LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-308 „DĖL PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. liepos 21 d. Nr. 3D-482
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 3D-308 „Dėl pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintos Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų grūdų, taip pat jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijos 4.3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.3.4. |
Duomenų registravimas |
Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo ir augalų apsaugos produktų, skirtų neprofesionaliajam naudojimui, apskaitos žurnalą, kurio forma pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede.“ |
2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikaciją:
2.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiantiems galvijus, kiaules ir (arba) avis (toliau – Gyvuliai), atliekantiems skerdenų sudalijimą ir išpjaustymą bei tiekiantiems rinkai šviežią mėsą ir iš jos pagamintus mėsos gaminius (toliau – Mėsos gaminiai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.“
2.2. Pakeičiu 3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.4. |
Pašarų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. pašarų turi būti išauginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija.“ |
2.3. Pakeičiu 3.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.7. |
Gyvulių grupės
|
Naudojami specialiai mėsai auginami Gyvuliai, išskyrus melžiamas karves, karves žindenes, bulius reproduktorius, paršavedes, kuilius reproduktorius, melžiamas avis, ėriavedes ir avinus reproduktorius.“ |
2.4. Pakeičiu 3.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.8. |
Gyvulių auginimas ir laikymas |
Galvijų ir avių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio 1 ha žemės ūkio naudmenų. Sutartinį gyvulį atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede. Penint uždarose patalpose, garde turi būti ne daugiau kaip 20 galvijų ir vienam galvijui iki 100 kg ne mažiau kaip 1,5 kv. m., iki 200 kg – 2,5 kv. m, iki 350 kg – 4,0 kv. m, o daugiau kaip 350 kg – 5 kv. m. grindų ploto. Penimų kiaulių garde turi būti ne daugiau kaip 25 vnt. Grindų plotas vienai penimai kiaulei iki 50 kg turi būti ne mažesnis kaip 0,8 kv. m., iki 85 kg – 1,1 kv. m., iki 110 kg – 1,3 kv. m, o daugiau kaip 110 kg – 2 kv. m. Penimų avių garde turi būti ne daugiau kaip 200 vnt. Grindų plotas vienam ėriukui turi būti ne mažesnis kaip 0,35 kv. m., o vienai suaugusiai aviai – ne mažesnis kaip 1,5 kv. m.“ |
2.5. Pakeičiu 3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.9. |
Gyvūnų gerovė |
Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 150 dienų per metus, galvijai ir avys turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas. Laikant Gyvulius gilaus kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku.“ |
2.6. Pakeičiu 4.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.1. |
Siloso ir šienainio gamyba
|
Gaminant silosą ir (arba) šienainį gali būti naudojami tik biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai). Esant nepalankioms oro sąlygoms, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.“ |
2.7. Pakeičiu 4.1.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.6. |
Gyvulių veterinarinė priežiūra |
Gydant gyvulius, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus ir veterinarijos gydytojo išrašytus veterinarinius vaistus. Po gydymo veterinariniais vaistais jų išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent 2/3 ilgesnis (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už rekomenduojamą tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi veterinariniais vaistais.“ |
2.8. Pakeičiu 4.1.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „ |
Auginimo trukmė |
Gyvulių auginimo trukmė: bekonų – ne trumpesnė nei 7 mėnesių; galvijų – ne ilgesnė nei 24 mėnesių, išskyrus nurodytuosius 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 700/2007 dėl prekybos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa (OL 2007 L 161, p. 1); ėriukų – ne trumpesnė nei 6 mėnesių; avių – ne ilgesnė nei 24 mėnesių.“ |
2.9. Pakeičiu 4.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.2.1. |
Pašarų sudėtis |
Penėjimo laikotarpiu galvijų ir avių davinyje šienas ir kiti stambieji bei sultingieji pašarai (bulvės, šakniavaisiai ir kt.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės, kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 30 proc. Penimų kiaulių racione kombinuotieji pašarai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc., sultingieji – ne mažiau kaip 20 proc., kiti pašarai – iki 10 proc. energinės vertės. Gaminant pašarus draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc.“ |
2.10. Pakeičiu 4.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.2.2. |
Pašarų sudėtis ganykliniu laikotarpiu |
Ganiavos laikotarpiu žalieji pašarai galvijams ir avims turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. raciono energinės vertės.“ |
2.11. Pakeičiu 4.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.3.3. |
Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose |
Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant galvijus ir avis) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui.“ |
2.12. Pakeičiu 5.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „5.3. |
Gyvulių patikra prieš skerdimą |
Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti Gyvulių sveikatos būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri Gyvulius ir išduoda leidimą skersti. Prieš skerdimą Gyvulių poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei 3 valandos. Pavargusių, sukaitusių ir neramių gyvulių skerdimas atidedamas ne trumpiau nei 6 valandoms.“ |
2.13. Pakeičiu 6.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „6.1.1. |
Skerdimas |
Apsvaigintiems gyvuliams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas. Kraujo nuleidimas galvijams turi trukti ne trumpiau kaip 10 minučių, o kiaulėms – ne trumpiau kaip 8 minutes, o avims – ne trumpiau kaip 4 minutes.“ |
2.14. Pakeičiu 6.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „6.1.2. |
Skerdenų atšaldymas ir brandinimas |
Po skerdimo galvijų ir kiaulių skerdenos ne trumpiau kaip 24–48 val. ir avių skerdenos ne trumpiau kaip 12–24 val. atšaldomos nuo –1°C iki +4°C temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros. Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0°C iki +2 °C temperatūroje ne trumpiau kaip: avių skerdenos – 5 paras, kiaulių skerdenos – 6 paras, galvijų skerdenos – 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti 5,6–6,2.“ |
3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos paukštienos specifikaciją:
3.1. Pakeičiu 3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.3.
|
Lesalų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. lesalams skirtų grūdų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija.“ |
3.2. Pakeičiu 4.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.3. |
Paukščių gydymas veterinariniais vaistais |
Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po paukščių gydymo išlauka turi būti dvigubai ilgesnė (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytąją tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo paukščiai negali būti gydomi veterinariniais vaistais ar vaistiniais lesalais.“ |
4. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikaciją:
4.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems galvijus ir (arba) avis (toliau – Gyvuliai), realizuojantiems bei perdirbantiems pieną ir iš jo gaminantiems gaminius (toliau – Gaminiai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.“
4.2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės gamybos (melžiamų karvių, avių) šėrimo ir priežiūros, žalio karvių ir avių pieno (toliau – pienas) gamybos, realizavimo ir perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, perdirbimo ir realizavimo reikalavimus.“
4.3. Pakeičiu 3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.4. |
Pašarų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. pašarų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija.“ |
4.4. Pakeičiu 3.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.7. |
Gyvūnų gerovė |
Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų per metus, Gyvuliai turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolatos aprūpinami vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant karves palaidas, vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 ploto, vienam ėriukui – ne mažiau kaip 0,35 m2 o vienai suaugusiai aviai – ne mažiau kaip 1,5 m2 ploto. Tvartai turi būti ventiliuojami ir įrengtas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet kuriuo paros metu apžiūrėti Gyvulius. Laikant Gyvulius ant gilaus kraiko, tvartai turi būti kas dieną kreikiami sausu kraiku.“ |
4.5. Pakeičiu 4.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.4. |
Pašarų priedų naudojimas |
Pašarų gamybai galima naudoti tik palankiai veikiančius sveikų karvių ir avių pieningumą ar aplinką pašarų priedus: vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis, fermentus, probiotikus, prebiotikus, fitabiotikus. Pašarai turi būti paruošti be augimą ir raumeningumo bei pieningumo didinimą skatinančių priedų (hormonų, betaantagonistų ir kt.).“ |
4.6. Pakeičiu 4.1.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.7. |
Siloso ir šienainio gamyba
|
Gaminant silosą ir (arba) šienainį gali būti naudojami tik biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai). Esant nepalankioms oro sąlygoms, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.“ |
4.7. Pakeičiu 4.1.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.9. |
Veterinarinė priežiūra |
Po Gyvulių gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais išlaukos laikotarpiai dvigubai ilgesni (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytuosius tam preparatui. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai nustatyto išlaukos termino, po gydymo jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos.“ |
4.8. Pakeičiu 4.1.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.10. |
Bendras bakterijų skaičius |
Bendras bakterijų skaičius piene įvertinamas pagal visų tyrimų, atliktų per 2 mėnesius, geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas karvių pieno bendro bakterijų skaičiaus geometrinis vidurkis yra didesnis kaip 75 tūkst. KSV/m, o avių pieno – 1200 tūkst. KSV/ml ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas.“ |
4.9. Pakeičiu 4.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.3.1. |
Ganymas |
Ūkyje Gyvulių tankis ne didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Sutartinį gyvulį atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede.“ |
4.10. Papildau 4.3.5 papunkčiu:
| „4.3.5. |
Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose |
Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant gyvulius) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui.“ |
4.11. Pakeičiu 6.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „6.2.2. |
Gaminio biologinė vertė |
Gaminio biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso metu. Bent vienas mineralinių medžiagų ir (arba) vitaminų kiekis karvių piene ir jo gaminiuose turi būti didesnis už specifikacijos 2 priede nurodytą vidutinę reikšmę, o avių piene – didesnis už specifikacijos 3 priede nurodytą vidutinę reikšmę.“ |
5. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikaciją:
5.1. Pakeičiu antraštę ir ją išdėstau taip:
5.2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems ir (arba) perdirbantiems vaisius, uogas ir daržoves, įskaitant bulves ir prieskoninius augalus (toliau – vaisiai ir daržovės), Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.“
5.3. Pakeičiu 4.3.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.3.5. |
Duomenų registravimas |
Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo ir augalų apsaugos produktų, skirtų neprofesionaliajam naudojimui, apskaitos žurnalą, kurio forma pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede.“ |
6. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų vištų dedeklių kiaušinių specifikaciją:
6.1. Papildau 3.11 papunkčiu:
| „3.11. |
Lesalų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. lesalams skirtų grūdų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija.“ |
6.2. Pakeičiu 4.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.1.2. |
Vištų gydymas veterinariniais vaistais |
Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po vištų gydymo veterinariniais vaistais išlauka turi būti dvigubai ilgesnė (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytąją tam preparatui.“ |
7. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintos Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos giros specifikacijos 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „3.2. |
Žaliavų naudojimas |
Gira gaminama pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Jos gamyboje naudojamos tik vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės žaliavos, neviršijant 10 proc., gali būti naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Nuo 2018 m. sausio 1 d. giros gamyboje turi būti naudojami pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagaminti arba ekologiški ruginės duonos džiūvėsiai.“ |
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikacijos
2 priedas
VIDUTINIS KARVIŲ PIENO IR JO GAMINIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS
Vidutinis karvių pieno ir jo gaminių mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies:
| Gaminys |
Mineralinės medžiagos |
Vitaminai |
||||||||||||||||
| Mg mg |
P mg |
Ca mg |
Fe mg |
Zn mg |
Se μg |
J μg |
A (retinolio ekv,), μg |
D μg |
E (tokoferolio ekv,) mg |
B1 mg |
B2 mg |
PP mg |
Niacino ekv, mg |
Folio rūgštis μg |
B6 mg |
B12 μg |
C mg |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| 3,5 % riebumo pienas |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
40 |
0,05 |
0,11 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| 3,2 % riebumo pienas |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,10 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
7,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| 2,5 % riebumo pienas |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,4 |
1,0 |
9,0 |
30 |
0,00 |
0,08 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| 1 % riebumo pienas |
12 |
97 |
120 |
0,1 |
0,37 |
1,0 |
12,5 |
20 |
0,00 |
0,05 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
1,1 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| Nugriebtas pienas |
12 |
91 |
113 |
0,2 |
0,4 |
1,0 |
9,0 |
15 |
0,40 |
0,03 |
0,04 |
0,14 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,04 |
0,4 |
1,8 |
| 20 % riebumo grietinėlė |
10 |
71 |
99 |
0,1 |
0,27 |
0,0 |
9,0 |
150 |
0,10 |
0,52 |
0,03 |
0,13 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,0 |
0,4 |
0,0 |
| 10 % riebumo grietinėlė |
11 |
79 |
109 |
0,1 |
0,3 |
1,0 |
9,0 |
74 |
0,10 |
0,15 |
0,03 |
0,14 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,04 |
0,4 |
0,0 |
| 30 % riebumo grietinė |
9,0 |
62 |
86 |
0,1 |
0,23 |
1,0 |
7,0 |
249 |
0,20 |
0,51 |
0,02 |
0,11 |
0,1 |
0,5 |
4,0 |
0,03 |
0,4 |
0,0 |
| 25 % riebumo grietinė |
10 |
67 |
93 |
0,1 |
0,25 |
1,0 |
7,0 |
200 |
0,20 |
0,60 |
0,03 |
0,12 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,03 |
0,4 |
0,0 |
| 3,2 % riebumo kefyras |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,03 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
8,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| 2,5 % riebumo kefyras |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,40 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,03 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
8,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
| 3,2 % riebumo rūgpienis |
12 |
93 |
120 |
0,1 |
0,32 |
2,0 |
9,0 |
33 |
0,00 |
0,00 |
0,03 |
0,14 |
0,1 |
0,8 |
7,0 |
0,02 |
0,4 |
1,0 |
| 2,5 % riebumo rūgpienis |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,40 |
1,0 |
9,0 |
33 |
0,00 |
0,00 |
0,03 |
0,13 |
0,1 |
0,8 |
74,0 |
0,02 |
0,3 |
0,8 |
| Pasukos |
11 |
90 |
118 |
0,1 |
0,42 |
0,0 |
5,9 |
7 |
0,00 |
0,05 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
11 |
0,04 |
0,2 |
0,6 |
| Išrūgos |
1,0 |
40 |
68 |
0,1 |
0,05 |
1,0 |
8,0 |
4,0 |
0,00 |
0,0 |
0,05 |
0,14 |
0,1 |
0,2 |
2,0 |
0,04 |
0,0 |
0,0 |
| 18 % riebumo varškė |
23 |
216 |
88 |
0,5 |
0,39 |
3,0 |
6,0 |
100 |
0,00 |
0,38 |
0,05 |
0,30 |
0,1 |
2,4 |
5,0 |
0,11 |
1,0 |
0,0 |
| 9 % riebumo varškė |
9,0 |
216 |
88 |
0,2 |
0,95 |
3,0 |
6,0 |
80 |
0,00 |
0,17 |
0,03 |
0,36 |
0,1 |
3,1 |
5,0 |
0,10 |
1,0 |
0,0 |
| 5 % riebumo varškė |
9,0 |
227 |
94 |
0,2 |
0,92 |
3,0 |
6,0 |
39 |
0,00 |
0,08 |
0,02 |
0,45 |
0,2 |
3,3 |
5,0 |
0,09 |
1,0 |
0,0 |
| Liesa varškė |
9,0 |
240 |
96 |
0,2 |
1,12 |
3,0 |
3,0 |
5,0 |
0,00 |
0,01 |
0,03 |
0,50 |
0,1 |
3,4 |
5,0 |
0,09 |
0,4 |
0,0 |
| 22 % riebumo varškės sūris |
10 |
230 |
96 |
0,2 |
1,05 |
3,0 |
7,0 |
100 |
0,00 |
0,38 |
0,05 |
0,30 |
0,1 |
3,5 |
35,0 |
0,11 |
1,0 |
0,5 |
| 13 % riebumo varškės sūris |
10 |
230 |
97 |
0,2 |
1,04 |
3,0 |
7,0 |
100 |
0,00 |
0,40 |
0,10 |
0,30 |
0,3 |
3,6 |
35,0 |
0,10 |
01, 0 |
0,5 |
| Liesas varškės sūris |
9,0 |
270 |
104 |
0,2 |
1,20 |
3,0 |
3,0 |
0,0 |
0,00 |
0,40 |
0,00 |
0,30 |
0,5 |
4,8 |
40,0 |
0,20 |
1,0 |
0,5 |
| Sūris „Nemunas“ |
50 |
400 |
750 |
1,0 |
4,00 |
3,0 |
30,0 |
300 |
1,00 |
0,30 |
0,00 |
0,40 |
0,2 |
3,7 |
2,0 |
0,10 |
1,1 |
2,5 |
| Šėtos sūris |
50 |
560 |
1040 |
1,0 |
4,00 |
3,0 |
30,0 |
120 |
1,00 |
0,30 |
0,00 |
0,20 |
0,4 |
5,0 |
24,0 |
0,10 |
1,1 |
3,2 |
| Kamemberas |
18 |
310 |
386 |
0,5 |
2,74 |
6,0 |
12,0 |
232 |
0,26 |
0,54 |
0,04 |
0,49 |
1,0 |
5,9 |
60,0 |
0,25 |
1,0 |
0,0 |
| Ementalis |
57 |
620 |
941 |
1,1 |
4,21 |
3,0 |
40,0 |
389 |
0,00 |
0,35 |
0,04 |
0,43 |
0,1 |
6,3 |
4,0 |
0,07 |
1,0 |
1,0 |
| Pieniniai ledai |
17 |
101 |
136 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
20 |
0,02 |
0,11 |
0,03 |
0,16 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,4 |
| Grietininiai ledai |
22 |
107 |
140 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
43,0 |
60 |
0,02 |
0,30 |
0,03 |
0,20 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,6 |
| Plombyras |
21 |
114 |
159 |
0,2 |
0,32 |
1,0 |
43,0 |
60 |
0,02 |
0,30 |
0,03 |
0,20 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,6 |
| 82,5 % riebumo sviestas |
3 |
25 |
21 |
0,1 |
0,23 |
1,0 |
1,5 |
814 |
1,23 |
2,40 |
0,0 |
0,10 |
0,1 |
0,1 |
3,0 |
0,0 |
0,0 |
0,3 |
______________
Pagal nacionalinę žemės ūkio
ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno
ir jo gaminių specifikacijos
3 priedas
VIDUTINIS AVIŲ PIENO MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS
Vidutinis avių pieno mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies:
| Gaminys |
Mineralinės medžiagos |
Vitaminai |
||||||||||||||
| Mg mg |
P mg |
Ca mg |
Fe μg |
Zn μg |
Se μg |
I μg |
A (retinolio ekv,), mg |
D μg |
E (tokoferolio ekv,) mg |
B1 mg |
B2 mg |
PP mg |
Folio rūgštis μg |
B6 mg |
B12 mg |
|
| 1 |
3 |
4 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| Pienas |
18 |
124 |
195 |
72 |
340 |
3,1 |
10,4 |
0,08 |
0,18 |
0,11 |
0,08 |
0,35 |
0,42 |
5 |
0,08 |
5 |
_________________