PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2022 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3D-428

SUMANIŲ KAIMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sumanių kaimų projektų įgyvendinimo gairės parengtos vadovaujantis 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/2220, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842.

2. Gairėmis turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami vietos projektų paraiškas sumanių kaimų bandomiesiems vietos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ (toliau – LEADER programa), ir paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, taip pat vietos veiklos grupės (toliau – VVG) ir institucijos, dalyvaujančios vietos projektų paraiškų vertinimo procesuose, atrinkdamos ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą pagal LEADER programą.

3. Sumanių kaimų projektai, neatitinkantys Gairių nuostatų, negali būti finansuojami pagal LEADER programą. Paramos teikimo ir administravimo tvarka, kiek to nereglamentuoja Gairės, nustatyta Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VP administravimo taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KPP administravimo taisyklės).

II SKYRIUS

SANTRUMPOS IR SĄVOKOS

4. Gairėse vartojamos santrumpos:

4.1. ES – Europos Sąjunga.

4.2. KPP – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa.

4.3. VVG – vietos veiklos grupė.

4.4. VVGT – vietos veiklos grupių tinklas.

4.5. SK – sumanus kaimas.

4.6. SKP – sumanaus kaimo planas.

5. Gairėse vartojamos sąvokos:

5.1. Kaimo bendruomenė – kaimo teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais; kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

5.2. Sumanaus kaimo planas (angl. smart village development plan) – analize grindžiamas dokumentas, rengiamas ir įgyvendinamas siekiant nukreipti turimus vietos išteklius (ekonominius, kultūrinius, socialinius, aplinkos) pagrindinėms kaimo problemoms (pvz.: demografinio nuosmukio, žemo pajamų lygio, gamtinės aplinkos ar kt.) spręsti. Sumanaus kaimo planas, kaip investicinė iniciatyva, apima sumanius žmones, sumanų valdymą, sumanią ekonomiką, sumanią aplinką.

5.3. Sumanus kaimas (angl. smart village) – socialinė ekonominė sistema, kurios vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo platesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, kasdieninėje savo veikloje naudodami skaitmenines ir kitas technologijas, priima ir įgyvendina inovatyvius, į sisteminį pokytį orientuotus sprendimus, grindžiamus bendru poreikių supratimu ir veiksmų seka, nukreipta į aiškų specifinį vietos tikslą.

III SKYRIUS

SĄSAJOS SU ES PRIORITETAIS IR TIKSLAIS

6. SK priemone turi būti siekiama prisidėti prie:

6.1. šeštojo ES kaimo plėtros prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ veiklos sričių, susijusių su:

6.1.1. vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimu (kodas 6B). Veiklos sritis susijusi su Europos struktūrinių ir investavimo fondų (toliau – ESIF) teminiu tikslu (toliau – TT) Nr. 9 „Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu“;

6.1.2. veiklos įvairinimu, mažų įmonių kūrimu ir plėtojimu, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimu (kodas 6A). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 8 „Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“;

6.1.3. prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) plėtra, jų naudojimo skatinimu ir kokybės gerinimu kaimo vietovėse (kodas 6C). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 2 „IRT prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas“;

6.2. pirmojo ES kaimo plėtros prioriteto „Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse“ veiklos sričių, susijusių su:

6.2.1. inovacijų skatinimu, bendradarbiavimu ir žinių bazės vystymu kaimo vietovėse (kodas 1A). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 1 „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas“;

6.2.2. mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimu (kodas 1C). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 10 „Investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą“;

6.3. antrojo ES kaimo plėtros prioriteto „Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą“ veiklos srities, susijusios su palankesnių sąlygų sudarymu reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimu (kodas 2A). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 3 „Mažų ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“;

6.4. trečiojo ES kaimo plėtros prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ veiklos srities, susijusios su pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimu geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės schemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas (kodas 3A). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 3 „Mažų ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“;

6.5. ketvirtojo ES kaimo plėtros prioriteto „Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ veiklos srities, susijusios su biologinės įvairovės atkūrimu, išsaugojimu ir didinimu, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būkle (kodas 4A). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 5 „Prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas“ ir ESIF TT Nr. 6 „Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“;

6.6. penktojo ES kaimo plėtros prioriteto „Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“ veiklos srities, susijusios su atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimu bioekonomikos tikslais (kodas 5C). Veiklos sritis susijusi su ESIF TT Nr. 4 „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“.

IV SKYRIUS

SKP TIKSLAS IR ĮGYVENDINIMO SCHEMA

7. SKP tikslas – panaudojant vietos išteklius ir galimybes bei taikant ekonomiškai, socialiai ir technologiškai pažangius (inovatyvius) sprendimus, gerinti kaimo gyventojų gyvenimo, jų vykdomos veiklos ir kartu juos supančios aplinkos kokybę, didinti kaimo vietovių patrauklumą (modernumą).

8. SKP įgyvenimo schema (priedo 1 punktas).

V SKYRIUS

SKP IR SIŪLYMŲ JAM ĮGYVENDINTI RENGIMAS

9. VVGT rengia bendrą (nacionalinio lygmens) SKP.

10. SKP turinį turi sudaryti šios dalys:

10.1. SK vizija, strateginiai tikslai ir uždaviniai, sumanūs veiksmai, poreikių ir potencialo analizė ir plėtros galimybės Lietuvos mastu. Atliekant poreikių ir potencialo analizę svarbu įtraukti kuo daugiau kaimo vietovių ir dvisektorių VVG (geriausia visas, veikiančias kaimo vietovėse). Proceso metu išgryninami SK poreikiai, iš kurių dalis gali būti aktualūs visai teritorijai ir kita dalis – tik atskiroms (individualizuota) teritorijoms.

10.2. Pasirinktų SKP temų pagrįstumas, jų aprašymas, laukiami rezultatai, pokyčio rodikliai ir galimi jų matavimo principai, mechanizmai, nenustatant konkrečių pasiekimų reikšmių:

10.2.1. SKP temos pasirenkamos atlikus poreikių ir potencialo analizę (kai kurios temos gali būti aktualios visoms VVG, kitos – tik daliai (konkrečioms teritorijoms, individualizuotos).

10.2.2. SKP pateikiami bendriniai pasirinktų priemonių aprašymai, laukiami rezultatai bei projektų atrankos principai, papildantys šių gairių principus.

10.2.3. Planuojamas pokytis ir veiklų rezultatai pagal pasirinktas temas:

10.2.3.1. geresnis vietos (viešasis) valdymas naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis / technologijomis; darnaus regioninio vystymosi skatinimas;

10.2.3.2. geresnių veiklos rezultatų siekis pasitelkiant žinias ir inovacijas;

10.2.3.3. vietos (kaimo) ekonomika (kaimo verslų plėtra; ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse);

10.2.3.4. įtrauki (sumani) vietos infrastruktūra ir paslaugos;

10.2.3.5. klimato kaitos pokyčių švelninimas;

10.2.3.6. kiti rezultato rodikliai, nusakantys sumanumo didėjimą kaimo vietovėje.

10.3. Strateginė partnerystė SKP kontekste (suinteresuotųjų, skirtingų sektorių ir veiklų šalių įtraukimas į SKP rengimą ir įgyvendinimą);

10.4. SKP įgyvendinimo proceso valdymas (SKP įgyvendinimo proceso valdymas (pažangos vertinimas (stebėsena) ir galutinio pažangos vertinimo nuostatos).

11. Pagal VVGT parengtą SKP, VVG rengia siūlymus SK bandomiesiems vietos projektams (toliau – SK projektai) įgyvendinti. Pasiūlymuose turi būti numatyti šie elementai:

11.1. Nurodoma ir pagrindžiama SK projekto pasirinkta tema (-os), kuri (-ios) turi išplaukti iš VVGT bendrojo SKP temos (-ų);

11.2. SK projekto pasiūlymas rengiamas konkrečiai vientisai teritorijai (nebūtinai sutampančiai su teritorinio administracinio vieneto ribomis). Gali būti pasirinkta teritorija, susijusi funkciniais ryšiais – ekonominiais ar socialiniais ryšiais, pasižyminti ir (ar) bendrai naudojama infrastruktūra, ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija. Teritorija pasiūlyme turi būti aiškiai apibrėžta. Rengiant bandomuosius SK projektus, SK projekto teritorija turės sutapti su VVG teritorija, VVG teritorijų jungimasis bus planuojamas tik naujo strateginio plano 2023–2027 m. laikotarpiu. Rengiant bandomuosius SK projektus, gali būti nusimatytos galimybės naujo strateginio plano 2023–2027 m. laikotarpiu multiplikuoti įgyvendintus bandomuosius projektus net tik VVG, bet ir kitų VVG teritorijose. Galimos teritorijų sujungimo formos (priedo 2 punktas).

11.3. Reikalavimas, kad SK projekte turi būti numatytas sumanus vietos išteklių panaudojimas, siekiant įtraukti ir sudaryti galimybes dalyvauti daugiau gyventojų (nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pajamų) bei vietos įmonių. Pvz., SK projekte numatoma, jog paraišką teiks bendruomenė su partneriais: ūkininkais, verslininkais, savivaldybe, bendruomenėmis, mokslo ekspertai ir kt.;

11.4. Reikalavimas, kad SK projekto rezultato rodikliai planuojami atsižvelgiant į pasirinktą SK projekto tikslą, SK temą (-as) bei SKP numatytas rekomendacijas bei pokyčio matavimo rezultatus. SK projekto rezultatais turi būti siekiama didžiausios viešosios naudos ir teigiamo pokyčio pasirinktoje temoje, t. y. nauda (rezultatai, pokyčiai) neturi būti nukreipti į pavienius projekto dalyvius (bendruomenėms, verslams), bet turi būti kuriamos viešosios gėrybės visai projekte nusimatytai teritorijai ir jos gyventojams. Pvz., vystant sumanų regiono turizmo projektą ir planuojant investicijas į rekreacinių, lankytinų vietų pritaikymą, maitinimo ir nakvynės paslaugas, pramogų infrastruktūrą, nuorodų ir informacijos prieinamumą, turi būti orientuojamasi į didesnį turistų skaičių ir didesnes pajamas vietovėms, ne konkretiems subjektams. Projekto tikslai ir rezultatai planuojami taip, kad būtų įmanoma įvertinti pokytį „prieš ir po“ (daugiau paslaugų teikėjų, daugiau darbo vietų, daugiau žmonių, įsitraukusių į veiklas, daugiau renginių atvykstantiems turistams ir kt.). Pokyčiai gali būti vertinami kiekybiniais ir kokybiniais vertinimo kriterijais (rodikliais), pvz.: padidėjęs turistų skaičius proc., geresnis lankomų objektų vertinimas proc.

11.5. Pateikiamas SK priemonės aprašymas pagal VPS 9 dalį.

VI SKYRIUS

GALIMOS SK TEMOS

12. SK projektu rekomenduojama apimti bent vieną, kelias ar visas SK temas. Temos pasirinkimas (poreikis ir galimybės vystyti ją (jas)) turi būti pagrįstas:

12.1. vietos ekonomika;

12.2. įtraukios vietos infrastruktūra ir paslaugos;

12.3. sumanus viešasis valdymas;

12.4. sumanios vietos bendruomenės.

13. Horizontali tema, kuri turi būti taikoma visuose SK projektuose – aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.

VII SKYRIUS

SK PROJEKTAI IR GALIMI JŲ VYKDYTOJAI

14. SK projekto forma – skėtinis projektas (priedo 3 punktas). SK bandomasis projektas atitinka vietos projektų įgyvendinimo formas, t. y. projektai teikiami su partneriais, investicijas įgyvendina pareiškėjas.

15. Galimi SK projektų paraiškų teikėjai (toliau – SK vykdytojai) gali būti asmenys, įvardyti finansavimo sąlygų apraše ir atitinkantys VP administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

16. SK projektai teikiami su partneriais. Tinkami partneriai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys VP administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Prireikus partneriu gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumanių kaimų ir (ar) miestų srityse. Mokslo, studijų ar konsultavimo įstaigai ar inovacijų brokeriui netaikomas VP administravimo taisyklių reikalavimas dėl registracijos VVG teritorijoje.

17. Vykdydamas SK projektą ir siekdamas teigiamo pokyčio, SK vykdytojas turi:

17.1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;

17.2. SK projektams suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik siekiant teigiamo poveikio ar jį didinant.

VIII SKYRIUS

ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO REKOMENDACIJOS VVG, NUSTAČIUSIOMS SKP VYSTYMO PRIEMONES IR (ARBA) VEIKLOS SRITIS VPS

18. VVG, rengdamos finansavimo sąlygų aprašus galimiems SK projektams įgyvendinti, turi nustatyti atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama vietos projekto pridėtinė vertė (kokybė), vadovaudamosi VP administravimo taisyklėmis. SK projektų atrankos kriterijai turi būti aiškūs, įvertinami.

19. Atrenkant SK projektus, VVG rekomenduojama vadovautis šiais atrankos principais:

19.1. partnerystės mastui ir įsitraukimui;

19.2. finansavimo šaltinių įvairovei;

19.3. skaitmeninių (IT) sprendimų integravimui projekte;

19.4. viešosios naudos kūrimo aprėpčiai ir pokyčių matavimo sistemai;

19.5. aplinkos apsaugos ir (ar) klimato kaitos pokyčių švelninimo elementų (intervencijų) aprėpčiai projekto veiklose ir investicijose.

IX SKYRIUS

SK PROJEKTAMS TAIKOMA PARAMOS LYGINAMOJI DALIS IR POKYČIO MATAVIMAS

20. SK projektams taikytina paramos lyginamoji dalis, atsižvelgiant į SK vykdytoją ir projekto pobūdį, kaip numatyta Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-343 „Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių patvirtinimo“.

21. SK projekto pokyčio numatymas (planavimas), jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo SK projekto sąlyga. Bendri SK projektų rodikliai ir pokyčių matavimo metodai, grįsti SKP principais. SK vykdytojas kartu su SK projektu turės pateikti parengtą individualų SK projekto pokyčių matavimo metodą (-us), kurie turi koreliuoti su SKP numatytomis pokyčių siekiamybėmis.

22. SK vykdytojai:

22.1. turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius SK projekto pokyčio rodiklius, pagal kuriuos bus vykdoma SK projekto stebėsena ir numatyto pokyčio matavimas. Rodikliai gali būti kiekybiniai ir (arba) kokybiniai. Pokyčio rodikliai turi atitikti SK projekto nusimatytą tikslą, pasirinktą temą (-as) bei siekiamus rezultatus. Pradiniai rodikliai turi būti grįsti istoriniais statistiniais duomenimis, o nusimatytas rezultatas aiškiai pamatuojamais rodikliais. (Pavyzdžiui, vystomas sumanus regiono turizmo projektas, kurio įgyvendinimo metu planuojamos investicijos į rekreacinių, lankytinų vietų pritaikymą, maitinimo ir nakvynės paslaugų sukūrimą, atnaujintą pramogų infrastruktūrą, supaprastintą nuorodų ir informacijos prieinamumą. Siekiamas rezultatas: sukuriamas patrauklus turizmo paslaugos paketas, įskaitant visų lankytinų vietų informavimą apie turistus ir užtikrintą jų priėmimą bei paslaugas jiems. Pokyčio matavimo rodikliai (kiekybiniai): 1) padidėjęs turistų skaičius (matuojamas procentais projekto įgyvendinimo pradžioje, įgyvendinus projektą ir kontrolės laikotarpiu. Pvz., planuojama, kad rodiklis padidės iki 50 proc. projekto įgyvendinimo metu ir iki 70 proc. kontrolės laikotarpiu), 2) gaunamos didesnės įsitraukusių įmonių pajamos (matuojamas procentais projekto įgyvendinimo pradžioje, įgyvendinus projektą ir kontrolės laikotarpiu. Pvz., planuojama, kad rodiklis padidės iki 30 proc. projekto įgyvendinimo metu ir iki 50 proc. kontrolės laikotarpiu). Pokyčio matavimo rodiklis (kokybinis) – geresnis paslaugų prieinamumas ir lankomų objektų vertinimas (matavimas atliekamas vykdant apklausas. Pvz., teigiamai vertins paslaugas ir lankomus objektus 7 iš 10 turistų)).

22.2. turi nustatyti aiškią SK projekto pokyčio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.). SK projekto pokyčio teritorija turi būti kaimo vietovėje (kaimo vietovės sąvoka apibrėžta VP administravimo taisyklėse);

22.3. turi nurodyti problemos nustatymo būdą ir mastą pokyčio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, vykdytos apklausos duomenis). SK projekte nusimatyti pokyčio matavimo rodikliai turi būti suprantami, aiškiai apibūdinti ir pamatuojami.

23. SK projektų pokyčio rodiklių apibūdinimo ir planavimo lentelės:

SK PROJEKTŲ POKYČIO MATAVIMO RODIKLIŲ APIBŪDINIMAS Šioje lentelėje pateikiama informacija apie pagrindinius pokyčio matavimo rodiklius. Šių rodiklių pasiekimai yra kontroliuojami visą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį. II lentelės stulpelyje rodikliui suteikiamas pavadinimas pagal numatomą vykdyti veiklą (nusimatytą tikslą, pasirinktą temą (-as) bei siekiamus rezultatus). III lentelės stulpelyje nurodoma rodiklio skaitinė reikšmė paraiškos pateikimo dieną. IV lentelės stulpelyje nurodoma rodiklio skaitinė reikšmė įgyvendinus projektą.
I	II	III	IV
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio skaitinė reikšmė paraiškos pateikimo metu (nurodomas mato vnt.)	Rodiklio skaitinė reikšmė įgyvendinus projektą (nurodomas mato vnt.)
1.
2.
3.
...

SK POKYČIO MATAVIMO RODIKLIAI Pildoma tik pagal pasirinktą (-us) rodiklį (-ius)
I	II	III	IV	V	VI	VII	VIII	IX
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	SK projekto įgyvendinimo laikotarpis*		Kontrolės laikotarpis*
		Rodiklio skaitinės reikšmės projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiais
		I metai <20...>	II metai <20...>	I metai <20...>	II metai <20...>	III metai <20...>	IV metai <20...>	V metai <20...>
1.
2.
3.
...

*Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis apibrėžtas VP administravimo taisyklėse.

X SKYRIUS

SK PROJEKTO ATASKAITŲ TEIKIMAS

24. SK projekto įgyvendinimo ataskaitų teikimo terminai ir tvarka nustatyti VP administravimo taisyklėse.

25. SK projekto įgyvendinimo ataskaitose turi būti nurodyta ši informacija, susijusi su pokyčio pasiekimais:

25.1. planuoti ir pasiekti pagrindiniai SK projekto pokyčio rodikliai. Informacija apie šiuos rodiklius pateikiama juos aprašant ataskaitoje ir nurodant aiškų matavimo būdą, kaip nustatyta Gairių 23 punkte;

25.2. SK projekto rodiklių nepasiekimo paaiškinimas.

XI SKYRIUS

SANKCIJOS

26. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinantis SK projektą, nesilaiko Gairėse nustatytų reikalavimų, keliamų SK projektui, jam taikomos sankcijos, nustatytos konkrečios priemonės finansavimo sąlygų aprašuose ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.

27. Tuo atveju, jeigu SK vykdytojas nepasiekia SK projekte nustatytų pagrindinių pokyčio rodiklių reikšmių, jam taikoma paramos lėšų sumažinimo ir (arba) susigrąžinimo sankcija, kurios dydis apskaičiuojamas mažinant ir (arba) susigrąžinant paramos lėšų dalį, atitinkančią bendrą planuotų ir nepasiektų pokyčio rodiklių proc. dydį (galimas iki 30 proc. nukrypimas nuo planuotų rodiklių pasiekimo, jeigu jis yra paaiškinamas ir pagrįstas).

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Be reikalavimų, nustatytų Gairėse, SK vykdytojams, įgyvendinantiems SK projektus, taikomi reikalavimai, nustatyti konkrečios priemonės finansavo sąlygų aprašuose, taikomuose vietos projektų vykdytojams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal konkrečios vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją.

_______________