LIETUVOS RESPUBLIKOS

STRATEGINIO VALDYMO

ĮSTATYMAS

2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3096

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą.

2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti strateginio valdymo sistemos principus, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatas.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas taikomas strateginio valdymo sistemos dalyviams.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Finansinės projekcijos – preliminarus finansavimo planas, kuriame nurodoma, kokiais finansavimo šaltiniais ir kiek valstybėje galima finansuoti strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimą skirtingose valstybės veiklos srityse Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo laikotarpiu.

2. Horizontalusis principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.

3. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

4. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.

5. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.

6. Pažangos priemonė – kryptingas strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.

7. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.

8. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius.

9. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.

10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, rodantis esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.

11. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojami vykdant tęstinės veiklos priemonę ir (arba) projektą sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).

12. Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas.

13. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas ir kitą pažangos veiklą, kuri įgyvendina pažangos uždavinius.

14. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir planuojant, ir vykdant kitus projektus.

15. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.

16. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.

17. Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:

1) Lietuvos Respublikos Seimas;

2) Vyriausybė;

3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;

4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;

5) regionų plėtros tarybos;

6) savivaldybių tarybos;

7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai) ir kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;

8) biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir viešosios įstaigos, atsakingos už metodologinę pagalbą rengiant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, projektų administravimą ir vystymą (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos). Už šiame punkte nurodytų funkcijų atlikimą atsakingų viešųjų įstaigų sąrašą tvirtina Vyriausybė;

9) Valstybės pažangos taryba;

10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras;

11) Teisėjų taryba;

12) juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.

18. Strateginis tikslas – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis.

19. Strateginis valdymas – visuma procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.

20. Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita institucija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.

21. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.

22. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai finansuoti.

23. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.

24. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, įgyvendindamas nustatytas funkcijas.

25. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 20 metų – laikotarpiu.

26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:

1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;

2) aplinka, miškai ir klimato kaita;

3) energetika;

4) viešieji finansai;

5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;

6) valstybės saugumas ir gynyba;

7) viešasis saugumas;

8) kultūra;

9) socialinė apsauga ir užimtumas;

10) transportas ir ryšiai;

11) sveikata;

12) švietimas, mokslas ir sportas;

13) teisingumas;

14) užsienio politika;

15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.

27. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 20 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.

28. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.

29. Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja tam tikru laikotarpiu įgyvendinti konkrečioje valstybės veiklos srityje.

30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.

4 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos principai

Strateginio valdymo sistemos principai:

1) darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;

2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams bei pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;

3) įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;

4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;

5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;

6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotas šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;

7) lyčių lygybės – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią kliūtims susidaryti arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams.

II SKYRIUS

PLANAVIMO DOKUMENTŲ LYGMENYS, TIPAI IR JŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS

5 straipsnis. Planavimo dokumentų lygmenys

1. Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.

2. Planavimo dokumentai skirstomi į 3 lygmenis:

1) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose suplanuojamos ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos (nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys, strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai, teritorijų panaudojimo funkciniai prioritetai, taip pat kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus);

2) programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, taip pat išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kt.). Programavimo lygmens planavimo dokumentai gali būti nacionaliniai, regionų arba savivaldybių;

3) veiklos lygmens planavimo dokumentai – planavimo dokumentai, kuriuose detalizuojamas programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytų pažangos priemonių ir (arba) projektų įgyvendinimas, nurodomos tęstinės veiklos priemonės ir tam reikalingos lėšos.

6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai

Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:

1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 20 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;

2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;

3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;

4) nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat kitus elementus, privalomus pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;

5) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;

6) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.

7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai

Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:

1) nacionalinės plėtros programos – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai, nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:

a) plėtros programos – planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;

b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos;

c) Regionų plėtros programa – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;

2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;

3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;

4) nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis;

5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;

6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;

7) savivaldybių bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.

8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai

Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai:

1) strateginiai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 3 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;

2) veiksmų planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (arba) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;

3) metiniai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuose dokumentuose suplanuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.

III SKYRIUS

PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS

9 straipsnis. Lėšų planavimas

1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų.

2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms ir (arba) projektams, kurie planuojami nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika.

3. Tęstinės veiklos lėšos yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.

10 straipsnis. Finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas

1. Nacionaliniame pažangos plane nustatoma bendroji finansinė projekcija yra valstybės finansinės galimybės, išreiškiamos viena nominalia reikšme, viso Nacionalinio pažangos plano laikotarpio visiems strateginiams tikslams kartu pasiekti.

2. Finansinės projekcijos nustatomos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, vykdomą anticiklinę fiskalinę politiką, finansines ir ekonomines vidutinio laikotarpio prognozes, fiskalinės drausmės normas ir vadovaujantis šiais kriterijais:

1) Nacionaliniame pažangos plane nustatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, t. y. siekiamais pokyčiais, jų mastu ir svarba sprendžiant valstybės esamos būklės problemas;

2) Europos Sąjungos ir kitiems tarptautinio finansavimo šaltiniams taikomais apribojimais;

3) Vyriausybės veiklos prioritetais;

4) tarptautiniais įsipareigojimais;

5) nacionaliniais plėtros programų vykdymo rezultatais;

6) valstybės veiklos srityse veikiančių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų pajėgumais veiksmingai panaudoti lėšas.

3. Finansinės projekcijos apskaičiuojamos vadovaujantis Strateginio valdymo metodika.

11 straipsnis. Pažangos lėšų planavimas programinio valdymo būdu

1. Nacionalinėse plėtros programose planuojamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, kurios negali viršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų.

2. Portfelio valdytojas prižiūri, kad planuojamos pažangos lėšos neviršytų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų, taip pat kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai.

3. Planuojant pažangos lėšas, turi būti įvertintas įgyvendinant pažangos priemones siekiamų rezultatų ilgalaikis finansinis poveikis tęstinės veiklos lėšoms Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Įgyvendinant nacionalines plėtros programas, portfelio valdytojas stebi nacionalinių plėtros programų rezultatų rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, jeigu tai būtina siekiant laiku įgyvendinti strateginius tikslus ir pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas ir (arba) siūlymus dėl strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių tikslinimo.

IV SKYRIUS

STRATEGINIO VALDYMO SISTEMOS VALDYSENA

12 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas

1. Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuria strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos ir įstaigos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka teikia konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams, rengiantiems planavimo dokumentus.

3. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato metodinės pagalbos, atliekant pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimus, teikimo tvarką, vadovaujantis kuria ministerijų, rengiančių nacionalines plėtros programas, ir (arba) portfelio valdytojo iniciatyva, už projektų administravimą atsakingos įstaigos teikia metodines rekomendacijas ir konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams.

4. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais.

5. Šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte nurodytiems strateginio valdymo sistemos dalyviams už šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

13 straipsnis. Valstybės pažangos strategijos rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Valstybės pažangos strategija rengiama šiais etapais:

1) sprendimą dėl Valstybės pažangos strategijos rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 4 metams iki galiojančios Valstybės pažangos strategijos termino pabaigos, kartu patvirtindama Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją;

2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;

3) Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.

2. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu.

3. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažangos vertinimas atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.

5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą.

6. Valstybės pažangos strategiją sudaro:

1) valstybės pažangos vizija;

2) valstybės vystymosi kryptys, jų aprašymas;

3) strateginiai tikslai;

4) laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;

5) įgyvendinimo proceso, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos.

14 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinės darbotvarkės rengiamos šiais etapais:

1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;

2) aplinkos analizės atlikimą organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai;

3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Nacionalines darbotvarkes rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgiant į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus.

2. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas nutarimu.

3. Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, pažangos stebėseną įgyvendinant nacionalines darbotvarkes atlieka ir pažangos vertinimus organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, jeigu nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Nacionalinio pažangos plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinis pažangos planas rengiamas šiais etapais:

1) sprendimą dėl Nacionalinio pažangos plano rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 2 metams iki galiojančio Nacionalinio pažangos plano termino pabaigos, kartu patvirtindama Nacionalinio pažangos plano rengimo koncepciją;

2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;

3) Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.

2. Nacionalinio pažangos plano projektą svarsto Seimo komitetai ir teikia išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas.

3. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė.

4. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

5. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, atlieka Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.

6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.

7. Nacionalinio pažangos plano tarpinius ir baigiamąjį vertinimą atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Nacionaliniame pažangos plane nustatyta tvarka. Tarpinių ir baigiamojo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.

16 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinio saugumo strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, jos įgyvendinimo stebėsena ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalines plėtros programas rengia Vyriausybės kanceliarija ir ministerijos, atsakingos už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams.

2. Plėtros programas ir Regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas nutarimu.

3. Nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas.

4. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus.

5. Įgyvendindami nacionalines plėtros programas, strateginio valdymo sistemos dalyviai, vykdantys pažangos priemones, arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka plėtoja projektus, organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.

6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija.

7. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei.

18 straipsnis. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Vyriausybės programa rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Vyriausybės įstatymu.

2. Vyriausybės programos vykdymą koordinuoja Vyriausybė, įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.

3. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.

4. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė.

5. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, vykdo Vyriausybei pavaldūs strateginio valdymo sistemos dalyviai. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka.

6. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.

19 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai.

2. Nacionalinių darbotvarkių planus, atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (arba) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte.

3. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė.

4. Nacionalinių darbotvarkių planai įgyvendinami per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus.

5. Nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną ir pažangos vertinimus atlieka nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai šiuose planavimo dokumentuose ir (arba) atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.

6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinių darbotvarkių planuose nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Regionų plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu.

2. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Savivaldybių strateginių plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Savivaldybių strateginius plėtros planus rengia savivaldybių administracijos.

2. Savivaldybių strateginius plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos.

3. Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.

22 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Strateginių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus

1. Strateginius veiklos planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.

2. Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus.

3. Strateginių veiklos planų įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.

4. Strateginių veiklos planų, kuriuos rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija.

5. Už strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaito valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Veiksmų planų ir metinių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus

1. Veiksmų planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

2. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

3. Veiksmų planus ir metinius veiklos planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo sistemos dalyviai.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

3. Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina:

1) 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;

2) 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;

3) Strateginio valdymo metodiką.

4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos ir įstaigos parengia ir (arba) priima kitus šiame įstatyme numatytus planavimo dokumentus.

5. Vyriausybė iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai korupcijos prevencijos klausimais planuojami Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo uždavinių korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo priemonės planuojamos tarpinstituciniame veiklos plane.

6. Vyriausybė iki 2022 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

7. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „strateginio planavimo metodika“ atitinka sąvoką „strateginio valdymo metodika“. Kituose įstatymuose pateiktos nuorodos į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio planavimo metodiką reiškia nuorodą į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio valdymo metodiką.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda