Kasacinio skundo  Nr. 2P-638/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19407-2016-3

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio išteisintųjų D. T. ir D. T. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išteisindamas D. T. ir D. T. dėl jiems inkriminuotų kaltinimų nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl mažamečių liudytojų parodymų vertinimo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorė ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, padarytas išvadas, bei nustatytas bylos faktines aplinkybes. Kasaciniame skunde analizuojami mažamečių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertizių aktų turinys, pateikiamas jų vertinimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, kurie pagrindžia esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Šiuo atveju kasatorės skunde nurodomi argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus (mažamečių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, kitų bylos duomenų netinkamas vertinimas) yra ne teisės taikymo, o įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, kurie, kaip minėta, sprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl D. T. ir D. T. pagrįstumą ir teisėtumą nuosprendyje išsamiai išanalizavo mažamečių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis ir padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas ir minėtus asmenis išteisino dėl jiems inkriminuotų kaltinimų, nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, jog apeliacinės instancijos teismui vertinant įrodymus ir darant išvadas buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai.

Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde nenurodyta pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                           Vytautas Masiokas

 

Armanas Abramavičius

 

Olegas Fedosiukas