Kasacinio skundo Nr. DOK-2014/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08623-2018-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. V. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo M. V. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą M. V. nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:
Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, nuteistojo teisę į teisingą teismą ir teisę žinoti, kuo jis buvo kaltinamas bei nuteistas (BPK 44 straipsnio 5, 6, 7 dalys), tai suvaržė nuteistojo teisę į veiksmingą gynybą ir sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą.
Teismų išvadų, kad būtent nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepagrindžia bylos įrodymai. Nuteistasis neigė nusikalstamos veikos padarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadas, eksperto paaiškinimus, ignoravo nuteistąjį teisinančius įrodymus. M. V. veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties. Jam pareikštas kaltinimas ir teismo nuosprendyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos sudėties elementai aprašyti netiksliai. Skundžiamame nuosprendyje išvados dėl priežastinio ryšio tarp M. V. veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų neargumentuotos, iš veikos aplinkybių aprašymo neaišku, dėl kokios priežasties nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – ar dėl to, kad pargriuvo ir susižalojo (nuteistojo patemptas už striukės apykaklės), ar dėl nuteistojo suduoto smūgio. Vertinant specialisto išvadas, eksperto paaiškinimus, negalima atmesti prielaidos, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, nei teismų nustatyta, t. y. kad nukentėjusysis sunkų sužalojimą galėjo patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptus; aplinkybė, kad nukentėjusysis galėjo būti sunkiai sužalotas nuteistajam sudavus smūgį bato kulnu, kategoriškai paneigta. Tokiu atveju teismai privalėjo išsamiai pasisakyti dėl jo kaltės formos (tyčios ar neatsargumo), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, neįvertinęs visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, nepagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus kaip deklaratyvius.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 135 straipsnio 1 dalį ir padarė kitus BK bendrosios dalies normų bei BPK reikalavimų pažeidimus, šis apskundimo pagrindas grindžiamas tik nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą įvykio versiją. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o patikrina bylą teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant M. V. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad į iš esmės analogiškus nuteistojo M. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, BPK pažeidimų išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,