I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 13:2016 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant ir statant verslo tikslais naujus ir rekonstruojant esamus kailinių žvėrelių (audinių, šeškų, lapių, nutrijų ir šinšilų) ir triušių laikymo pastatus, stogines, kitas jų laikymo vietas ir įrangą, jų pagalbines patalpas ir kitus statinius, įgyvendinant svarbiausias nuostatas, užtikrinančias kailinių žvėrelių ir triušių gerovės reikalavimus, gerą auginimo praktiką atitinkantį gamybinį procesą, paremtą augintojų patirtimi ir moksliniais tyrimais, aplinkos ir darbo saugos reikalavimus. Taisyklės pateikia reikiamą informaciją dėl projekto technologinės dalies parengimo ir nevaržo technologinio proceso tobulinimo, taip pat nurodomi reikalavimai dėl mėšlo ir srutų tvarkymo visiems ūkiams, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius, kuriems šie reikalavimai rekomenduojami.
2. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių pastatams statyti vieta turi būti parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
3. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių statybos sklypo gruntinio vandens horizontas turi būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.
4. Kailinės žvėrininkystės ar triušininkystės ūkyje, atsižvelgiant į laikomų gyvūnų ūkinę paskirtį ir taikomą technologiją, be statinių kailiniams žvėreliams ir triušiams laikyti ir jiems būtinų pagalbinių statinių ir patalpų, skirtų personalui, turi būti pašarų ir kraiko sandėliai, numatytos elektros energijos tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, mėšlo ir srutų tvarkymo įrenginiai.
5. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo statinių ir jų priklausinių teritorija turi būti išlyginta, įrengti apvažiuojamieji keliai ir aikštelės, nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius.
6. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių projektavimo užduotyje turi būti nurodyta numatomų auginti gyvūnų rūšis, ūkinė paskirtis, gamybos apimtis, kiti technologiniai rodikliai. Projektavimo užduotis turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, reikalavimus.
V SKYRIUS
KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ IR TRIUŠIŲ BANDOS SUDĖTIS
13. Projektuojant kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkiuose jų laikymo statinius, turi būti apskaičiuojamas bandos dydis. Pagal bandos amžiaus grupes ir apskaičiuotus jų dydžius sudaroma gyvūnų perkėlimo iš vieno statinio (patalpos, įrenginio) į kitą statinį (patalpą, įrenginį) ciklograma, nustatomas reikalingas laikymo vietų skaičius, apskaičiuojamas išauginamų per metus gyvūnų skaičius ir kitos produkcijos kiekis.
14. Kailinių žvėrelių ir triušių bandos sudėtis ir vidutiniai atskirų amžiaus ir lyties grupių dydžio koeficientai, apskaičiuojant vietų skaičių laikymo vietose, pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Kailinių žvėrelių ir triušių bandos sudėtis ir vidutiniai atskirų amžiaus ir lyties grupių dydžio koeficientai apskaičiuojant vietų skaičių laikymo vietose
| Ūkis |
Grupės dydžio koeficientas |
| patelės |
patinai |
jaunikliai |
| Audinės |
1,0 |
0,2 |
5,0 |
| Lapės |
1,0 |
0,07–0,2 |
4,8 |
| Šeškai |
1,0 |
0,2 |
10,0 |
| Šinšilos (pastate, kurio mikroklimatas reguliuojamas, daugkartinis patelių naudojimas per metus) |
1,0 |
0,05–0,2 |
4,0 |
| Nutrijos (aptvaruose) |
1,0 |
0,1 |
7,0 |
| Nutrijos (pastate, kurio mikroklimatas reguliuojamas) |
1,0 |
0,1 |
5,7 |
| Triušiai (triušidėse) |
1,0 |
0,1 |
16,0 |
| Triušiai (pastate, kurio mikroklimatas reguliuojamas) |
1,0 |
0,04–0,1 |
16,0 |
15. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir taikomą technologiją, projektavimo užduotyje gali būti nurodyti kiti, patikslinti, patinų ir jauniklių grupių dydžio koeficientai. Naudojant lapių ir triušių patelių sėklinimą, patinų skaičius mažinamas tai nurodant projektavimo užduotyje.
16. Nutrijų patinai iki 5 mėn. amžiaus laikomi patinų jauniklių auginimo grupėse, po to po du iš vieno lizdo grupėse su patelėmis tol, kol jos susiporuoja.
17. Triušių reprodukcinės bandos atnaujinimas priklauso nuo triušių patelių ir patinų naudojimo intensyvumo. Naudojant neintensyvią, 3–4 vadų per metus triušių reprodukavimo technologiją nešildomose triušidėse, kasmet pakeičiama iki 30 proc. patelių ir 40 proc. patinėlių. Naudojant intensyvią 6–8 ir daugiau vadų per metus triušių reprodukavimo technologiją nešildomose triušidėse arba pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, pakeičiama iki 100 proc. patelių ir 50 proc. patinėlių. Reprodukcinė banda atkuriama ūkio bandoje išaugintais arba pirktais pakaitiniais jaunikliais.
VI SKYRIUS
KAILINės ŽVĖRininkystės IR TRIUŠIninkystės ŪKIŲ STATINIAI
18. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių ir jų statinių dydis neribojamas.
19. Pagrindinių kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių gamybinių pastatų, jų patalpų ir įrangos sąrašas pateikiamas 4 lentelėje.
4 lentelė. Pagrindinių kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių gamybinių pastatų, jų patalpų ir įrangos sąrašas
| Statinys |
Gyvūnų rūšis |
Patalpų sudėtis, statinio elementas arba įranga |
| Stoginė |
a) audinės: - patelės, patinai; - jaunikliai |
Stoginė |
| Narvai su girdymo įranga |
| Uždarieji lizdai |
| Priežiūros takas |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| b) lapės: - patelės |
Stoginė |
| Narvai su girdymo įranga |
| Nameliai su uždaraisiais lizdais ir prieangiu |
| Priežiūros takas |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| Vieta inventoriui |
| Lapių sėklinimo patalpos, kai naudojamas dirbtinis sėklinimas |
| - patinai |
Stoginė |
| Narvai su galimybe pasislėpti, girdymo įranga |
| Priežiūros takas |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| - jaunikliai |
Stoginė |
| Narvai su galimybe pasislėpti, girdymo įranga |
| Priežiūros takas |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| c) šeškai: - patelės, patinai; - jaunikliai |
Stoginė |
| Narvai su girdymo įranga |
| Uždarieji lizdai |
| Priežiūros takas |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| Lauko aptvaras šiltuoju metų laiku |
d) nutrijos: - patelės, patinai, jaunikliai |
Aptvaras |
| Uždarasis dviejų skyrių lizdas |
| Baseinas ir girdymo įranga |
| Žvėrelidė |
a) audinės: - patelės, patinai; - jaunikliai |
Žvėrelidė |
| Narvai su girdymo įranga |
| Uždarieji lizdai |
| Priežiūros takai |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| b) šeškai: - patelės, patinai; - jaunikliai |
Žvėrelidė |
| Narvai su girdymo įranga |
| Uždarieji lizdai |
| Priežiūros takai |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| Triušidė |
triušiai: - patelės, patinai; - jaunikliai – pakaitiniai ir skirti skersti |
Triušidė |
| Narvai (vieno aukšto sublokuoti narvai) arba gardai su šėrimo ir girdymo įranga |
| Uždarieji lizdai patelėms |
| Priežiūros takai |
| Mėšlo šalinimo įrenginiai |
| Patalpa pašarų atsargoms laikyti |
| Pastatas, kurio mikroklimatas reguliuojamas |
a) nutrijos: - patelės, patinai; - jaunikliai – pakaitiniai ir skirti skersti |
Nutrijų laikymo patalpos |
| Gardai arba narvai su girdymo įranga |
| Uždarieji dviejų skyrių lizdai garduose |
| Patalpa pašarų atsargoms laikyti |
| Inventoriaus patalpa arba vieta |
| Patalpos žvėreliams skersti, kailiams lupti arba atskirai įrengta skerdykla |
| Šildymo ir vėdinimo įrangos patalpa |
| Personalo buitinės patalpos |
| b) šinšilos: patelės, patinai; jaunikliai – pakaitiniai ir skirti skersti |
Šinšilų laikymo patalpos |
| Narvai su smėlio maudynėmis ir girdymo įranga |
| Patalpa pašarų atsargoms laikyti |
| Inventoriaus patalpa arba vieta |
| Naujai atvežtų žvėrelių karantino patalpa |
| Patalpos žvėreliams skersti, kailiams lupti arba atskirai įrengta skerdykla |
| Šildymo ir vėdinimo įrangos patalpa |
| Personalo buitinės patalpos |
| c) triušiai: - patelės, patinai; - jaunikliai – pakaitiniai ir skirti skersti |
Triušių laikymo patalpos |
| Narvai (vieno arba kelių aukštų narvai) arba gardai su šėrimo ir girdymo įranga |
| Uždarasis lizdas patelėms |
| Laboratorija spermai paruošti (kai patelės sėklinamos) |
| Patalpa pašarų atsargoms laikyti |
| Inventoriaus patalpa arba vieta |
| Naujai atvežtų žvėrelių karantino patalpa |
| Patalpos žvėreliams skersti, kailiams lupti arba atskirai įrengta skerdykla |
| Šildymo ir vėdinimo įrangos patalpa |
| Personalo buitinės patalpos |
20. Stoginės gali būti dvieilės arba daugiaeilės. Stoginių ilgis pasirenkamas pagal vietos sąlygas. Žvėrelidės tipo pastatuose narvai išdėstomi keletu (keliolika) eilių.
21. Pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, šinšiloms ir triušiams laikyti numatomas daugiaeilis vienaukščių arba daugiaaukščių narvų suplanavimas. Tarp narvų aukštų turi būti drėgmei nelaidi perskyra.
22. Triušiai garduose gali būti laikomi ant storo kraiko, tačiau, pasibaigus triušių laikymo ciklui, gardai turi būti išmėžiami, išvalomi, išplaunami ir dezinfekuojami.
23. Triušių laikymo ūkiuose, jei leidžia gamybos apimtis, turi būti laikomasi grupinio reprodukcijos ciklo ritmo. Triušiavimosi, kitų suaugusių triušių, jauniklių ir pakaitinių jauniklių patalpos, pagal galimybę, turi būti užimamos ir ištuštinamos vienu metu, taikant principą „patalpa užimta – patalpa tuščia“, kad keičiantis triušių grupėms būtų galima ją išvalyti ir dezinfekuoti. Ūkiuose, kuriuose dėl mažos gamybos apimties tokios technologijos negalima įdiegti, turi būti numatyta galimybė atlikti vietinį naudotų technologinių įrenginių išvalymą ir dezinfekavimą naudojant autorizuotus veterinarinius biocidinius produktus arba liepsną.
24. Bendrasis kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių pagalbinės paskirties statinių ir patalpų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į projektavimo užduotį.
25. Projektuojamam ūkiui reikalingų statinių ir patalpų sąrašas nustatomas atsižvelgiant į vietos sąlygas: esamus ūkyje statinius, gamybos apimtį, naudojamos gamybos technologijos ir įrenginių ypatybes, tačiau technologinis procesas dėl to neturi būti pažeistas. Statinių ir patalpų talpa ir plotai turi atitikti apskaičiavimus.
26. Kailinius žvėrelius ir triušius prižiūrintys darbuotojai priskiriami prie gamybos proceso grupės, kai darbuotojų darbo drabužiai ir kūnas užteršiami sveikatai nekenksmingomis medžiagomis.
27. Personalo ir buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų“.
VII SKYRIUS
KAILINĖS ŽVĖRININKYSTĖS IR TRIUŠININKYSTĖS ŪKIŲ TERITORIJOS SUPLANAVIMO, STATINIŲ IŠDĖSTYMO IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIO REIKALAVIMAI
28. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių teritorija turi būti kompaktiška. Pastatus galima blokuoti, sujungti technologiniais koridoriais laikantis technologinių, darbo saugos, sanitarinių ir priešgaisrinių reikalavimų, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 5.1.2 papunkčiu, įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas“. Pastatų tarpusavio padėtį nurodo technologinis procesas.
29. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių žemės sklypas užstatomas nuosekliai pradedant nuo pagrindinio įvažiuojamojo kelio.
30. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių teritoriją sudaro trys zonos:
30.1. pagrindiniai gamybiniai pastatai;
30.2. paslaugų paskirties statiniai (pagalbinės patalpos ir pagalbiniai gamybiniai statiniai, pašarų sandėliai);
30.3. mėšlo ir srutų kaupimo ir tvarkymo įrenginiai.
31. Ūkio teritorija turi būti suplanuota taip, kad išoriniai keliai būtų atskirti nuo vidinių. Jei yra galimybė, reikia atskirti pagrindinius pašarų ir kraiko vežimo kelius nuo mėšlo išvežimo kelių.
32. Mėšlo, srutų kaupimo ir tvarkymo, šalutinių gyvūninių produktų (pvz., konteineriai) įrenginius, ūkyje reikia statyti pavėjui (pagal vyraujančius vėjus) kitų pastatų atžvilgiu, užtikrinant, kad nemalonių kvapų koncentracija gretimose teritorijose neviršytų nustatytų leidžiamų lygių ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkai.
33. Aptvarai nutrijų jaunikliams su nameliais ir baseinais įrengiami lauke išdėstant juos lygiagretėmis eilėmis (viena arba sudvejintomis) įrengiant tarp jų iš namelio pusės priežiūros taką, iš baseino pusės – apėjimo.
34. Atstumai tarp statinių turi būti ne mažesni negu tai nustatyta gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina jų didinti.
35. Priežiūros takai tarp narvelių eilių ne siauresni kaip 1,30 m, jei naudojama darbų mechanizavimo technika – pagal naudojamos technikos reikalaujamus matmenis.
36. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo patalpose turi būti vienoda insoliacija. Ji pasiekiama parenkant pastatų orientaciją arba derinant su statybiniais (viršutinis apšvietimas) ir technologiniais sprendimais (tam tikras patalpų išdėstymas), tačiau visais atvejais patalpa arba gardas turi būti natūraliai apšviečiami. Dėl vienodos insoliacijos savo išilgine ašimi pastatus pageidautina orientuoti dienovidine kryptimi.
37. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių teritorija turi būti aptveriama aklina arba tinklo tvora, įleista į gruntą, kad žvėrelis negalėtų pabėgti pro tvoros apačią.
38. Ūkio teritorijos tvoros aukštis turi būti:
38.1. lapių ūkiuose – ne mažiau kaip 2,0 m;
38.2. audinių, šeškų ir nutrijų ūkiuose – ne mažiau kaip 1,5 m.
39. Turi būti numatytos priemonės, apsaugančios nuo ištrūkusių iš narvų gyvūnų patekimo į aplinką už ūkio ribų. Šiuo tikslu, įrengiant tinklo tvorą lapių laikymo ūkiuose, tvoros viršutinėje dalyje, iš vidinės pusės, turi būti daromas stogelis. Audinių ir šeškų laikymo ūkiuose, aptvertuose tinkline tvora, ant tinklinės tvoros vidinės pusės, ne žemiau kaip 0,6 m aukštyje, pritvirtinama 0,30 m pločio slidžios medžiagos juosta.
VIII SKYRIUS
BIOLOGINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
40. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkiuose biologinės saugos statiniai ir įrenginiai turi būti projektuojami vadovaujantis Biologinio saugumo priemonių reikalavimais kailinių gyvūnų laikymo vietose, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. B1-432 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“.
41. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių teritorija turi būti aptverta.
42. Įvažiavimo į kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių teritoriją vietoje turi būti įrengta vieta išorės transporto priemonių ratams dezinfekuoti, juos apipurškiant veterinariniais biocidiniais produktais arba dezinfekcinis barjeras.
43. Darbuotojams ir lankytojams įeiti į kailinių žvėrelių ir triušių laikymo vietą, patalpas bei teritoriją ir iš jos išeiti leistina tik per tam skirtą įėjimo / išėjimo punktą – aptarnaujančiojo personalo buitines patalpas. Įeinant į buitines patalpas ir išeinant iš jų, turi būti įrengti dezinfekciniai barjerai pėsčiųjų batams dezinfekuoti skystaisiais veterinariniais biocidiniais produktais.
44. Ūkio pašarų, kraiko sandėliai turi būti statomi tokioje vietoje, kad išorės transporto priemonės neturėtų sąlyčio su ūkio vidaus teritorija arba kuo mažiau jo turėtų. Tikslinga sandėlius ir dalį kitų pagalbinių statinių, kurie turi sąlytį su išorės transportu, išdėstyti atskiroje aptvertoje zonoje.
45. Statant ūkyje pašarų gamybos cechą saviems pašarų poreikiams tenkinti ir pardavimui, jis turi būti statomas atskirame teritorijos sektoriuje. Pašarų gamybos cecho aptarnavimo ir pašarų išvežimo į kitus ūkius transporto keliai neturi kirstis su ūkio vidaus transporto keliais.
46. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkio teritorijoje turi būti vieta šalutinių gyvūninių produktų įrenginiams (pvz., konteineriams) laikyti. Prieš įvažiavimą į ūkio teritoriją turi būti įrengta vieta ūkyje surinktiems šalutiniams gyvūniniams produktams pakrauti į šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonės transporto priemonę.
47. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonės transporto priemonei neleidžiama įvažiuoti į kailinės žvėrininkystės ar triušininkystės ūkio teritoriją.
48. Šalutiniai gyvūniniai produktai, susidarantys kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkiuose, turi būti tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūnų produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
49. Šalutiniams gyvūniniams produktams, išskyrus mėšlą, tvarkyti ir laikyti skirti įrenginiai turi būti kiekvieną kartą po jų naudojimo išplauti ir išdezinfekuoti ūkyje įrengtoje plovykloje.
50. Kailiniams žvėreliams ir triušiams pervežti turi būti naudojami specialūs narvai ir transporto priemonės.
51. Į kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkį atvežami nepatikrinto sveikatingumo gyvūnai turi būti karantinuojami tam skirtose vietose ar patalpose.
IX SKYRIUS
PATALPŲ SUPLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI. PATALPŲ ELEMENTŲ PAGRINDINIAI MATMENYS
52. Pastatų, kurių mikroklimatas reguliuojamas, triušiams, šinšiloms ir nutrijoms laikyti techniniai parametrai turi atitikti technologinio proceso reikalavimus. Statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti Taisyklėse nustatytos kokybės mikroklimatą. Pastatų sienos ir stogai (perdangos) turi būti įrengti taip, kad ant jų paviršių nesusidarytų kondensatas. Vandens garų kondensacija leidžiama tik ant langų vidinio paviršiaus.
53. Pastatų, kurių mikroklimatas reguliuojamas, atitvarų šilumos perdavimo koeficiento (U) vidutinės reikšmės, W/(m2·K), kai patalpoje reikia palaikyti 18–20 ar 8–16 oC temperatūrą, pateiktos 5 lentelėje.
5 lentelė. Vidutinės pastato, kurio mikroklimatas reguliuojamas, atitvarų šilumos perdavimo koeficiento (U) reikšmės, kai patalpoje reikia palaikyti 18–20 arba 8–16 oC temperatūrą
| Pastato atitvaros |
Šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2·K) |
| Stogas (perdanga) (Ust) |
0,25–0,35 |
| Sienos (Us) |
0,3–0,45 |
| Langai (UL) |
1,9–2,5 |
| Durys (Ud) |
1,9–0,6 |
54. Vidutiniai savitieji šilumos nuostoliai, W/(m·K), per grindis ir pamatus (skaičiavimams imant grindų perimetrą) pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Vidutiniai savitieji šilumos nuostoliai per grindis ir pamatus
| Grindys ir pamatai |
Savitieji šilumos nuostoliai, W/(m·K) |
| Kai grindys ir pamatai neapšiltinti (Y) |
1,5 |
| Kai grindys ir pamatai apšiltinti (Y) |
0,12–0,25 |
55. Pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, triušių, šinšilų ir nutrijų laikymo patalpos turi būti su prieangiais. Prieangiai, per kuriuos važiuoja mobiliosios priemonės, turi būti platesni už vartus 1,0 m (po 0,5 m iš kiekvienos angos pusės) ir gilesni 0,5 m (t. y. prieangis 0,5 m ilgesnis už atidarytos varčios plotį).
56. Patalpų prieangių, per kuriuos vaikšto tik žmonės, plotis turi būti 0,5 m didesnis už durų angos plotį (po 0,25 m iš kiekvienos angos pusės), o gylis – ne mažiau kaip 0,2 m didesnis už durų ar vartų varstomosios dalies plotį, bet ne mažesnis kaip 1,2 m, o neįgaliesiems – 1,8 m.
57. Pastatų vidaus aukštis nuo grindų iki denginio laikančiųjų konstrukcijų žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,4 m. Ne mažiau kaip 50 proc. langų turi būti atveriami patalpai vėdinti. Grindys turi būti neslidžios, atsparios mechaniniams pažeidimams ir dezinfekavimo medžiagų poveikiui.
58. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo patalpose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, turi būti numatyti trapai plovimo nuotekoms surinkti.
59. Išilgai žvėrelidės, 0,6–0,8 m aukštyje nuo grindų, įrengiami vienaukščiai, kelių arba keliolikos eilių narvai, dažniausiai sublokuoti, su priežiūros ir mėšlo šalinimo takais. Numatomos reguliuojamos angos pastatui vėdinti.
60. Išilgai stoginės, 0,6–0,8 m aukštyje nuo žemės, dažniausiai blokais, įrengiami dviejų arba daugiau eilių narvai, dažniausiai sublokuoti, su priežiūros takais tarp jų. Narvų apsaugai nuo paukščių ir vėjo stoginės šonai nuo stogo iki narvo viršaus gali būti uždengti tinklu.
X SKYRIUS
PLOTŲ NORMOS IR PAGRINDINIŲ TECHNOLOGINIŲ PATALPŲ ELEMENTŲ MATMENYS
61. Įvairaus amžiaus kailiniams žvėreliams ir triušiams skiriamos minimalios ploto normos ir minimalūs patalpų elementų matmenys vieniniuose ir grupiniuose narvuose arba garduose pateikiami 7 lentelėje.
7 lentelė. Įvairaus amžiaus kailiniams žvėreliams ir triušiams skiriamos minimalios ploto normos ir minimalūs elementų matmenys vieniniuose ir grupiniuose narvuose arba garduose
| Gyvūnų laikymo įranga. Patalpos elementas |
Gyvūnų skaičius patalpos įrangos elementui |
Minimali laisvo grindų ploto norma, m2 |
Minimalūs elementų matmenys, m |
| ilgis |
plotis |
aukštis |
| Kailinių žvėrelių laikymo įrenginiai stoginėse |
| Audinėms ir šeškams: |
| Narvas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,27 |
0,9 |
0,3 |
0,45 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,27 |
0,9 |
0,3 |
0,45 |
| Narvas dviem nujunkytiems jaunikliams |
2 |
0,27 |
0,9 |
0,3 |
0,45 |
| - plotas 2 jauniklių narve papildomam jaunikliui* |
+1 |
0,085 |
|
|
|
| lapėms: |
| Narvas suaugusiam gyvūnui* |
1 |
0,8 |
1,0 |
0,75 |
0,7 |
| Narvas patelei su jaunikliais* |
1 lizdui |
2,0 |
1,0 |
0,75 |
0,7 |
| Narvas dviem nujunkytiems jaunikliams* |
2 |
1,2 |
1,0 |
0,75 |
0,7 |
| - plotas 2 jauniklių narve papildomam jaunikliui* |
+1 |
0,5 |
1,0 |
0,75 |
0,7 |
| Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo įrenginiai žvėrelidėse ir triušidėse |
| Audinėms ir šeškams: |
| Narvas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,26 |
|
0,3 |
0,45 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,26 |
|
0,3 |
0,45 |
| Narvas dviem nujunkytiems jaunikliams |
2 |
0,26 |
|
0,3 |
0,45 |
| - plotas 2 jauniklių narve papildomam jaunikliui* |
+1 |
0,085 |
|
|
|
| triušiams veislininkystės ūkiuose (3,5–5,5 kg svorio) |
| Narvas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,48 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,48 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| Narvo plotas pakaitiniams jaunikliams (1–2, 2–4 mėn. ir vyresniems) |
8÷4÷2 |
0,06–0,12–0,24 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| Uždarasis lizdas (papildomas plotas, matmenys) |
|
0,16 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| triušiams versliniuose ūkiuose (3,5–5,5 kg svorio) |
| Narvas suaugusiam gyvūnui (patino narvas, kai suporuojama patino narve) |
1 |
0,36 |
0,6 |
0,6 |
0,4 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,24 |
0,6 |
0,4 |
0,4 |
| Narvo ar gardo plotas skerdžiamam jaunikliui (1–2, 2–4 mėn.) |
8÷4/daugiau |
0,022–0,045/0,08 |
0,35/ |
0,5/ |
0,35/ |
| Narvo plotas pakaitiniam jaunikliui |
2 |
0,08 |
0,35 |
0,5 |
0,35 |
| Uždarasis lizdas (papildomas plotas, matmenys) |
|
0,12 |
0,3 |
0,4 |
0,35 |
| Nutrijų laikymas grupiniuose aptvaruose lauke |
| Aptvaro plotas suaugusiam gyvūnui* |
1 |
1,0 |
|
|
|
| Aptvaro plotas patelei su jaunikliais* |
1 lizdui |
2,0 |
|
|
|
| Aptvaro plotas jaunikliui* |
1 |
0,5 |
|
|
|
| Dvigubo uždaro namelio papildomas plotas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,21 |
|
|
0,5 |
| Dvigubo uždaro namelio papildomas plotas jaunikliui |
1 |
0,13 |
|
|
0,5 |
| Baseino papildomas plotas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,33 |
|
|
|
| Baseino papildomas plotas jaunikliui |
1 |
0,18 |
|
|
|
| Kailinių žvėrelių ir triušių laikymas pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas |
| šinšiloms |
| Narvo plotas suaugusiems gyvūnams* |
2 |
0,5 |
0,6 |
0,5 |
0,34 |
| Narvas patelei su jaunikliais* |
1 lizdui |
0,5 |
0,5 |
0,4 |
0,34 |
| Narvas nujunkytiems jaunikliams* |
2 |
0,3 |
0,5 |
0,4 |
0,34 |
| - papildomas plotas 2 jauniklių narve jaunikliui* |
+1 |
0,16 |
0,5 |
0,4 |
0,34 |
| Maudyklė |
1 |
0,035 |
0,25 |
0,15 |
0,20 |
| nutrijoms |
| Grupinio gardo plotas suaugusiam gyvūnui* |
1 gyvūnui |
1,0 |
|
|
|
| Grupinio gardo plotas patelei su jaunikliais* |
1 lizdui |
2,0 |
|
|
|
| Grupinio gardo plotas jaunikliui* |
1 gyvūnui |
0,5 |
|
|
|
| - dvigubo uždaro namelio papildomas gardo plotas suaugusiam gyvūnui |
1 gyvūnui |
0,21 |
|
|
0,6÷0,8 |
| - dvigubo uždaro namelio papildomas gardo plotas jaunikliui |
1 gyvūnui |
0,13 |
|
|
0,6÷0,8 |
| triušiams veislininkystės ūkiuose (3,5–5,5 kg svorio) |
| Narvas suaugusiam gyvūnui |
1 |
0,48 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,48 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| - narvo plotas pakaitiniams jaunikliams (1–2, 2–4 mėn. ir vyresniems) |
8÷4÷2 |
0,06–0,12–0,24 |
0,8 |
0,6 |
0,6 |
| Uždarasis lizdas (papildomas plotas, matmenys) |
|
0,16 |
0,4 |
0,4 |
0,35 |
| triušiams versliniuose ūkiuose (3,5–5,5 kg svorio) |
| Narvas suaugusiam gyvūnui (narvas patinui, kai sėklinama) |
1 |
0,36 |
0,6 |
0,6 |
0,35 |
| Narvas patelei su jaunikliais |
1 lizdui |
0,3 |
0,6 |
0,5 |
0,35 |
| Narvo / gardo plotas skersti skirtam jaunikliui (1–4 mėn.) |
8/daugiau |
0,045/0,08 |
0,6/ |
0,6/ |
0,35/ |
| Narvo plotas pakaitiniam jaunikliui |
2 |
0,08 |
0,35 |
0,5 |
0,35 |
| Uždarasis lizdas (papildomas plotas, matmenys) |
|
0,12 |
0,5 |
0,25 |
0,35 |
| * – patalpos elemento matmenis tikslinti pagal Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus. |
62. Audinių ir šeškų patelių, patinų ir jauniklių laikymo įranga (žvėrelidėse ir stoginėse) susideda iš metalinio tinklo narvo su durelėmis ir prie jo prikabinto uždarojo lizdo su šoninėmis aklinomis sienelėmis ir atidaromais dugno ir viršaus metalinio tinklo dangčiais. Lizdo kasetė metalinio tinklo, įdedama, su dangčiu viršutinėje dalyje. Žvėreliams patekti iš lizdo į narvą, lizdo sienelėje nuo narvo pusės daroma 120 mm skersmens anga. Narvo užpakalinėje dalyje įrengiamos girdyklos. Pašarai jaunikliams išduodami pirma padedant juos ant lizdo viršaus tinklo, vėliau visiems ant narvo priekinės dalies viršaus. Narvo gale, statytojui pageidaujant, gali būti 15 cm aukštyje įrengiama lentynėlė patelės poilsiui.
63. Lapių patelių laikymo įranga (stoginėse) susideda iš metalinio tinklo narvo su durelėmis ir aklinų sienelių su metalinio tinklo dugnu uždaro namelio, turinčio 200 mm skersmens landą į narvo pusę. Vaikavimosi metu 30 dienų laikotarpiui po nameliu įdedama ištisinė plokštė, į namelį pridedama kraiko, prie tolimesnės narvo atžvilgiu sienelės įdedamas lizdas su ištisinėmis apšiltintomis sienelėmis ir grindimis, bet be stogelio. Priešais įėjimo į namelį angą išpjaunama 200 mm skersmens įėjimo į lizdą anga. Laisvasis namelio plotas įdėjus lizdą sudaro prieangį. Aklinų sienelių namelio viršus iš priežiūros tako pusės atidaromas lizdo apžiūrai. Narvo užpakalinėje dalyje įrengiamos girdyklos. Pašarai išduodami padedant juos ant narvo priekinės dalies viršaus. Narvas statomas 0,6–0,8 m aukštyje nuo žemės.
64. Lapių patinų ir jauniklių laikymo įranga susideda iš metalinio tinklo narvo su pasislėpimo įranga. Narvo sienelėje iš priežiūros tako pusės daromos durelės, įrengiamos girdyklos. Pašarai išduodami padedant juos ant narvo priekinės dalies viršaus. Narvas statomas 0,6–0,8 m aukštyje nuo žemės.
65. Nutrijų patelių ir patinų vieninio laikymo įranga pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, susideda iš metalinio tinklo narvo. Narvo sienelėje iš priežiūros tako pusės daromos durelės, įrengiamos girdyklos ir šėryklos. Prieš šėryklą turi būti ištisinės kieto pagrindo grindys, įrangos grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m2.
66. Nutrijų patelių, patinų ir jauniklių grupinio laikymo įranga – lauke ir pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, susideda iš grupinio aptvaro arba gardo ir dviejų dalių namelio. Namelis turi atverčiamą stogelį žvėreliams apžiūrėti.
67. Šinšilų patelių ir jauniklių, laikomų pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, daugiaaukščiuose narvuose turi būti įrengta šėrimo ir girdymo įranga ir smėlio maudyklė. 25 proc. narvo grindų ploto turi būti ištisinio kieto pagrindo.
68. Triušių patelių ir patinų vieninio laikymo įrenginiai šaltose triušidėse susideda iš metalinių konstrukcijų narvo su durelėmis. Prie patelės narvo įrengiamas apšiltintas uždarasis lizdas su durelėmis lizdui apžiūrėti. Kad žvėreliai patektų iš narvo į lizdą, narvo ir lizdo sienelėse nuo narvo pusės daroma 140x180 mm anga. Uždarojo lizdo konstrukciją pasirenka statytojas pagal tinkamumą vietos sąlygomis. Narvo užpakalinėje arba priekinėje dalyje įrengiamos nipelinės arba kaušelinės girdyklos. Pašarai išduodami dedant juos į šėryklas priekinėje narvo dalyje.
69. Triušių jauniklių grupinio laikymo įrenginiai šaltose triušidėse ir pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, susideda iš metalinių konstrukcijų narvo su durelėmis arba gardo, kurio užpakalinėje arba priekinėje dalyje įrengiamos girdyklos. Šėrykla įrengiama narvo arba gardo priekinėje sienelėje.
70. Triušių grupinio laikymo narvuose arba garduose dėl papildomo grindų ploto 0,25 m aukštyje gali būti įrengiamos lentynėlės triušiams tupėti, tačiau visais atvejais triušių grupinio laikymo narvuose ir garduose neturi būti viršijama 40 kg/m2 gyvojo svorio apkrova.
71. Atsižvelgiant į didelę triušių veislių įvairovę, triušių vieninių narvų laisvosios dalies matmenys parenkami pagal kūno svorį taip, kad suaugęs triušis galėtų išsitiesęs atsigulti įstrižai narvo. Narvo plotis turi būti toks, kad triušis galėtų laisvai apsisukti narve, tačiau jis neturi būti siauresnis kaip 0,3 m. Narvo aukštis turi leisti triušiui atsitūpus ant užpakalinių kojų stebėti aplinką.
72. Pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, triušių laikymo įranga (vieno arba kelių aukštų narvai arba gardai) išdėstoma tiek išilgai, tiek skersai pastato.
73. Kailinių žvėrelių ir triušių narvai gaminami iš metalinio karštai cinkuoto arba nerūdijančio plieno 2,0–2,45 mm skersmens vielos tinklo su akutėmis:
73.1. audinėms, šeškams – pagrindinis tinklo tankis 25,4x25,4 mm, žvėrelių tuštinimosi vietoje – 25,4x38,1 mm, pašarų išdavimo vietoje 19,0÷25,4x25,4 mm. Kitose narvo vietose, pagal vietos technologinius reikalavimus, gali būti pasirenkamas kitoks tinklo tankis. Jauniklių auginimo metu į patelės narvą įdedamos papildomos metalinio tinklo arba perforuoto plastiko grindys su mažo dydžio angomis;
73.2. lapėms naudojamas tinklas turi būti padengtas plastiku, angų dydis – 25,4x25,4 mm;
73.3. šinšiloms – orientacinis tinklo angų dydis 12,7x25,4 mm narvo dugnui, 25,4x25,4 mm – kitoms narvo sienelėms;
73.4. nutrijoms ir triušiams narvų arba gardų grindys turi būti iš 2,4 mm storio karštai cinkuoto arba nerūdijančio plieno tinklo, grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 m2. Atsižvelgiant į gyvūnų amžių ir kūno masę grindų tinklo plyšių plotis turi būti nuo 14 iki 15 mm. Likusi narvo arba gardo dalis – iš metalinio tinklo su 25,4–50,8 mm plyšiais.
74. Nutrijų aptvarų konstrukcijos turi būti iš graužimui atsparių medžiagų.
75. Audinių, šeškų ir lapių kailiukų pirminio apdirbimo punkto patalpų sąrašas ir rekomendacinės plotų normos pateikiamos 8 lentelėje.
8 lentelė. Audinių, šeškų ir lapių kailiukų pirminio apdirbimo punkto patalpų sąrašas ir rekomendacinės plotų normos
| Pastatų ir patalpų (darbo vietų) pavadinimas |
Ploto normos, m2 |
Patalpos paskirtis |
| Audinių, šeškų ir lapių kailiukų pirminio apdirbimo punktas |
Atsižvelgiant į ūkio dydį |
Kailiukams lupti ir pirminiam apdirbimui |
| a) žvėrelių kūnų atvėsinimo patalpa |
Pagal įrenginių matmenis |
Žvėrelių kailiams valyti medžio pjuvenomis, kūnams atvėsinti |
| b) kailių lupimo patalpa |
8 m2 vienai darbo vietai |
Kailiams lupti |
| c) kailių riebalų šalinimo patalpa |
15 m2 vienai darbo vietai |
Kailių riebalams pašalinti |
| d) pakartotinio kailių valymo patalpa |
6 m2 vienai darbo vietai |
Kailiams valyti medžio pjuvenomis |
| e) kailių tempimo patalpa |
6 m2 vienai darbo vietai |
Kailiams tempti ant džiovinimo rėmelių |
| f) kailių džiovinimo patalpa |
24 m2 1000 kailių |
Kailiams džiovinti |
| g) kailių nuėmimo nuo džiovinimo rėmelių patalpa |
Pagal įrenginių matmenis |
Kailiams nuimti nuo džiovinimo rėmelių |
| h) kailių šukavimo patalpa |
6 m2 vienai darbo vietai |
Galutiniam kailių paruošimui |
| j) laikino sukabintų kailių sandėliavimo patalpa |
6 m2 1000 kailių |
Laikinam sukabintų kailių sandėliavimui |
| k) kailių rūšiavimo ir pakavimo patalpa |
6 m2 vienai darbo vietai |
Kailiams rūšiuoti ir pakuoti |
76. Atsižvelgiant į gamybos apimtį, kailių pirminiam apdirbimui naudojamus įrenginius ir taikomas technologijas, patalpų ir plotų normos gali būti kitokios.
77. Kailiniai žvėreliai ir triušiai skerdžiami vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos nuostatomis, taikant šio reglamento 1 priede nurodytus metodus ir laikantis metodams keliamų specialiųjų reikalavimų.
78. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo vietoje susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013, ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/9, nuostatas.
79. Šinšilos, nutrijos ir triušiai teisės aktuose nustatyta tvarka skerdžiami mėsai skerdyklose. Šinšilų, nutrijų ar triušių mėsa tvarkoma vadovaujantis mėsos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
XI SKYRIUS
PAŠARŲ REIKMĖ IR ATSARGŲ LAIKYMAS
80. Kailiniai žvėreliai ir triušiai šeriami visaverčiais pašarais. Pašarų sukaupimo kiekis ir saugojimo laikas turi būti toks, kad saugojimo metu jų kokybė neblogėtų.
81. Pašarų sąnaudos per parą, įskaitant patelės, patino ir pakaitinių jauniklių išlaikymą:
81.1. vienam audinės jaunikliui kailiui gauti išauginti vidutiniškai reikia 45,0 kg visaverčio pašaro. Vidutinė paros pašarų norma audinėms – 0,15 kg;
81.2. vienam šeško jaunikliui kailiui gauti išauginti vidutiniškai reikia 30,0 kg visaverčio pašaro. Vidutinė paros pašarų norma šeškams – 0,15 kg;
81.3. vienam lapės jaunikliui kailiui gauti išauginti vidutiniškai reikia 100,0 kg visaverčio pašaro. Vidutinė paros pašarų norma lapėms – 0,45 kg;
81.4. vienam šinšilų jaunikliui kailiui gauti išauginti vidutiniškai reikia 10,8 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų. Vidutinė paros pašarų norma šinšiloms – 0,04 kg;
81.5. vienam nutrijos jaunikliui kailiui ir 2 kg maistinės mėsos gauti išauginti vidutiniškai reikia 51,2 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų. Suaugusi reprodukcinės bandos nutrija per metus suėda 91,5 kg, pakaitinis jauniklis iki 10 mėn. amžiaus – 43,7 kg, o jauniklis, auginamas kailiui gauti, iki 6 mėn. amžiaus – 21,5 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų;
81.6. vienam triušio gyvojo svorio kilogramui gauti vidutiniškai reikia 3,8–4,0 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų. Kilogramui skerdienos gauti, įskaitant bandos išlaikymą, vidutiniškai sunaudojama 6,3 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų. Vienai patelei, įskaitant patino, mėsinių ir pakaitinių jauniklių išlaikymą per metus, vidutiniškai reikia 440,0 kg granuliuotų kombinuotųjų pašarų.
82. Triušių jauniklių grupinio laikymo narvuose ir garduose šeriant triušius kombinuotaisiais pašarais normuotai, visi triušiai turi turėti galimybę vienu metu prieiti prie pašarų skiriant vienam triušiui iki 4,0 kg kūno svorio, 6–8 cm šėryklos prieigos pločio, daugiau kaip 4,0 kg kūno svorio, 10 cm šėryklos prieigos pločio. Kai šėrimas nenormuojamas, šėrimo vietų skaičius mažinamas pusiau.
83. Kailinius žvėrelius ir triušius šeriant savos gamybos pašarais, jiems reikalingų saugyklų dydis, įvertinant laikymo nuostolius, apskaičiuojamas pagal statytojo pateiktus racionus ir pašarų sukaupimo ir kokybiško laikymo terminus.
XIII SKYRIUS
VANDENS REIKMĖS NORMOS. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI
87. Vidutinė geriamojo vandens reikmė kailiniams žvėreliams ir triušiams pateikiama 10 lentelėje.
10 lentelė. Vidutinė geriamojo vandens reikmė kailiniams žvėreliams ir triušiams
| Gyvūnų rūšis |
Paros vandens reikmė, litrais |
| Vienai patelei (įskaitant patiną ir jauniklius) |
t. t. girdymui |
| suaugusiam |
jaunikliui |
| Audinės |
6,0 |
0,5 |
0,3 |
| Šeškai |
9,0 |
0,4 |
0,3 |
| Lapės |
14,0 |
1,0 |
0,6 |
| Šinšilos |
0,03 |
0,015 |
0,005 |
| Nutrijos |
|
|
|
| a) lauko aptvaruose |
7,0 |
0,75 |
0,5 |
| b) pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas |
5,0 |
1,0 |
0,6 |
| Triušiai |
|
|
|
| a) triušidėse |
3,0 |
1,0 |
0,3 |
| b) pastatuose, kurių mikroklimatas reguliuojamas |
2,6 |
1,0 |
0,22 |
88. Vandens reikmės normą sudaro vandens reikmė gyvūnams girdyti, pašarams ruošti, įrenginiams plauti, patalpoms valyti.
89. Valandinis vandens naudojimo netolygumo koeficientas – 2,5.
90. Kailiniams žvėreliams ir triušiams girdyti turi būti įrengta girdymo įranga.
91. Nurodžius projektavimo užduotyje, stoginėse, triušidėse ir žvėrelidėse laikomai kailinių žvėrelių ir triušių bandai geriamasis vanduo žiemą tiekiamas pašildytas.
92. Žvėrelidėse, triušidėse arba stoginėse laikomiems kailiniams žvėreliams gėrimo reikmėms tenkinti leidžiama duoti ledo ar sniego.
93. Nutrijų baseinams pildyti vienai suaugusiai nutrijai per parą sunaudojami 236 litrai vandens. Baseinai gali būti pildomi švariu vandens telkinių vandeniu.
94. Triušių jauniklių grupinio laikymo narvuose ir garduose viena girdykla įrengiama ne daugiau kaip 10–15 gyvūnų.
95. Personalo buities reikmėms per pamainą reikia numatyti kiekvienam darbuotojui po 50 l šalto ir 20 l karšto 50–75 oC temperatūros vandens.
96. Projektuojant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo sistemas būtina vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, ir Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, reikalavimais.
XV SKYRIUS
GYVŪNŲ IŠSKIRIAMOS ŠILUMOS, DUJŲ IR VANDENS GARŲ NORMOS
99. Vienos nutrijos išskiriamas į aplinką anglies dioksido, šilumos ir vandens garų kiekis esant 15 oC aplinkos temperatūrai ir 70–80 proc. santykiniam oro drėgniui pateiktas 13 lentelėje.
13 lentelė. Vienos nutrijos išskiriamas į aplinką anglies dioksido, šilumos ir vandens garų kiekis esant 15 oC aplinkos temperatūrai ir 70–80 proc. santykiniam oro drėgniui
| Nutrijų grupė |
Gyvasis svoris, kg |
Šilumos srautas, W |
Anglies dioksido, (CO2) l/h |
Vandens garų, g/h |
| bendrosios |
laisvosios |
| Suaugę patinai |
5,50 |
5,19 |
3,66 |
0,67 |
2,30 |
| 7,00 |
4,66 |
3,25 |
0,60 |
2,00 |
| Neapvaisintos patelės |
4,50 |
5,22 |
3,69 |
0,68 |
2,50 |
| Apvaisintos patelės |
6,50 |
4,66 |
3,25 |
0,60 |
2,40 |
| Žindantys jaunikliai |
0,30 |
13,94 |
9,33 |
1,80 |
8,00 |
| 0,50 |
11,64 |
8,16 |
1,50 |
7,00 |
| 0,70 |
9,30 |
6,50 |
1,20 |
6,00 |
| 1,00 |
8,16 |
5,72 |
1,05 |
5,00 |
| Nujunkyti jaunikliai |
1,30 |
6,97 |
4,94 |
0,90 |
4,30 |
| 2,00 |
5,80 |
4,08 |
0,75 |
3,00 |
| 2,50 |
5,61 |
3,91 |
0,72 |
2,72 |
| 3,00 |
5,47 |
3,83 |
0,71 |
2,50 |
| 3,50 |
5,36 |
3,75 |
0,69 |
2,48 |
| 4,00 |
5,25 |
3,69 |
0,68 |
2,48 |
| 4,50 |
5,22 |
3,66 |
0,67 |
2,48 |
| 5,00 |
5,19 |
3,66 |
0,67 |
2,45 |
100. Esant aplinkos temperatūrai 15 oC ir 75 proc. santykiniam oro drėgniui, gyvūnų išskiriamas laisvosios šilumos srautas sudaro 70 proc. jų išskiriamos bendrosios šilumos srauto.
101. Drėgmės išsiskyrimas nuo šlapių gardo paviršių yra tris kartus didesnis už nutrijų išskiriamą drėgmės kiekį.
102. Atsižvelgiant į kitokią patalpos temperatūrą, šilumos ir vandens garų kiekis apskaičiuojamas naudojant 14 lentelėje nurodytus patikslinimo koeficientus.
14 lentelė. Šilumos ir vandens garų kiekio apskaičiavimo pagal patalpos temperatūrą patikslinimo koeficientai
| Patalpos oro temperatūra, oC |
Šilumos ir vandens garų kiekio patikslinimo koeficientas |
| bendrosios |
laisvosios |
vandens garų |
| 5 |
1,14 |
1,25 |
0,82 |
| 10 |
1,07 |
1,10 |
0,88 |
| 15 |
1,00 |
1,00 |
1,00 |
| 20 |
0,96 |
0,90 |
1,33 |
| 25 |
0,92 |
0,70 |
1,75 |
| 30 |
0,87 |
0,30 |
2,25 |
103. Vieno triušio išskiriamas į aplinką anglies dioksido, šilumos ir vandens garų kiekis, esant 10 oC aplinkos temperatūrai ir 60–75 proc. santykiniam oro drėgniui, pateiktas 15 lentelėje.
15 lentelė. Vieno triušio išskiriamas į aplinką anglies dioksido, šilumos ir vandens garų kiekis esant 10 oC aplinkos temperatūrai ir 60–75 proc. santykiniam oro drėgniui
| Nutrijų grupė |
Gyvasis svoris, kg |
Šilumos srautas, W |
Anglies dioksido, (CO2) l/h |
Vandens garų, g/h |
| bendrosios |
laisvosios |
| Suaugę patinai |
3,50 |
5,34 |
3,85 |
0,68 |
2,20 |
| 4,00 |
4,98 |
3,59 |
0,64 |
2,05 |
| Neapvaisintos patelės |
3,50 |
6,18 |
4,45 |
0,80 |
2,54 |
| Apvaisintos patelės |
4,00 |
5,77 |
4,15 |
0,75 |
2,37 |
| Jaunikliai |
0,05 |
29,09 |
20,94 |
3,80 |
12,00 |
| 0,10 |
28,16 |
20,25 |
3,60 |
11,60 |
| 0,20 |
24,43 |
17,57 |
3,15 |
10,05 |
| 0,30 |
19,64 |
14,14 |
2,53 |
8,06 |
| 0,40 |
17,60 |
12,68 |
2,28 |
7,23 |
| 0,50 |
16,10 |
11,59 |
2,08 |
6,62 |
| 0,75 |
13,60 |
9,80 |
1,76 |
5,59 |
| 1,00 |
12,23 |
8,81 |
1,58 |
5,02 |
| 2,00 |
6,85 |
4,93 |
0,89 |
2,82 |
| 2,50 |
6,47 |
4,66 |
0,83 |
2,66 |
| 3,00 |
5,81 |
4,18 |
0,75 |
2,39 |
104. Esant aplinkos temperatūrai 10 oC ir 70 proc. santykiniam oro drėgniui gyvūnų išskiriamas laisvosios šilumos srautas sudaro 72 proc. jų išskiriamos bendrosios šilumos srauto.
105. Drėgmės išsiskyrimas nuo šlapių gardo paviršių yra du kartus didesnis už triušių išskiriamą drėgmės kiekį.
106. Atsižvelgiant į kitokią patalpos temperatūrą, šilumos ir vandens garų kiekis apskaičiuojamas naudojant 16 lentelėje nurodytus patikslinimo koeficientus.
16 lentelė. Šilumos ir vandens garų kiekio apskaičiavimo pagal patalpos temperatūrą patikslinimo koeficientai
| Patalpos oro temperatūra, oC |
Šilumos ir vandens garų kiekio patikslinimo koeficientas |
| bendrosios |
laisvosios |
vandens garų |
| -5 |
1,34 |
1,59 |
0,72 |
| 0 |
1,14 |
1,25 |
0,85 |
| 5 |
1,06 |
1,08 |
0,98 |
| 10 |
1,00 |
1,00 |
1,00 |
| 15 |
0,94 |
0,85 |
1,13 |
| 20 |
0,90 |
0,67 |
1,50 |
| 25 |
0,85 |
0,42 |
2,00 |
| 30 |
0,87 |
0,24 |
2,50 |
XVI SKYRIUS
PATALPŲ VIDAUS ORO PARAMETRAI. ŠILDYMO, VĖDINIMO IR APŠVIETIMO REIKALAVIMAI
107. Šinšilų, nutrijų ir triušių, laikomų patalpose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, patalpų temperatūra ir santykinis oro drėgnis pateikiami 17 lentelėje.
17 lentelė. Šinšilų, nutrijų ir triušių, laikomų patalpose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, patalpų temperatūra ir santykinis oro drėgnis
| Patalpos pavadinimas |
Temperatūra, oC |
Santykinis oro drėgnis, proc. |
| skaičiuojamoji |
mažiausia |
didžiausias |
mažiausias |
| Patalpos, kurių mikroklimatas reguliuojamas |
|
|
|
|
| - šinšiloms patelėms jaunikliams |
20 16 |
18 14 |
55 55 |
40 40 |
| - nutrijoms |
15 |
10 |
85 |
50 |
| - triušiams |
10–13 |
5 |
75 |
40 |
108. 18 lentelėje nurodyti vidaus oro parametrai šaltajam ir pereinamajam metų laikotarpiams. Vasaros metu patalpų vidaus oro temperatūra turi būti ne daugiau kaip 5 oC aukštesnė už skaičiuojamą lauko oro vasaros temperatūrą, bet neturi būti aukštesnė kaip 28 oC. Vėdinimo sistemos valdymas turi būti automatizuotas.
109. Kailiukų lupimo cecho, nužudytų žvėrelių kūnų atvėsinimo patalpos temperatūra turi būti 2–5 oC, kailiukų džiovinimo patalpos – 20–30 oC, esant patalpos santykiniam oro drėgniui 40–60 proc.
110. Nutrijų ir triušių laikymo patalpose vidaus oro judėjimo greitis neturi būti didesnis kaip 0,3 m/s, šinšilų – 0,1 m/s.
111. Norminiai vidaus oro parametrai turi būti išlaikomi visoje gyvūnų laikymo erdvėje. Leidžiama didžiausia kenksmingųjų dujų koncentracija šinšilų, nutrijų ir triušių laikymo patalpose pateikiama 18 lentelėje.
18 lentelė. Leidžiama didžiausia kenksmingųjų dujų koncentracija šinšilų, nutrijų ir triušių laikymo patalpose.
| Dujos |
Didžiausia leistina koncentracija |
| |
ppm |
mg/m3 |
| Anglies dioksidas (CO2) |
2500 |
4750 |
| Amoniakas (NH3) |
20 |
14 |
| Sieros vandenilis (H2S) |
5 |
7 |
ppm = cm3/m3
112. Mažiausi šinšilų, nutrijų ir triušių laikymo patalpų vėdinamo oro kiekiai 1 kg gyvojo svorio per valandą pateikiami 19 lentelėje.
19 lentelė. Mažiausi šinšilų, nutrijų ir triušių laikymo patalpų vėdinamo oro kiekiai 1 kg gyvojo svorio per valandą
| Patalpa |
Vėdinimo intensyvumas, m3/h∙1 kg gyvojo svorio |
| žiemą |
vasarą |
| Šinšiloms |
1,0 |
2,0 |
| Nutrijoms |
2,5 |
4,0 |
| Triušiams |
2,0 |
4,0 |
113. Didžiausias leidžiamas triukšmo lygis – 65 dBA, šinšiloms – 45 dBA, neleistinas staigus triukšmo šaltinis.
114. Pagalbinių patalpų (pašarų ir kraiko sandėlių ir kt.) vidaus oro parametrai nenormuojami.
115. Kitų patalpų (inventorinės, sandėliukų) aplinkos temperatūra ir santykinis oro drėgnis nenormuojami.
116. Šinšilų, nutrijų ir triušių laikymo patalpų natūraliam apšvietimui langų ir grindų plotų santykis 1:10. Dirbtinis apšvietimas: reprodukcinei bandai – 50 lx, jaunikliams – 25 lx. Dirbtinio apšvietimo trukmė: reprodukcinei bandai – 14–16 val., jaunikliams – 10–12 val.
117. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkio teritorija apšviečiama, lx:
117.1. atviros svarstyklės, rampos ir kitos krovos vietos – 5;
117.2. įvažiavimo į diendaržius, žvėrelides, triušides vartai – 2;
117.3. takai, važiuojamieji keliai aplink tvartus – ne mažiau kaip 0,5.
118. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo patalpose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, turi būti numatyta natūrali arba mechaninė ventiliacija, kad būtų tolygiai vėdinama visa gyvūnų laikymo patalpa ir palaikoma reikalaujama patalpos temperatūra, oro drėgnis ir šalinamas kenksmingųjų dujų perteklius. Naudojant natūralią patalpų vėdinimo sistemą atstumas tarp oro įleidimo angų viršaus ir oro šalinimo šachtų angų krašto turi būti ne mažesnis kaip 4,0 m. Šachtos viršus turi būti iškeltas ne mažiau kaip 0,5 m aukščiau pastato kraigo. Šachtas būtina apšiltinti, jų viršutinėje dalyje įrengti sklendes. Šachtos vidaus matmenys ne mažesni kaip 0,4 x 0,4 m ir ne didesni kaip 0,64 x 0,64 m, t. y. neturi viršyti 0,4 m2 jos skerspjūvio ploto.
119. Oras kailinių žvėrelių ir triušių laikymo patalpai vėdinti turi būti įleidžiamas tolygiai per visą patalpos ilgį, per vėdinimo angas, patalpos sienų viršutinėje dalyje arba specialiu perforuotu vamzdynu. Vasarą oras į patalpą tiekiamas papildomai pro langus. Oras šalinamas per patalpos kraige įrengtas šachtas arba oro išsiurbimo iš patalpos ventiliatoriais. Visos oro įleidimo ir šalinimo iš patalpos angos turi būti reguliuojamos ir apsaugotos nuo paukščių tinkleliais.
120. Anglies dioksidas – bespalvės, bekvapės, nedegios, sunkesnės už orą šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CO2; 1 m3 dujų = 1,98 kg). Jos yra medžiagų apykaitos produktas. Didžiausias jų kiekis patalpose susidaro kvėpuojant gyvūnams, taip pat naudojant dujinius, dyzelinius ar kitokius anglies dioksidą į aplinką išskiriančius šildytuvus. Šiek tiek anglies dioksido išsiskiria pūvant pašarams, kaistant storam kraikui. Anglies dioksido koncentracija patalpose mažinama intensyvinant vėdinimą.
121. Amoniako išmetamas kiekis ir azoto nuostoliai iš mėšlo mažinami taikant kompleksines priemones dujų išmetamam kiekiui mažinti iš tvarto, mėšlo šalinimo sistemos, mėšlidės ir tręšiant laukus:
121.1. mažinant amoniako koncentraciją žvėrelidėse ir išmetamą amoniako kiekį, turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- subalansuoti pašarus su mažesniu baltymų kiekiu;
- mažinti mėšlo pH. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc.;
- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, probiotikų, organinės anglies. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.;
- gausiau kreikti šiaudais arba durpėmis ir dažniau šalinti mėšlą;
- mažinti oro temperatūrą žvėrelidėje, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.;
- mažinti mėšlu užterštų paviršių plotą. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.;
- mažinti betono higroskopiškumą, paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;
- mažinti šviežio mėšlo kontaktą su aplinkos oru ir mėšlą kuo mažiau maišyti;
- mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą;
- intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis bei naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.;
- iš žvėrelidės šalinamą orą valyti biofiltruose.
121.2. mažinant amoniako išmetamą kiekį iš tirštojo mėšlo mėšlidės ir (ar) rietuvės turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- uždengti mėšlidę stogo danga;
- uždengti mėšlo rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele arba kt. danga. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.;
- mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statant aukštomis sienomis);
- palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle (pvz., uždengiant stogą virš mėšlidės);
- mėšlo rietuvę krauti kūgio forma, kad nubėgtų krituliai.
121.3. mažinant amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš tirštojo mėšlo mėšlidės, rietuvės kiekį turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statant aukštomis sienomis);
- palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle (pvz., uždengiant stogą virš mėšlidės);
- mėšlo rietuvę krauti kūgio forma, kad nubėgtų krituliai;
- palaikyti žemesnę kaip 50℃ temperatūrą mėšlo rietuvėje (į mėšlą įmaišant daugiau šiaudų, kad anglies ir azoto santykis būtų didesnis kaip 40 (C:N40);
mažinant amoniako išmetamą kiekį, mėšlu tręšiant dirvą
- uždengti mėšlo paviršių smulkintais šiaudais, keramzito granulėmis, durpėmis, aliejumi, brezentu, sintetine plėvele arba kita danga;
- šviežią mėšlą tiekti į mėšlidės dugną, t. y. po mėšlo paviršiuje susiformavusia danga;
- intensyvinti plutos formavimąsi mėšlo paviršiuje naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt.
121.4. mažinant amoniako išmetamą kiekį, mėšlu tręšiant dirvą turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- naudoti skystojo mėšlo ir srutų tiesioginio įterpimo į ariamąją dirvą technologijas;
- kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą;
- mėšlą skleisti, kai drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir nekaršta.
122. Azoto suboksidas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (N2O; 1 m3 dujų = 2,00 kg) išsiskiria iš mėšlo anaerobinėje aplinkoje. Išmetamo azoto kiekis mažinamas, žvėrelius šeriant mažo baltymingumo pašarais, mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, vengiant anaerobinio mėšlo laikymo mažinant mėšlo ir srutų pH.123. Azoto suboksido N2O išmetamas kiekis iš mėšlo, kailinių žvėrelių ir triušių laikymo patalpose nedidelis, o amoniako išmetamas kiekis mėšlidėje sudaro 2 proc.
124. Metanas – bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CH4; 1 m3 dujų = 0,72 kg), kurios susidaro anaerobinėje šiltoje aplinkoje – gyvūno virškinamajame trakte ir mėšle. Mažinant išmetamo metano kiekį kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkiuose, turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą, betono paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;
- gausiai kreikti sausais šiaudais;
- mažinti mėšlo pH;
- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, organinės anglies;
- mažinti oro temperatūrą žvėrelidėje;
- iš tvarto orą šalinti per šiaudų, komposto, medžio drožlių ar kitų medžiagų biofiltrus;
- mėšlą uždengti šiaudais, durpėmis, keramzitu, plėvele ar kita danga;
- mėšlą separuoti: atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas.
XVII SKYRIUS
TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ PASTATYMO IR GAMYBINIŲ PROCESŲ MECHANIZAVIMO REIKALAVIMAI
125. Technologinių procesų kompleksiniam mechanizavimui: pašarams dalyti, girdyti, reikiamam mikroklimatui palaikyti, taip pat patalpoms ir narvams kreikti, mėšlui šalinti ir tvarkyti, patalpoms valyti ir dezinfekuoti, naudojami ekonomiškai pagrįsti mašinų bei įrenginių komplektai.
126. Mobiliomis arba stacionariomis priemonėmis tiekiami pašarai gyvūnams išduodami mechanizuotai arba rankiniu būdu.
127. Atvežti kombinuotieji pašarai pneumatiniu būdu arba transporteriais pakraunami į bokštinius arba kitokius aruodus.
128. Girdyklos turi būti lengvai valomos, išlaistančios mažiausiai vandens.
129. Šiaudų kraikas į audinių ir šeškų lizdus paduodamas ir paskleidžiamas mobiliomis priemonėmis.
130. Kraikinis ir bekraikis mėšlas iš kailinių žvėrelių ir triušių laikymo vietų šalinamas mechanizuotai arba iš dalies panaudojant mažosios mechanizacijos priemones.
131. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo vietoms valyti, plauti ir dezinfekuoti naudojamos mažosios mechanizacijos priemonės: mechaninės šluotos, aukšto slėgio plovimo siurbliai, patalpų dezinfekavimo purkštuvai ir aerozolinio dezinfekavimo įrenginiai, dujiniai degikliai.
132. Technologinių procesų mechanizavimo priemonės laikomos stoginėje ar garaže.
133. Projektuojant kailinių žvėrelių ir triušių laikymo statinius, parenkant įrenginius technologiniams procesams mechanizuoti turi būti įvertinti saugumo technikos ir priešgaisriniai reikalavimai.
XVIII SKYRIUS
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR SAUGOS REIKALAVIMAI. ŽAIBOSAUGA
134. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkio statinių ir jų patalpų aplinkos įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomas projekto technologinėje dalyje.
135. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkyje turi būti suprojektuota ir įrengta signalizacijos sistema, įspėjanti apie elektros tiekimo trikdžius ir mechaninio vėdinimo sistemos gedimus. Naudojant mechaninį vėdinimą turi būti įrengta atsarginė natūralaus vėdinimo sistema.
136. Ūkiuose, kuriems elektros tiekimo sistemos gedimai gali padaryti žalos, įrengiamas nuosavas elektros generatorius, kuris, nutrūkus elektros tiekimui iš tinklų, automatiškai įsijungia į elektros tinklą.
137. Kailinių žvėrelių ir triušių laikymo pastatuose turi būti įrengta potencialų išlyginimo sistema, gyvūnai turi būti apsaugoti nuo prisilietimo prie įtampos.
138. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkio statiniai turi būti apsaugoti nuo žaibo.
139. Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkio teritorijos apsaugos signalizacijos sistema projektuojama vadovaujantis projektavimo užduotimi.
XIX SKYRIUS
MĖŠLO ŠALINIMO, TVARKYMO, MĖŠLIDŽIŲ ĮRENGIMO IR APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI
140. Kailinių žvėrelių ir triušių mėšlas, srutos ir joms prilyginamos kitos gamybinės nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
141. Projektuojant kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkius turi būti numatytos saugios aplinkai mėšlo ir srutų šalinimo iš gyvūnų laikymo vietų bei jų tolesnio tvarkymo priemonės ir kaupimo talpyklos. Laikant gyvūnus narvuose, narvai turi būti pastatyti pakankamai aukštai, po narvais turi būti įrengta ekskrementų ir nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga: kietas ar kitoks kreikiamas pagrindas su hidroizoliacija, loviai, mėšlo šalinimo transporteriai ir kt. Mėšlui ir srutoms šalinti ir tvarkyti gali būti taikomos tiek Taisyklėse paminėtos, tiek naujai sukurtos sistemos ir būdai, tačiau visais atvejais aplinka turi būti apsaugota nuo taršos: ūkio teritorijoje neturi būti pertręštų su išplikusiais augalais plotų, iš ūkio teritorijos ištekančios paviršinės nuotekos, viršijančios leistiną išleisti į atvirus vandenis užterštumo lygį, turi būti apvalomos.
142. Stoginėse, kur mėšlas kaupiamas po narvais ant betono, asfalto, smėlio ar kitokio su neaustinės tekstilinės medžiagos hidroizoliacija įrengto kreikiamo pagrindo:
142.1. mėšlo kaupimo pagrindas, skaičiuojant nuo narvo išorinio galo, turi būti pailgintas ne mažiau kaip 0,1 m, o stoginės stogas su lietvamzdžiu – ne mažiau kaip 0,2 m;
142.2. mėšlo kaupimo po narvais pagrindas turi būti pakeltas nuo tarp stoginių esančio priežiūros tako paviršiaus žemiausios vietos ne mažiau kaip 0,1 m;
142.3. taikant šią mėšlo šalinimo technologiją, norint sumažinti galimą apvalomų paviršinių nuotekų kiekį, lietaus vandeniui nuo stoginių surinkti turi būti įrengta lietvamzdžių sistema;
142.4. pailginant stogo užleidimą iki 0,6 m lietvamzdžių galima neįrengti, tačiau eksploatacijos metu susidarant didesnio užterštumo paviršinėms nuotekoms, nei leidžiama išleisti į atvirus vandenis, jos turi būti valomos;
142.5. sąlygiškai švarios lietaus nuotekos nuo stogų tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, reikalavimais;
142.6. didesnio užterštumo, nei leidžiama išleisti į atvirus vandenis, lietaus nuotekos iš tarpų tarp stoginių nukreipiamos į biologinio valymo įrenginius;
142.7. stoginėse po narvais ant žemės kaupiamas mėšlas turi būti šalinamas ne rečiau kaip du kartus per metus, rekomenduojama jį šalinti 4 kartus. Taip pat rekomenduojama kraikinį mėšlą šalinti iš stoginės vidinio priežiūros tako pusės;
142.8. mėšlo šalinimo sistema stoginėse, kaupiant kraikinį mėšlą po narvais, mažiau išskiria į aplinką nemalonius kvapus;
142.9. taikant ūkyje kraikinio mėšlo šalinimo technologiją ir mėšlo kaupimą aikštelės tipo mėšlidėje dengiant mėšlo sankaupą plėvele arba įrengiant virš mėšlidės stogą, nuotekų talpyklos nereikalingos.
143. Stoginėse, kur po narvais įrengta mėšlo surinkimo ir periodinio šalinimo latakų sistema, lietaus vandens nuo stoginių surinkimo lietvamzdžių galima neįrengti. Visas lietaus vanduo nuo stoginių stogų ir tarpų tarp stoginių tvarkomas vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, reikalavimais.
144. Bekraikio audinių mėšlo, naudojamo tręšti, fizinės ir cheminės savybės pateiktos 21 lentelėje.
21 lentelė. Bekraikio audinių mėšlo, naudojamo tręšti, fizinės ir cheminės savybės
| Mėšlo tipas |
Vidutinis drėgnis |
Azotas |
Fosforas, P2O5 |
Kalis, K2O |
| bendras |
amoniakinis |
nitratinis |
| Procentais skaičiuojant nuo drėgno produkto |
| Bekraikis audinių mėšlas |
47–61 |
1,710 |
0,699 |
0,125 |
0,604 |
0,370 |
145. Vidutinis tarp stoginių esamos teritorijos, kur po narvais ant kieto kreikiamo pagrindo kaupiamas mėšlas, paviršinių vandenų užteršimas pateikiamas 22 lentelėje.
22 lentelė. Vidutinis tarp stoginių esamos teritorijos, kur po narvais ant kieto kreikiamo pagrindo kaupiamas mėšlas, paviršinių vandenų užteršimas
| Rodiklio pavadinimas |
Taršos koncentracija |
| Nuotekų pH |
7,4–8,3 |
| Skendinčios medžiagos, mg/l |
13–119 |
| Biologinis deguonies sunaudojimas BDS7, mg O2/l |
13–64 |
| Bendrasis azotas, mg/l |
32–156 |
| Bendrasis fosforas, mg/l |
4,2–7,0 |
| Kalis (K), mg/l |
24,0–48,0 |
146. Paviršinės nuotekos, ištekančios iš stoginėse laikomų kailinių žvėrelių teritorijos, viršijančios leistiną išleidimo į atvirus vandenis užteršimo lygį, bet ne daugiau kaip iki BDS5 150 mgO2/l, priklausomai nuo užterštumo, apvalomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose: pratekančiuose biologinio valymo tvenkiniuose, žolių terasose ir kt., laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, reikalavimų, iki reikalaujamo užterštumo lygio, leidžiančio išleisti paviršines nuotekas į atvirus vandenis.
147. Uždarose, nešildomose patalpose ir tokiose, kurių mikroklimatas reguliuojamas, laikomų gyvūnų mėšlas šalinamas periodiškai jo nekaupiant po narvais.
148. Audinių ir šeškų, laikomų žvėrelidėse, mėšlas ir srutos surenkamos po narvais įrengtuose mėšlo ir nuotekų surinkimo loviuose, iš kurių transporteriais arba mažosios mechanizacijos priemonėmis paduodami į nuotekinę, transporterinę arba persiurbimo skystojo mėšlo transportavimo sistemą, iš kurios per tarpinį rezervuarą (persiurbimo sistemoje be tarpinio rezervuaro) skystasis mėšlas persiurbiamas į kaupimo rezervuarą.
149. Triušių laikymo patalpose mėšlas surenkamas kanale po narvais ir transporteriu pašalinamas iš pastato. Taikomos dvi triušių mėšlo šalinimo iš jų laikymo vietos technologijos. Pirmuoju atveju šalinimo metu atskiriamos kietoji ir skystoji mėšlo ir srutų frakcijos. Kietoji frakcija kaupiama mėšlidėje, o skystoji – rezervuare. Kitu atveju visas mėšlas ir srutos kaupiami prie pastato rezervuare, jame homogenizuojami ir persiurbiami į kaupimo rezervuarą.
150. Skystojo mėšlo transportavimo nuo šalinimo įrenginių žvėrelidėse, triušidėse ir stoginėse iki kaupimo rezervuaro sistemos:
150.1. nuotekinė su praplovimo funkcija. Mėšlas iš lovių paduodamas į skystojo mėšlo transportavimo vamzdį, paklotą žemiau įšalimo gylio, su 0,004–0,01 nuolydžiu siurblinės rezervuaro link. Į transportavimo vamzdžio aukščiausią vietą (galą) paduodamas iš kaupimo rezervuaro skystasis mėšlas praplauti. Mėšlas šalinamas kartu jį praplaunant. Prisipildžius siurblinės rezervuarui skystasis mėšlas automatizuotu siurbliu persiurbiamas į kaupimo rezervuarą;
150.2. transporterinė (ūkiuose, kuriuose aukštas gruntinio vandens lygis). Mėšlas iš lovių paduodamas į skystojo mėšlo transportavimo spiralinį transporterį, paklotą žemiau įšalimo gylio, kuris paduoda skystąjį mėšlą į siurblinės rezervuarą. Užsipildžius siurblinės rezervuarui skystasis mėšlas automatizuotu siurbliu persiurbiamas į kaupimo rezervuarą;
150.3. persiurbimo (iš dalies vakuuminė) sistema (ūkiuose, kuriuose aukštas gruntinio vandens lygis). Mėšlas iš lovių paduodamas į skystojo mėšlo transportavimo vamzdį, paklotą žemiau įšalimo gylio, su 0,004 nuolydžiu, į ant transportavimo vamzdžio stovintį persiurbimo siurblį, kuris persiurbia skystąjį mėšlą į kaupimo rezervuarą. Į transportavimo vamzdžio aukščiausią vietą (galą) paduodamas iš kaupimo rezervuaro skystasis mėšlas praplauti. Mėšlas šalinamas kartu jį praplaunant. Persiurbimo siurblys įsijungia padidėjus slėgiui skystojo mėšlo transportavimo vamzdyje. Abiejų siurblių (praplovimo ir mėšlo persiurbimo) našumai ir veikimo laikas turi būti suderinti, nes nėra skystojo mėšlo kaupimo talpyklos.
151. Skystasis kailinių žvėrelių ir triušių mėšlas ir srutos, kurių paviršiuje kaupimo metu nesusidaro plaukiantis tirštojo mėšlo sluoksnis, turi būti kaupiami dengtame rezervuare su maišymo įrenginiais. Maišymo įrenginiai turi būti ir srutvežiuose, vežančiuose greitai susisluoksniuojantį skystąjį mėšlą į laukus.
152. Siekiant racionaliau panaudoti skystąjį mėšlą, atsižvelgiant į vietos sąlygas, jis gali būti skiriamas į skystąją ir kietąją frakcijas.
153. Šalinamas kraikinis mėšlas išvežamas į kraikinio mėšlo mėšlidę ar lauko rietuvę. Antžeminė aikštelės tipo kraikinio mėšlo mėšlidė įrengiama su sienelėmis iš trijų arba keturių pusių su įvažiavimu į mėšlidę. Sienelių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir krovai naudojamų mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Sukrautas mėšlas uždengiamas kraiku arba plėvele. Virš mėšlidės geriausia įrengti stoginę.
154. Nuotekos, susidarančios plaunant triušių ir kailinių žvėrelių laikymo patalpas ir jų įrenginius, kaupiamos rezervuaruose ir naudojamos laukams tręšti.
155. Kraikinio mėšlo mėšlidės tūrio panaudojimo koeficientas – 0,8–0,9.
156. Atliekant skaičiavimus, kraikinio mėšlo tankis vidutiniškai 700–800 kg/m3.
