LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ TARYBA

SPRENDIMAS

 

DĖL LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ TARYBOS 2017 M. LAPKRIČIO 10 d. SPRENDIMO NR. T17/10-1 „DĖL REGIONINIŲ ARCHITEKTŪROS TARYBŲ

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. kovo 9 d. Nr. T18/03-4

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos architektų rūmų taryba nusprendžia:

p a k e i s t i Lietuvos architektų rūmu tarybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1 „Dėl regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Regioninių architektūros tarybų nuostatus ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).   

 

 

 

Pirmininkė                                                                                                       Daiva Bakšienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos architektų rūmų tarybos

 

2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1

 

 

 

 

 

 

 

REGIONINIŲ ARCHITEKTŪROS TARYBŲ NUOSTATAI

 

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1.    Regioninių architektūros tarybų veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo nustatyta tvarka sudaromų Regioninių architektūros tarybų (toliau – Tarybų) darbo tvarką, Tarybos narių atšaukimo teisę ir šios teisės įgyvendinimo pagrindus.

2.    Tarybos yra kolegialus institutas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintus tikslus atlikti architektūros kokybės vertintojo funkcijas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti.

3.    Tarybos savo darbe vadovaujasi:

3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;

3.2. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu;

3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

3.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu;

3.5. Šiais Nuostatais, ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais architekto, valstybės tarnautojo ir akademinę praktiką vykdančių asmenų veiklą;

4.    Tarybos, atlikdamos joms pavestas funkcijas, vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais, gerbia su nagrinėjamais klausimais susijusių asmenų orumą ir teises.

5.    Tarybų sudėtį ir Nuostatus tvirtina ir keičia Lietuvos architektų rūmų taryba Lietuvos architektų rūmų Statuto 68 punkto nustatyta tvarka.

6.    Tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos architektų rūmai, šių Nuostatų nustatyta tvarka.

 

 

 

II. TARYBŲ SUDĖTIS

 

 

 

7.   Tarybos sudaromos Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu teritoriniu principu penkiuose šalies regionuose:

7.1.  Vilniaus regione (apimančiame Vilniaus apskritį) – Vilniaus regioninė architektūros taryba;

7.2.  Kauno regione (apimančiame Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskritis) – Kauno regioninė architektūros taryba;

7.3.  Klaipėdos regione (apimančiame Klaipėdos ir Tauragės apskritis) – Klaipėdos regioninė architektūros taryba;

7.4.  Šiaulių regione (apimančiame Šiaulių ir Telšių apskritis) – Šiaulių regioninė architektūros taryba;

7.5.  Panevėžio regione (apimančiame Panevėžio ir Utenos apskritis) – Panevėžio regioninė architektūros taryba.

8.    Tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių kiekviename Nuostatų 7 p. nurodytame šalies regione. Iš jų:

8.1.  ne mažiau kaip po 7 narius išrenka visuotinis Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkimas iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;

8.2.  po vieną narį architektą skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

8.3.  po vieną narį architektą skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;

8.4.  po vieną narį, baigusį universitetines architektūros krypties studijas ir vykdantį nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;

8.5.  po vieną narį išrinktą visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;

8.6.  po vieną narį skiria Lietuvos savivaldybių asociacija. Rekomenduojama skirti asmenį įgijusį universitetinį architektūros krypties išsilavinimą.

9.   Kiekvienos Tarybos pirmininkas, Lietuvos architektų rūmams teikdamas savo metinę veiklos ataskaitą, gali pateikti ir prašymą dėl Rūmų deleguojamų Tarybos narių skaičiaus padidinimo ar sumažinimo. Rūmai tokį prašymą pateikia svarstyti Rūmų narių susirinkimui.

10.  Tarybų personalinė sudėtis tvirtinama Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu 3 (trijų) metų laikotarpiui.

11. Tie patys Tarybų nariai į tos pačios Tarybos sudėtį gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip 2 (dvejoms) kadencijoms iš eilės.

12. Tarybų nariai, nesibaigus kadencijos laikui, jų delegavusių institucijų sprendimu gali būti atšaukiami iš pareigų esant šioms aplinkybėms:

12.1.  Tarybos nariui pažeidus jam taikomus Valstybės tarnautojo veiklos etikos kodekso, akademinės etikos, ar architekto profesinės etikos reikalavimus;

12.2.  Tarybos nariui netekus Valstybės tarnautojo statuso, kai jį delegavo atitinkama ministerija ar Lietuvos savivaldybių asociacija;

12.3.  Tarybos nariui netekus narystės jį delegavusioje architektų profesinėje asociacijoje – Lietuvos architektų rūmuose ar Lietuvos architektų sąjungoje;

12.4.  Tarybos nariui nustojusiam vykdyti nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, kai jis buvo deleguotas atitinkamos aukštosios mokyklos;

12.5.   Tarybos nariui padarius kitą teisės ar etikos normų pažeidimą, nederantį su Tarybos nario pareigomis.

13. Nustačius Nuostatų 12 punkte nurodytas aplinkybes, Lietuvos architektų rūmų taryba turi sustabdyti atitinkamo nario įgaliojimus iki Tarybos narį delegavusi institucija priims sprendimą dėl Tarybos nario atšaukimo ir naujo nario delegavimo.

14.  Tarybos nariui, netekus Tarybos nario statuso, į jo vietą Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu, paskiriamas kitas atitinkamos institucijos deleguotas kandidatas į Tarybą.

 

 

III. TARYBŲ ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

 

 

 

15. Valstybės ir savivaldybių institucijoms Tarybos teikia rekomendacijas dėl:

15.1teritorijų planavimo dokumentų;

15.2architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiamų projektinių pasiūlymų;

15.3architektūrinių ar urbanistinių idėjų sprendinių;

15.4statinių projektų;

15.5statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams;

15.6kitų klausimų, susijusių su architektūros ir jos kokybės vertinimu.

16. Suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva, Tarybos teikia išvadas ar pasiūlymus dėl:

16.1.          teritorijų planavimo dokumentų;

16.2.          projektinių pasiūlymų,

16.3.          architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių;

16.4.          statinių projektų sprendimų atitikties architektūros kokybės reikalavimams;

16.5.          kitų klausimų, susijusių su architektūros kokybės vertinimu.

17. Siūlymus Tarybai įgyvendinti iniciatyvos teisę gali teikti Tarybos pirmininkas, nariai ir kiti asmenys.

18. Sprendimas įgyvendinti Tarybos iniciatyvos teisę priimamas Tarybos susirinkime dalyvaujant ne mažiau kaip 7 (septyniems) Tarybos nariams, jei už jį, atviru balsavimu, balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių jos narių.

19. Tarybos iniciatyvos teisei įgyvendinti, Taryba iš savo narių taip pat gali sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas iš ne mažiau kaip 7 (septynių) Tarybos narių.

20. Tarybos sprendimai dėl Tarybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo bei komisijų sudarymo gali būti priimami Tarybos pirmininkui ir nariams bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu ir kt.), susirašinėjimo pranešimus ir priimamus sprendimus susipažinimui išsiunčiant visiems Tarybos nariams.

21. Taryba įgyvendindama savo iniciatyvos teisę, teikiamas išvadas ar pasiūlymus grindžia tais pačiais Tarybų sprendimų kriterijais nustatytais Nuostatų 70 punkte.

22. Taryba įgyvendinusi savo iniciatyvos teisę teikiamas išvadas ar pasiūlymus įformina ir perduoda Lietuvos architektų rūmų pirmininkui Nuostatų nustatyta tvarka.

23. Taryboms įgyvendinant savo iniciatyvos teisę, jų veiklos administravimas (techninis aprūpinimas, sekretoriaus skyrimas ir kt.) finansuojamas iš Lietuvos architektų rūmų biudžeto Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu.

24. Tarybos bendradarbiauja su architektų profesinėmis asociacijomis, atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis.

25. Tarybos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Lietuvos architektų rūmams savo ir iš savo narių sudarytų ad hoc arba nuolatinių komisijų veiklos metines ataskaitas.

26. Tarybos atlieka kitas Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

 

 

 

IV. TARYBOS NARIO, PIRMININKO IR SEKRETORIAUS TEISĖS IR PAREIGOS

 

 

 

27. Visi Tarybos nariai turi lygias teises ir pareigas nagrinėjant Tarybai skirtus klausimus.

28. Tarybos nariai privalo dalyvauti šaukiamuose Tarybos susirinkimuose. Tarybos nariai, negalėdami dalyvauti Tarybų susirinkimuose, privalo iš anksto, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos susirinkimo, apie tai informuoti atitinkamos Tarybos pirmininką arba sekretorių ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

29. Tarybos nariai nekomentuoja susirinkimo eigos jam nepasibaigus, nepriėmus sprendimo ir jo nepaviešinus.

30. Tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti ir nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Šių komisijų sprendimai yra Tarybų sprendimai.

31. Tarybos nariai turi teisę susipažinti su ad hoc arba nuolatinių komisijų protokolais ir pasitelktų specialistų ir ekspertų išvadomis.

32. Kiekvienos Tarybos darbui vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Tarybos susirinkime dalyvaujančių narių balsų daugumos sprendimu, šių Nuostatų 79 punkte nustatyta tvarka, iš savo narių renka Tarybos nariai, ir kurio kadencijos trukmė sutampa su Tarybos kadencijos laikotarpiu.

33. Kiekvienos Tarybos išrinktas Pirmininkas vadovauja Tarybos susirinkimams ir atsako už jos veiklą bei priimtų sprendimų atitiktį šiems Nuostatams ir kitų Tarybos veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimams.

34. Kiekvienos Tarybos pirmininkas atsako už savo motyvų teisėtumą sprendžiant pateiktų prašymų priėmimo svarstymui Taryboje klausimą ir savalaikio Tarybos narių informavimo dėl tokio sprendimo.

35. Tarybos pirmininkas, be atskiro Rūmų pirmininko įgaliojimo, turi teisę kreiptis į atitinkamas valstybės valdžios institucijas ar kitus suinteresuotus asmenis susijusius su Taryboje nagrinėjamu klausimu, kviečiant juos (ar jų atstovus) į Tarybų susirinkimus, siunčiant Tarybų sprendimus, ar  prašant jų pateikti bet kokią, su nagrinėjamu objektu susijusią dokumentaciją ar kitą informaciją. Visi Tarybos pirmininko kreipimaisi ir kita dokumentacija yra saugoma ir archyvuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir pateikiama Lietuvos architektų rūmų tarybai kartu su metine ataskaita.

36. Tarybos pirmininkas užtikrina Tarybos sprendimų viešumą.

37. Tarybos pirmininkas užtikrina savalaikį susirinkimų sušaukimą ir jų periodiškumą.

38. Tarybos pirmininkas užtikrina, kad nusišalinęs Tarybos narys nedalyvautų klausimo svarstyme ir priimant Tarybos sprendimus.

39. Tarybos pirmininkas užtikrina savalaikį metinių ataskaitų parengimą ir jų pateikimą Lietuvos architektų rūmų tarybai.

40. Dėl netinkamai atliekamų pareigų Tarybos pirmininkas Tarybos sprendimu gali netekti savo pareigų. Tuomet šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka renkamas naujas Tarybos pirmininkas.

41. Tarybos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, kiekvienu atveju, turi teisę savanoriškais pagrindais pasitelkti kitų specialistų ir ekspertų.

42. Jei klausimo svarstyme susiduriama su svarstomo objekto specifiniais architektūros žinių aspektais, šių klausimų nagrinėjimui, rekomenduojama, pasitekti šių žinių turinčius specialistus ir ekspertus. Nagrinėjant meninius ir kūrybinius klausimo aspektus rekomenduojama specialistus ir/ar ekspertus pasitelkti iš Lietuvos architektų sąjungos narių arba kitų meno kūrėjų organizacijų narius.

43. Tarybos sekretorių (toliau – Sekretorius) skiria Lietuvos architektų Rūmų pirmininkas. Sekretoriais gali būti skiriami tiek Lietuvos architektų rūmų darbuotojai, tiek ir kiti fiziniai asmenys.

V. TARYBOS NARIŲ NUSIŠALINIMO PAGRINDAI

 

44. Tarybos pirmininkas ir nariai privalo nusišalinti tais atvejais, kai jų dalyvavimas Tarybos veikloje galėtų sukelti abejonių dėl Tarybos sprendimų nešališkumo ir objektyvumo, kai Taryboje sprendžiamas klausimas yra susijęs su jo asmenine profesine veikla arba su asmeniu, su kuriuo Tarybos pirmininkas ar narys yra susijęs šeimos, artimos giminystės ir (ar) verslo, profesinės veiklos ryšiais, arba jeigu yra kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui ir sukelti interesų konfliktą.

45. Jei Taryba ketina svarstyti klausimą, dėl kurio Tarybos nariui kyla interesų konfliktas, šis narys apie tai praneša Tarybos pirmininkui iki susirinkimo pradžios. Jeigu klausimas, dėl kurio gali kilti Tarybos nario interesų konfliktas, įtraukiamas į darbotvarkę susirinkimo metu – Tarybos narys informuoja Tarybos pirmininką iki klausimo svarstymo pradžios.

46. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių Tarybos narys turėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo galinčio sukelti interesų konfliktą, bet nenusišalino, ir šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad šio Tarybos nario dalyvavimas Tarybos susirinkime sukėlė interesų konfliktą, tokio Tarybos nario balsavimo rezultatai tuo klausimu laikomi negaliojančiais.

47. Nusišalinimo tvarkos nesilaikymo atveju, nurodytu Nuostatų 44 punkte, Tarybos pirmininkas privalo apie tai nedelsiant informuoti Lietuvos architektų rūmus, kurie kreipiasi į Tarybos narį delegavusią instituciją spręsti šio nario atšaukimo klausimą.

 

 

 

VI. PRAŠYMO NAGRINĖJIMUI PRIĖMIMO TVARKA

 

48. Visi suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų (toliau – Pareiškėjai) prašymai dėl Tarybų teikiamų rekomendacijų, išvadų ir pasiūlymų Tarybai teikiami per Lietuvos architektų rūmus, adresu: Kalvarijų g. 1, Vilnius, arba el. p.: info@architekturumai.lt, šių Nuostatų nustatyta tvarka.

 

49. Pareiškėjų prašymai taip pat gali būti teikiami tiesiogiai Tarybai per jos pirmininką ar narį (-ius), tokiu atveju Tarybos pirmininkas visus tiesiogiai gautus Pareiškėjų prašymus, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas, persiunčia Lietuvos architektų rūmams jų registravimui.

 

50. Lietuvos architektų rūmai, visus gautus Pareiškėjų prašymus registruoja gautų dokumentų registre ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas, perduoda atitinkamą regioną atstovaujančiam Tarybos pirmininkui, atsižvelgiant į Pareiškėjo prašyme svarstymui pateikiamo objekto teritorinį priklausomumą.

 

51. Atitinkamos Tarybos pirmininkas, gavęs Lietuvos architektų rūmų perduotą raštišką prašymą, sprendžia, ar yra pagrindų šį prašymą nagrinėti Tarybos susirinkime. Nustatęs, kad susirinkimo sušaukimui nėra pagrindo ar susirinkimo sušaukimui nepakanka pateiktos informacijos, Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas privalo grąžinti prašymą Lietuvos architektų rūmų pirmininkui, kartu pateikiant išsamius grąžinimo motyvus.

 

52. Lietuvos architektų rūmai, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo motyvuoto prašymo gražinimo dienos, Tarybos pirmininko prašymo grąžinimo motyvus išsiunčia Pareiškėjui. Motyvuotas prašymo gražinimas neužkerta galimybės Pareiškėjui iš naujo pateikti patikslintą ar papildytą prašymą.

 

53. Pirmininkas turi teisę konsultuotis su kitais Tarybos nariais dėl pateikto prašymo nagrinėjimo Tarybos susirinkime.

 

54. Apie savo sprendimą nešaukti Tarybos susirinkimo ir nenagrinėti prašymo Tarybos pirmininkas asmeniškai ar per Sekretorių privalo informuoti Tarybos narius, nurodydamas tokio sprendimo priežastis iki prašymo grąžinimo Lietuvos architektų rūmams datos. Ne mažiau kaip 3 (trims) Tarybos nariams pareikalavus, Tarybos pirmininkas privalo atšaukti tokį sprendimą ir pavedant Sekretoriui ar savo pastangomis, perduoti pateiktą prašymą Tarybos nagrinėjimui.

 

55. Tuo atveju, kai Tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į prašymo turinį, nusprendžia, kad pateiktas prašymas yra priimtinas nagrinėjimui Tarybos susirinkime, Tarybos pirmininkas asmeniškai ar per Sekretorių ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoja Lietuvos architektų rūmus.

 

56. Lietuvos architektų rūmai, gavę Tarybos pirmininko pranešimą apie priimtiną nagrinėjimui prašymą Tarybos susirinkime, informuoja apie tai Pareiškėją ir tuo pačių kreipiasi į Jį dėl Tarybos narių darbo ir jo organizavimo apmokėjimo, kuris per kreipimosi nustatytą terminą turi būti sumokėtas į Lietuvos architektų rūmų nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą ar šio apmokėjimo įvykdymui pateiktas garantinis raštas.

 

57. Pareiškėjui įvykdžius Tarybos narių darbo ir jo organizavimo apmokėjimo nurodymą, ar Lietuvos architektų rūmams pateikus šio apmokėjimo garantinį raštą, Lietuvos architektų rūmai, apie tai informuoja Tarybos pirmininką, kuris savo jėgomis ar pavedant Sekretoriui, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Lietuvos architektų rūmų informavimo dienos inicijuoja Tarybos susirinkimą.

 

58. Tarybos nagrinėja tik tuos suinteresuotų asmenų prašymus, kurių suinteresuotumas yra tiesioginis ir kurie pateikiami Lietuvos architektų rūmams raštu, nurodant motyvus, priežastis ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas. Prašymas privalo būti pareiškėjo pasirašytas, prie jo turi būti pateikiama lydinti dokumentacija ar kita informacija, kuria jis grindžiamas ir kuri padėtų Taryboms objektyviai įvertinti situaciją. Prašymai taip pat gali būti pateikiami elektroniniu paštu, tačiau siunčiami dokumentai turi būti nuskenuoti nuo originalo su privalomais šiame punkte išvardintais rekvizitais arba patvirtinti pareiškėjo elektroniniu parašu. Tokiu atveju dokumento originalai turi būti pateikiami Lietuvos architektų rūmų administracijai paštu, pristatomi asmeniškai ar per kurjerį ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo elektroninio pranešimo gavimo patvirtinimo.

 

 

 

VII. TARYBOS DARBO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

 

59.  Tarybų sprendimai priimami periodiškai, ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per mėnesį, šaukiamuose susirinkimuose Tarybų narių balsų dauguma.

60.  Tais atvejais, kai per einamąjį mėnesį nuo paskutiniojo Tarybos susirinkimo, nebuvo nagrinėjimui priimta nei vieno suinteresuoto asmens prašymo, Tarybos pirmininkas, asmeniškai ar per sekretorių, raštu gali kreiptis į Tarybos narius, siūlydamas Tarybos susirinkimo nešaukti. Tarybos susirinkimai gali būti nešaukiami tik tuo atveju, jei dėl tokio Tarybos pirmininko siūlymo neprieštarauja nei vienas Tarybos narys.

61. Į pirmuosius Tarybų susirinkimus Tarybų narius sukviečia Lietuvos architektų rūmai. Pirmuosiuose Tarybų susirinkimuose Tarybų nariams išrinkus Tarybų pirmininkus, Tarybos narius į periodiškus susirinkimus sušaukia Sekretorius Tarybos pirmininko pavedimu.

 

62. Tarybos pirmininkas, pripažinęs pranešimą tinkamu nagrinėti Tarybos susirinkime, nustato siūlomo Tarybos susirinkimo sušaukimo datą ir paveda Sekretoriui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas Tarybos nariams elektroniniu paštu išsiųsti visą turimą su klausimo nagrinėjimu susijusią dokumentaciją.

 

63. Siūlydamas šaukiamo susirinkimo datą Tarybos pirmininkas, galimybių ribose, privalo atsižvelgti į Tarybos narių dalyvavimo galimybes siekdamas, kad susirinkime dalyvautų kuo didesnis skaičius Tarybos narių.

64. Sekretorius, Tarybos pirmininko pavedimu, ne anksčiau kaip po 2 (dviejų) darbo dienų nuo prašymo ir jį lydinčios dokumentacijos išsiuntimo Tarybos nariams dienos, į šaukiamą Tarybos susirinkimą kviečia atvykti su nagrinėjamu klausimu susijusius fizinius ir (ar) juridinius asmenis dėl papildomų dokumentų ir (ar) paaiškinimų Tarybai pateikimo. Pakviestų asmenų nedalyvavimas Tarybos susirinkime, neužkerta kelio Tarybos darbui sušauktame susirinkime nagrinėjant pateiktą klausimą ir priimant sprendimus.

65. Taryba gali organizuoti vieną ar kelis susirinkimus išsamiam svarstomo klausimo išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Šaukiant kelis to paties klausimo nagrinėjimui skirtus susirinkimus, Tarybos sprendimas priimamas paskutiniame susirinkimo posėdyje jame dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

66.  Tarybų susirinkimus sudaro šios dalys:

66.1.    Vieša dalis, kurios metu išklausomi pareiškėjai, su nagrinėjamu klausimu susijusių objektų projektų autoriai, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys, atsakoma į Tarybų narių klausimus, vyksta vieša diskusija;

66.2.    Uždara dalis, kurioje Tarybų nariai priima sprendimus.

67. Viešoje Tarybos susirinkimo dalyje užtikrinamas lygiateisis žiniasklaidos ir kitų organizacijų bei visuomenės atstovų dalyvavimas.

68. Tarybų susirinkimo eiga ir jame priimti sprendimai įforminami protokolu. Tarybų susirinkimus protokoluoja Sekretorius. Taip pat gali būti daromas Tarybos susirinkimo garso įrašas, kuris su Tarybos protokolu ir sprendimu perduodamas saugojimui Lietuvos architektų rūmams.

69.  Protokole turi būti nurodyta:

69.1.    Tarybos susirinkimo data ir vieta;

69.2.    Dalyvaujantys Tarybos nariai;

69.3.    Tarybos pirmininkas ir sekretorius;

69.4.    Pareiškėjas;

69.5.    svarstytas objektas (pavadinimas, paskirtis, adresas ir kiti duomenys);

69.6.    suformuluotas pareiškėjo klausimas, į kurį atsakant teikiamas Tarybos sprendimas;

69.7.    su nagrinėjamu klausimu susijusios aplinkybės;

69.8.    svarstyti prašymą lydintys dokumentai ir priedai (tekstinė ir grafinė medžiaga).

69.9.    Tarybos nustatytos nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės;

69.10.  Tarybos susirinkime dalyvavę kviestiniai asmenys (specialistai ir ekspertai);

69.11.  Tarybos priimti sprendimai atsižvelgiant į pareiškėją (rekomendacijos, išvados ir/ar pasiūlymai) bei jų motyvai.

70. Tarybų sprendimuose teikiami motyvai grindžiami Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintais architektūros kokybės kriterijais, esminiais statinio architektūros reikalavimais įtvirtintais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, specialiosiomis architektūros srities žiniomis, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentais, rekomendacijomis, kitų teisinių, programinių bei doktrininių dokumentų nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, profesionalumo, objektyvumo, nešališkumo ir kitais teisiniais principais.

71.  Tarybų protokole taip pat gali būti pateikiami bendro pobūdžio Tarybų pasiūlymai (rekomendacijos), susiję su svarstytais klausimais ir priimtais sprendimais.

72.  Tarybos susirinkimo protokolas surašomas Sekretoriaus per 2 (dvi) darbo dienas nuo įvykusio Tarybos susirinkimo datos ir išsiunčiamas visiems Tarybos nariams. Tarybos nariai per 2 (dvi) darbo dienas nuo protokolo projekto gavimo gali pateikti savo pastabas.

73.  Suderinto protokolo pagrindu Sekretorius parengia Tarybos sprendimą. Tarybos protokolą ir sprendimą pasirašo Tarybos pirmininkas ir Sekretorius. Pasirašytas Tarybos protokolas ir sprendimas perduodamas Lietuvos architektų rūmų pirmininkui.

74.  Gavęs Tarybos protokolą ir sprendimą, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas per 2 (dvi) darbo dienas Tarybos sprendimo kopiją išsiunčia Pareiškėjui prašyme nurodytu buveinės adresu ar elektroniniu paštu.

75.  Išsiuntus Tarybos sprendimą Pareiškėjui, sprendimas, kartu su Tarybos pirmininko parengtu komentaru, per 2 (dvi) darbo dienas paskelbiamas Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje, taip pat jis gali būti viešinamas kitomis informacinės sklaidos priemonėmis. Tarybos sprendimas neviešinamas tik tuo atveju, kai kartu su prašymu yra gautas pareiškėjo prašymas neviešinti Tarybos sprendimo dėl priežasčių, susijusių su teisminiu procesu.

76.  Tarybų susirinkimai vyksta Lietuvos architektų rūmų patalpose Kalvarijų g. 1, Vilniuje, arba kitose, iš anksto su Tarybomis suderintose vietose, atitinkančiose Tarybų darbo techninius poreikius.

 

 

VIII. TARYBŲ PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ TEISĖTUMAS

 

 

 

77. Tarybų susirinkimas gali vykti tik esant kvorumui. Laikoma, kad kvorumas susidarė, jeigu į Tarybos susirinkimą susirenka ne mažiau kaip 7 (septyni) Tarybos nariai.

 

78. Tarybų sprendimai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių jos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.

 

79. Tarybų pirmininkų rinkimai:

 

79.1.    Kiekvienos Tarybos pirmininkas renkamas pirmajame Tarybos susirinkime dalyvaujant ne mažiau kaip 7 (septyniems) Tarybos nariams atviru balsavimu;

 

79.2.    Didesnei daliai susirinkime dalyvaujančių narių pareikalavus, gali būti balsuojama slaptai;

 

79.3.    Tarybos pirmininku išrenkamas tas kandidatas, už kurį balsavo didesnioji dalis susirinkime dalyvaujančių Tarybos narių.

 

80. Tarybos pirmininkui, negalinčiam laikinai (dėl ligos, komandiruotės, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių) dalyvauti Tarybos susirinkime, Tarybos pirmininkas iš Tarybos narių gali skirti laikiną, jo nebuvo laikotarpiui asmenį, vykdantį Tarybos pirmininko pareigas Nuostatų nustatyta tvarka.

 

81. Dėl netinkamai atliekamų pareigų Tarybos pirmininkas netenka pirmininko įgaliojimų, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 7 (septyni) Tarybos nariai.

 

 

 

IX. TARYBŲ VEIKLOS FINANSINĖS SĄLYGOS

 

 

 

82.  Tarybų darbo veikla ir jos organizavimas yra apmokamas Pareiškėjo sąskaita. Tarybų darbo įkainius nustato Lietuvos architektų rūmų taryba, atsižvelgdama į prašymo nagrinėjimo sąnaudas, kurias sudaro:

82.1.    Lietuvos architektų rūmų tarybos nustatyto dydžio honorarai Tarybų nariams;

82.2.    Lietuvos architektų rūmų darbuotojų atlyginimo dalis, atsižvelgiant į paklausimo administravimui skiriamą laiką;

82.3.    ryšių, transporto, patalpų nuomos, komunalinių mokesčių, dokumentų spausdinimo, kopijavimo ir kitos ūkio išlaidos, susijusios su paklausimo nagrinėjimu, kitos su Tarybos darbo organizavimu susijusios išlaidos.

83.  Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu dalis Tarybų veiklos kaštų gali būti padengta lėšomis iš Lietuvos architektų rūmų biudžeto, ginant architektūros kokybę ir kitus visuomenės interesus, kai:

83.1.    nagrinėjamas ginčas teisme dėl viešojo intereso gynimo;

83.2.    paklausimą pateikusioms vietos bendruomenėms;

83.3.    paklausimą pateikusiems Rūmų nariams.

84. Tarybos veiklos administraciniai kaštai susidarantys įgyvendinant Tarybos iniciatyvos teisę, Rūmų tarybos sprendimu, finansuojami iš Lietuvos architektų rūmų biudžeto.

85. Pareiškėjas už Tarybų darbo veiklą ir jos organizavimą apmoka iki Tarybos sušaukimo, Tarybos pirmininkui priėmus sprendimą nagrinėti Pareiškėjo pateiktą prašymą.