Kasacinio skundo Nr. 2P-606/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29611-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo L. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis L. T. kasaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Skunde teigia, kad byloje netinkamai buvo įvertinti liudytojų parodymai ir remtasi jam nepalankiais parodymais, kai jo teisinę padėtį lengvinantys buvo atmesti. Taip pat pabrėžia, kad jokiomis teisėtomis priemonėmis nebuvo nustatytas jo neblaivumas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis vairavo neblaivus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriaus akcentuojami argumentai (tiek nusikalstamos veikos kvalifikacija, tiek parodymų vertinimas bei neblaivumo nustatymas) yra susiję su faktinių bylos duomenų vertinimu ir analize. Be to ir kasaciniame skunde šio tariamo Baudžiamojo kodekso netinkamo taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų fakto pagrindimas yra susijęs su tiesiogine bylos duomenų analize – akcentuojamos atskiros teismų procesinių sprendimų dalys ir sakiniai, cituojami liudytojai ir pan. Tokio pobūdžio argumentai nelaikytini tinkamu kasacijos pagrindu. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).
Nagrinėjamu atveju kasatorius nesutinka su jam nepalankiomis žemesnių instancijų teismų išvadomis, tačiau toks formalus nesutikimas, nenurodant konkrečių teisinių argumentų bei nepagrindžiant jų įstatymo nuostatomis, nelaikytinas tinkamu pagrindu kasacijai. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, apeliacinio skundo argumentai buvo išsamiai atsakyti ir aptarti, buvo įvertinta nuteistojo gynybinė pozicija, remiamasi teismų praktika ir tinkamai atskleista bylos esmė. Kasatoriui nenurodžius objektyvių ir reikšmingų teisinių argumentų, kurie patvirtintų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, jo kasacinį skundą atsisakoma priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktas, 5 dalimi,