vilk_herb

 

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SpREndimas

DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2016 m. gruodžio 23 d. Nr. B-TS-609

Vilkaviškis

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. B-TS-739 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ 1 punktą.

3. Sprendimas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Algirdas Neiberka


 

PATVIRTINTA

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos

2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. B-TS-609

 

 

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų (toliau – atliekų) tvarkymo sistemos, kuri yra sudėtinė Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, organizavimą ir administravimą, komunalinių atliekų tvarkymo viešosios paslaugos teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, nustato komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo, saugojimo, šalinimo ir apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę.

2.    Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais ir kitais teisės aktais.

3.    Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms ar bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar kitiems padaliniams, esantiems Savivaldybės teritorijoje. Taisyklės tvirtinamos ir gali būti pakeičiamos ar panaikinamos Savivaldybės tarybos sprendimu.

4.    Taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

5.    Visi atliekų turėtojai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, privalo laikytis Taisyklių reikalavimų ir naudotis Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas nustatyta tvarka.

6.    Atliekos tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytos atliekų tvarkymo hierarchijos principų (prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitoks panaudojimas, šalinimas).

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

7.       Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

7.1.    antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos;

7.2.    atliekų hierarchija – atliekų tvarkymo prioritetai, išdėstyti eiliškumo tvarka: atliekų prevencija; gaminių pakartotinis naudojimas; atliekų perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas; atliekų šalinimas;

7.3.    atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų;

7.4.    atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą;

7.5.    bendrojo naudojimo konteineris – mišrioms atliekoms surinkti skirtas konteineris, kuriuo besinaudojančių atliekų turėtojų skaičius nėra žinomas;

7.6.    bešeimininkės atliekos – Savivaldybės teritorijoje susidariusios atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma;

7.7.    biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos;

7.8.    didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos;

7.9.    didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelė – vieta, skirta  priimti didelių gabaritų ir specifines atliekas, kurioje jos priimamos ir tvarkomos operatoriaus nustatyta tvarka;

7.10elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis;

7.11farmacinės atliekos – naikintini vaistai;

7.12gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavos – gatvių ir kitų bendro naudojimo teritorijų tvarkymo metu susidarančios atliekos;

7.13individualus konteineris – mišrioms atliekoms surinkti skirtas konteineris, kuris skirtas naudotis tik tam tikram atliekų turėtojui (pvz., individualaus namo gyventojas, pavienis juridinis asmuo) arba aiškiai apibrėžtai atliekų turėtojų grupei (pvz., individualaus namo gyventojai, daugiabučių namų bendrija, juridinių asmenų grupė ir pan.);

7.14gyvenamosios paskirties objektai – naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai);

7.15komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Šios atliekos Taisyklėse nurodytos 1–7 prieduose;

7.16komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;

7.17konteinerių aikštelės – bendro naudojimo aikštelės, kurioje pastatyti konteineriai mišrioms atliekoms, pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, biologiškai skaidžioms atliekoms ir tekstilės atliekoms rinkti;

7.18mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai – mišrių komunalinių ir biologiškai skaidžių atliekų sudėties nustatymo ir apdorojimo įrenginiai;

7.19mišrios komunalinės atliekos – buitinės ir komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas;

7.20nekilnojamo turto objektas – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, žemės sklypai (nurodyti nekilnojamo turto paskirtyje), kitos patalpos, nepaisant registracijos nekilnojamo turto registre;

7.21pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas;

7.22pavojingos buities atliekos – atliekos, įrašytos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo  reikalavimus į parengtą pavojingų atliekų sąrašą bei pasižyminčios viena ar keliomis atliekų klasifikatoriuje apibrėžtomis pavojingomis savybėmis, kurias sąlygoja jų prigimtis arba jose esantys komponentai;

7.23atliekų sąvartynas – atliekų šalinimo vieta, kur atliekos pilamos ant žemės ar užkasamos po žeme. Čia įskaitomos vidaus atliekų šalinimo vietos (t. y., atliekų sąvartynai, į kuriuos atliekų gamintojas susidariusias atliekas šalina jų gamybos vietoje), bet neįskaitomos vietos, kur atliekos kraunamos tam, kad jas būtų galima paruošti pervežti į kitas vietas, kuriose jos bus naudojamos ar šalinamos, bei vietos, kur atliekos saugomos laikinai iki bus panaudotos ar pašalintos;

7.24sistemos administratorius – Marijampolės regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės pavedimu Savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas;

7.25statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas;

7.26žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos);

7.27žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (toliau – kompostavimo aikštelė) – žaliųjų atliekų surinkimo vieta, kurioje galima kaupti lapus, nupjautą žolę, gėles, piktžoles, vaisius, daržoves, medžio žieves, pjuvenas, drožles, skiedras, medžių ir krūmų šakas.

8.       Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos teisės aktuose.

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

9.       Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Savivaldybės teritoriją.

10.     Taisyklės nustato reikalavimus šioms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:

10.1.  Biologiškai skaidžioms (įskaitant žaliąsias atliekas), rekomenduojamoms kompostuoti namų ūkio sąlygomis, įskaitant žaliąsias atliekas, susidarančioms bendro naudojimo ir pramonės teritorijose (1 priedas);

10.2.  pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius (2 priedas);

10.3.  pavojingoms buities atliekoms (3 priedas);

10.4.  elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (4 priedas);

10.5.  didelių gabaritų atliekoms (5 priedas);

10.6.  statybos ir griovimo atliekoms (6 priedas);

10.7.  mišrioms (likusioms po rūšiavimo) komunalinėms atliekoms (7 priedas);

10.8.  gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavoms;

10.9.  bešeimininkėms atliekoms;

10.10.  kitoms neišvardintoms atliekoms, kurios išskiriamos pagal poreikį teisės aktais, įskaitant Savivaldybės priimtus teisės aktus.

11.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

11.1.  atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

11.2.  juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

11.3.  atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys asmenys sumoka atliekų turėtojams;

11.4.  netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;

11.5.  farmacinių atliekų;

11.6.  pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą;

11.7.  fekalijų, srutų, nuotekų, dumblo, kitų skystų atliekų;

11.8.  atliekų, kurios surenkamos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose.

 

IV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

 

12.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.

13.     Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymo sistemą organizuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), vadovaudamosi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, pagal su sistemos administratoriumi sudarytas bendradarbiavimo sutarčių sąlygas.

14.     Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymą visiškai finansuoja organizacijos pagal joms tenkančią rinkos dalį. Pakuočių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į gyventojų mokamą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

15.     Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.

16.     Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšomis, surinktomis iš fizinių ir juridinių asmenų, apmokestintų pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką.

17.     Individualių valdų savininkams, nerūšiuojantiems komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir (ar) atsisakantiems priimti individualius pakuočių ir pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo konteinerius, komunalinių atliekų tvarkymo įkainis didinamas 2 kartus nuo Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto įkainio.

18.     Atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

19.     Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis arba kitomis Savivaldybės biudžeto lėšomis. Už bešeimininkių atliekų, susikaupusių privačios nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, sutvarkymą atsako savininkas, vadovaujantis Taisyklių 37 punktu.

20.     Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę, vadovaujantis teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių reikalavimais, užtikrina atliekų tvarkytojai.

21.     Savivaldybės administracija ar Savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

22.     Už atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija ir (ar) sistemos administratorius.

23.     Sistemos administratoriui nepavestas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

ATSISKAITYMO UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ PAGRINDAI

 

24.     Komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų sutvarkymą moka Savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatytą įmokos dydį.

25.     Jeigu Savivaldybės tarybos sprendimu nenustatyta privaloma vietinė rinkliava už paslaugą, tarp administratoriaus ir paslaugos gavėjo sudaroma fiziniam / juridiniam asmeniui teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis.

26.     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ir šiomis Taisyklėmis, nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, esančių Savivaldybės teritorijoje savininkai, valdytojai ar kiti įgalioti asmenys (toliau – nekilnojamojo turto savininkas) sudaro „Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis“ su sistemos administratoriumi.

27.     Sistemos administratorius raštu išsiunčia pasiūlymą paslaugos gavėjui pasirašyti sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Paslaugos gavėjai, nesudarę sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas per pasiūlyme nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo sistemos administratoriaus pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal standartines sąlygas. Tokiu atveju sutarties šalys nepasirašo ir laikoma, kad pagal standartines sąlygas sudaryta sutartis (toliau – standartinė sutartis) yra neterminuota.

28.     Standartinė sutartis viešai paskelbiama sistemos administratoriaus ir Savivaldybės interneto svetainėse bei pridedama prie paslaugos gavėjui siunčiamo pasiūlymo, kad paslaugos gavėjas galėtų su jomis susipažinti.

29.     Standartinėje sutartyje apibrėžiamos atliekų tvarkymo organizavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygos, atitinkančios šių Taisyklių bei kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

30.     Paslaugos gavėjai, sudarę sutartį pagal standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas 27 punkte nurodyta tvarka nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į sistemos administratorių dėl sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas.

31.     Pagal individualiai aptartas sąlygas sudaryta sutartis įsigalioja pasirašymo dieną, jeigu nenurodoma vėlesnė jos įsigaliojimo data, o paslaugos apimtis pradedama taikyti nuo kito mėnesio pirmos dienos.

32.     Paslaugos gavėjas už suteiktą paslaugą atsiskaito vadovaudamasis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) kitais tarp šalių sudarytais susitarimais.

33.     Paslaugos gavėjas, kuriam teikiama paslauga, perleidęs nekilnojamąjį turtą kito asmens nuosavybėn, privalo apie tai informuoti sistemos administratorių ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti už suteiktą paslaugą.

 

VI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

34.            Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

34.1. gauti Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

34.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);

34.3. teikti pasiūlymus paslaugos teikėjui, Savivaldybei, sistemos administratoriui ir organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

34.4. informuoti paslaugos teikėjus, Savivaldybę, sistemos administratorių ir organizacijas apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą.

35.       Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

35.1.    naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

35.2.    sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su sistemos administratoriumi. Jei atliekų turėtojas nesudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties, jam mokestis už paslaugas skaičiuojamas pagal Standartinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį;

35.3.    laikydamiesi atliekų hierarchijos, vengti komunalinių atliekų susidarymo;

35.4.    susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti susidarymo vietoje į šias frakcijas:

35.4.1. žaliąsias atliekas;

35.4.2. pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas;

35.4.3. pavojingas atliekas;

35.4.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

35.4.5. didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas;

35.4.6. statybines ir griovimo atliekas;

35.4.7. mišrias (likusias po rūšiavimo) atliekas.

35.5.    Visas 35.4 punkte nurodytas ir išrūšiuotas atliekas tvarkyti vadovaudamasis Taisyklių nustatyta tvarka;

35.6.    laikytis atliekų surinkimo ir tvarkymo objektų operatorių patvirtintų vidaus tvarkos reikalavimų;

35.7.    atliekas į konteinerius talpinti taip, kad atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi užsidaryti laisvai; reikalui esant, prašyti, kad jiems būtų pateikti pageidaujamo tūrio konteineriai ir nustatyti tinkami (patikslinti) konteinerių tuštinimo grafikai;

35.8.    naudotis tik tais mišrių (likusių po pirminio rūšiavimo) atliekų surinkimo konteineriais, kuriuos jiems davė / priskyrė atliekų tvarkytojas;

35.9.    laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti;

35.10.  plauti individualius mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių surinkimo konteinerius pagal poreikį;

35.11.  užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami;

35.12.  įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis;

35.13.  informuoti sistemos administratorių ir (ar) Savivaldybę apie aplinkos teršimą atliekomis ir Taisyklių nesilaikymą.

36.       Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:

36.1.    talpinti (mesti) atliekas į tam tikslui neskirtus konteinerius;

36.2.    maišyti komunalines atliekas su gamybinės ir kitos ūkinės veiklos atliekomis;

36.3.    savavališkai pakeisti kolektyvinio (bendro) konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualius konteinerius);

36.4.    užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;

36.5.    presuoti ar grūsti atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

36.6. išmesti atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitose vietose bei palikti jas šalia komunalinių ir pakuočių atliekų konteinerių;

36.7. privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas pernešti į bendro naudojimo teritorijas;

36.8. gadinti ir laužyti konteinerius;

36.9. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;

36.10. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz., atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių namų valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų, kapinių konteinerius ir pan.).

37.       Žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai yra atsakingi už tinkamą atliekų surinkimą ir išvežimą iš savo žemės sklypų, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, nesvarbu ar tas sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre, ar ne.

38.       Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai.

 

VII SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

39.       Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės institucijos ir (ar) sistemos administratoriaus nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.

40.       Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.

41.       Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

41.1.    teikti paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės ir kitų teisės aktų reikalavimais;

41.2.    neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams atitinkamo dydžio jų poreikius atitinkančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

41.3.    tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija (užklijuotas lipdukas) apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, nemokamų pokalbių telefono linijos numeris, skirtas skundų (prašymų) teikimui), konteinerio paskirtį ir kita sistemos administratoriaus reikalaujama informacija;

41.4.    komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir sistemos administratoriaus nustatytus reikalavimus;

41.5.    mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;

41.6.    konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės institucija ir (ar) sistemos administratoriumi suderintą grafiką, kuris viešai skelbiamas komunalinių atliekų tvarkytojo, Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse, vietinėje spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose bei tiesiogiai pateikiamas atliekų turėtojams (toliau – grafikas). Pasikeitus mišrių komunalinių atliekų surinkimo grafikui, jis turi būti paskelbiamas per 5 darbo dienas didžiausią tiražą turinčiuose Savivaldybės vietiniuose laikraščiuose, Savivaldybės, sistemos administratoriaus ir Paslaugos teikėjo internetinėse svetainėse bei nedelsiant telefonu, bet ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas, informuojami Savivaldybės seniūnijų seniūnai;

41.7.    ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;

41.8.    konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės), surenkant išsibarsčiusias komunalines atliekas bei komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;

41.9.    rinkti komunalines atliekas visomis darbo dienomis bei valstybinių švenčių dienomis. Mišrios komunalinės atliekos turi būti surenkamos slenkančiu grafiku, atliekų surinkimo savaitės dienos konkrečioje vietovėje turi sutapti;

41.10.  reguliariai plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais, Savivaldybės ir (ar) sistemos administratoriaus nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus. Individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius turi plauti ir (ar) dezinfekuoti atliekų turėtojai.

41.11.  pavogtus, netinkamus naudoti ir (ar) sugadintus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio, taip pat aptarnaujamais ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos ir apie tokį keitimą indentifikavimo sistemos pagalba tiesiogiai internetu informuoti sistemos administratorių;

41.12.  didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija ir sistemos administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir Paslaugos teikimo sutarties sąlygose;

41.13.  laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui, informuoti Savivaldybės administraciją ir (ar) sistemos administratorių, kuris nusprendžia, ar būtina pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį ir apie tai raštu gavus informaciją iš sistemos administratoriaus, pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį;

41.14.  komunalinių atliekų turėtojams periodiškai (ne rečiau kaip kartą per ketvirtį) skelbti vietinėje spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;

41.15.  fiksuoti ir įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų;

41.16.  visus gautus skundus spręsti tinkamai ir laiku bei nedelsiant imtis veiksmų trūkumams pašalinti; atliekų turėtojų pranešimus dėl teikiamos paslaugos, nesvarbu ar jie pateikiami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, ar per Savivaldybės institucijas (Savivaldybės tarybą, Savivaldybės Merą, Savivaldybės administracijos direktorių) ir (ar) sistemos administratorių išspręsti per 24 valandas;

41.17.  kontroliuoti atskirai surenkamų komunalinių atliekų pirminio rūšiavimo kokybę;

41.18.  teikti informaciją Savivaldybės institucijoms ir sistemos administratoriui, vadovaujantis šiose Taisyklėse ir Paslaugos teikimo sutartyje nustatyta tvarka.

42.       Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:

42.1.    jei atliekų turėtojai nepristato (neišstumia) atliekų surinkimo individualių konteinerių į suderintą vietą nustatytu laiku;

42.2.    yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz., jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis, jei nenugenėtos medžių šakos, jei sudėtingos meteorologinės sąlygos, jei konteineriai yra uždarose teritorijose užrakinti ir pan.);

42.3.    jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai.

43.       Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 42 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja ir apie tai informuoja atliekų turėtoją ir sistemos administratorių. Esant reguliariems (pasikartojantiems) atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Savivaldybės administraciją ir sistemos administratorių.

44.       Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl blogų privažiavimo sąlygų (pvz., dėl nenuvalyto kelio esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms) negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, apie tai turi būti informuojamas Savivaldybės seniūnijos seniūnas ir sistemos administratorius, o atliekų turėtojai turi kaupti susidarančias mišrias komunalines atliekas maišuose, kurie bus surinkti iš karto po kelio nuvalymo komunalinių atliekų tvarkytojo pasirinktu laiku, bet ne vėliau kaip po 1 darbo dienos, gavus žodinę ar rašytinę informaciją iš seniūnų apie blogų privažiavimo sąlygų pašalinimą.

 

VIII SKYRIUS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

45.       Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

45.1.    atliekų turėtojai, kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis, turi tai daryti kompostavimo dėžėje ar komposteryje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje, ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo sienos, atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį;

45.2.    atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų individualių namų ūkių teritorijose, atskirtas žaliąsias atliekas turi:

45.2.1. pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kuri yra įrengta Pavembrių k. 2, Vilkaviškio r. sav.;

45.2.2. ribotais kiekiais pristatyti į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę.

46.       Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 1 priede.

47.       Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

48.       Miesto daugiabučių namų ir kitų nekilnojamo turto objektų priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas miestą tvarkančios įmonės gali pristatyti į Savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę sutartiniais pagrindais.

49.       Žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba kapines prižiūrinčio juridinio asmens (įmonė ar seniūnija) nurodytas vietas.

50.       Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) kapines prižiūrinti įmonė ir (ar) seniūnija iš kapinių surinktas žaliąsias atliekas gali pristatyti į Savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

51.       Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

 

IX SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS

 

52.       Atliekų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.

53.       Atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

54.       Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus 0,24 m3 talpos mėlynos spalvos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius. Šie konteineriai – tuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

55.       Stiklo pakuočių atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus 0,12 m3 talpos žalios spalvos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius. Šie konteineriai – tuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius.

56.       Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis bendro naudojimo surinkimo aikštelėmis ir didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelėmis.

57.       Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į bendro naudojimo surinkimo aikštelėse pastatytus bendrojo naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėmis.

58.       Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, surinkti naudojami bendro naudojimo 1,1 m3, 1,8 m3 ar 2,5 m3 talpos konteineriai: stiklo (žalios spalvos), popieriaus ir kartono (mėlynos spalvos), plastiko, metalo ir visų likusių pakuočių atliekoms (geltonos spalvos).

59.       Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos antrinių žaliavų surinkimo konteineriai. Jeigu antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.

60.       Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės, sistemos administratoriaus interneto svetainėse ir vietinėje spaudoje.

61.       Draudžiama bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas.

62.       Draudžiama šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas.

63.       Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

64.       Individualūs pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val.

65.       Pakuočių atliekų surinkimo konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, konteinerių tuštinimo dieną iki 7 val. turi būti išstumiami ir pastatomi prie važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas antrinių žaliavų surinkimo maršrutas. Aplink išstumtą antrinių žaliavų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė.

66.       Jeigu atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia, atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

67.       Atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Paslaugos teikėjas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir sistemos administratoriui.

68.       Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę.

69.       Įmonės ir įstaigos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.

70.       Gali būti taikomos ir kitos antrinių žaliavų surinkimo iš komunalinių atliekų turėtojų priemonės. Informacija apie papildomas antrinių žaliavų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse.

71.       Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe ir (ar) sistemos administratoriumi teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse.

72.       Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai ir (ar) kitos priemonės (maišai), skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir (ar) kitos priemonės bei jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

 

X SKYRIUS

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

73.       Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

74.       Pavojingų buities atliekų sąrašas pateikiamas Taisyklių 3 priede.

75.       Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas pristato į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę.

76.       Atliekų turėtojai susidariusius senus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

77.       Atliekų turėtojai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose, parduotuvėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių platintojams (pardavėjams), kurie turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių, taip pat gali pristatyti į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę.

78.       Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe ir (ar) sistemos administratoriumi teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse.

79.       Atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką ir griežtai laikantis informacijoje apie šių atliekų surinkimą nurodytos tvarkos.

80.       Buityje susidarančias pavojingąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

 

XI SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

81.       Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

82.       Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas Taisyklių 4 priede.

83.       Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas pristato į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę.

84.       Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.

85.       Atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose, parduotuvėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse.

86.       Teisės aktų nustatyta tvarka perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

87.       Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe ir (ar) sistemos administratoriumi teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse.

 

XII SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

88.       Atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekas privalo pristatyti į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę.

89.       Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų taip pat yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

90.       Atliekų turėtojas mėnesis iki apvažiavimo būdo datos, gali registruotis telefonu dėl atliekų surinkimo. Didžiosios, buities pavojingos ir buities elektros ir elektroninės įrangos atliekos surenkamos tik iš užsiregistravusių atliekų turėtojų. Registruojantis atliekų turėtojui nurodomas atliekų surinkimo laikas ir atliekų surinkimo vieta.

91.       Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų turi būti renkamos atskiromis transporto priemonėmis ir vežamos į didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikšteles arba kitus sistemos administratoriaus nurodytus komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius.

92.       Apie apvažiavimų laiko grafikus komunalinių atliekų tvarkytojas turi paskelbti didžiausią vietinėje spaudoje, komunalinių atliekų tvarkytojo, Savivaldybės ir sistemos administratoriaus internetinėse svetainėse likus ne mažiau kaip 4 savaitėms iki tokio apvažiavimo vykdymo. Komunalinių atliekų tvarkytojas taip pat privalo telefonu apie planuojamas tokių apvažiavimų datas informuoti seniūnus.

93.       Didelių gabaritų atliekų sąrašas pateikiamas Taisyklių 5 priede.

94.       Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

95.       Atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.

96.       Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

 

XIII SKYRIUS

STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

97.       Taisyklės reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

98.       Statybos ir griovimo atliekų sąrašas pateikiamas Taisyklių 6 priede.

99.       Atliekų turėtojai statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz. asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelę arba inertinių atliekų aikštelę (esančią Uosinės k. 4, Marijampolės savivaldybėje).

100.     Statybines ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamiesi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, pagal individualias sutartis.

101.     Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

 

XIV SKYRIUS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO PIRMINIO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

102.     Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, tai yra po priminio rūšiavimo likusias atliekas, turi patalpinti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

103.     Mišrios komunalinės atliekos priimamos Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje.

104.     Atliekų, kurios gali būti talpinamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, sąrašas pateiktas Taisyklių 7 priede.

105.     Pageidautina, kad komunalinių atliekų turėtojai, prieš talpindami mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas sudėtų į biologiškai skaidžius maišelius.

106.     Individualių namų atliekų turėtojai naudojasi 0,08 m3; 0,12 m3; 0,24 m3 ar 1,1 m3 talpos konteineriais.

107.     Daugiabučių namų atliekų turėtojai naudojasi bendro naudojimo 1,1–2,5 m3 konteineriais, kurių skaičius mišrių komunalinių atliekų aikštelėje statomas pagal poreikį. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.

108.     Juridiniai asmenys, turintys nuosavas teritorijas, naudojasi individualiais 0,08 m3; 0,12 m3; 0,24 m3 ar 1,1 m3 talpos konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra statomas pagal poreikį, bet laikydamiesi minimalių Savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų susidarymo normų. Juridiniai asmenys, kurie neturi nuosavų teritorijų, naudojasi bendro naudojimo konteineriais.

109.     Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo priemonę komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos, išskyrus atvejus, kai individualūs konteineriai sugadinti dėl atliekų turėtojo kaltės.

110.     Mišrios komunalinės atliekos iš daugiabučių namų bendro naudojimo konteinerių vežamos ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, o konkretus išvežimo dažnumas nustatomas paslaugų teikimo sutartyje.

111.     Mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų, turinčių nuosavas teritorijas, vežamos visus metus ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

112.     Bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai, esantys prie poilsiaviečių, kurių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracija, tuštinami: šiltuoju metų periodu – 1 kartą per savaitę, šaltuoju metų periodu netuštinami.

113.     Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių turi būti užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

114.     Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už bendro naudojimo – komunalinių atliekų tvarkytojas.

115.     Komunalinių atliekų tvarkytojas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį privalo plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus.

116.     Draudžiama bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama pilti atliekas šalia bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

117.     Juridiniai asmenys prie statinių valdomuose žemės sklypuose konteinerių aikšteles įrengia savo lėšomis ir garantuoja sąlygas paslaugos teikėjui privažiuoti prie konteinerių ir juos ištuštinti.

118.     Mišrios komunalinės atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal paslaugos teikėjo nustatytą mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutą ir paslaugų teikimo grafiką. Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir sistemos administratoriaus interneto svetainėse. Paslaugos teikėjas privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie mišrių komunalinių atliekų surinkimo laiką ir kitas sąlygas paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.

119.     Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val. Konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, juridinių asmenų patalpose ar jų žemės sklypuose (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), konteinerių tuštinimo dieną iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas. Aplink išstumtą mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas konteinerių neišstumia, mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

120.     Konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos Savivaldybės ir (ar) sistemos administratoriaus lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, vadovaujantis teisės aktais, nustato Savivaldybės administracijos direktorius.

121.     Įrengtose aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir antrinių žaliavų (įskaitant pakuotes) konteineriai.

122.     Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos prie išvažiavimų arba pagal susitarimą su bendrijos (jei yra) atstovais.

123.     Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones. Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su Savivaldybės administracija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.

124.     Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

125.     Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojas.

 

XV SKYRIUS

GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

 

126.     Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

127.     Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Marijampolės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne privalo sumokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

128.     Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų surinkimo bei kitus tokioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

 

XVI SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

129.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos Savivaldybės, sistemos administratoriaus interneto svetainėse ir vietinėje spaudoje.

130.     Atliekų turėtojai Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės, sistemos administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.

131.     Komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai), pasinaudodamas (-i) įvairiais jam (jiems) prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

132.     Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.

133.     Savivaldybė ir sistemos administratorius įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.

134.     Atliekų rūšiavimui skatinti Savivaldybė ir (ar) sistemos administratorius privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, o taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir / ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.

135.     Savivaldybės ir (ar) sistemos administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus pateikia informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.

136.     Kiekvienais metais iki gegužės 15 d. sistemos administratorius paskelbia Savivaldybės ir savo interneto svetainėse ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.

 

XVII SKYRIUS

SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

137.     Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai), sistemos administratorius ir Savivaldybės institucija.

138.     Komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai) privalo specialiame žurnale registruoti komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir registracijos numeris.

139.     Gavęs (-ę) pakartotinį skundą, to paties komunalinių atliekų turėtojo tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai) privalo apie tai pranešti sistemos administratoriui bei Savivaldybės institucijai, kurie sprendžia, ar skundas pagrįstas, ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.

140.     Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas registruotu laišku apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

 

XVIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

141.     Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija, Vilkaviškio rajono policijos komisariatas. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.

142.     Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo Savivaldybės administracija ir sistemos administratorius.

143.     Asmenims, pažeidusiems Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

144.     Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

 

______________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės                                                                                               atliekų tvarkymo taisyklių                                                                  1 priedas

 

REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIĄSIAS ATLIEKAS, SUSIDARANČIAS BENDRO NAUDOJIMO IR PRAMONĖS TERITORIJOSE, SĄRAŠAS

 

Kompostavimui tinkamos atliekos

Kompostavimui netinkamos atliekos

Buities atliekos

Sodo atliekos

Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai;

vaisių ir daržovių žievės;

kiaušinių lukštai;

arbatos pakeliai;

kavos tirščiai bei jų filtrai.

Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.

Sodo atliekos – augalų lapai;

nupjauta žolė;

smulkios šakos;

jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų);

sena vazonų žemė;

kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas.

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.

Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedas

 

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS

 

Pakuočių atliekų rūšys

Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius

Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius

Stiklo

Stikliniai buteliai, stiklainiai;

nereikalingi stiklo indai;

įvairaus dydžio stiklo duženos.

 

Buteliai ir stiklainiai turi būti visiškai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Porcelianas, krištolas, keramika;

veidrodžiai;

elektros lemputės;

dažais ar tepalais užteršta pakuotė;

ampulės, stikliniai vaistų buteliukai;

armuotas stiklas bei stiklo lakštai;

automobilių langų stiklai.

Popieriaus ir kartono

Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele); knygos be kietų viršelių;

kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai;

lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių;

kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius.

 

Popieriaus ir kartono atliekos neturi būti  riebaluotos ir užterštos maisto likučiais.

Pergamentinis popierius;

kalkinis ir riebaluotas popierius;

drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius;

laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu;

panaudoti tapetai;

servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai;

sauskelnės;

pakeliai nuo traškučių.

Plastikų ir metalo

Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų;

plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.;

polietileno maišeliai ir plėvelė;

kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai;

kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetra pak“);

traškučių pakeliai;

konservų dėžutės;

skardinės nuo gėrimų;

aliuminio lėkštės ir kepimo skardos;

metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinės pakuotės atliekos.

Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai.

Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara;

žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais;

plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės;

videokasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės;

skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai;

aerozoliniai flakonai.

 

Pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės                                                                                               atliekų tvarkymo taisyklių                                                                  3 priedas

 

 

PAVOJINGŲ BUITIES ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Pavojingos buities atliekos:

1.   Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai

2.   Pasenę vaistai

3.   Pasenę buities chemijos produktai

4.   Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos

5.   Tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų

6.   Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos

7.   Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescensinės lempos)

8.   Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos

9.   Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai

10. Kitos pavojingos buities atliekos

 

Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedas

 

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Kategorijos

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai

1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.

2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.

3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.

4. Vartojimo įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.

5. Apšvietimo įrangos atliekos

Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.

6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos

Nebenaudojami ar sugedę  vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.

7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5 priedas

 

 

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Didelių gabaritų atliekos:

1.   Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.)

2.   Langai

3.   Durys

4.   Dviračiai

5.   Kilimai

6.   Radiatoriai

7.   Naudotos padangos

8.   Automobilinės kėdutės

9.   Vežimėliai

10. Talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos

 

Didelių gabaritų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 6 priedas

 

 

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Statybos ir griovimo atliekos:

1. Betonas

2. Plytos

3. Mineralinė, akmens ir stiklo vata

4. Gipso izoliacinės statybinės medžiagos

5. Ruberoidas

6. Plastikas, stiklas, popierius iš statybų

7. Sukietėję dažai, lakai

8. Dažyti, lakuoti paviršiai

9. Čerpių ir keramikos gaminiai

10. Šiferis

11. Putų polistirolas

12. Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai

13. Linoleumas

14. Grindų dangos

15. Mediena iš statybų

16. Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti )

17. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys

 

Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 7 priedas

 

 

MIŠRIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Mišrios (likusios po rūšiavimo) komunalinės atliekos:

1. Sauskelnės

2. Popieriniai rankšluosčiai

3. Servetėlės

4. Tualetinis popierius

5. Vienkartinės nosinės

6. Pelenai

7. Sąšlavos

 

Mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.