UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. TS-223

Utena

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Utenos rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1Patvirtinti Utenos rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiu galios Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą TS-303 „Dėl Utenos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių (išskyrus Utenos miesto) tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3Pripažinti netekusiu galios Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. TS-228 „Dėl Utenos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“.

4Nurodyti, kad šis sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje www.utena.lt.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                  Alvydas Katinas

 

PATVIRTINTA

Utenos rajono savivaldybės tarybos

2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu

Nr. TS-223

 

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLĖS

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1Utenos rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Utenos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, garažų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims.

2Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos.

3Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1    asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra teritorijų, statinių savininkai, valdytojai, naudotojai;

3.2.   bendrojo naudojimo teritorija – valstybinė (ar savivaldybės) žemė, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti;

3.3. priskirta teritorija – nuosavybės, nuomos, patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu naudojama, valdoma ar priskirta teritorija arba naudojamų pastatų, įvairios paskirties įrenginių užimta teritorija;

3.4. teritorijų tvarkytojaijuridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu prižiūri ir tvarko teritoriją, taip pat už švarą ir tvarką atsakingi Savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai, Savivaldybės administracija arba šių asmenų sutarčių pagrindu pasirinkti teritorijų tvarkymo paslaugų teikėjai; 

3.5. viešoji vieta – savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją).

4Kitos Taisyklėse vartojamas sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

BENDRIEJI TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI

 

5Asmenys privalo jiems priklausančiose teritorijose, statiniuose nuolat palaikyti tvarką, švarą ir atlikti šiuos darbus:

5.1.   vykdydami statybos, griovimo darbus, užtikrinti, kad statybvietėje būtų palaikoma švara ir tvarka, atitinkanti higienos normų reikalavimus, prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius, statybos ir griovimo darbus atlikti taip, kad nebūtų teršiamos transporto bei pėsčiųjų judėjimo vietos ir (ar) kitos teritorijos už statybvietės ribų, o jas užteršus – išvalyti;

5.2.   statinius tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti, naudoti pagal paskirtį, laiku atlikti būtinus remonto darbus, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą;

5.3.   tvarkyti, genėti želdinius, kad netrukdytų kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams. Tvarkydami želdinius, privalo laikytis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir įstatymo lydimųjų teisės aktų bei Savivaldybės tarybos patvirtintų Utenos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių;

5.4.   mesti sąšlavas ar kitas susidariusias atliekas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžes, maišus ir pan.);

5.5.   vegetacijos metu mieste ir seniūnijų gyvenvietėse šienauti aukštesnę nei 20 cm žolę (ypač piktžoles), o vejose – aukštesnę nei 10 cm, iškirsti nuolat augančius menkaverčius krūmus ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį naikinti Sosnovskio barščius;

5.6.   tvarkyti atliekas vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintomis Utenos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis;

5.7.   gyvūnus laikyti, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis;

5.8.   tvarkyti mėšlą ir (ar) srutas, vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, kitų teisės aktų reikalavimais;

5.9.   individualiai kompostuojantiems atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse kompostavimo vietą parinkti nuošalesnėje sklypo vietoje ne arčiau nei 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos, atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį.

6.  Teritorijų tvarkytojai privalo:

6.1. valyti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, išvežti atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus iš jų susidarymo vietų, užtikrinti, kad šiukšlių dėžės ir konteineriai nebūtų perpildyti bei teritorijos aplink juos nebūtų užterštos ne mažesniu kaip 5 metrų spinduliu, o esant būtinumui (pvz. paliktas šiukšles nunešus vėjui, gyvūnams ar pan.) ir didesniame plote;

6.2.   šluoti gatvių važiuojamąją dalį;

6.3.   naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų panaudojant mechaninį naikinimo būdą arba chemines medžiagas teisės aktų nustatyta tvarka;

6.4.   tvarkyti nutekamuosius griovius ir esančias pralaidas;

6.5.   tvarkyti ir prižiūrėti maudyklas, poilsiavietes, paplūdimius;

6.6.   tvarkyti kapines, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Savivaldybės tarybos patvirtintu Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo, konfesinių kapinių suteikimo Utenos rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašu, kitais teisės aktų reikalavimais;

6.7.   nuimti ir nuvalyti skelbimus nuo medžių, stulpų, tvorų, suoliukų, šiukšlių dėžių, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių.

7Asmenys, vykdydami kasinėjimo (žemės) Savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), jos ar jos dalies atitvėrimo arba eismo joje apribojimo darbus:

7.1.   turi gauti iš Savivaldybės administracijos (seniūnijų) leidimą kasinėjimo darbams Utenos rajono savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijoje;

7.2.   baigę darbus, perduoti leidime nurodytam subjektui sutvarkytas gatves, kelius, pėsčiųjų ir dviračių takus, aikštes, skverus, kiemus ir žaliuosius plotus, kuriais darbų vykdymo laikotarpiu buvo leista naudotis ir saugoti, Žemės kasinėjimo darbų Utenos rajono savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijoje nustatyta tvarka.

 

 

 

III SKYRIUS

KELIŲ, GATVIŲ, KIEMŲ IR KITŲ TERITORIJŲ PRIEŽIŪRA

 

8Vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių, priklausančių Savivaldybei, priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.

9Šaligatvius, žaliąsias juostas, kelkraščius, vandens pralaidas, lietaus nutekamuosius griovius, gatves prižiūri teisės aktų nustatyta tvarka priskirtų teritorijų tvarkytojai:

9.1.   jei teritorija pagal teisės aktų nustatytą tvarką priskirta keliems naudotojams, tai prižiūrimas plotas pasiskirstomas abipusiu naudotojų susitarimu;

9.2.   teritorijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka nepriskirtos teritorijų naudotojams, priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.

10.    Eismo zonas ir kitas teritorijas tvarkantys, valantys ir prižiūrintys teritorijų tvarkytojai privalo:

10.1.    pasnigus valyti sniegą, barstyti smėlį, skaldelę ar kitas sniegą ir ledą tirpdančias priemones, nukapoti ledą įrankiais, negadinančiais dangos, nuo pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, lietaus kanalizacijos šulinių grotelių, gaisrinių hidrantų šulinių bei tiltų, viadukų, estakadų, sankryžų, kelių ir gatvių, kuriomis važiuoja visuomeninis transportas, siekiant užtikrinti jo nepertraukiamą eismą, taip pat visuomeninio transporto stotelėse;

10.2.    susidarius plikledžiui, nedelsiant barstyti ledą tirpdančiomis medžiagomis eismo zonas, kad būtų užtikrintas saugus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Ledą pirmiausia šalinti nuo laiptų, šaligatvių ir gatvių įkalnėse (nuokalnėse);

10.3.    intensyviai sningant, privaloma valyti nuolat;

10.4.    po pūgos sniegą privaloma išvalyti per 12 valandų;

10.5.    apledėję ruožai turi būti pabarstyti per 6 valandas;

10.6.    barstyti skirtas priemones laikyti dėžėse, kurios negali stovėti po medžiais ar krūmais, prie gyvatvorių, ant žaliųjų zonų ir gėlynų;

10.7.    susikaupęs sniegas kraunamas ant šaligatvio krašto ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo medžių, apšvietimo atramų, priešgaisrinių įrenginių, lietaus nuotekų, kanalizacijos šulinių, prie daugiabučių namų ir įvažiavimų į jų kiemus kelių ir taip, kad netrukdytų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui ir ne arčiau kaip 10 m nuo visuomeninio transporto stotelių. Kaupiant sniegą, turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 m įvaža į kiemą. Kai sniegas pradeda trukdyti transporto eismui, išvežti jį miesto ir seniūnijų gatvių ir aikščių į su Savivaldybės administracija suderintas vietas;

10.8.    nutirpus sniegui ir (ar) ledui, surinkti ir išvežti gatvių priežiūros atliekas ir sąšlavas;

10.9.    rinkti atliekas, valyti sąnašas nuo paviršinių (lietaus) nuotekų šulinių grotelių, šienauti žaliąsias zonas, kelkraščius, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės, surinkti nukritusias šakas;

10.10krintančius lapus surinkti ir išvežti į specialiai skirtas vietas.

11.    Gatvių kuriomis reguliariai važiuoja visuomeninis transportas ir šaligatvių valymas vasarą bei žiemą turi būti baigtas 8.00 valandą. Kitos bendrojo naudojimo teritorijos turi būti nuvalytos ir sutvarkytos iki 13.00 valandos.

12.    Transporto priemonės savininkas (valdytojas), vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis privalo sustoti ir stovėti ten, kur netrukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), netrukdytų teikti bendro naudojimo teritorijų tvarkymo paslaugas.

 

IV SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ORO KOKYBEI GERINTI

 

13.    Teritorijų tvarkytojai privalo:

13.1valyti gatves, šaligatvius, kitas bendrojo naudojimo vietas, įskaitant transporto žiedus, sankryžas, aikštes, dviračių takus prieš tai juos sudrėkinus arba vakuuminiu būdu;

13.2naudoti drėkinimo įrenginius, atliekant teritorijų priežiūros ir tvarkymo, statybos darbus, dėl kurių susidaro dulkės, o vežant statybos ir griovimo teritorijų tvarkymo atliekas, jas uždengti ir paviršių sudrėkinti;

13.3esant nepalankioms taršos sklaidai sąlygoms, nutraukti ar apriboti dulkėtumą didinančius darbus iki palankių teršalams išsisklaidyti meteorologinių oro sąlygų ir nustatytų ribinių verčių galutinio stabilizavimosi iki leistinų verčių;

13.4esant kietųjų dalelių nustatytų ribinių verčių viršijimui ir esant prognozei, kad laukiamos nepalankios sklaidai sąlygos, kitą dieną pradėti pagrindinių gatvių laistymo ir (ar) drėkinimo ar plovimo darbus (darbai pradedami tik nurodžius seniūnijų seniūnams). Darbai turi būti tęsiami, kol susidarys palankios teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos, o taršos rodikliai sumažės iki nustatytų leistinų verčių; 

13.5užtikrinti, kad valomose teritorijose, sklypuose esančios potencialiai taršios teritorijos (privažiuojamieji keliai, aikštelės, šaligatviai) būtų išvalytos pasibaigus žiemai ne vėliau kaip per vieną mėnesį.

14.    Siekiant mažinti oro taršą, rekomenduojama tvarkymo ir priežiūros, statybos objektuose (kai vykdomi darbai) diegti oro taršą mažinančias priemones ir technologijas (pvz., priemones efektyvesniam ir spartesniam aikščių ir šaligatvių valymui, specialiojo transporto ir įrenginių oro taršos emisijai mažinti, žiemą vietoje smėlio ir žvyro naudoti druskų tirpalus slidumui mažinti, statybos objektuose atliekant akmens ir betono pjaustymo ir kitus dulkėtumą sukeliančius darbus, naudoti drėkinimo įrenginius ir kt.).

15.    Siekiant sumažinti oro taršą, Savivaldybės administracija gali priimti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje Savivaldybės teritorijoje.

 

V SKYRIUS

NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

16.    Daugiabučių ir individualių namų bei kitų pastatų (toliau – pastatų) savininkai, nesant galimybių prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, privalo nuotekas tvarkyti, laikydamiesi šių reikalavimų:

16.1nuotekų kaupimo rezervuarai, skeptikai, individualios nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką  turi būti įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinta Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarka ir kitais teisės aktų reikalavimais;

16.2pastato savininkas privalo turėti ir ne mažiau kaip vienerius metus saugoti dokumentus (nuotekų išvežimo ar tvarkymo sutartį, nuotekų perdavimo išvežimui aktus, važtaraščius ar kt., apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus), įrodančius, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų ir (ar) skeptikų yra perduotos išvežti nuotekų vežimo paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui / įmonei;

16.3pastatų savininkai privalo sudaryti sutartis su nuotekų vežimo paslaugas teikiančiu juridiniu asmeniu / įmone, turinčiu teisę verstis tokia veikla;

16.416.1. ir 16.2 papunkčių reikalavimai netaikomi pastatų savininkams, įsirengusiems ir eksploatuojantiems nuotekų valymo įrenginius, pagal aplinkosaugos reikalavimus (išskyrus skeptikus, rezervuarus).

17.    Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai ar valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekantys pareigūnai gali pareikalauti iš Savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų vežimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų/įmonių bei individualiai nuotekas tvarkančių fizinių ir juridinių asmenų pateikti jiems reikalingus dokumentus apie susidarančių nuotekų tvarkymą bei duomenis, reikalingus susidarančių nuotekų kiekiams nustatyti (įvertinti).

18.    Tvarkant nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus pastatų savininkai nuotekas, kaupiamas septikuose ir kitokiuose nuotekų kaupimo rezervuaruose, juos pripildžius (bet ne rečiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus), atsižvelgiant į sunaudojamo vandens apskaitą, privalo perduoti išvežimui nuotekų vežimo paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui/įmonei pagal sudarytą nuotekų tvarkymo ar analogišką sutartį ne mažiau nei pagal apskaitą sunaudojamo vandens.

19.    Reikalavimai nuotekų vežimui:

19.1.    vežėjai privalo turėti sutartis, sudarytas su valymo įrenginius eksploatuojančia įmone. Nuotekos iš septikų ir nuotekų kaupimo rezervuarų gali būti išvežamos tvarkyti tik į sutartyje įvardintus nuotekų valymo įrenginius;

19.2.    nuotekos iš kaupimo rezervuarų ir septikų turi būti vežamos užpildžius atitinkamus aktus, važtaraščius ar kitus dokumentus;

19.3.    nuotekas iš kaupimo rezervuarų ir septikų draudžiama pilti į aplinką arba vežti į mažus nuotekų valymo įrenginius, kuriuose jų negalima tinkamai apdoroti;

19.4.    nuotekų iš kaupimo rezervuarų ir septikų išleidimas į nuotekų tinklus, dumblo džiovinimo aikšteles yra neleistinas;

19.5.    nuotekų vežėjas privalo nurodyti atvežamų nuotekų kiekį ir jų paėmimo vietą. Atvežamų nuotekų kiekiai bei atvežimo laikas, jeigu nėra įrengta automatinė nuotekų priėmimo sistema, pagal nuotekų išvežimo dokumentus turi būti registruojami specialiame nuotekų valymo įrenginių žurnale.

20.    Pastatų savininkai, kai nėra galimybės pastatų prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, privalo įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus arba individualius nuotekų valymo įrenginius, sudarant galimybes patogiai privažiuoti asenizacijos transportui.

21.    Lauko tualetai, biotualetai turi būti švarūs, tvarkingi, neskleisti nemalonaus kvapo, dezinfekuojami. Lauko tualetai įrengiami vadovaujantis Statybos techninio reglamento reikalavimais.

22.    Nutiesus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą iki sklypo ribos, asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas privalo per 9 mėnesius prijungti jiems nuosavybės teise valdomą infrastruktūrą prie nutiestosios, esant Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme įvardintomis aplinkybėmis.

 

VI SKYRIUS

DRAUDŽIAMA VEIKLA

 

23Draudžiama:

23.1.    šiukšlinti ir užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų taršą ar skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi;

23.2.    gyventi ar leisti kitiems asmenims gyventi bendrojo naudojimo patalpose;

23.3.    į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą mesti daiktus ar medžiagas, galinčias užkišti ar sugadinti nuotekų šalinimo sistemą ar atskiras jos dalis;

23.4.    mesti ar pilti į atliekų surinkimo talpas degiuosius skysčius, nuodingas ar žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas ir statybos atliekas;

23.5.    iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus, mėtyti atliekas (šiukšles) ir kitus daiktus;

23.6.    dėti, laikyti ir kaupti nenaudojamus ir nereikalingus daiktus, medžiagas ar atliekas, įrengti nuolatines ar laikinas vietas poilsiui, miegui ar gyvenimui po daugiabučių gyvenamųjų namų balkonais ir kitose bendrojo naudojimo patalpose ir teritorijose;

23.7.    plauti, valyti, šluoti balkoną, plauti jame esančius daiktus ar prausti gyvūnus balkonuose taip, kad dulkės, vanduo, kiti skysčiai ar medžiagos ištekėtų iš balkono, terštų, gadintų kitų asmenų balkonus, langus, namo sienas ar kitus pastato elementus bei šalia jų esančius daiktus;

23.8.    laistyti ar tręšti balkonuose, prie balkonų auginamas gėles tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų;

23.9.    nešti, kaupti, laikyti įvairias atliekas, sugedusius maisto produktus, sugedusius, sulūžusius, nereikalingus daiktus asmenims priskirtose ir bendrojo naudojimo teritorijose, butuose, rūsiuose, ūkiniuose pastatuose, garažuose, kiemuose ir kitose vietose, kur gali būti skatinamas parazitų ar graužikų veisimasis bei skleidžiamas nemalonus kvapas, asmenys privalo laikytis higienos reikalavimų bei nepažeisti kitų asmenų interesų ir gyvenimo sąlygų;

23.10mėtyti nuorūkas, popierius ir kitokias atliekas ar kitaip šiukšlinti atsikratant statybinių, gamybinių, transporto priemonių ardymo ar kitų atliekų;

23.11palikti nesurinktas stiklo, molio ar kitas duženas, kai asmuo sudaužo ar jam sudūžta stiklinis, molinis ar kitoks daiktas;

23.12mėtyti sniegą į transporto priemones, pastatus, susikaupusį sniegą mesti, krauti, sustumti iš savo sklypo į kito asmens sklypą;

23.13laužyti ir gadinti inventorių: suoliukus, dviračių stovus, eismo reguliavimo priemones, šiukšlių dėžes, komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, vaikų ir sporto žaidimo aikštelių inventorių ir kitus bendro naudojimo įrenginius bei pastatus;

23.14tvirtinti skelbimus, reklamines iškabas ar kitokias nuorodas ant medžių, stulpų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų bei kitose tam tikslui nenumatytose vietose. Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose. Išimtis taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus);

23.15rašinėti, braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių bei įrengimų, medžių, išskyrus Savivaldybės nustatytas vietas. Ant privačių pastatų, tvorų ir kitų statinių galima rašinėti, piešti tik teisės aktų nustatyta tvarka turint reikalingus suderinimus. Rašyti, piešti ir daryti kitus vizualinius simbolius ant gatvių dangos, išskyrus horizontalų kelių žymėjimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse, bei specialiai tam tikslui skirtas vietas;

23.16mechaniškai ardyti arba gadinti kelius, gatves, paviršinių nuotekų įrenginius, jos statinius ir įrengimus, inžinerinius tinklus, šaligatvius, pėsčiųjų takus ir želdynus už statybos sklypo ribų (išskyrus atvejus, kai yra išduotas leidimas kasinėjimo darbams), važinėti darbus vykdantiems asmenims transporto priemonėmis ir savaeigiais mechanizmais tam tikslui neskirtomis vietomis, įvažiuoti į kelią, gatvę vikšriniam bei su nešvaria važiuokle transportui, sandėliuoti iškastą gruntą neuždengus vejos specialiu paklotu;

23.17statyti, įrengti ir eksploatuoti laikinus statinius, įrenginius (kuoliukus, atitvarus, kelio užtvarus, grandines) ar pastolius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo (jeigu jis reikalingas), bendrojo naudojimo teritorijose tverti tvoras, uždaryti praėjimus, bendrus įvažiavimus;

23.18važinėti po želdynus ir želdinius, maudyklų ir poilsiaviečių, paplūdimių teritorijose (išskyrus aptarnaujantį transportą, mechanizmus), statyti bei laikyti transporto priemones žaliuosiuose plotuose, arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinių, išskyrus specialiai įrengtas aikšteles;

23.19važinėti šokinėjant riedučiais, riedlentėmis ir dviračiais per suoliukus, turėklus, šaligatvių kraštus arba kitus inžinerinius ar apdailos objektus, taip pat važinėti kitais būdais, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui ar gali padaryti žalą, išskyrus važinėjimą specialiai tam pritaikytose vietose. Šis draudimas netaikomas asmeniui, kuriam teritorija priklauso nuosavybės teise;

23.20valyti, plauti, remontuoti automobilius ir kitas transporto priemones keliuose, gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėse, kitose viešosiose vietose, vandens telkiniuose ar greta jų ir kitose tam tikslui nepritaikytose vietose;

23.21teršti atliekomis bendrojo naudojimo teritorijas, miškus, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, paviršinių nuotekų ir kitus požeminius inžinierinius tinklus ir jų šulinius, krauti prie gatvių ar kitose bendrojo naudojimo vietose želdynų tvarkymo  ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai numatytas šių atliekų išvežimas;

23.22pilti į fontanus atliekas, valiklius, chemines medžiagas, higienos priežiūros priemones ar skysčius, gadinti fontanų įrangą, naudoti jų vandenį ne pagal paskirtį. Draudimas pilti valiklius ir chemines medžiagas netaikomas fontanus prižiūrintiems asmenims;

23.23versti, laikyti ar sandėliuoti tam tikslui nepritaikytose vietose prekių įpakavimo medžiagas, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių, imti atliekas iš konteinerių;

23.24užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, jų prieigą prie bendrosios įrangos t.y. neužrakinti ir neužstatyti daiktais evakuacinių praėjimų, liukų, priešgaisrinių laiptų ir rūsių, bendro naudojimo balkonų, nekaupti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose atliekų ir nereikalingų daiktų, nešiukšlinti, laikytis higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos privalomų reikalavimų;

23.25individualių gyvenamųjų namų ir kitoms patalpoms šildyti naudoti atliekas ar kitą netinkamą kurą;

23.26skalbti skalbinius, praustis naudojant priemones sudėtyje turinčias cheminių medžiagų, plauti motorines transporto priemones, teršti komunalinėmis ir kitomis atliekomis, tara nuo kenksmingų medžiagų vandens telkinius ir jų pakrantes, paplūdimius, poilsiavietes, maudyklas;

23.27palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą bei komercinės paskirties sklypą;

23.28dėti gėles, vainikus, žvakes žmonių žūties vietose, gatvėse ir ant šaligatvių;

23.29prašyti išmaldos viešose vietose ar ją duoti, aukoti;

23.30savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose, įrengti kartu su kelio ženklais papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir kelių ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai;

23.31naudoti bendrojo naudojimo teritorijose esančius žaliuosius plotus daržams;

23.32išmesti viešose vietose komunalines, žaliąsias (lapus, šakas ir panašiai) ir kitas atliekas;

23.33kabinti ant medžių sūpuokles ir skalbinius, kalti vinimis ar kitaip tvirtinti prie medžių bet kokius įrenginius;

23.34statyti palapines, išskyrus numatytas vietas;

23.35organizuoti renginius (sportines varžybas, akcijas ir kt.), nesuderinus su Savivaldybės administracija;

23.36rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) viešojo transporto stotelėse ir vaikų žaidimo aikštelėse;

23.37surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose);

23.38palikti besikūrenančius laužus. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

 

VII SKYRIUS

taisyklių VYKDYMO užtikrinimas ir atsakomybė už jų pažeidimus

 

24.  Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka.

25.  Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti specialistai ir kiti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.

26.  Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis Taisyklių, pašalinti pažeidimo pasekmes ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27.    Šios Taisyklės gali būti keičiamos, pripažįstamos netekusiomis galios Savivaldybės tarybos sprendimu.