LIETUVOS RESPUBLIKOS

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS 2013 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 1v-608 „DĖL UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2017 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1V-803

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktu:

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 1V-608 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1.      Pakeičiu  preambulę ir išdėstau ją taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktu ir įgyvendindamas 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugos kokybės gerinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3):“.

1.2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintas Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

3. N u r o d a u paskelbti šį įsakymą Teisės aktų registre.

 

 

 

Direktoriaus pavaduotojas

pavaduojantis direktorių                                                                                                  Giedrius Pūras


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus

2013 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-608

(Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus

2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 1V-803

redakcija)

 

UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – paslauga) teikimo nuostolių apskaičiavimo bendruosius reikalavimus, paslaugos, kurios paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo tvarką, paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimo ir informacijos pateikimo reikalavimus.

2. Taisyklės taikomos teikėjui, kuris Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 310 „Dėl Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, (toliau – Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklės) nustatyta tvarka pateikia prašymą kompensuoti praėjusių vienų finansinių metų (toliau – praėjęs ataskaitinis laikotarpis) paslaugos teikimo nuostolius.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Ekonomiškai naudinga vietovė – nepelninga vietovė, kurioje ilgo laikotarpio pajamos, gautos už visas teikėjo teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, viršijo sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, todėl paslaugą teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

3.2. Ekonomiškai naudingi naudotojai – paslaugos naudotojai (toliau – naudotojai), esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems teikdamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, per ilgą laikotarpį teikėjas gavo daugiau pajamų, nei patyrė sąnaudų.

3.3. Ekonomiškai nenaudinga vietovė – nepelninga vietovė, kurioje per ilgą laikotarpį buvo patirtas mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, teikimo nuostolis, todėl teikėjas neteiktų paslaugos, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

3.4. Ekonomiškai nenaudingi naudotojai – naudotojai, esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems teikdamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, per ilgą laikotarpį teikėjas patyrė daugiau sąnaudų, nei gavo pajamų.

3.5. Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value) – prognozavimo metodais nustatytas per ilgą laikotarpį galimų gauti pajamų už suteiktinas paslaugas ir galimų šių paslaugų teikimo sąnaudų skirtumas, diskontuotas vidutine svertine kapitalo kaina.

3.6. Ilgas laikotarpis – ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis.

3.7. Nepelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo sąnaudos, patirtos teikiant paslaugą, viršijo  pajamas, gautas už suteiktą paslaugą.

3.8. Pelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo pajamos, gautos už suteiktą paslaugą, viršijo arba buvo lygios sąnaudoms, patirtoms teikiant paslaugą.

3.9. Savireklama – reklama, kai teikėjas, teikdamas paslaugą ir (ar) naudodamas su paslaugos teikimu susijusias priemones, reklamuoja pats save, savo dukterines bendroves, savo ir (ar) dukterinių bendrovių teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant pašto paslaugą. Savireklama siejama su nauda, kurią teikėjas ir (ar) jo dukterinė bendrovė gauna iš naudotojų dėl to, kad teikėjo taikytais rinkodaros ir rėmimo metodais naudotojų pasąmonėje sukurta nuomonė apie teikėją ir (ar) jo dukterines bendroves skatina juos pasirinkti būtent teikėjo ir (ar) jo dukterinių bendrovių teikiamą paslaugą.

3.10. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklėse ir Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-625 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).

 

II SKYRIUS

PASLAUGOS teikimo NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

4. Skaičiuojant paslaugos teikimo nuostolius, siekiama nustatyti tuos nuostolius, kuriuos teikėjas patyrė dėl to, jog yra įpareigotas teikti paslaugą, t. y. siekiama nustatyti paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nulemtų nuostolių dydį.

5. Siekiant apskaičiuoti paslaugos teikimo nuostolius pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą, turi būti nustatyta paslauga, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti. Kiekvienai struktūrinei schemos daliai atskirai turi būti apskaičiuotos pajamos, gautos už teikėjo suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, sąnaudos, patirtos teikiant šias paslaugas, ir suteiktų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, kiekis.  

6. Teikėjas, siekdamas nustatyti paslaugą, kurios neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, privalo pajamas, gautas už teikėjo suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, sąnaudų apskaitos sistemoje apskaityti ir paskirstyti pagal geografines vietoves ir pagal naudotojus.

7. Teikėjas pajamas, gautas už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, sąnaudų apskaitos sistemoje privalo apskaityti ir paskirstyti pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus. Sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti aiškiai identifikuojamos geografinės vietovės bei jose už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.

8. Paslaugos, kuri nebūtų teikiama, jei teikėjas nebūtų įpareigotas ją teikti, pajamos ir sąnaudos sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti apskaitomos atskirai nuo kitos teikėjo teikiamos pašto paslaugos pajamų ir sąnaudų.

9. Skaičiuojant paslaugos teikimo nuostolius, turi būti įvertintos visos, t. y. tiek pelningai, tiek nuostolingai, teikiamos mažmeninės paslaugos, įskaitant paslaugą. Laikoma, kad mažmeninės paslaugos, įskaitant paslaugą, teikiamos:

9.1. pelningai, kai pajamos, gautos už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, viršijo sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas;

9.2. nuostolingai, kai sąnaudos, patirtos teikiant mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, viršijo pajamas, gautas teikiant šias paslaugas. 

10. Į teikiamų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, sąnaudas turi būti įtraukiama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, apskaičiuota pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.

11. Teikėjas, skaičiuodamas paslaugos teikimo nuostolius, privalo išskirti pajamas ir sąnaudas pagal šias paslaugas:

11.1. iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

11.2. iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

11.3. registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

11.4. iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas.

12. Taisyklių 11 punkte nurodytos pašto siuntos ir (ar) siuntiniai turi būti apskaitomi pagal gavimo ir siuntimo faktą, registruotajai pašto siuntai nepriskirtos siuntos naudotojams turi būti priskirtos vadovaujantis priežastingumo principu.

13. Teikėjas privalo paslaugos teikimo nuostolius apskaičiuoti tokia tvarka:

13.1. nustatyti paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

13.2. apskaičiuoti paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, pajamas ir sąnaudas;

13.3. apskaičiuoti pajamų, gautų už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, ir sąnaudų, patirtų per praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, neigiamą skirtumą (toliau – skirtumas);

13.4. skirtumą sumažinti nematerialia nauda ir rinkos nauda (toliau – NN ir RN).

14. Teikėjas, skaičiuodamas NN ir RN, privalo taikyti ekonomiškai pagrįstus metodus ir (ar) modelius, remtis savo apskaitos sistemoje sukauptais duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) ar kitų NN ir RN apskaičiuoti reikalingus duomenis kaupiančių institucijų duomenimis. Teikėjas, prognozuodamas ateities veiklos rodiklius, privalo vadovautis objektyvumo principu, pagal kurį per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas ir patirtas sąnaudas teikėjas turi apskaityti ir paskirstyti nešališkai ir vadovaudamasis priežastingumo principu.

 

III SKYRIUS

PASLAUGOS, KURIOS TEIKĖJAS NETEIKTŲ, JEI NEBŪTŲ ĮPAREIGOTAS JĄ TEIKTI, NUSTATYMO TVARKA

 

15. Teikėjas, atsižvelgdamas į Taisyklių 6 punkto nuostatas, privalo atskirai apskaityti praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamas, gautas už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą.

16. Geografinė vietovė turi atitikti Lietuvos Respublikos apskritis, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, ar paslaugos teikimo vietas. Geografinė vietovė turi atitikti šiuos reikalavimus:

16.1. galimybė kiekvienoje geografinėje vietovėje identifikuoti atskirus naudotojus;

16.2. atitinkamo pašto infrastruktūros elemento ar kitos priemonės, aptarnaujančios naudotojus, diegimui ar (arba) panaikinimui reikalingas atskiras investicinis sprendimas;

16.3. galimybė sudaryti atskirą pelno (nuostolio) ataskaitą pagal kiekvieną geografinę vietovę, t. y. kiekvienoje geografinėje vietovėje apskaityti pajamas, gautas už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas.

17. Siekiant identifikuoti paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, teikėjas privalo Taisyklių 11 punkte nurodytas paslaugas už kiekvieną praėjusį ataskaitinį laikotarpį išskirti į:

17.1. pelningoje vietovėje teikiamą paslaugą;

17.2. nepelningoje vietovėje teikiamą paslaugą.

18. Teikėjas nepelningoje vietovėje teikiamą paslaugą privalo išskirti į:

18.1. ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą paslaugą;

18.2. ekonomiškai nenaudingoje vietovėje teikiamą paslaugą.

19. Ekonomiškai naudinga ir ekonomiškai nenaudinga vietovės yra nustatomos atsižvelgiant į visų teikėjo pajamų, gautų už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas, skirtumą ir įvertinus ilgo laikotarpio poveikį, t. y. apskaičiavus teikiamų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, grynąją dabartinę vertę (toliau – NPV)

20. Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiama paslauga turi būti identifikuojama pagal atskirus naudotojus, t. y. paslaugos, suteiktos atskiriems naudotojams, pajamas ir sąnaudas.

21. Teikėjas, vertindamas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą paslaugą, privalo vertinti visas toje geografinėje vietovėje teikėjo teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą.

22. Teikėjas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą paslaugą privalo išskirti į:

22.1. ekonomiškai naudingiems naudotojams teikiamą paslaugą;

22.2. ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiamą paslaugą.

23. Ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiama paslauga turi būti identifikuojama pagal paslaugą, suteiktą atskiriems naudotojams, t. y. vertinamos visos teikėjo pajamos, gautos už atskiriems naudotojams suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudos, patirtos atskiriems naudotojams teikiant šias paslaugas.

24. Teikėjas turi apskaičiuoti praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, vienetų skaičių, bendrą pajamų, gautų už šią suteiktą paslaugą, sumą ir sąnaudų, patirtų teikiant šią paslaugą, sumą.

25. Nustatant NPV, turi būti prognozuojamos visų teikėjo suteiktinų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, pajamos ir patirtinos sąnaudos. Paslaugos pajamos ir sąnaudos turi būti išskirtos pagal kiekvieną Taisyklių 11 punkte išskirtą paslaugą. Prognozės turi būti atliekamos objektyviai, nešališkai, vadovaujantis priežastingumo principu ir ekonomiškai pagrįstais prognozavimo metodais, kurių taikymą turi raštu patvirtinti teikėjo vadovas.

26. Nustatant NPV, kiekvieno prognozuojamo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų skirtumas diskontuojamas vidutine svertine kapitalo kaina, pastarąją apskaičiuojant pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.

27. Jei NPV didesnė už nulį (0), laikoma, kad teikėjas paslaugą teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

28. Jei NPV mažesnė arba lygi nuliui (0), laikoma, kad teikėjas paslaugos neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.

 

 

IV SKYRIUS

PASLAUGOS TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMAS

 

29. Teikėjas turi skaičiuoti paslaugos teikimo nuostolius pagal šią formulę:

kur:

PN – paslaugos teikimo nuostoliai;

(Pi – (PPi + PENi)) – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

Pi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą;

(PPi + PENi) – pajamos, kurias uždirbtų teikėjas, net jei nebūtų įpareigotas teikti paslaugą;

PPi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pelningoje vietovėje suteiktą paslaugą;

PENi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams suteiktą paslaugą;

(Si – (SPi + SENi)) – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

Si – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą;

(SPi + SENi) – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurią teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti;

SPi – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą pelningoje vietovėje;

SENi – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams;

N – NN ir RN suma, išreiškiama pinigine verte.

30. Skaičiuojant NN ir RN dydį, turi būti įvertintos bent šios NN ir RN rūšys:

30.1. buvimo visur nauda – nauda, kurią teikėjas gauna turėdamas pašto tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; per šį pašto tinklą visi naudotojai gali naudotis teikėjo teikiama pašto paslauga ir pasiekti bet kurį adresatą;

30.2. naudotojų duomenų bazės nauda – nauda, gauta atlygintinai teikiant adresų ir pašto indeksų duomenų bazės duomenis, naudojamus teikiant paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir (arba) nauda, gauta teikiant su šios duomenų bazės naudojimu susijusias paslaugas;

30.3. reklamos nauda – pajamos, gautos iš teikėjo kitiems asmenims arba savo dukterinėms bendrovėms teikiamos reklamos, skelbiamos ant viešam naudojimui skirtų pašto dėžučių, kitų pašto infrastruktūros objektų ar paslaugos teikimo vietose, ir (arba) pajamos, gautos už reklamą paslaugos teikimo metu;

30.4. reputacijos nauda – savireklamos teikiama nauda, kai teikėjas, teikdamas paslaugą ar naudodamas paslaugos teikimo priemones, reklamuoja save, savo ar dukterinių bendrovių teikiamas paslaugas, tarp jų – pašto paslaugą; teikėjas gauna šią naudą dėl to, kad jo taikyti rinkodaros ir rėmimo metodai skatina naudotojus pasirinkti teikėjo teikiamas paslaugas; reputacijos naudos dydis turi būti siejamas su rinkodaros ir rėmimo išlaidomis, kuriomis būtų siekiama gauti tokią pačią naudą, jeigu įpareigojimo teikti paslaugą nebūtų;

30.5. mokesčių lengvatų nauda – ekonominė nauda, kurią teikėjas gauna dėl teisės aktuose numatytų paslaugos ir (ar) tiesiogiai su paslaugos teikimu susijusių tiekiamų prekių ir (ar) paslaugų apmokestinimo išimčių ir (ar) lengvatų (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata);

30.6. iš anksto apmokėtų pašto mokos ženklų nauda;

30.7. filatelijos nauda;

30.8. kita NN ir RN, susijusi su įpareigojimo teikti paslaugą vykdymu, jeigu tokia nustatoma.

31. Kiekviena NN ir RN rūšis, ją įvertinus pagal Taisyklių 30 punktą, turi būti išreiškiama pinigine verte.

32. NN ir RN turi būti nustatoma, sumuojant visų Taisyklių 31 punkte nurodytų ir papildomų, jeigu tokios yra nustatytos, NN ir RN rūšių pinigines vertes.

 

V SKYRIUS

INFORMACIJOS PATEIKIMAS

 

33. Teikėjas, Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikdamas prašymą kompensuoti praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos teikimo nuostolius, kartu su prašymu turi pateikti:

33.1. praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos teikimo nuostolių (išskyrus NN ir RN įvertinimą) apskaičiavimo ataskaitą pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą;

33.2. objektyviais kriterijais pagrįstus paaiškinimus, kurių naudotojų ar jų grupių jis neaptarnautų, kurios paslaugos neteiktų, kuri geografinė vietovė nebūtų aptarnaujama, jeigu teikėjas nebūtų įpareigotas teikti paslaugą, įskaitant tokios paslaugos nustatymo algoritmo aprašymą (taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis ir informacijos šaltiniais, pajamų ir sąnaudų skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus) pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą;

33.3. apie kiekvieną geografinę vietovę pagal kiekvieną Taisyklių 11 punkte nurodytą paslaugą pateikti tokią informaciją:

33.3.1. paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, vienetų skaičių, pajamas, gautas teikiant šią paslaugą, sąnaudas, patirtas teikiant šią paslaugą, ir investicijų grąžą;

33.3.2. paslaugos, kurią teikėjas teiktų, net jeigu nebūtų įpareigotas teikti paslaugą, vienetų skaičių, pajamas, gautas teikiant šią paslaugą, sąnaudas, patirtas teikiant šią paslaugą ir investicijų grąžą;

33.4. paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimo aprašymą (detalūs skaičiavimai, logika, formulės ir panašiai);

33.5. detalius paaiškinimus, kaip buvo skaičiuota NPV pagal Taisyklių 25–28 punktų reikalavimus;

33.6. NN ir RN įvertinimo ataskaitą pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą, NN ir RN skaičiuoti taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis, naudotais duomenimis ir informacijos šaltiniais, NN ir RN skaičiavimų rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

 

________________


 

Universaliosios pašto paslaugos

nuostolių apskaičiavimo taisyklių

1 priedas

 

 

UNIVERSALIOSIOS PAŠTO Paslaugos, kurios Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo schema

 

 

 

 

Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių

2 priedas

 

Praėjusio Ataskaitinio laikotarpio UNIVERSALIOSIOS PAŠTO paslaugos teikimo Nuostolių (išskyrus Nematerialios naudos ir rinkos naudos įvertinimą) apskaičiavimo ataskaita

 

Universalioji pašto paslauga

 

 

 

 

 

 

Vienetai

Pajamos

Sąnaudos

 

Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą, iš viso, Eur

(Pi)

Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą pelningoje vietovėje, iš viso, Eur

(PPi)

Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje, ekonomiškai naudingiems naudotojams iš viso, Eur

(PENi)

Pajamų rezultatas, Eur:

(Pi (PPi+(PENi))

(1)

Sąnaudos, patirtos teikiant konkrečią universaliąją pašto paslaugą,  iš viso, Eur

(Si)

Sąnaudos, patirtos teikiant universaliąją pašto paslaugą pelningoje vietovėje, iš viso, Eur

(SPi)

Sąnaudos, patirtos teikiant universaliąją pašto paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams, iš viso, Eur

(SENi)

 

Sąnaudų rezultatas, Eur:

(Si (SPi+(SENi)),

(2)

 

Nuostoliai (išskyrus nematerialią naudą ir rinkos naudą), iš viso, Eur (3):

(3) = (1) – (2)

Iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Universaliosios pašto paslaugos

nuostolių apskaičiavimo taisyklių

3 priedas

 

Nematerialios naudos ir rinkos naudos įvertinimo ataskaita

 

Nematerialios naudos ir rinkos naudos rūšis

Nematerialios naudos ir rinkos naudos vertė, Eur

Reklamos nauda

 

Naudotojų duomenų bazės nauda

 

Buvimo visur nauda

 

Reputacijos nauda

 

Mokesčių lengvatų nauda

 

Iš anksto apmokėtų pašto mokos ženklų nauda

 

Filatelijos nauda

 

Kita nemateriali nauda ir rinkos nauda

 

Nemateriali nauda ir rinkos nauda, iš viso:

 

_________________