LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2010 M. SAUSIO 8 D. ĮSAKYMO NR. V-54 „DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 29 d. Nr. V-501
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2. N u s t a t a u, kad:
2.3. Reglamento 19.1 papunktis taikomas pedagoginių studijų programoms, į kurias asmenys priimami 2018–2019 studijų metais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu
Nr. V-501
PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pedagogų rengimo reglamente (toliau – Reglamentas) nustatomi pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos įgijimo, pedagoginių studijų programų, pedagoginės stažuotės vykdymo reikalavimai, pedagogų profesinio augimo būdai, pedagogų rengimo centrų veiklos reikalavimai.
2. Pedagogų rengimas Reglamente suvokiamas kaip vientisa sistema, apimanti studijas, kurių pagrindu suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas.
3. Reglamente vartojamos sąvokos:
3.1. Dalykinė kompetencija – atitinkamo mokomojo dalyko, ugdymo srities ar pedagoginės specializacijos žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma.
3.2. Mentorius – pedagogas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijęs kompetencijų ir teisę teikti konsultacinę, didaktinę ir (ar) dalykinę pagalbą kitiems pedagogams ir studentams.
3.3. Mokomojo dalyko modulis – mokomąjį dalyką (-us) ar ugdymo sritį atitinkančios studijų krypties dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui dalyko (-ų) žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė šį (-iuos) dalyką (-us) mokyti.
3.4. Pedagogas stažuotojas – pirmus metus švietimo įstaigoje pagal pedagoginės stažuotės programą dirbantis pedagogas.
3.5. Pedagoginė praktika – privaloma studijų dalis, skirta profesijos kompetencijoms ugdyti, realizuojama praktikos įstaigoje.
3.6. Pedagoginė specializacija – ikimokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika (logopedija, specialioji pedagogika, surdopedagogika, tiflopedagogika).
3.7. Pedagoginė stažuotė – vienerių metų trukmės pradedančiojo pedagogo profesinės veiklos švietimo įstaigoje laikotarpis, skirtas plėtoti ir gilinti studijų metu įgytas kompetencijas darbo vietoje, sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslingą pagalbą.
3.8. Pedagoginės specializacijos modulis – pedagogikos studijų krypties studijų dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui pedagoginės specializacijos žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė užsiimti specializuota pedagogine veikla.
3.9. Pedagoginių studijų modulis – universitetinių arba koleginių studijų dalis, kurią sudaro kvalifikacijai įgyti būtini studijų dalykai ir pedagoginė praktika, kurių pagrindu įgijus kompetencijų suteikiama pedagogo kvalifikacija.
3.10. Pedagoginių studijų programa – universitetinių ar koleginių studijų pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programa, apimanti pedagoginių studijų modulį ir mokomojo dalyko ar ugdymo srities ir (ar) pedagoginės specializacijos modulį.
3.11. Pedagogų rengimo centras – švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas, telkiantis šalies (regiono) mokslinį edukologinį potencialą, bendradarbiavimo pagrindais veikiantis kartu su kitomis ugdymo mokslų krypčių grupės studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis.
3.12. Profesinės studijos – studijos, skirtos pedagogo kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai veiklai pasirengti.
3.13. Profesinis augimas – dirbančio pedagogo profesinių kompetencijų plėtotė ir gilinimas visos aktyvios profesinės veiklos laikotarpiu.
3.15. Praktikos vadovas – pedagogikos studijų krypties studijų programą (-as) ar pedagoginių studijų modulį, profesines studijas įgyvendinantis dėstytojas, koordinuojantis pedagoginę praktiką ir (ar) pedagoginę stažuotę, teikiantis konsultacijas studentams praktikos įstaigoje ir (ar) pedagogams stažuotojams jų darbo vietoje.
4. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI PEDAGOGO KVALIFIKACIJAI IR DALYKINEI KOMPETENCIJAI
6. Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos bendrosios ir specialiosios kompetencijos, kurios plėtojamos ir gilinamos visą aktyvios profesinės veiklos laikotarpį:
6.1. Bendrosios kompetencijos:
6.2. Specialiosios kompetencijos:
7. Pedagogo kvalifikacija įgyjama vienu iš šių būdų:
7.1. baigus universitetinių arba koleginių pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagoginių studijų modulis. Baigus studijų programą įgyjamas ugdymo mokslų bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;
7.2. baigus pedagogikos studijų modulį greta universitetinių ar koleginių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Baigus studijas įgyjamas studijuojamos pagrindinės studijų krypties bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;
7.3. baigus profesinių studijų programą, kuri parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Į ją priimami aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys;
8. Pedagogikos studijų modulį sudaro 60 studijų kreditų studijų dalykų, būtinų pedagogo kvalifikacijai įgyti (pedagogikos, psichologijos, didaktikos ir kt.). Iš šių kreditų ne mažiau kaip 30 yra skiriama pedagoginei praktikai.
9. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijos ir teisė mokyti dalyką (-us) įgyjama:
9.1. baigus atitinkamo dalyko (-ų) ar pedagoginės specializacijos modulį, kurio apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;
9.2. baigus kelių mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų integruotus modulius pagal pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, kurioje numatytas dviejų ar daugiau mokomojo dalyko ar pedagoginių specializacijų pedagogų rengimas. Mokomųjų dalykų ar (ir) pedagoginės specializacijos moduliams skiriama iki 180 studijų kreditų;
9.3. baigus pirmosios pakopos nepedagoginės studijų krypties studijų programą ir įgijus kvalifikacinį laipsnį;
9.4. studijuojant aukštojoje mokykloje atskirus atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio dalykus;
10. Mokomojo dalyko studijų bendrieji ir specialieji reikalavimai apibrėžiami mokomojo dalyko arba pedagoginę specializaciją atitinkančios studijų krypties apraše.
11. Pedagogo kvalifikacija patvirtinama diplomu baigus pirmosios pakopos studijų programą arba studijų pažymėjimu baigus profesines studijas ar teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus kompetencijas. Teisė mokyti mokomojo dalyko ar vykdyti pedagoginės specializacijos (-ų) veiklas patvirtinama diplomo priedėlyje arba studijų pažymėjime nurodant, kokio mokomojo dalyko (-ų) ar pedagoginės specializacijos (-ų) kompetencijas asmuo yra įgijęs.
III SKYRIUS
PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ IR PROFESINIŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
12. Pedagogų rengimo centro (toliau – Centras) ir aukštųjų mokyklų, kurios ketina vykdyti pedagoginių studijų programas ir profesines studijas, studijų vykdymo materialinė bazė, reikalavimai akademiniam ir kitam personalui, pedagoginių praktikų, baigiamųjų darbų vykdymo ir kiti reikalavimai turi atitikti aukštąjį mokslą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
13. Reikalavimai Centrų ir aukštųjų mokyklų, kurios ketina vykdyti pedagoginių studijų programas ir profesines studijas, akademiniam personalui:
13.1. ne mažiau kaip 30 procentų dėstytojų, dirbančių pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio ar vadybinio darbo švietimo ar (ir) švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje patirties (kuri per pastaruosius 10 metų turi būti ne trumpesnė kaip 2 metai);
13.2. teorinius pedagogikos, mokomojo dalyko (ar pedagoginės specializacijos) didaktikos dalykus turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės, meninės veiklos kryptis ir pedagoginės praktikos / meno kūrybos patirtis atitinka dėstomąjį dalyką; praktikas organizuojantis ir vykdantis personalas turi atitikti Reglamento 14.1 papunkčio reikalavimus;
13.3. ne mažiau kaip 50 procentų dėstytojų, dirbančių pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, turi bendradarbiauti su mokyklomis (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir (ar) profesinio mokymo) ir švietimo pagalbos įstaigomis tyrimų srityje kuriant dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikas, ugdymo priemones, metodinę medžiagą ir pan.;
13.4. dėstytojai turi mokėti bent vieną užsienio kalbą ne žemesniu kaip C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
14. Reikalavimai kitam personalui (praktikų vadovams, mentoriams), dirbančiam pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje:
14.1. vadovauti pedagoginei praktikai gali asmenys, įgiję pedagogo kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo atitinkamos pakopos švietimo įstaigoje patirtį;
15. Reikalavimai pedagoginei praktikai:
15.2. pedagoginė praktika vykdoma bendradarbiaujant Centrui ar kitai aukštajai mokyklai, vykdančiai pedagogikos studijų krypties studijų programas, ir praktikos įstaigai:
15.2.1. pedagoginės praktikos vadovas vadovauja studento veiklai praktikos įstaigoje, kartu su mentoriumi aptaria pedagoginės praktikos tikslus ir užduotis, apibendrina tarpinius ir galutinius pedagoginės praktikos rezultatus, padeda spręsti ugdomosios veiklos sunkumus;
15.2.2. mentorius teikia studentui konsultacinę, dalykinę ir didaktinę pagalbą, padeda įgyvendinti skirtas pedagoginės praktikos užduotis, teikia rekomendacijas ir kartu su pedagoginės praktikos vadovu aptaria pedagoginės praktikos rezultatus, skatina ir palaiko studento integraciją į švietimo įstaigos bendruomenę;
15.3. pedagoginė praktika atliekama švietimo įstaigose ir (ar) nevyriausybinėse organizacijose, vykdančiose edukacines programas, sudarančiose praktinio mokymo bei studijų integravimo galimybes ir užtikrinančiose būtiną pagalbą praktiką atliekančiam studentui;
16. Pedagoginė praktika siejama su studijuojamu mokomuoju dalyku ir (ar) pedagogine specializacija arba su įgytu kvalifikaciniu laipsniu.
17. Centro ar kitos aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogikos studijų krypties studijų programas, praktikos įstaigos ir pedagoginę praktiką atliekančio studento teisės bei pareigos apibrėžiamos trišale praktinio mokymo sutartimi.
18. Pedagoginių studijų programos, profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kurio reikalavimus nustato aukštoji mokykla.
19. Pedagoginių studijų programas, teikiančias pedagogo kvalifikaciją:
19.1. vykdo Centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais, turintys (-čios) akredituotą (išskyrus akredituotą ribojamai) pedagogikos studijų kryptį;
20. Vykdomos tik tos pedagoginių studijų programos, kurioms pritaria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, įvertinus ir rekomendavus Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijai (toliau – Komisija). Programos:
20.2. į kurias ateinančiais mokslo metais ketinama vykdyti studentų priėmimą, teikiamos Komisijai iki einamųjų metų spalio 1 d.;
21. Pedagoginių studijų programų užsakymas formuojamas remiantis pedagogų perspektyvine / prognostine poreikio analize.
IV SKYRIUS
REIKALAVIMAI PEDAGOGINEI STAŽUOTEI
24. Pedagoginę stažuotę bendradarbiavimo pagrindais organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas, ir jo pasirinktas Centras ar kita aukštoji mokykla, vykdanti pedagogikos studijų krypties studijų programas.
25. Pedagoginės stažuotės tikslai, turinys, veiklų apimtys ir numatomi pasiekti rezultatai apibrėžiami pedagoginės stažuotės programoje, kurią vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pedagoginės stažuotės programos rengimo ir vertinimo nuostatais rengia švietimo įstaigos (arba švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) įgalioto asmens – jei mentoriaus negali paskirti pati švietimo įstaiga) stažuotę atliekančiam pedagogui paskirtas mentorius ir Centro ar kitos aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogikos studijų krypties studijų programas, paskirtas praktikos vadovas kartu su pedagogu stažuotoju. Pedagoginės stažuotės programą tvirtina švietimo įstaigos vadovas kartu su Centro ar kitos aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogikos studijų krypties studijų programas, atstovu.
26. Centro ar kitos aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogikos studijų krypties programas, švietimo įstaigos ir pedagoginę stažuotę atliekančio pedagogo stažuotojo teisės bei pareigos apibrėžiamos stažuotės sutartyje (toliau – sutartis).
27. Siekiant kokybiškai įgyvendinti pedagoginės stažuotės programą:
27.1. švietimo įstaiga stažuotę atliekančiam pedagogui užtikrina nuolatinę konsultacinę, didaktinę ir dalykinę pagalbą skirdama mentorių, pasitelkdama kitus pedagoginius darbuotojus, aprūpindama ugdymo, techninės pagalbos priemonėmis, sudarydama sąlygas tobulinti profesines kompetencijas, dalyvauti kitose kompetencijų tobulinimo veiklose;
27.2. Centras ar kita aukštoji mokykla, vykdanti pedagogikos studijų krypties studijų programas, koordinuoja pedagoginę stažuotę skirdama praktikos vadovą, kuris pagal stažuotės programoje numatytus tikslus ir sutarties įsipareigojimus periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius, dalyvauja aptariant, vertinant tarpinius stažuotės rezultatus, vadovaudamasis pedagoginės stažuotės programa organizuoja stažuotę atliekančio pedagogo ar (ir) kitų pedagogui stažuotojui padedančių bendruomenės narių kompetencijos tobulinimą.
28. Tais atvejais, kai švietimo įstaiga neturi mentoriaus, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) įgaliotas asmuo sudaro sąlygas kitos švietimo įstaigos pedagogui vykdyti mentoriaus funkcijas.
29. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas (arba švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) įgaliotas asmuo – jei paskyrė mentorių), atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai (švietimo įstaigos savivaldos institucijos, metodinės grupės atstovai ir kt.). Baigęs pedagoginę stažuotę, kuri įvertinama ne žemiau nei patenkinamai, pedagogas pradeda savarankišką profesinę veiklą.
V SKYRIUS
PROFESINIO AUGIMO BŪDAI
30. Pedagogo profesinis tobulėjimas ir augimas vyksta visą jo aktyvios profesinės veiklos laiką, pradedamas pedagoginės stažuotės metu, įtvirtinant kompetencijas, įgytas aukštojoje mokykloje, ir tęsiamas plėtojant tiek horizontaliąją, tiek vertikaliąją profesinę karjerą.
31. Pradėjęs profesinę karjerą pedagogas privalo plėtoti ir gilinti profesines kompetencijas pasirinkdamas profesinio augimo būdus:
31.1. studijuoti aukštojoje mokykloje atskirus mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio dalykus įgydamas kito mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų, kurias pripažinus aukštojoje mokykloje įgytų teisę mokyti kitą mokomąjį dalyką ar užsiimti pedagogine veikla pagal kitą specializaciją;
31.2. studijuoti pagal studijų programą dalyko ar pedagoginės specializacijos modulį aukštojoje mokykloje įgydamas kito mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos ar kitų ugdymo mokslo studijų krypčių grupės studijų programose suteikiamų kompetencijų, kurias studijų pažymėjime aukštoji mokykla įvertintų kaip pakankamas mokyti kitą mokomąjį dalyką ar užsiimti pedagogine veikla pagal kitą specializaciją;
VI SKYRIUS
PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRO VEIKLOS KRITERIJAI
32. Centras ir kitos bendradarbiavimo pagrindais veikiančios aukštosios mokyklos vykdo pedagogikos studijų krypties studijų programas, edukologijos mokslinius tyrimus, pedagogo profesinio augimo veiklas.
33. Centro veikla turi atitikti šiuos reikalavimus:
33.1. Kokybės:
33.1.1. Centre sutelktas nuolatinis ugdymo mokslų ir mokomųjų dalykų (pedagoginės specializacijos) mokslinių tyrimų potencialas, vykdoma edukologijos mokslų tiriamoji veikla;
33.1.3. Centras telkia aukšto lygio tarptautinius ugdymo mokslų ir mokomųjų dalykų (pedagoginės specializacijos) veiklos partnerius;
33.1.4. Centro ir kitų bendradarbiavimo pagrindais veikiančių aukštųjų mokyklų studijų programos parengtos ar atnaujintos pagal šiuolaikinės didaktikos principus, grindžiamos naujausiais šalies ir tarptautiniais edukologijos mokslo tyrimais, pagrįstos šiuolaikinėmis edukacinėmis technologijomis, leidžiančiomis pedagogų rengimo bei profesinio augimo veiklas vykdyti pasitelkus naująsias technologijas;
33.1.5. Centro ir kitose bendradarbiavimo pagrindais veikiančiose aukštosiose mokyklose vykdomose pedagogų rengimo studijų programose integruotos tarptautinės patirties įgijimo galimybės;
33.2. Tinkamumo:
33.2.1. Centre teikiama plati studijų ir neformaliojo švietimo programų pasiūla: studijų programos, suteikiančios pedagogo kvalifikaciją; pedagogo, dėstytojo profesinių kompetencijų tobulinimo programos, nacionaliniai ir tarptautiniai pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimo projektai ir kt.;
33.2.2 studijų programų pasiūla kas ketverius metus grindžiama nacionaline pedagogų poreikio prognoze, ilgalaikėmis demografinėmis prognozėmis, darbo rinkos poreikių analize ir šalies, regionų vystymosi strategijomis;
33.3. Efektyvumo:
33.3.1. Centras ir kitos bendradarbiavimo pagrindais regione veikiančios aukštosios mokyklos nedubliuoja studijų programų, išskyrus atvejus, kai didesnis atitinkamos specializacijos pedagogų poreikis pagrįstas pedagogų poreikio duomenimis arba kai aukštosiose mokyklose yra vykdomos skirtingą kvalifikacinį laipsnį suteikiančios studijų programos (bakalauras, profesinis bakalauras);
33.3.2. Centras, bendradarbiaudamas su kitomis regione esančiomis aukštosiomis mokyklomis, darniai naudoja edukologijos mokslo infrastruktūros ir žmogiškuosius išteklius, leidžiančius užtikrinti ugdymo mokslų ir susijusių mokslo krypčių plėtrą, aukščiausią studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą;
34. Vadovaujantis nuostata, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, Centrais tampa: Vilniuje – Vilniaus universitetas, Kaune – Vytauto Didžiojo universitetas, Šiauliuose – Šiaulių universitetas.
35. Centrams taikomi visi šio Reglamento VI skyriuje numatyti veiklos kokybės, tinkamumo ir efektyvumo kriterijai. Kitos aukštosios mokyklos pedagogų rengimo ir profesinio augimo veiklose dalyvauja vykdydamos studijų programas pagal savo profilį arba specializaciją.
36. Centro ir kitų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sutartyse numatomos studijų programų vykdymo apimtys, studijų programų pasiskirstymas tarp Centro ir kitų aukštųjų mokyklų, susitarimai dėl studijų programų registravimo, pedagoginių stažuočių įgyvendinimo, pedagoginių kompetencijų įskaitymo, pedagogų ir dėstytojų kompetencijų tobulinimo programų vykdymo, dėstytojų ir kito personalo dalyvavimo vykdant skirtingas studijų programas ir kiti aukštosioms mokykloms svarbūs bendradarbiavimo aspektai.