TEISĖJŲ TARYBA

NUTARIMAS

DĖL PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKOS KRITERIJŲ, TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ ASMENŲ VERTINIMO KRITERIJŲ IR ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2022 m. sausio 28 d. Nr. 13P-32-(7.1.2.)

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsnio 1 ir 8 dalimis, 61 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsnio 5 dalimi, 69¹straipsnio1 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi ir 79¹ straipsnio 1 dalimi, Teisėjų taryba n u t a r i a :

1. Patvirtinti Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 13P-161-(7.1.2.) „Dėl Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijų patvirtinimo“;

2.2. Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 13P-160-(7.1.2) „Dėl Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).

3. Pavesti Nacionalinei teismų administracijai parengti ir patvirtinti tvarkos aprašą Aprašo nuostatoms įgyvendinti ir paskirti atsakingus darbuotojus, kurie užtikrins asmeninių kompetencijų vertinimo proceso koordinavimą pagal šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo reikalavimus.

4. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinti Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijai taikomi asmenims, dalyvaujantiems pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas atrankose, paskelbtose po 2022 m. sausio 1 d.

5. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinti Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijai taikomi teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų, taip pat pretendentų į visų teismų teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2022 m. sausio 1 d.

6. Nustatyti, kad iki 2022 m. sausio 1 d. paskelbtos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos ir teisėjų, pageidaujančių tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą atrankos užbaigiamos taikant atrankos paskelbimo metu galiojusius Teisėjų tarybos patvirtintus Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijus.

7. Nustatyti, kad asmenys, dalyvaujantys pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų, taip pat pretendentų į visų teismų teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2022 m. sausio 1 d., privalo būti įvertinti šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka.

8. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. vasario 1 d.

Pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Sekretorius Ramūnas Gadliauskas

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos 2022 m. sausio 28 d.

nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.)

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKOS KRITERIJŲ, TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ ASMENŲ VERTINIMO KRITERIJŲ IR ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – reglamentuoti ir nustatyti Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus, taip pat Pretendentų į teisėjus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų asmeninių kompetencijų vertinimo atlikimo tvarką.

2. Aprašas taikomas vykdant šias atrankas:

2.1. pretendentų į apylinkės teismo teisėjų vietas;

2.2. pretendentų į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas, kai nėra galimybės jo paskirti be atrankos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi;

2.3. teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą;

2.4. teisėjų karjeros siekiančių asmenų, t. y. pretendentų į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas;

2.5. teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, t. y. pretendentų į apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas;

2.6. teisėjų, pageidaujančių būti paskirtais į žemesnės pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos žemesnės pakopos teismą;

2.7. buvusių teisėjų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 61 straipsnyje numatytas sąlygas, pageidaujančių būti paskirtais į tos pačios ar bet kurį žemesnės pakopos teismą.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Administracija – Nacionalinė teismų administracija;

3.2. Asmeninė kompetencija – asmens charakteristika, priežastiniais ryšiais susijusi su gebėjimu gerai atlikti tam tikrą veiklą ir pareigas, apimanti asmenines būdo bei pažintines savybes ir pasireiškianti per konkrečias darbines elgsenas;

3.3. Atrankos komisija – Pretendentų į teisėjus atrankos komisija;

3.4. Aukštesnės pakopos teismai – apygardos teismai, apygardos administraciniai teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;

3.5. Ekspertas (-ai) – ekspertinių žinių turintis asmuo (ar jų grupė), teikiantis (-ys) ekspertinio vertinimo paslaugas, Administracijos atrinktas (-i) atlikti Pretendentų į teisėjus ir Teisėjo karjeros siekiančių asmenų Asmeninių kompetencijų įvertinimą pagal šio Aprašo reikalavimus;

3.6. Pretendentai į teisėjus – asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytus reikalavimus ir siekiantys būti paskirtais apylinkės teismo teisėjais, įskaitant asmenis, dalyvaujančius šio Aprašo 2.2 punkte numatytose atrankose;

3.7. Teisėjo kompetencijų modelis – susistemintas Asmeninių kompetencijų, reikalingų tinkamai atlikti teisėjo darbą sąrašas, šias kompetencijas apibūdinančios elgsenos komponentai ir jų vertinimo lygiai, apibrėžti šio Aprašo Priede Nr. 1;

3.8. Teisėjų karjeros siekiantys asmenys – teisėjai ir (ar) kiti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantys šio Aprašo 2.3 – 2.7 punktuose numatytose atrankose;

3.9. Vertinimas – Pretendentų į teisėjus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų Asmeninių kompetencijų vertinimas, atliekamas šio Aprašo nustatyta tvarka;

3.10. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose teisėjų atranką reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKOS KRITERIJAI

4. Pretendentai į teisėjus Atrankos komisijos vertinami atsižvelgiant į kiekvieno iš Pretendentų į teisėjus moralines, dalykines ir kitas savybes, bendruosius gebėjimus, teisinio darbo patirtį, Asmenines kompetencijas ir profesinius įgūdžius. Vertinant Pretendentų į teisėjus Asmenines kompetencijas atsižvelgiama į Teisėjo kompetencijų modelį.

5. Pagal visus šio Aprašo kriterijus įvertintas Pretendentas į apylinkės teismo teisėjus gali surinkti iki 100 balų. Galutinis Pretendento į teisėjus surinktų balų skaičius nurodomas Atrankos komisijos išvadoje.

6. Pretendentai į teisėjus vertinami ir balai jiems skiriami atsižvelgiant į:

6.1. Teisinio darbo stažą, kuris skaičiuojamas nuo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinių laipsnių arba teisininko profesinio kvalifikacinio laipsnio (vienpakopio teisinio universitetinio išsilavinimo) įgijimo. Balai skiriami tik už didesnį nei 5 metų teisinio darbo stažą. Už kiekvienus pilnus į teisinio darbo stažą įskaičiuojamus vertinamus metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra suma negali viršyti 5 balų;

6.2. Teisinio arba mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir kokybę. Atsižvelgiant į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo reikšmę formuojant apylinkės teismo teisėjo darbui būtinus įgūdžius, Pretendentų teisinio arba mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir kokybė įvertinama iki 20 balų:

6.2.1. Pretendento, išlaikiusio teisėjų egzaminą, taip pat asmens, anksčiau ėjusio teisėjo pareigas, teisinio darbo pobūdis ir kokybė vertinami atsižvelgiant į profesinę veiklą ir pobūdį bei atliekamo darbo reikšmę apylinkės teismo teisėjo darbui būtinų įgūdžių formavimui;

6.2.2. Pretendento į apylinkės teismo teisėjo pareigas – teisės krypties socialinių mokslų daktaro – mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir kokybė vertinama, atsižvelgiant į asmens mokslinių tyrimų (interesų) sritį, teisinio, mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį, dalyvavimą mokslinėje veikloje po mokslinio laipsnio įgijimo (parengtų monografijų, mokslinių straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose skaičių, dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus ir pan.), pareigybę universitete, atestacijų rezultatus, pedagoginio darbo krūvį (paskaitų skaičių, vadovavimą studentų tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, disertacijų oponavimą, dalyvavimą doktorantūros komitetų darbe, recenzuojant baigiamuosius darbus ir pan.);

6.2.3. Vertinant 6.2.1 ir 6.2.2 punktuose nurodytų Pretendentų į teisėjus teisinio arba mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir kokybę skiriama:

6.2.3.1. nuo 15 iki 20 balų, kai įgyta teisinio darbo patirtis ar mokslinio-pedagoginio darbo veikla tiesiogiai pritaikoma teisėjo veikloje;

6.2.3.2. nuo 10 iki 14 balų, kai įgyta teisinio darbo patirtis ar mokslinio-pedagoginio darbo veikla iš dalies pritaikoma teisėjo veikloje;

6.2.3.3. nuo 0 iki 9 balų, kai įgyta teisinio darbo patirtis ar mokslinio-pedagoginio darbo veikla mažai susijusi su teisėjo veikla;

6.3. Teisėjo egzamino rezultatą. Jei Pretendento egzaminas įvertintas 10, Pretendentui į teisėjus skiriama 15 balų, jei 9 – 14, jei 8 – 13, jei 7 – 12 balų. Pretendentams į teisėjus, kurie nuo pretendentų į teisėjus egzamino yra atleidžiami (teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir asmenys, kurie anksčiau dirbo teisėju), skiriama 15 balų;

6.4. Profesinę kompetenciją ir žinias. Pretendento į apylinkės teismo teisėjo pareigas turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 20 balų, atsižvelgiant į kiekvieną iš žemiau išvardintų kriterijaus elementų:

6.4.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas pretendentų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus, arba kitais dokumentais. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;

6.4.2. turimą kitą, ne teisės krypties, aukštąjį išsilavinimą;

6.4.3. kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą (jo intensyvumą, kryptingumą, pagrįstumą);

6.4.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų regimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);

6.4.5. vykdomą taikinamojo tarpininko (mediatoriaus) veiklą;

6.4.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);

6.4.7. pretendento einamų pedagoginių pareigų lygį ir vykdomą pedagoginę veiklą;

6.4.8. parengtas mokslinės publikacijas recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

6.4.9. dalyvavimą visuomeninėje su teismais/teisingumu susijusioje veikloje;

6.4.10. kitokią pretendento veiklą, susijusią su teisėjo darbui reikalingų žinių įgijimu ir gilinimu ir pan.;

6.5. Asmenines kompetencijas. Pretendento į teisėjus Asmeninės kompetencijos, bendrieji gebėjimai vertinami remiantis Teisėjo kompetencijų modeliu iki 30 balų, atsižvelgiant į:

6.5.1. Mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus: objektyvumą ir sprendimų priėmimą;

6.5.2. Asmeninio efektyvumo gebėjimus: organizuotumą ir pareigingumą, saviugdą, tvirtumą ir atsparumą korupcijai;

6.5.3. Socialinius gebėjimus: konfliktų valdymą, komunikaciją, bendradarbiavimą ir lyderystę;

6.5.4. Kiekviena iš 6.5.1-6.5.3 punktuose įvardintų Asmeninių kompetencijų grupių vertinama nuo 0 iki 10 balų, kur:

6.5.4.1. 0 balų atitinka itin žemi gebėjimai / nepakankamo lygio gebėjimai;

6.5.4.2. 10 balų atitinka itin aukšto lygio gebėjimai;

6.5.5. Visų Asmeninių kompetencijų grupių balai sumuojami;

6.5.6. Vertinant Asmenines kompetencijas atsižvelgiama į Ekspertų atlikto Asmeninių kompetencijų Vertinimo išvados rezultatus; pokalbio metu su Pretendentu į teisėjus gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties Pretendento į teisėjus pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją;

6.5.7. Motyvaciją. Motyvacija vertinama atsižvelgiant į Pretendento į teisėjus motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, profesinio identiteto supratimą – vertinama pagal pokalbio su pretendentu metu gautą informaciją nuo 0 iki 10 balų, kur:

6.5.7.1. 0 balų reiškia, kad Pretendentas į teisėjus nepakankamai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija nepagrįsta;

6.5.7.2. 10 balų reiškia, kad Pretendentas į teisėjus puikiai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija pagrįsta.

III SKYRIUS

TEISĖJŲ KARJEROS SIEKIANČIŲ ASMENŲ VERTINIMO kriterijai

7. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijai nustato kiekybinius ir kokybinius asmenų (teisėjų, teisės krypties socialinių mokslų daktarų), pageidaujančių tapti Aukštesnės pakopos teismų teisėjais, taip pat asmenų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančių būti perkeltais ar paskirtais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, atrankos vertinimo kriterijus.

8. Asmenys, Atrankos komisijos įvertinti šio Aprašo 9 ir 11 punktų nustatyta tvarka, gali surinkti iki 100 balų, o asmenys, siekiantys paskyrimo į teismo pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, Atrankos komisijos įvertinti Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka, atsižvelgiant į papildomas vertinamas kompetencijas, gali surinkti iki 115 balų. Galutinis surinktų balų skaičius nurodomas Atrankos komisijos išvadoje.

9. Asmenys, siekiantys tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėjais, vertinami atsižvelgiant į:

9.1. Teisinio darbo stažą, kuris skaičiuojamas nuo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinių laipsnių arba teisininko profesinio kvalifikacinio laipsnio (vienpakopio teisinio universitetinio išsilavinimo) įgijimo. Balai skiriami tik už didesnį nei 5 metų teisinio darbo stažą. Už kiekvienus pilnus į teisinio darbo stažą įskaičiuojamus vertinamus metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra suma negali viršyti 5 balų;

9.2. Darbo pobūdį ir kokybę. Atsižvelgiant į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo pobūdį ir jo reikšmę formuojant atitinkamo Aukštesnės pakopos teismo teisėjo darbui būtinus įgūdžius ir asmens profesinį statusą (teisėjas ar teisės krypties socialinių mokslų daktaras), pretendento į Aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas teisinio darbo kokybė įvertinama:

9.2.1. teisėjo, siekiančio tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, profesinė veikla (teisinio darbo kokybė) įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,35;

9.2.2. teisės krypties socialinių mokslų daktaro, siekiančio tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir jo kokybė vertinama, atsižvelgiant į asmens mokslinių tyrimų (interesų) sritį, teisinio, mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį, dalyvavimą mokslinėje veikloje po mokslinio laipsnio įgijimo (parengtų monografijų, mokslinių straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose skaičių, dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus ir pan.), pareigybę universitete, atestacijų rezultatus, pedagoginio darbo krūvį (paskaitų skaičių, vadovavimą studentų tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, disertacijų oponavimą, dalyvavimą doktorantūros komitetų darbe, recenzuojant baigiamuosius darbus ir pan.), skiriant iki 35 balų. Vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro, siekiančio tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, darbo patirtį ir kokybę:

9.2.2.1. nuo 25 iki 35 balų skiriama, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė-pedagoginė veikla tiesiogiai pritaikoma teisėjo veikloje;

9.2.2.2. nuo 10 iki 24 balų skiriama, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė pedagoginė veikla iš dalies pritaikoma teisėjo veikloje;

9.2.2.3. nuo 0 iki 9 balų skiriama, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė pedagoginė veikla mažai susijusi su teisėjo veikla;

9.2.3. teisėjo, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį ir aktyviai vykdančio mokslinę-pedagoginę veiklą, darbo pobūdis ir kokybė vertinama pagal šio Aprašo 9.2.1 punktą;

9.2.4. Vertinant kito į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo kokybę atsižvelgiama į šio darbo specifiką atitinkančius rodiklius, kuriems mutatis mutandis taikomi reikalavimai, nustatyti rodikliams, į kuriuos atsižvelgiama vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir jo kokybę;

9.3. Profesinę kompetenciją ir žinias. Asmens, pretenduojančio į Aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas, turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 20 balų, atsižvelgiant į kiekvieną iš žemiau išvardintų kriterijaus elementų:

9.3.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas asmenų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus, arba kitais dokumentais. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;

9.3.2. turimą kitą, ne teisės krypties, universitetinį išsilavinimą;

9.3.3. kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą (jo intensyvumą, kryptingumą, pagrįstumą);

9.3.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);

9.3.5. vykdomą taikinamojo tarpininko (mediatoriaus) veiklą;

9.3.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);

9.3.7. pretendento einamų pedagoginių pareigų lygį ir vykdomą pedagoginę veiklą;

9.3.8. parengtas mokslines publikacijas recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

9.3.9. dalyvavimą visuomeninėje su teismais/teisingumu susijusioje veikloje;

9.3.10. kitokią pretendento veiklą, susijusią su teisėjo darbui reikalingų žinių įgijimu ir gilinimu ir pan.;

9.4. Asmenines kompetencijas. Asmenų, siekiančių tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėjais, Asmeninės kompetencijos, bendrieji gebėjimai vertinami remiantis Teisėjo kompetencijų modeliu iki 30 balų, atsižvelgiant į:

9.4.1. Mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus: objektyvumą ir sprendimų priėmimą;

9.4.2. Asmeninio efektyvumo gebėjimus: organizuotumą ir pareigingumą, saviugdą, tvirtumą ir atsparumą korupcijai;

9.4.3. Socialinius gebėjimus: konfliktų valdymą, komunikaciją, bendradarbiavimą ir lyderystę;

9.4.4. Kiekviena iš 9.4.1-9.4.3 punktuose įvardintų Asmeninių kompetencijų grupė vertinama nuo 0 iki 10 balų, kur:

9.4.4.1. 0 balų atitinka itin žemi gebėjimai / nepakankamo lygio gebėjimai;

9.4.4.2. 10 balų atitinka itin aukšto lygio gebėjimai;

9.4.5. visų Asmeninių kompetencijų grupių balai sumuojami;

9.4.6. Vertinant Asmenines kompetencijas atsižvelgiama į Ekspertų atlikto Asmeninių kompetencijų Vertinimo išvados rezultatus; pokalbio metu su pretendentu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją;

9.4.7. Motyvaciją. Motyvacija vertinama atsižvelgiant į asmens, siekiančio tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, profesinio identiteto supratimą – vertinama pagal pokalbio pretendentu metu gautą informaciją nuo 0 iki 10 balų, kur:

9.4.7.1. 0 balų reiškia, kad asmuo, siekiantis tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, nepakankamai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija nepagrįsta;

9.4.7.2. 10 balų reiškia, kad asmuo, siekiantis tapti Aukštesnės pakopos teismo teisėju, puikiai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija pagrįsta.

10. Asmenys, siekiantys paskyrimo į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, ir kiti asmenys, kurie, dalyvaudami atrankose į apylinkių teismų, apygardų administracinių teismų, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kartu siekia ir paskyrimo į atitinkamų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, vertinami atsižvelgiant į:

10.1. Teisinio darbo stažą, kuris skaičiuojamas nuo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinių laipsnių arba teisininko profesinio kvalifikacinio laipsnio (vienpakopio teisinio universitetinio išsilavinimo) įgijimo. Balai skiriami tik už didesnį nei 5 metų teisinio darbo stažą. Už kiekvienus pilnus į teisinio darbo stažą įskaičiuojamus vertinamus metus skiriama po 0,5 balo, tačiau bendra suma negali viršyti 5 balų;

10.2. Administracinio (vadovaujamojo) darbo patirtį. Administracinio (vadovaujamojo) darbo patirtis, atsižvelgiant į visą asmens vadovavimo patirtį (vadovaujamojo darbo stažą, darbo pobūdį, funkcijas ir atsakomybes, organizacijos ar padalinio, kuriam asmuo vadovavo, dydį bei veiklos pobūdį) teismuose ar kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, vertinama nuo 0 iki 5 balų, kur:

10.2.1. 0 balų reiškia, kad nenustatyta administracinio (vadovaujamojo) darbo tinkamos patirties;

10.2.2. nuo 1 iki 4 balų reiškia, kad administracinio (vadovaujamo) darbo patirtis iš dalies tinkama ir pritaikoma teismo vadovo darbe;

10.2.3. 5 balai reiškia, kad nustatyta administracinio (vadovaujamojo) darbo patirtis visiškai tinkama ir pritaikoma teismo vadovo darbui.

10.3. Teisinio darbo pobūdį ir kokybę. Atsižvelgiant į ne mažiau kaip paskutinių trejų metų į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo ir atitinkamo teismo teisėjo darbui būtiniems įgūdžiams formuoti reikšmingo darbo pobūdį ir kokybę atspindinčius rodiklius, pretendento, siekiančio užimti vadovaujamąsias pareigas teismuose, teisinio darbo pobūdis ir kokybė įvertinami:

10.3.1. teisėjo darbo pobūdis ir kokybė įvertinami Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,35;

10.3.2. teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir kokybė vertinami, atsižvelgiant į asmens mokslinių tyrimų (interesų) sritį, pareigybę universitete, atestacijų rezultatus, pedagoginio darbo krūvį (paskaitų skaičių, vadovavimą studentų tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, disertacijų oponavimą, dalyvavimą doktorantūros komitetų darbe, recenzuojant baigiamuosius darbus ir pan.), dalyvavimą mokslinėje veikloje po mokslinio laipsnio įgijimo (parengtų monografijų, mokslinių straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose skaičių, dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus ir pan.), skiriant iki 35 balų. Vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro, teisinio darbo pobūdį ir kokybę:

10.3.2.1. nuo 25 iki 35 balų skiriama, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė-pedagoginė veikla tiesiogiai pritaikoma teisėjo veikloje;

10.3.2.2. nuo 10 iki 24 balų skiriama, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė pedagoginė veikla iš dalies pritaikoma teisėjo veikloje;

10.3.2.3. nuo 0 iki 9 balų skiriami, kai įgyta darbinė patirtis ir/ar mokslinė pedagoginė veikla mažai susijusi su teisėjo veikla;

10.3.3. teisėjo, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį ir aktyviai vykdančio mokslinę-pedagoginę veiklą, darbo pobūdis ir kokybė vertinama pagal šio Aprašo 10.3.1 punktą;

10.3.4. Vertinant kito į teisinio darbo stažą įskaičiuojamo darbo pobūdį ir kokybę atsižvelgiama į šio darbo specifiką atitinkančius rodiklius, kuriems mutatis mutandis taikomi reikalavimai, nustatyti rodikliams, į kuriuos atsižvelgiama vertinant teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinio-pedagoginio darbo pobūdį ir kokybę;

10.4. Profesines kompetencijas ir žinias. Asmens, siekiančio karjeros tos pačios pakopos teismuose, turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 20 balų, atsižvelgiant į kiekvieną iš žemiau išvardintų kriterijaus elementų:

10.4.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas pretendentų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus, arba kitais dokumentais. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;

10.4.2. turimą kitą, ne teisės krypties, universitetinį išsilavinimą;

10.4.3. kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą (jo intensyvumą, kryptingumą, pagrįstumą);

10.4.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);

10.4.5. vykdomą taikinamojo tarpininko (mediatoriaus) veiklą;

10.4.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);

10.4.7. pretendento einamų pedagoginių pareigų lygį ir vykdomą pedagoginę veiklą;

10.4.8. parengtas mokslines publikacijas recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

10.4.9. dalyvavimą visuomeninėje su teismais/teisingumu susijusioje veikloje;

10.4.10. kitokią pretendento veiklą, susijusią su atitinkamų teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigoms užimti reikalingų žinių įgijimu ir gilinimu;

10.5. Asmenines kompetencijas. Asmenų, siekiančių paskyrimo į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų pareigas, Asmeninės kompetencijos, bendrieji gebėjimai vertinami remiantis Teisėjo kompetencijų modeliu iki 40 balų, atsižvelgiant į:

10.5.1. Mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus: objektyvumą ir sprendimų priėmimą;

10.5.2. Asmeninio efektyvumo gebėjimus: organizuotumą ir pareigingumą, saviugdą, tvirtumą ir atsparumą korupcijai;

10.5.3. Socialinius gebėjimus: konfliktų valdymą, komunikaciją, bendradarbiavimą ir lyderystę;

10.5.4. Vadovavimo gebėjimus: strateginį mąstymą ir veiklos valdymą;

10.5.5. Kiekviena iš 10.5.1-10.5.4 punktuose įvardintų Asmeninių kompetencijų grupė vertinama nuo 0 iki 10 balų, kur:

10.5.5.1. 0 balų atitinka itin žemi gebėjimai / nepakankamo lygio gebėjimai;

10.5.5.2. 10 balų atitinka itin aukšto lygio gebėjimai;

10.5.6. visų Asmeninių kompetencijų grupių balai sumuojami;

10.5.7. Vertinant Asmenines kompetencijas atsižvelgiama į Ekspertų atlikto Asmeninių kompetencijų Vertinimo išvados rezultatus; pokalbio metu su pretendentu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją;

10.5.8. Motyvaciją. Motyvacija vertinama atsižvelgiant į asmens, siekiančio paskyrimo į teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas, motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, teismo vadovo vaidmens supratimą – vertinama pagal pokalbio su pretendentu metu gautą informaciją nuo 0 iki 10 balų, kur:

10.5.8.1. 0 balų reiškia, kad asmuo, siekiantis paskyrimo į teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas, nepakankamai supranta teismo vadovo vaidmenį, jo motyvacija nepagrįsta;

10.5.8.2. 10 balų reiškia, kad asmuo, siekiantis paskyrimo į teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas puikiai supranta teismo vadovo vaidmenį, jo motyvacija pagrįsta.

11. Asmenys, pageidaujantys būti perkeltais ar paskirtais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, vertinami atsižvelgiant į:

11.1. Teisėjo darbo stažą. Už kiekvienus pilnus 3 metų teisėjo darbo stažą viršijančius darbo teisėju metus skiriama po 1 balą, tačiau bendra balų suma negali viršyti 5 balų;

11.2. Darbo pobūdį ir kokybę. Teisėjo darbo pobūdis ir kokybė įvertinama Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodytus teisėjo profesinės veiklos (teisinio darbo kokybės) balus padauginant iš koeficiento 0,35;

11.3. Profesines kompetencijas ir žinias. Teisėjo, pageidaujančio būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, turimos profesinės kompetencijos ir žinios įvertinamos skiriant iki 20 balų, atsižvelgiant į kiekvieną iš žemiau išvardintų kriterijaus elementų:

11.3.1. užsienio kalbų mokėjimą, kai jis pagrindžiamas pretendentų pateiktomis oficialiomis pažymomis, išduotomis akredituotuose centruose arba kitose įstaigose, turinčiose teisę vykdyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar naudoti tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus, arba kitais dokumentais. Už kiekvienos užsienio kalbos mokėjimą balai skiriami atskirai ir tik nuo B1 lygio pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB patvirtintus Bendruosius Europos kalbų metmenis;

11.3.2. turimą kitą, ne teisės krypties, aukštąjį išsilavinimą;

11.3.3. kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą (jo intensyvumą, kryptingumą, pagrįstumą);

11.3.4. dalyvavimą ekspertinėje veikloje (pavyzdžiui, teisės aktų projektų regimo procese, ekspertiniame teisės aktų projektų vertinime, dalyvavimą darbo grupių veikloje ir pan.);

11.3.5. vykdomą taikinamojo tarpininko (mediatoriaus) veiklą;

11.3.6. bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus (netaikoma teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems pretendentams);

11.3.7. pretendento einamų pedagoginių pareigų lygį ir vykdomą pedagoginę veiklą;

11.3.8. parengtas mokslinės publikacijas recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

11.3.9. dalyvavimą visuomeninėje su teismais/teisingumu susijusioje veikloje;

11.3.10. kitokią pretendento veiklą, susijusią su teisėjo darbui reikalingų žinių įgijimu ir gilinimu ir pan.;

11.4. Asmenines kompetencijas. Asmenų, pageidaujančių būti perkeltais ar paskirtais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, Asmeninės kompetencijos, bendrieji gebėjimai vertinami remiantis Teisėjo kompetencijų modeliu iki 30 balų atsižvelgiant į:

11.4.1. Mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus: objektyvumą ir sprendimų priėmimą;

11.4.2. Asmeninio efektyvumo gebėjimus: organizuotumą ir pareigingumą, saviugdą, tvirtumą ir atsparumą korupcijai;

11.4.3. Socialinius gebėjimus: konfliktų valdymą, komunikaciją, bendradarbiavimą ir lyderystę;

11.4.4. Kiekviena iš 11.4.1-11.4.3 punktuose įvardintų Asmeninių kompetencijų grupė vertinama nuo 0 iki 10 balų, kur:

11.4.4.1. 0 balų atitinka itin žemi gebėjimai / nepakankamo lygio gebėjimai;

11.4.4.2. 10 balų atitinka itin aukšto lygio gebėjimai;

11.4.5. visų Asmeninių kompetencijų grupių balai sumuojami;

11.4.6. Vertinant Asmenines kompetencijas atsižvelgiama į Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvados duomenis (nėra reikalaujama pateikti Ekspertų atlikto Asmeninių kompetencijų Vertinimo išvados); pokalbio metu su pretendentu gautą informaciją; į iš asmens darboviečių, jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių subjektų gautas motyvuotas nuomones ar charakteristikas; į paties pretendento pateiktas kitų asmenų rekomendacijas ar charakteristikas, taip pat kitą asmeninių kompetencijų vertinimui reikšmingą informaciją;

11.4.7. Motyvaciją. Motyvacija vertinama atsižvelgiant į asmens, pageidaujančio būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, motyvacijos stiprumą ir adekvatumą, profesinio identiteto supratimą – vertinama pagal pokalbio su pretendentu metu gautą informaciją, taip pat jo raštu pateiktą informaciją ir duomenis dėl pretendento suinteresuotumo ir pageidavimo dirbti kitame tos pačios ar žemesnės pakopos teisme, prašymo būti perkeltam į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą pagrįstumą nuo 0 iki 10 balų, kur:

11.4.7.1. 0 balų reiškia, kad asmuo, pageidaujantis būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, nepakankamai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija nepagrįsta;

11.4.7.2. 10 balų reiškia, kad asmuo, pageidaujantis būti perkeltu ar paskirtu į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, puikiai supranta teisėjo vaidmenį, jo motyvacija pagrįsta.

IV SKYRIUS

ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMO ATLIKIMO TVARKA

12. Pagrindinis Asmeninių kompetencijų vertinimo (toliau – Vertinimas) tikslas – objektyviai įvertinti Asmenines kompetencijas ir suteikti Atrankos komisijai informacijos apie asmens potencialą tinkamai atlikti pareigas, į kurias asmuo pretenduoja. Šis Vertinimas atliekamas vykdant visas Atrankos komisijos atrankas, išskyrus atrankas, numatytas šio Aprašo 2.3 punkte.

13. Pretendentų į teisėjus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų asmeninių kompetencijų vertinimo Asmeninių kompetencijų vertinimo procesą organizuoja ir koordinuoja Administracija.

14. Vertinimą atlieka ir išvadas Atrankos komisijai rengia Ekspertai, Administracijos pasitelkti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.

15. Vertinimas vykdomas vadovaujantis profesionalumo, pagarbos asmeniui, etiškumo, objektyvumo, konfidencialumo ir lygiateisiškumo principais.

16. Vertinimas organizuojamas pagal Administracijos nustatytus ir su Ekspertais suderintus grafikus. Vertinimas turi būti atliktas iki Atrankos komisijos posėdžio, kuriame yra nagrinėjamas vertinamo asmens klausimas. Vertinimo išvada Administracijai turi būti pateikta iki Atrankos komisijos posėdžio likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų.

17. Asmenų, kuriems reikia atlikti vertinimą, sąrašą sudaro bei vertinimo atlikimą organizuoja atsakingas Administracijos darbuotojas Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

18. Vertinimas gali vykti kontaktiniu arba nuotoliniu (vaizdo konferencijų) būdu.

19. Vertinant Asmenines kompetencijas naudojami šie metodai:

19.1. kompetencijomis pagrįstas struktūruotas interviu;

19.2. asmenybės klausimynas.

20. Kiekvienas vertinimo metodas, kuris naudojamas Asmeninių kompetencijų vertinimui, jo taikymo būdai, užduotys bei priemonės turi atitikti šio Aprašo reikalavimus ir būti suderinti su Administracija. Vertinimo užduotys ir priemonės viešai neskelbiamos.

21. Kiekvieną šio Aprašo nustatyta tvarka vertinamą pretendentą vertina du Ekspertai.

22. Asmeninių kompetencijų Vertinimo trukmė:

22.1. kompetencijomis pagrįsto struktūruoto interviu numatoma trukmė – 90 minučių. Asmenybės klausimyno numatoma pildymo trukmė – iki 30 minučių. Pretendentui pageidaujant, asmenybės klausimyno pildymo trukmė pratęsiama, bet ne daugiau kaip 30 papildomų minučių. Iš viso Asmeninių kompetencijų vertinimas trunka ne ilgiau kaip 2,5 valandas (neįskaitant poilsiui skirtų pertraukų);

22.2. esant techniniams trukdžiams (pavyzdžiui, nuotolinio Vertinimo metu sutrinka interneto ryšys) Vertinimas gali būti sustabdytas ir perkeltas į kitą datą ir valandą.

23. Vertinimo atlikimo eiga:

23.1. Vertinimo dieną vertinamas asmuo privalo Ekspertams pateikti galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nepateikusiems šio dokumento, neleidžiama dalyvauti Vertinime. Vykdant Vertinimą nuotoliniu būdu, asmens tapatybė patvirtinama fiksuojant asmens atvaizdą ir asmens tapatybės dokumento originalą tiesioginio vaizdo perdavimo būdu;

23.2. prieš pradedant Vertinimą, asmuo supažindinamas su vertinimo procedūra, užduočių pobūdžiu, jų atlikimo fiksavimu, pasirašytinai supažindinamas su pareiga laikytis Vertinimo procedūros reikalavimų;

23.3. Ekspertai pateikia užduotis pagal iš anksto numatytą planą, su kuriuo supažindina vertinamą asmenį;

23.4. Vertinimo procedūros metu Ekspertai stebi vertinamo asmens elgesį ir fiksuoja asmens kompetencijų raišką įrodančius duomenis ir atsakymus, siekdamas nustatyti konkrečių vertinamų Asmeninių kompetencijų lygį;

23.5. Vertinimo metu fiksuojama Vertinimo eiga. Siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, struktūruoto interviu metu daromas skaitmeninis garso įrašas. Vertinamiems asmenis draudžiama Vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti susižinojimo ar kitas technines priemones.

24. Už Vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar vertinimo trukdymą asmenys Ekspertų sprendimu gali būti pašalinami iš Vertinimo (vykdant vertinimą nuotoliniu būdu – Vertinimas nutraukiamas), apie tai surašius asmens pašalinimo iš Vertinimo aktą ir nedelsiant informavus Administraciją.

25. Ekspertai pagal vertinamas Asmenines kompetencijas analizuoja visą vertinimo metu surinktą informaciją, apibendrina savo pastabas ir priskiria kiekvienai vertintai Asmeninei kompetencijai lygį, vadovaujantis Teisėjo kompetencijų modeliu. Vertinimo rezultatai pateikiami parengiant Vertinimo išvadą pagal šio Aprašo Priede Nr. 2 nustatytą formą, kurioje pateikiama:

25.1. Įžanginė dalis, kurioje nurodoma bendroji Vertinimo atlikimo informacija (Vertinimo data, laikas, vieta, dalyvavęs asmuo ir Ekspertai);

25.2. Vertinimo proceso apibendrinta išvada, kurioje apibendrinta Asmeninių kompetencijų Vertinimo išvada ir kiekvienos Asmeninės kompetencijos lygio įvertinimas raštu, nurodant kompetencijų lygį;

25.3. Asmeninių kompetencijų įvertinimo pagrindimas prie kiekvienos Asmeninės kompetencijos nurodant jos lygį bei konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai aprašant vertinimo pagrindimą, paremtą pavyzdžiais iš Vertinimo duomenų;

25.4. Stipriosios savybės ir rekomendacijos dėl kompetencijų ugdymo. Šioje Vertinimo išvados dalyje atsižvelgiant į Vertinimo rezultatus Ekspertai pateikia galimas konkrečių Asmeninių kompetencijų tobulinimo kryptis tam, kad vertinamas asmuo turėtų asmeninio tobulėjimo gaires.

26. Vertinimo išvada turi būti aiški ir pagrįsta duomenimis iš vykusio Vertinimo.

27. Vertinimo išvada kartu su visa Vertinimo medžiaga pateikiami Administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įvykusio Vertinimo. Įvertintiems asmenims per 5 darbo dienas po įvykusio Vertinimo pateikiama Vertinimo išvados kopija.

28. Asmuo turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos pateikti skundą Teisėjų tarybai dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam Vertinimui.

29. Teisėjų tarybai nustačius, kad Vertinimas atliktas pažeidžiant nustatytą Vertinimo procedūrą ir dėl padarytų pažeidimų Vertinimas atliktas neobjektyviai, šio Aprašo nustatyta tvarka asmens Vertinimas atliekamas iš naujo Ekspertų, nedalyvavusių asmens Vertinime.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Vertinimo išvada, visa rašytinė asmens Vertinimo medžiaga bei skaitmeniniai įrašai, taip pat apeliacijų nagrinėjimo medžiaga perduodami Administracijai ir saugomi Pretendentų į teisėjus ir teisėjų asmens bylose, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Vertinimo išvada galioja penkerius metus. Asmens kompetencijų vertinimas gali būti atliekamas iš naujo asmens prašymu, kai nuo ankstesnio Vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Prašymai dėl naujo Vertinimo atlikimo teikiami Administracijai – naujas Vertinimas asmeniui atliekamas naujos atrankos proceso metu šiame Apraše nustatyta tvarka.

32. Su Asmeninių kompetencijų vertinimu susijusi informacija nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų gali būti tvarkoma tik įstatymuose nustatytais tikslais. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva Nr. 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklėse nustatyta tvarka.

33. Su Asmeninių kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Lietuvos Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Administracija ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

_______________

Pretendentų į teisėjus atrankos

kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių

asmenų vertinimo kriterijų ir

asmeninių kompetencijų vertinimo

tvarkos aprašo

1 priedas

TEISĖJO KOMPETENCIJŲ MODELIS

1. Teisėjo kompetencijų modelis, apibrėžtas šiame priede, nustato teisėjo Asmeninių kompetencijų aprašymus ir jų vertinimo lygius. Teisėjo kompetencijų modelis apima Asmeninių kompetencijų visumą, kuri reikalinga norint tinkamai atlikti teisėjo darbą, ir taikomas atliekant Pretendentų į teisėjus ir Teisėjo karjeros siekiančių asmenų Asmeninių kompetencijų vertinimą.

2. Teisėjo kompetencijų modelį sudaro šios Asmeninės kompetencijos:

2.1. Objektyvumas:

2.1.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.1.1.1. atpažįsta savo išankstinius nusistatymus;

2.1.1.2. priimdamas sprendimus vadovaujasi faktais;

2.1.1.3. taiko vienodus standartus visiems.

2.1.2. Kompetencijos svarba – teisėjo priimami sprendimai tiesiogiai daro įtaką proceso dalyviams. Tikimasi, kad, priimdamas sprendimus, teisėjas remsis objektyvia informacija ir gebės atsispirti proceso dalyvių bei aplinkos spaudimui.

2.2. Sprendimų priėmimas:

2.2.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.2.1.1. laiku priima sprendimus;

2.2.1.2. pagrindžia savo sprendimą argumentais;

2.2.1.3. įvertina priimamų sprendimų pasekmes;

2.2.1.4. prisiima asmeninę atsakomybę už savo sprendimus.

2.2.2. Kompetencijos svarba – laiku priimtas ir argumentuotas sprendimas padidina proceso dalyvių pasitikėjimą procedūriniu teisingumu.

2.3. Organizuotumas ir pareigingumas:

2.3.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.3.1.1. planuoja savo veiklą;

2.3.1.2. laikosi savo įsipareigojimų;

2.3.1.3. kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems komandos nariams;

2.3.1.4. veiklos prioritetus koreguoja reaguodamas į pasikeitusią situaciją.

2.3.2. Kompetencijos svarba – teisėjas turi efektyviai planuoti savo veiklą tam, kad galėtų bylos nagrinėjimui skirti pakankamai laiko, savo pareigas atlikdamas profesionaliai ir dalykiškai.

2.4. Saviugda:

2.4.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.4.1.1. mokosi ir ugdo savo profesines ir asmenines kompetencijas;

2.4.1.2. geba analizuoti savo elgesį ir sprendimus;

2.4.1.3. priima objektyvų grįžtamąjį ryšį iš kitų;

2.4.1.4. domisi naujovėmis ir jas taiko.

2.4.2. Kompetencijos svarba – teisėjas turi nuolat kelti savo kvalifikaciją, nes ji yra viena iš garantijų, kad teisėjas tinkamai vykdys teisingumą.

2.5. Tvirtumas:

2.5.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.5.1.1. išlaiko emocinį stabilumą net ir streso, spaudimo ar konflikto metu;

2.5.1.2. dirba ištvermingai;

2.5.1.3. geba atsispirti aplinkos spaudimui;

2.5.1.4. rūpinasi savo fizine ir psichine sveikata.

2.5.2. Kompetencijos svarba – teisėjui tenka dirbti sudėtingomis sąlygomis, kuriose jis turi būti konstruktyvus, tinkamai reaguoti į sudėtingas situacijas, nepasiduoti spaudimui ir gebėti dirbti esant dideliam darbo krūviui.

2.6. Atsparumas korupcijai:

2.6.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.6.1.1. vadovaujasi vertybėmis;

2.6.1.2. veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija;

2.6.1.3. nepainioja viešųjų ir privačiųjų interesų;

2.6.1.4. netoleruoja bet kokios formos korupcijos.

2.6.2. Kompetencijos svarba – nuo teisėjo elgesio priklauso ne tik teisingumo užtikrinimas, bet ir visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjais.

2.7. Konfliktų valdymas:

2.7.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.7.1.1. geba suvaldyti konflikto dalyvių emocijas;

2.7.1.2. konstruktyviai išsako argumentus;

2.7.1.3. išklauso ir įvertina šalių argumentus;

2.7.1.4. ieško konfliktų sprendimo.

2.7.2. Kompetencijos svarba – teisėjas savo darbe susiduria su įvairaus pobūdžio konfliktais, todėl jis turi gebėti valdyti konflikto eigą ir elgtis nešališkai.

2.8. Komunikacija:

2.8.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.8.1.1. atidžiai klausosi savo pašnekovo;

2.8.1.2. aiškiai reiškia mintis žodžiu;

2.8.1.3. aiškiai reiškia mintis raštu;

2.8.1.4. pasirenka tinkamą bendravimo stilių atsižvelgdamas į pašnekovą ir bendravimo tikslą;

2.8.1.5. pagarbiai bendrauja su visais žmonėmis.

2.8.2. Kompetencijos svarba – įtaigi, sklandi ir nuosekli komunikacija yra pagrindas kuriant ir puoselėjant tiek atskirų proceso dalyvių, tiek visuomenės pasitikėjimą teisingumu.

2.9. Bendradarbiavimas:

2.9.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.9.1.1. teikia pagalbą kolegoms;

2.9.1.2. atsižvelgia į žmonių skirtumus;

2.9.1.3. geba pelnyti kitų pasitikėjimą;

2.9.1.4. bendradarbiauja su kitais komandos nariais.

2.9.2. Kompetencijos svarba – bendradarbiavimas atveria galimybes efektyviai atlikti darbą dalinantis idėjomis, teikiant pagalbą ir mokantis vieniems iš kitų. Bendradarbiavimas apjungia bendravimą ir veiklą.

2.10. Lyderystė:

2.10.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai:

2.10.1.1. pasižymi stipriu teisėjo identitetu;

2.10.1.2. saugo teisėjo profesijos garbę ir prestižą;

2.10.1.3. kuria pozityvią darbo atmosferą;

2.10.1.4. palaiko ir skatina kolektyvo profesinį tobulėjimą.

2.10.2. Kompetencijos svarba – teisėjas dirba su kitais žmonėmis, todėl turi gebėti daryti įtaką kitiems savo autoritetu ir asmeninėmis savybėmis.

3. Aukščiau nurodytų Asmeninių kompetencijų lygiai nustatomi Vertinimo išvadoje, atsižvelgiant į Asmeninių kompetencijų vertinimo lygių skalę:

3.1. Nepakankamas lygis. Nepakankamas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo išvadoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad pusės ar daugiau kompetencijos komponentų raiškos asmuo savo atsakymais neatskleidė, o pasitaikantys pavieniai aukštesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekompensuoja bendro visumos vertinimo.

3.2. Pakankamas lygis. Pakankamas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo ataskaitoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad asmuo savo elgesiu ir atsakymais tinkamai pademonstravo kompetencijos komponentus, jų raiška pakankama veiksminga veiklai atlikti.

3.3. Aukštas lygis. Aukštas Asmeninės kompetencijos lygis Vertinimo ataskaitoje nustatomas tada, kai užfiksuojama, kad kompetencijų vertinimo metu pateiktais atsakymais ir elgesio pavyzdžiais asmuo labai gerai arba puikiai atskleidė kompetencijos komponentų raišką, pademonstravo aukštą kompetenciją sudėtingomis, kompleksinėmis aplinkybėmis. Pasitaikantys pavieniai žemesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekeičia bendro visumos vertinimo.

_______________

Pretendentų į teisėjus atrankos

kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių

asmenų vertinimo kriterijų ir

asmeninių kompetencijų vertinimo

tvarkos aprašo

2 priedas

(Asmeninių kompetencijų vertinimo išvados forma)

Asmeninių Kompetencijų vertinimo išvados forma

Šioje išvadoje pateikiama informacija apie (vardas, pavardė) asmenines kompetencijas, įvertintas pagal Teisėjo kompetencijų modelį vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintu 2022 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2.) patvirtintu Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu.

I. BENDRA INFORMACIJA APIE VERTINIMĄ

Vertinime dalyvavęs asmuo (Pretendentas):
Vertinimo data:
Vertinimo vieta:
Vertinimo išvados parengimo data:
Vertinimą atlikę ekspertai:
Pretendento asmeninių kompetencijų vertinimui atlikti naudoti instrumentai:

Pretendento asmeninės kompetencijos vertinamos balais nuo 1 iki 4. Kiekvienai kompetencijai priskiriamas lygis:

Nepakankamas kompetencijos lygis reiškia tai, kad pusės ar daugiau kompetencijos komponentų raiškos pretendentas savo atsakymais neatskleidė, o pasitaikantys pavieniai aukštesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekompensuoja bendro visumos vertinimo.

Pakankamas kompetencijos lygis reiškia, kad pretendentas savo elgesiu ir atsakymais tinkamai pademonstravo kompetencijos komponentus, jų raiška pakankama veiksmingai veiklai atlikti.

Aukštas kompetencijos lygis reiškia, kad kompetencijų vertinimo metu pateiktais atsakymais ir elgesio pavyzdžiais pretendentas labai gerai arba puikiai atskleidė kompetencijos komponentų raišką, pademonstravo aukštą kompetenciją sudėtingomis, kompleksinėmis aplinkybėmis. Pasitaikantys pavieniai žemesni kai kurių šios kompetencijos raiškos aspektų vertinimai nekeičia bendro visumos vertinimo.

II. VERTINIMO IŠVADOS

Apibendrinamoji išvada apie Pretendentą:

Kompetencija	Kompetencijos lygis
1. Mąstymas ir sprendimų priėmimas
Objektyvumas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Sprendimų priėmimas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
2. Asmeninis efektyvumas
Organizuotumas ir pareigingumas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Saviugda	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Tvirtumas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Atsparumas korupcijai	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
3. Socialiniai gebėjimai
Konfliktų valdymas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Komunikacija	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Bendradarbiavimas	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas
Lyderystė	Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas

III. KOMPETENCIJŲ VERTINIMO PAGRINDIMAS

Kompetencija ir kompetencijos lygis	Pretendento kompetencijos lygio pagrindimo aprašymas
1. Mąstymas ir sprendimų priėmimas
Objektyvumas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Sprendimų priėmimas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
2. Asmeninis efektyvumas
Organizuotumas ir pareigingumas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Saviugda (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Tvirtumas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Atsparumas korupcijai (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
3. Socialiniai gebėjimai
Konfliktų valdymas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Komunikacija (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Bendradarbiavimas (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)
Lyderystė (Nepakankamas / Pakankamas / Aukštas lygis)

IV. APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

Turimos Pretendento stiprybės:

Rekomendacijos ugdymui:

Ekspertai __________ __________________

(parašas) (vardas, pavardė)

__________ __________________

(parašas) (vardas, pavardė)

_______________