LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU SPORTO UGDYMU PROGRAMŲ) SPORTO UGDYMO DALIES PATVIRTINIMO
2014 m. spalio 24 d. Nr. V-1010
Vilnius
t v i r t i n u Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalį (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d.
įsakymu Nr. V-1010
Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su SPORTO ugdymu programų) SPORTO ugdymo dalis
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, akredituota vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu) sporto ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, dėl išskirtinių gabumų sportui turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdytis ir treniruotis siekiant didelio sportinio meistriškumo ir aukščiausių sportinių rezultatų. Programa apibrėžia sporto ugdymo turinį: žinias, gebėjimus ir nuostatas, kuriuos turi įgyti sportininkas, kad atitiktų reikalavimus, keliamus sportininko fiziniam, techniniam, taktiniam, integraliam parengtumui ir jo pasiekimams, sporto ugdymo turinio apimtis.
2. Programą vykdanti sporto vidurinė mokykla ar sporto gimnazija (toliau – Mokykla) įgyvendina pagrindinį ir vidurinį ugdymą kartu su sporto ugdymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu, 2011–2020 metų valstybine sporto plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo”, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl Netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo”, Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau - Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos), ir kitais teisės aktais, kurių nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius Lietuvos Respublikos švietimo ir kūno kultūros bei sporto tikslus, švietimo sistemos principus ir olimpizmo idėjas.
3. Mokykla, vadovaudamasi Programa, formuoja savo mokyklos ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus, mokyklos išteklius ir galimybes.
4. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius ir gebėjimus, suteikia jiems galimybę plėtoti ne tik bendrąsias, dalykines kompetencijas, bet ir tobulinti sportinį meistriškumą, dalyvauti įvairaus lygio varžybose.
5. Sporto ugdymas grindžiamas šiais principais:
5.1. lygių galimybių – sudaromos vienodai palankios sąlygos išskirtinių gabumų sportui turintiems mokiniams iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos mokytis ir sportuoti. Taip formuojama visuomenės nuomonė, kad itin gabūs ir talentingi vaikai (jaunuoliai) – tai visos tautos turtas;
5.2. laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo – mokinys turi teisę laisvai pasirinkti sporto šaką, dalyvauti konkurse mokytis Mokykloje ir ugdytis pagal pasirinktą sporto šaką;
5.3. tradicijų ir inovacijų darnos – išskirtinių gabumų sportui turinčių mokinių ugdymas grindžiamas praktinės patirties ir dabartinių poreikių analize, nuolatiniu veiklos vertinimu ir įsivertinimu, siekiant tradicijų ir inovacijų darnos;
5.4. sistemingumo ir perimamumo – ugdymas vykdomas nuosekliai pagal tarpsnius, atsižvelgiant į mokinių įgytą patirtį, amžiaus tarpsnių fiziologinius ir psichologinius ypatumus, numatant raidos, motyvacijos ir mokymosi krizių prevenciją, užtikrinant sportinės veiklos reguliarumą;
5.5. mokinių saugumo – ugdomi mokinių saugaus elgesio gebėjimai; vykdant kūno kultūros ir (ar) sporto veiklas ir organizuojant renginius, imamasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinamas mokinių saugumas, išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, o neigiamiems padariniams atsiradus ar teisės aktų reikalavimus pažeidus – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktais nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
5.6. partnerystės ir bendradarbiavimo – skatinamas partneriškas mokinių, mokytojų, trenerių, sporto šakos federacijų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas, įgyvendinant sporto ugdymo programą;
5.7. kilnaus elgesio – ugdomos mokinių nuostatos dorai ir garbingai elgtis kasdieniame gyvenime ir, ypač sporte, laikytis kilnios kovos taisyklių, varžytis garbingai;
5.8. antidopingo politikos palaikymo – saugant mokinių sveikatą ir užtikrinant sąžiningą varžymąsi sporte, mokykloje imtis priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“;
5.10. pragmatiškumo – mokiniai mokomi veikti konkurencinėje sporto aplinkoje, ugdytis verslumo ir lyderystės pagrindus, atsakomybę už savo ilgalaikius sprendimus, planuoti ir nuosekliai įgyvendinti savo karjeros siekius;
6. Gabumai sportui atsiskleidžia vaikystėje, tačiau mokiniams bręstant sportinė raida ir raiška gali silpnėti dėl individualių fizinių, psichinių, motyvacijos, valios ir asmenybės veiksnių ar sporto šakos ypatumų. Labai svarbu gabius sportui mokinius nuolat stebėti ir tirti, o prireikus laiku suteikti jiems kvalifikuotą švietimo pagalbą. Ugdant mokinius, ypač svarbu užtikrinti palankią, psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, užtikrinti Programą vykdančių mokytojų kompetenciją ir ugdymo kokybę.
II SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA
7. Programos tikslas – sukurti tinkamas sąlygas mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui, mokantis pagal bendrojo ugdymo kartu su sporto ugdymu programas, siekti didelio sportinio meistriškumo įvairiose olimpinio sporto šakose.
8. Programos tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
8.2. išsiugdytų tvirtas, žmogiškosiomis vertybėmis grįstas dorovės nuostatas, laikytųsi pagrindinių olimpizmo principų, vertybių ir jas propaguotų;
8.3. racionaliai derintų mokymąsi ir sportą, išmoktų sveikai gyventi, džiaugtis pastangomis ir pažanga;
8.4. įvaldytų pasirinktos sporto šakos fizinio ir psichologinio pasirengimo technikas ir taktiką, siektų geriausio savo sporto pasiekimo (rezultato);
8.5. ugdytųsi olimpines vertybes, lyderio savybes, gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti grupėje ir komandoje, garbingai rungtyniauti;
9. Programa įgyvendinama pagrindiniame ugdyme kartu su sporto ugdymu (5–8 ir 9–10 klasės), viduriniame ugdyme kartu su sporto ugdymu (11–12 klasės), atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir poreikius, ugdymo turiniui ir rezultatams keliamus reikalavimus.
10. Programą 5–12 klasėje sudaro šie sporto ugdymo dalies dalykai:
10.1. Sporto šaka. Sporto šaka yra pagrindinis programos dalykas. Mokinys, atsižvelgdamas į savo prigimtinius duomenis ir sportinius pasiekimus, ir konsultuojamas trenerių, pasirenka olimpinę sporto šaką, iš siūlomų mokykloje. Sporto šaka gali būti keičiama atsižvelgiant į individualią mokinio raidą ir pasiekimų dinamiką. (Sporto šakos bendroji programa pateikiama Programos 1 priede).
10.2. Sportas ir sveikata. Sportas ir sveikata yra privalomas sporto ugdymo dalies dalykas.
Siekiant veiksmingesnio šio dalyko turinio įgyvendinimo, dalis turinio turėtų būti integruojama į sporto šakos treniruotes. (Sporto ir sveikatos bendroji programa pateikiama Programos 2 priede).
11. Ugdymo turinys struktūruojamas taip, kad būtų prasminga pusiausvyra tarp bendrojo ugdymo dalykų, sporto teorijos mokymosi ir aktyvios sportinės veiklos.
12. Į Mokyklos ugdymo turinį gali būti integruojamas ir formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas. Vykdant bendrąjį ugdymą kartu su sporto ugdymu, mokinys įgyja esmines žinias, įgūdžius ir gebėjimus, o juos tobulina ir plėtoja, vykdant formalųjį švietimą papildantį sportinį ugdymą.
III SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
14. Programas įgyvendinančiose Mokyklose bendrasis ugdymas derinamas su sportiniu ugdymu. Ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į bendruosius ugdymo reikalavimus, asmens psichinių ir fizinių galių raidos dėsningumus, lyties ir amžiaus ypatumus, amžiaus tarpsnius, geriausių tos sporto šakos rezultatų prognozes, varžybų poreikį ir jų planą. Programa įgyvendinama:
14.1. integruojant formaliojo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo švietimo veiklas. Integraciniai ryšiai gali būti vienalaikiai (pavyzdžiui, sporto pažinimo (biomechanikos) tikslu naudojant fizikos ir (ar) biologijos konkrečius dėsnius per tų dalykų pamokas), giminingi (pavyzdžiui, vedamos bendros kelių sporto ugdymo dalies dalykų pamokos, veiklos, nagrinėjami giminingi turinio fragmentai), susipinantys (pavyzdžiui, pavieniai mokiniai ar jų grupės atlieka sporto ugdymo dalies dalykų trumpalaikes ar ilgalaikes veiklas, integruojančias kelių dalykų žinias ir gebėjimus);
14.2. sudarant galimybes mokiniams sportuoti Mokykloje (gimnazijoje), dalyvauti šalies ir tarptautinėse mokomosiose treniruočių stovyklose, varžybose ir turnyruose. Prireikus, Mokykla gali tokius renginius organizuoti savo sporto bazėje;
14.4. bendrojo ugdymo dalykų žinias praplečiant ir jas taikant sporto ir sveikatos problemoms atpažinti, tirti ir spręsti;
14.5. bendradarbiaujant su Mokyklos sporto, mokslo ir verslo partneriais, vykdyti mokomąsias, tiriamąsias ir pažintines veiklas, sudarant galimybę mokiniams susipažinti su realaus sporto, sporto ir sveikatos mokslo, olimpinio judėjimo, sporto verslo sąlygomis;
14.6. sporto ugdomąsias ir praktines veiklas grindžiant ir glaudžiai derinant su sporto teorijos, mokslo, istorijos, kultūros, olimpizmo žiniomis;
14.7. keliant mokinių sąmoningumą, skatinant pilietiškumą, puoselėjant tautines ir kultūrines vertybes;
14.8. sudarant sąlygas mokiniams išsikelti asmeninius, komandos, sporto bendruomenės tikslus, padedant jiems kurti ir(ar) pasirinkti strategijas ir taktikas jiems įgyvendinti;
15. Ugdymas (atsižvelgiant į sporto šaką) organizuojamas individualiai ir (arba) grupėmis. Grupės pagal sporto šakas gali būti sudaromos iš skirtingo amžiaus / ar skirtingų klasių mokinių.
16. Ugdymo būdus ir metodus parenka mokytojas ir (arba) treneris, atsižvelgdamas į mokinio poreikius, meistriškumo lygį, sporto šakos specifiką.
17. Pagal Programą besimokantiems mokiniams sudaromos galimybės ugdytis ar tobulinti sportinį meistriškumą, mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias sporto programas, vykdomas kitose švietimo įstaigose.
18. Ugdomosios veiklos struktūruojamos, parenkamos ir vykdomos taip, kad būtų užtikrinta prasminga darna tarp bendrojo ugdymo dalykų, sporto krypties dalykų ir aktyvios sportinės veiklos. Mokymo proceso organizavimo būdai (pavyzdžiui, nuotolinis), tvarkaraščiai ir sportinės veiklos grafikai derinami, atsižvelgiant į ugdymo prioritetus, terminus, konkrečias galimybes.
19. Sporto ugdymo mokinių gebėjimų raida:
19.1. 5–8 klasėse mokiniai geba pažinti, tirti, atkurti, vertinti ir interpretuoti sporto, sportavimo ir treniravimosi procesus, sąmoningai kontroliuoti savo gyvensenos įpročius, formuotis sveikatai palankų elgesį, kryptingai lavinti universalius judamuosius įgūdžius ir judamuosius gebėjimus ir veiksmingai taikyti pratybų ir varžymosi sportinėje veikloje, pasirinktos sporto šakos gebėjimus, prigimtines ir įgytas sportines galias reikšti, dalyvaujant daugiakovės ir pasirinktos sporto šakos varžybose;
19.2. 9–10 klasėse mokiniai geba tirti, projektuoti, atsakingai planuoti, realizuoti, įvertinti ir interpretuoti sporto, sportavimo ir treniravimosi procesų ir veiklų rodiklius, tobulinti universaliuosius ir specifinius judamuosius gebėjimus ir įvertinti bendrojo parengtumo privalumus ir trūkumus, treniravimosi programos poveikį pagrįsti ir įrodyti, dalyvaujant pasirinktos sporto šakos varžybose, sėkmingai valdyti didelius mokymosi ir sporto krūvius, sąmoningai bendradarbiauti, siekiant savirealizacijos ir sporto rezultatų, nagrinėti sportininkų motyvacijos, bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumus, esant skirtingam konkurencijos lygiui, nagrinėti garsių sportininkų ir bendramokslių motyvaciją siekti sporto karjeros skatinančius ir mažinančius veiksnius;
19.3. 11–12 klasėse mokiniai geba tirti, projektuoti, atsakingai planuoti, realizuoti, kritiškai vertinti ir interpretuoti sporto, sportavimo ir treniravimosi procesų, veiklų ir varžybų rodiklius, siekiant aukštų sportinių rezultatų, demonstruoti ir padėti įgyti kitiems sportininko karjerai deramą gyvenimo stilių, reflektuoti savo priešvaržybines ir varžybines būsenas, sieti jas su fiziniais ir emociniais treniruočių krūviais, savo fizinio parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodikliais, savarankiškai ir tikslingai taikyti išbandytus savireguliacijos metodus, siūlyti konstruktyvius būdus ir sprendimus, siekiant bendradarbiauti, numatyti ir planuoti sportininko karjerą, atsižvelgiant į didelio meistriškumo sportininkų ugdymo principus, sporto treniruočių valdymo (planavimo ir kontrolės) dėsningumus, sportinio rengimo struktūrą, šalies ir tarptautinių organizacijų sąveikos mechanizmus.
20. Vertinama:
20.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“, Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų 1 priede nustatytais meistriškumo pakopų rodikliais, Programą įgyvendinančios mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu;
20.2. įgyta sporto kompetencija pagal tris pasiekimų lygių požymius – patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį – apibrėžtus Programos sporto ugdymo dalies dalykų bendrosiose programose;
21. Vertinant mokinių pasiekimus, rekomenduojama:
21.1. pasiekimus (sportinį parengtumą) įvertinti atsižvelgiant į biologinę brandą ir bendrųjų ir specifinių gebėjimų tobulėjimo tempus, prioritetą teikiant sporto šakos specifiniams gebėjimams;
21.2. atsižvelgti į visus sporto dalykų veiklos sričių pasiekimus, o integruotą į kitus mokomuosius dalykus Programos dalį vertinti pagal tų dalykų vertinimo kriterijus;
21.3. 5–12 klasėse nuolat vykdyti treniravimo programų poveikio sportininkų individualiems privalumams stebėseną;
21.4. 5–12 klasėse mokyti mokinius vertinti ir įsivertinti, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kelti tolesnio mokymosi ir sportavimo tikslus; mokiniams dalyvauti, numatant mokymosi lūkesčius ir sėkmės kriterijus. Apibendrinus vertinimo informaciją, priimti sprendimą apie mokinio pasiekimus pagal mokytojui, mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims aiškius kriterijus. Įvertinant pabrėžti, kokią individualią pažangą mokinys padarė.
22. Mokymosi aplinkos. Mokyklai, vykdančiai Programą, rekomenduojama:
22.1. sukurti tinkamas mokymosi aplinkas ir užtikrinti reikiamas priemones, kurios sudarytų prielaidas ugdymo proceso dalyviams bendradarbiauti, dalytis gerąja sporto ugdymo patirtimi, taikyti ugdymo ir sporto inovacijas;
22.2. sukurti aplinkas, tinkančias individualiam ir grupiniam darbui; skatinančias veiklų integraciją; sporto ir mokslo bendruomenės ir visuomenės bendravimą ir bendradarbiavimą;
22.3. kurti palankų psichologinį klimatą, puoselėti pasitikėjimo atmosferą, sudarant palankias sąlygas tobulinti sportinį meistriškumą;
22.4. kurti įvairiapusišką ir turiningą sociokultūrinę aplinką: demonstruoti mokinių ir mokyklos sporto apdovanojimus; eksponuoti sociokultūrinius ženklus, pabrėžiančius kultūros, mokslo, verslo, sporto integralumą, atskleidžiančius šalies, Europos, pasaulio, olimpinio judėjimo raidos kontekstus;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS REZULTATAI
23. Įgyvendinus Programą, mokiniai gebės:
23.1. taikyti kritinio mąstymo principus, teorinius sporto mokslo pagrindus, bendrąsias ir dalykines kompetencijas pažinti, modeliuoti ir valdyti sporto pasaulį, sportavimo ir sveikatos procesus bei veiksnius, siekdami didelio sportinio meistriškumo;
23.2. atpažinti ir naudotis kultūros, gamtos ir sporto ištekliais ir kontekstais, skatinančiais sportinio meistriškumo augimą ir plėtotę;
23.3. kelti sportinės savirealizacijos probleminius klausimus, formuluoti sėkmės kriterijus ir hipotezes, atlikti stebėseną, fiksuoti duomenis, juos interpretuoti ir taikyti išvadas nubrėžiant tobulinimosi kryptis;
23.4. spręsti sporto konkurencijos keliamas problemas, planuoti, vykdyti, valdyti sporto, treniravimosi, sveikatos veiklų veiksmingumą;
23.5. derinti sportinę, dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kuriant darnią, tvarią, palankią sportui, treniravimuisi ir sveikatai aplinką;
23.6. puoselėti asmenybės darnos principus, atsižvelgiant į fizinę, socialinę ir emocinę žmogaus prigimtį, planuoti tolesnį mokymąsi ir karjerą, taikyti savivadybos žinias, padedančias sėkmingai prisitaikyti dinamiškos realaus pasaulio ir sporto pasaulio kaitos situacijose;