Administracinė byla Nr. A-5052-575/2017
Teisminio proceso Nr. 3-45-3-00028-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui D. Y. S. P.,
pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjui G. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. Y. S. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. Y. S. P. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2017 m. liepos 24 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. Y. S. P.
Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsienietis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu buvo sulaikytas 2 mėnesiams apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis buvo sulaikytas, nes pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles: 2017 m. gegužės 31 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir 2017 m. birželio 1 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, o 2017 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalies pagrindu perduotas Lietuvos Respublikos valstybės sienos pareigūnams. Prieš tai – 2017 m. balandžio 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. Y. S. P. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio l dalį ir jam paskirta 4 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio (150.64 Eur) bauda.
II.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. Y. S. P. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė šio užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. lapkričio 2 d.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, neturėdamas kelionės paso ar kito galiojančio kelionės dokumento ir vizos, taigi yra asmuo neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie 2017 m. balandžio 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 MGL baudos sumokėjimą. Švenčionių rajono apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas 2017 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-28 dėl šio užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo nagrinėjimui iš esmės. Prašymo nagrinėjimo terminai buvo pratęsti Migracijos departamento 2017 m. birželio 2 d. ir 2017 m. liepos 10 d. sprendimais, todėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje procedūra dar nėra baigta. Nors D. Y. S. P. ir yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, tačiau jis privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, jog užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles.
Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, Švenčionių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą, nors buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau nesilaikė Užsieniečių registracijos centre nustatytų laikino išvykimo iš šio centro taisyklių ir išvyko į kitą Europos Sąjungos šalį, iš kurios buvo grąžintas atgal į Lietuvą, t. y. faktiškai trukdė priimti ir/ar vykdyti sprendimą, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jo prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti galimą jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o ateityje užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo. Konstatavo, kad sulaikymas yra vienintelė pakankama ir adekvati priemonė skirtina užsieniečiui iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes yra didelė tikimybė, kad jo nesulaikius jis bandytų neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis.
III.
D. Y. S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl sulaikymo termino pratęsimo netenkinti.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į jo turimą teisini statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, bei 5 dalies 7 punkto nuostatas.
Nurodo, kad 2017 m. kovo 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-28 dėl apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo nagrinėjimo iš esmės, taigi jo teisinis statusas iš „užsieniečio“ pasikeitė į „prieglobsčio prašytojo“ ir tokiu būdu jo buvimas Lietuvos Respublikoje tapo teisėtu, o tolesnis jo sulaikymas UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies pagrindu – neteisėtas. Apelianto vertinimu, teismui svarstant Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl jo sulaikymo pratęsimo, apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, grąžinimo į užsienio valstybę bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas atitinkamai negalėjo vadovautis nurodyta UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies nuostata.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, matydamas, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas ilgesnį laikotarpį nei jis yra numatytas, dėl informacijos trūkumo, kalbos barjero, patirto streso ir išgąsčio, tinkamai nesuprasdamas bei nežinodamas savo teisių, pareigų bei teisinių terminų, nesitikėdamas gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir dėl žinių stokos, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jam yra žinomas maksimalus terminas, skirtas išnagrinėti prieglobsčio prašymo priėmimo klausimą, pasimokydamas iš savo klaidų, apeliantas daugiau tokios klaidos nebekartos. Mano, kad teismo teiginys, jog prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti galimam jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos ir ateityje užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo, yra nepagrįstas ir grindžiamas tik prielaidomis.
Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, jog apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą.
Atsakovas teigia, kad užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, kai nėra baigta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra ir nėra priimti atitinkami sprendimai, arba kai nėra baigtas teisminis ginčas dėl priimtų sprendimų, negali būti pateisintas teisinių žinių stoka, informacijos trūkumu, išgąsčiu, stresu ar kalbos barjeru, kadangi atsakovo administracija kiekvieną mėnesį informuoja centre gyvenančius užsieniečius, o taip pat ir minėtą (duomenys neskelbtini) pilietį, jiems suprantama kalba apie jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimo centre pagrindus, pakartotinai supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis. Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų seka, kad užsienietis buvo sulaikytas taikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 2 d., 113 str. 4 d. 2 p.
Šio įstatymo 113 str. 2 d. nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Šio įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja UTPĮ 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Taigi apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo taikyti UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį prieštarauja teismų praktikai.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 2 d. policijos pareigūnai autobusų stotyje prie taksi automobilio sulaikė D. Y. S. P. be dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje (Šengeno erdvėje). Būdamas sulaikytas D. Y. S. P. pateikė prieglobsčio prašymą. Jis buvo paleistas iš sulaikymo. 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) pilietis D. Y. S. P. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. 2017 m. birželio 1 d. apie 3.25 val. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Rutka Tartak užkardos pareigūnai, vykdydami tarnybą, Šipliškių vietovėje sulaikė tris (duomenys neskelbtini) piliečius, tarp kurių buvo ir D. Y. S. P., kadangi jie neturėjo kelionės dokumentų, vizų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje.
Teismas vertina, kad šios aplinkybės įrodo, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėjas trukdo priimti atitinkamą sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo, patį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik siekiant atidėti ar sutrukdyti galimam jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas. Teismas atmeta apelianto argumentus, kad jo sulaikymas paremtas prielaidomis, – skundžiamas teismo sprendimas paremtas konkrečiais faktais, užsieniečio paaiškinimais byloje bei jo elgesiu.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija