Administracinė byla Nr. eA-1280-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01741-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., A. D. ir I. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kurio prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo (reg. Nr. A34(1)-1436)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašyme nurodytus veiksmus – inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144, koregavimą (keitimą), padalijant 0,2050 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą ir pareiškėjai priklausančią 852 kv. m. šio žemės sklypo dalį sujungiant su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atlyginti pareiškėjai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Jai nuosavybės teise priklauso 426/1025 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo 599/1025 dalys, o taip pat ir žemės sklype pastatytas pastatas – gyvenamasis namas – nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. Pareiškėja ir A. K. žemės sklypu naudojasi pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė Administracijai prašymą padalyti žemės sklypą į du atskirus sklypus pagal notaro nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką: P1 dalis – 0,1198 ha žemės sklypas suformuojamas A. K., P2 dalis – 0,0852 ha žemės sklypas suformuojamas pareiškėjai. Administracija 2018 m. spalio 15 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad 0,2050 ha žemės sklypas negali būti atidalijamas pagal nustatytą naudojimosi tvarką, kadangi pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, aiškinamojo rašto 6 skyriaus lentelės „Bendri reglamentai visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms“ 15 punktą urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (U) minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,1000 ha. Rašte nurodoma, kad žemės sklypas gali būti dalijamas į ne mažesnius kaip 0,1000 ha žemės sklypus. Pareiškėja, gavusi atsakymą, kad mažesnis kaip 0,1000 ha žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai nėra formuojamas, 2019 m. kovo 13 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi (toliau – ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis) kartu su A. D. iš I. L. įsigijo 148/1050 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. sausio 15 d. pateikė atsakovui prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą (keitimą), kuriuo prašė prijungti prie nuosavybės teise turimos 426/1025 žemės sklypo dalies naujai įsigytą žemės sklypo dalį ir suformuoti naują žemės sklypą juos sujungiant. Prie prašymo pareiškėja pridėjo I. L. 2018 m. gruodžio 31 d. sutikimą dėl detaliojo plano korekcijos. Administracija 2019 m. vasario 13 d. raštu vėlgi atsisakė atlikti prašomus veiksmus nurodydama, kad: „Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004-05-26 sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Detaliuoju planu suformuoto Žemės sklypo paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui. Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-13 įsakyme Nr. 2.3-6758-41 yra įsivėlusi klaida (toliau – Įsakymas). Žemės sklypo paskirtis nurodyta – privačioms namų valdoms išdėstyti. Siūlome kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl Įsakyme padarytos klaidos ištaisymo bei kreiptis į Nekilnojamojo turto registro centrą dėl pakeistų duomenų įregistravimo“. Pareiškėja 2019 m. kovo 20 d. prašymu inicijuoti detaliojo plano koregavimą (keitimą) dar kartą prašė padalinti 0,2050 ha žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, prie pareiškėjos turimo 852 kv. m žemės sklypo dalies prijungiant 148 kv. m kito žemės sklypo dalį. Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą sujungti ir padalyti žemės sklypus, pateikiant nuorodą į Administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte nurodytus motyvus.
1.2. Prie skundo pridėtas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-6758-41 „Dėl V. U. privačios žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ (toliau – ir Įsakymas), kuriame nurodomų žemės sklypų naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti). Atitinkamai pateikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjos įsigyto 74/525 dalių žemės sklypo naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, žemės sklypo naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Nėra pagrindo teigti, kad Įsakyme yra įsivėlusi klaida. Šie argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei oficialiems Nekilnojamojo turto registro duomenims. Net atsižvelgiant į galimą valstybės institucijos klaidos galimybę, būtina akcentuoti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi principo, jog valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai. Būtina įvertinti, kad pareiškėjai nebuvo žinoma ir nėra žinoma, kokias klaidas valstybės institucijos galėjo padaryti, todėl atsakovo nurodomi argumentai jai nėra suprantami ir aiškūs. Administracija Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė atlikti veiksmus motyvuodama iš esmės neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodydama jokio teisinio pagrindo.
1.3. Atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vertinant Sprendimo motyvus, būtina įvertinti jo esminius trūkumus: i) Sprendimas nėra pagrįstas aiškiomis ir pareiškėjai suprantamomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime pateikiama nuoroda į 2019 m. vasario 13 d. raštą, kuriame pažymima, kad Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme yra tariamai įsivėlusi klaida bei siūloma pareiškėjai pačiai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl klaidos ištaisymo. Sprendime nurodomi argumentai apie padarytas klaidas yra grindžiami išimtinai subjektyvia Administracijos nuomone. Tokie individualaus administracinio akto motyvai laikytini neaiškiais, subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamais; ii) Sprendimas nėra pagrįstas teisiniais pagrindais, nenurodytos teisės normos, kuriomis atsakovas vadovavosi atmesdamas pareiškėjos prašymą. Atsakovas Sprendimą turėjo pagrįsti teisės normomis, reglamentuojančiomis teisinį santykį, iš kurio pareiškėja kildina savo prašymą, t. y. turėjo aiškiai ir suprantamai nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, imperatyviai draudžiančius įvykdyti pareiškėjos prašymą. Atsakovas pateikė tik subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris prieštarauja objektyviems duomenims.
1.4. Atkreiptinas dėmesys ir į teisėtų lūkesčių principą. Atsakovas 2018 m. spalio 15 d. raštu atmesdamas pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą nurodė, kad žemės sklypas gali būti dalijamas į ne mažesnius kaip 0,1000 ha žemės sklypus. Atsižvelgdama į šį raštą, kaip minėta, pareiškėja žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. iš I. L. įsigijo žemės sklypo dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisėtas lūkestis buvo pažeistas, kadangi atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus, net ir pareiškėjai įgijus žemės sklypo dalį. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą iš esmės nenurodęs jokių objektyvių motyvų.
2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pradėti detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas Administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte. Todėl abejotina, ar Sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Sprendime nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. rašte buvo pateikti visi motyvai, taip pat nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. vasario 13 d. rašte nurodytais motyvais, galėjo ginčyti minėtą sprendimą ikiteismine arba teismine tvarka, o ne pakartotinai kreiptis su prašymu į Administraciją. Net ir panaikinus Sprendimą, kuris pagal turinį yra informacinio pobūdžio, lieka galioti 2019 m. vasario 13 d. raštas, kurio pareiškėja neskundė. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad jai nebuvo žinoma ir šiuo metu nėra žinoma, kokias klaidas valstybinės institucijos galėjo padaryti ir atsakovo nurodomi argumentai jai nėra suprantami ir aiškūs, apie padarytą klaidą pareiškėjai buvo išsamiai išaiškinta 2019 m. vasario 13 d. raštu. Kadangi šis sprendimas skundžiamas nebuvo, jo turinys pareiškėjai yra aiškus ir suprantamas.
2.2. Ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Sprendimas yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikta nuoroda į raštą, kuriuo yra išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pareiškėjos prašymą.
2.3. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašto matyti, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas V. U. 3 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo į kitos paskirties žemę ir padalijimo į 9 sklypus detalusis planas. Vadovaujantis šio plano sprendiniais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1050 ha dydžio) paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui, o Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme yra įsivėlusi klaida, kadangi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1 050 kv. m, paskirtis yra pakeista ir nurodyta „privačioms namų valdoms išdėstyti“. Be to, iš Įsakymo 3 punkto matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 kv. m. plote, t. y. visoje žemės sklypo teritorijoje, yra nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Tai patvirtina, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti. Administracija visiškai pagrįstai dėl klaidos ištaisymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėją – NŽT.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja Administracijai 2019 m. sausio 15 d. pateikė prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą (keitimą), prašė prijungti prie jai priklausančio žemės sklypo kitą žemės sklypą, kurio plotas – 0,1050 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė I. L. Administracija 2019 m. vasario 13 d. raštu netenkino pareiškėjos prašymo. Nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas V. U. 3 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo į kitos paskirties žemę ir padalijimo į 9 sklypus detalusis planas. Vadovaujantis šio plano sprendiniais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1050 ha dydžio) paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui, o Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41 padaryta klaida, kadangi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1 050 kv. m, paskirtis pakeista ir nurodyta – privačioms namų valdoms išdėstyti. Be to, Administracija nurodė, kad iš Įsakymo 3 punkto matyti, jog žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 kv. m plote, t. y. visoje sklypo teritorijoje, nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Tai patvirtina, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti. Pareiškėja žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi iš I. L. įsigijo 148/1050 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui naują prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą (keitimą), padalinant 0,2050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du atskirus žemės sklypus ir prie jos turimo 852 kv. m žemės sklypo dalies prijungiant naujai įsigytą 148 kv. m žemės sklypo dalį. Administracija Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo, pareiškėją informavo, kad pakartotinai išnagrinėjusi jos pateiktą prašymą dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo inicijavimo, numatant sujungti ir padalyti žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymui pritarti negali, o motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pradėti detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas Administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte.
6. Teismas pažymėjo, kad Administracijos argumentai, jog Įsakyme padaryta klaida ir siūloma kreiptis į NŽT dėl klaidos ištaisymo, negali būti laikomas tinkamu aplinkybių vertinimu. Šiuo atveju Administracija, nustačiusi, kad yra klaida, turi teisę kreiptis į NŽT pati ir, pateikdama motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, inicijuoti klaidos ištaisymo procedūrą (VAĮ 35 str.). Visgi šiuo atveju tai tik atsakovo vertinimas, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti. Vertinant ginčijamą Sprendimą, akivaizdu, kad Administracija tinkamai pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašymo neišnagrinėjo.
7. Teismas pabrėžė, kad atsakovo argumentai, jog Administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, yra nepagrįsti. Įvertinus 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. prašymų turinį, nustatyta, kad jie nėra tapatūs ir atsakovas nepagrįstai Sprendime nukreipė į 2019 m. vasario 13 d. raštą. Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. prašyme nurodė, kad ji žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. iš I. L. įsigijo žemės sklypo dalį. Tokios aplinkybės nebuvo vertintos ir negalėjo būti vertintos 2019 m. vasario 13 d. raštu. Tai yra nauja aplinkybė, kurios atsakovas Sprendime apskritai nevertino. Pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, laikytini pagrįstais. Administracija apskritai nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų naujų aplinkybių, o taip pat ir joms pagrįsti pateiktų įrodymų. Taigi Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o taip pat ir gero administravimo principo. Vien Sprendime pateikta nuoroda į kitą raštą, kai pareiškėja teikė naujus įrodymus, negali pagrįsti tinkamo jos 2019 m. kovo 19 d. prašymo išnagrinėjimo. Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir su juo pateiktus naujus duomenis, kurių atsakovas nevertino, bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
III.
9. Atsakovas Administracijas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Teismas pasisakė, kad nesutinka su Administracijos pozicija, jog pareiškėja dėl klaidos ištaisymo turi kreiptis į NŽT, teismo nuomone, tai tik Administracijos vertinimas, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti. Su šiais teismo argumentais negalima sutikti dėl kelių priežasčių. Pirma, apie klaidos buvimą pareiškėja buvo informuota 2019 m. vasario 13 d. raštu, o ne Sprendimu, 2019 m. vasario 13 d. atsakymo teisėtumas šioje byloje net nebuvo vertinimas. Taigi teismas neteisėtai ir nepagrįstai vertino Administracijos sprendimą, kuris teismui skundžiamas nebuvo. Tuo pačiu nepagrįstas teiginys, kad pareiškėja negalėjo žinoti apie klaidą, nes būtent iš 2019 m. vasario 13 d. atsakymo turinio pareiškėjai buvo žinomi visi Administracijos nesutikimo motyvai. Be to, teismo argumentas, kad dėl klaidos ištaisymo į NŽT turtėtų kreiptis Administracija, yra nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja suteikė atitinkamus įgaliojimus Administracijai arba, vadovaudamasi VAĮ nuostatomis (VAĮ 2 str. 15 d.), kreipėsi į Administraciją su prašymu apginti pažeistas teises. Antra, teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinus įrodymus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas V. U. 3 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo į kitos paskirties žemę ir padalijimo į 9 sklypus detalusis planas. Vadovaujantis šio plano sprendiniais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1050 ha dydžio) paskirtis – „infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui“, o Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme yra įsivėlusi klaida, kadangi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 1 050 kv. m., paskirtis yra pakeista ir nurodyta – „privačioms namų valdoms išdėstyti“. Be to, iš Įsakymo 3 punkto matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 kv. m plote, t. y. visoje sklypo teritorijoje, yra nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Šie rašytiniai įrodymai paneigia teismo argumentą, kad neva tai tik Administracijos nuomonė, jog sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti.
9.2. Motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pradėti detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas Administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte, o ne apskųstame Sprendime. 2019 m. vasario 13 d. raštu pateiktas atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą galioja ir kyla abejonių, ar paskesnio pagal turinį informacinio pobūdžio Sprendimo panaikinimas sukelia teisines pasekmes. Teismas sprendime pasisakė, kad įvertinus pareiškėjos 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. prašymus nustatyta, jog jie nėra tapatūs ir Administracija Sprendime nepagrįstai nukreipė į 2019 m. vasario 13 d. raštą. Teismo teigimu, pareiškėja buvo nurodžiusi, kad žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. ir I. L. įsigijo žemės sklypo dalį. Teismo nuomone, tokios aplinkybės nebuvo vertintos ir negalėjo būti vertintos 2019 m. vasario 13 d. raštu. Ginčo kontekste šios teismo išvados yra teisiškai nereikšmingos, nes analizuojamo žemės sklypo savininkų skaičiaus pakitimas ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas niekaip nedaro įtakos aplinkybei, kad Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme yra įsivėlusi klaida ir šio Įsakymo sprendiniai neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų sprendinių. Žemės sklypo savininkų skaičiaus pakitimas ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas lygiai taip pat nedaro įtakos faktui, kad visoje sklypo teritorijoje yra nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Sprendimas yra teisėtas, nes minėti formalieji pakitimai nėra reikšmingi nagrinėjant prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą.
10. Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atlyginti 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Atsakovas nenurodo jokių teisės normų, kuriomis vadovaujasi įrodinėdamas savo argumentus. Administracijos pozicija yra grindžiama visiškai formaliai konstatuojant, kad „Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-13 įsakyme Nr. 2.3-6758-41 yra įsivėlusi klaida“, tačiau tinkamai nepagrindžiant šio argumento. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad klaida gali būti pripažįstamos skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos. Šiuo atveju tai yra tik atsakovo vertinimas, kad sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti. Byloje yra pateiktas Įsakymas, kuriuo nurodomų žemės sklypų naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti). Atitinkamai į nagrinėjamą bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjos įsigyto 74/525 dalių žemės sklypo naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, žemės sklypo naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.
10.2. Šiuo atveju yra susiklosčiusi teisiškai ydinga situacija, kai Administracija, atsisakydama atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, savo atsisakymą grindžia argumentais, jog prieš daugiau kaip 15 metų priimtame Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme yra įsivėlusi klaida nustatant žemės sklypų paskirtį. Atsakovas įrodinėja, kad pareiškėja turėtų kreiptis dėl tariamos klaidos ištaisymo. Pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“, žemės sklypo naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ atitinka jos teisėtą lūkestį. Pareiškėja turėjo ir šiuo metu turi tikslą jai priklausančiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, tačiau negali to daryti dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus.
10.3. Pareiškėjai nebuvo žinoma ir šiuo metu nėra žinoma, kokias klaidas valstybės institucijos galėjo padaryti, todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tariamai padarytą klaidą pareiškėjai nėra žinomi ir suprantami. Atsakovas pats apeliaciniame skunde pripažįsta, kad apie tariamą klaidą pareiškėją informavo tik 2019 m. vasario 13 d., t. y. tik po 15 metų. Aptariamoje situacijoje jokių klaidų nebuvo padaryta, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis atitinka jos lūkesčius. Pareiškėjai neturi būti perkeliama atsakomybė dėl jokių valstybės institucijų galbūt padarytų klaidų.
10.4. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, pareiškėjai pateikus savo turiniu visiškai skirtingus 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. prašymus, atsakovas turėjo juos išnagrinėti kaip savarankiškus prašymus bei atsakyti savarankiškais motyvais, atsižvelgiant į prašymuose nurodomas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl ginčijamo Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra teisiškai nereikšmingi, samprotaujamojo pobūdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.
13. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
14. Šio ginčo atveju apeliantas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, bei nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino, ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu teisingai taikė teisę.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
16. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekeičia, o tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl detaliojo plano keitimo, kadangi 2019 m. kovo 20 d. prašymas buvo grindžiamas nauja reikšminga šiam ginčui aplinkybe apie kito sklypo įgijimą, todėl savo turiniu 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjos prašymas iš esmės skiriasi nuo anksčiau jau teikto ir išnagrinėto 2019 m. sausio 15 d. prašymo.
19. Atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. neigiamas atsakymas į pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašymą nėra pagrįstas teisės normomis, nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 313 punkte (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) nurodyta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir šiose taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Tai reiškia, kad ir atsisakymas keisti galiojantį detalųjį planą turi būti pagrįstas konkrečiomis teisės normomis. Sprendimas nepagrįstas teisės normomis vertinamas kaip defektyvus, prieštaraujantis VAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio reikalavimui sprendimą pagrįsti teisės aktais.
20. Dėl atsakovo nurodytos klaidos, padarytos Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41, pažymėtina, kad pareiškėja su tuo nesutinka bei nurodo priešingus įrodymus, patvirtinančius šio įsakymo teisėtumą, todėl atsakovui nepradėjus klaidos ištaisymo procedūros ar įstatymo nustatyta tvarka nepaneigus minėto įsakymo turinio, atsakovo argumentas šiuo pagrindu netenkinti pareiškėjos prašymo vertinamas kaip nepagrįstas.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
22. Esant pagrindui atmesti atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama pareiškėjos naudai, dėl to ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso stadijoje atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjos (jos atstovo) pateikti duomenys (2019 m. balandžio 30 d. sutartis Nr. 2154 dėl teisinių paslaugų teikimo (b. l. 40), 2019 m. balandžio 30 d. pavedimas Nr. 2154 (b. l. 41), 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra ir 2020 m. balandžio 23 d. kasos pajamų orderis Serija ML Nr. 19 (b. l. 149) patvirtina, kad pareiškėja apeliacinio proceso stadijoje patyrė 465,85 Eur išlaidas už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 reakcija) 8.11 punktu, neturi pagrindo minėtos sumos iš atsakovo pareiškėjai nepriteisti, dėl to ši suma pareiškėjai priteistina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai A. F. A. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 465,85 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys