m. spalio 29 d. (I t., b. l. 100), Všį „Ekoagros“ 2015 m. spalio 21 d. raštas Nr. LSK-T-15-10301, kuriuo pareiškėjas informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, buvo išsiųstas 2015 m. spalio 21 d. (I t., b. l. 94–97). Byloje pateikti duomenys (spaudas ant voko, II t., b. l. 17) patvirtina, kad Ukmergės pašto skyriuje laiškas buvo gautas 2015 m. spalio 26 d. Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pavėluotai gavo pranešimą apie Apeliacijos komisijos posėdį. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis buvo išvykęs į Druskininkus ir savaitės, kurią vyko posėdis, pabaigoje grįžęs namo savo pašto dėžutėje rado aptariamą laišką. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją apie Apeliacinės komisijos posėdį. Pareiškėjui buvo pranešta tinkamai apie Apeliacinės komisijos posėdį buvo pranešta tinkamu adresu ir laiku, taigi buvo sudarytos sąlygos dalyvauti posėdyje arba teikti paaiškinimus kitu būdu.
62. Vadovaujantis Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 neatitiktyje įtvirtintomis nuostatomis, laboratorinių tyrimų rezultatai yra pagrindas spręsti, ar konkrečiu atveju buvo panaudotos neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui poveikio priemonės pritaikytos remiantis akredituotos Vokietijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 9 d. tyrimų rezultatais, kurie nėra nuginčyti.
63. Nustačius, kad pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo rasta draudžiamų sintetinių cheminių medžiagų – sintetinio insekticido veikliosios medžiagos Lambda cihalotrino, taip pažeidžiant ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, pagrįstai nuspręsta taikyti I lygio poveikio priemonę – įspėjimą be termino, pareiškėjo ekologinio ūkio pupų lauką Nr. 1 (16,40 ha) sertifikuojant kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų, jam iš naujo numatant pereinamąjį laikotarpį, bei nustatant, kad iš pareiškėjo ekologinio ūkio pupų lauko gauta produkcija galėjo būti realizuojama tik kaip įprastinė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
64. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo prašymas priteisti 750 Eur išlaidų advokato pagalbai rengiant procesinius dokumentus.
65. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1, 6 dalimis, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju galutiniu teismo sprendimu ginčas išspręstas iš esmės atsakovo naudai, atsakovas turi teisę į išlaidų, be kita ko, atstovavimo išlaidų atlyginimą.
66. Atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio. Todėl atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo G. L. atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ 750 Eur išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ramutė Ruškytė