LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO 2020 M. GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. 5-V-420 „DĖL POLICIJOS PAJĖGŲ VIENETŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. liepos 9 d. Nr. 5-V-524
Vilnius
P a k e i č i u Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420
(Lietuvos policijos generalinio komisaro
2021 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-524 redakcija)
POLICIJOS PAJĖGŲ VIENETŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja policijos pajėgų vienetų (toliau – PPV) veiklos planavimą ir organizavimą, PPV veiklą, reagavimą į pranešimus apie įvykius, asmenų sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigas, policinių priemonių organizavimą.
2. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Mišrusis patruliavimas – patruliavimas, kurį PPV atlieka naudodamas viešojo ir neviešojo patruliavimo būdus.
2.2. Neviešasis patruliavimas – patruliavimas, kurį PPV atlieka specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu, motociklu, kita transporto priemone ar pėsčiomis vilkėdamas civilinius drabužius (tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės nešiojamos taip, kad jų negalėtų matyti kiti asmenys).
2.3. Pajėgas valdantis pareigūnas – policijos pareigūnas, organizuojantis operatyvų reagavimą į gautą informaciją apie įvykius bei teisės pažeidimus ir pajėgų valdymą.
2.4. Pajėgų išdėstymo planas – Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) PPV administravimo modulyje tvarkomi duomenys apie visus prižiūrimoje teritorijoje dirbančius PPV pareigūnus.
2.5. Patruliavimas – PPV keliamų uždavinių viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti vykdymas nustatytuose tarnybos sektoriuose.
2.6. Policijos pajėgų vienetas – policijos pareigūnai (-as) su transporto priemone, pėsti (-čias), raiti (-as) ar dirbantys (-is) su šunimis (-i) (toliau – kinologai), pajėgų išdėstymo plane nustatytu laiku tarnybos sektoriuje vykdantys (-is) pavestas funkcijas ir matomi (-as) Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje (toliau – VPVS).
2.7. Policijos pajėgų vieneto veiklą planuojantis ir organizuojantis pareigūnas – PPV pareigūnų tiesioginis vadovas ar padalinio, kurio sudėtyje yra PPV pareigūnai, struktūrinės dalies vadovas.
2.8. Policijos postas – teritorija, objektas arba kita vieta, kurioje PPV vykdo objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės užduotis. Pagal vykdomas užduotis skiriami objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės postai.
2.9. Reagavimo padalinys – padalinys, kurio pareigūnų pareigybėms Personalo posistemyje priskirtas funkcijos kodas pavadinimu „vykdantis viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas“, „atkuriantis viešąją tvarką riaušių metu“ arba „vykdantis operatyvinės grupės funkcijas“.
2.10. Rizikos židinys – konkrečiai apibrėžta, mažos apimties teritorija (adresas, pastatas, kelio sankryža, gatvės (kelio) atkarpa, aikštė, skveras, parko dalis ir t. t.), pasižyminti didesniu toje teritorijoje padarytų teisės pažeidimų ir (ar) policijos gautų pranešimų skaičiumi, palyginti su kitomis teritorijomis.
2.11. Sustiprintas policijos pajėgų vienetas – PPV, sudaromas iš dviejų ar daugiau pareigūnų, kurie aprūpinami papildomomis priemonėmis, reikalingomis veikti esant ypatingajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai, numatytomis policijos generalinio komisaro patvirtintuose aprūpinimo standartuose (toliau – aprūpinimo standartas). Šio PPV reagavimo prioritetas yra pranešimai apie A ir B kategorijų įvykius.
2.12. Tarnybos sektorius (toliau – sektorius) – PPV priskirta veiklos teritorija. Sektorių ribos atitinka policijos įstaigos vadovo įsakymu nustatytas ir veiklos padalinio pareigūnų grupėms priskirtų prižiūrėti teritorijų ribas.
II SKYRIUS
PPV VEIKLOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
4. Apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose (toliau – apskr. VPK) kiekvienas tarnybos metu ilgesniam nei 4 valandų laikotarpiui iš policijos įstaigos patalpų į prižiūrimą teritoriją vykdyti tarnybinių funkcijų išvykstantis pareigūnas privalomai įtraukiamas į pajėgų išdėstymo planą. Jei PPV vykdys su patruliavimu ir reagavimu nesusijusias funkcijas, pajėgų išdėstymo plano grafoje „Pastabos“ privaloma aiškiai nurodyti, kokias funkcijas PPV vykdys. Į pajėgų išdėstymo planą gali būti neįtraukiami:
5. Apskr. VPK policijos komisariatų veiklos padaliniai, atsižvelgdami į kriminalinės policijos informacijos analizės padalinių, kelių policijos padalinių, bendruomenės pareigūnų, priskirtas teritorijas prižiūrinčių pareigūnų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų (pvz.: probacijos tarnybų, seniūnijų ir t. t.) ir nevyriausybinių organizacijų pateikiamą informaciją, apskr. VPK vadovo nustatyta tvarka užtikrina nuolatinį informacijos, būtinos policijos uždaviniams įgyvendinti sektoriuose, sisteminimą (pagal sektorius) ir atnaujinimą (informacija atnaujinama pasikeitus informacijai ar duomenims, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį) bei sektoriuje vykdytinų prioritetinių užduočių formavimą PPV. Šią informaciją policijos įstaigos teritorijas prižiūrintys paskirti veiklos padalinių pareigūnai išsaugo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrajame serveryje, aplanke „Sektorių informacija“, pasirinkę atitinkamą aplanką su savo padalinio pavadinimu. Dokumentui suteikiamas pavadinimas, jį sudaro dokumento sudarymo (atnaujinimo) data. Anksčiau sukurti dokumentai neištrinami.
6. Aprašo 5 punkte nurodyta informacija privalomai apima sektoriuose esančius rizikos židinius. Papildomai gali būti nurodomi bet kokie kiti sektorių apibūdinantys ir jame dirbantiems pareigūnams reikšmingi duomenys (pvz.: nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai, bendruomenės identifikuotos probleminės teritorijos ar pan.).
7. PPV veiklą planuojantys ir organizuojantys pareigūnai privalo:
7.1. atsižvelgdami į turimą informaciją, užtikrinti racionalų PPV išdėstymą per parą sektoriuose. Išimtis gali būti taikoma organizuojant PPV, kurį sudaro veiklos padalinio pareigūnai, veiklą. Jų veikla organizuojama atsižvelgiant į veiklos padaliniui būtinus atlikti veiksmus atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, būtinas vykdyti prevencines priemones ir pan.;
7.2. rengti PPV pamainos užduotis, kurios formuojamos Policijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS). Kiekvienam PPV DVS sukuriama tik viena pamainos užduotis, kurios lauke „Aprašymas“ suformuluojamas užduoties tekstas. Pagal poreikį vienoje pamainos užduotyje gali būti pateikiamos kelios užduotys ir (ar) pavedimai. PPV formuojamos užduotys turi būti aiškios, konkrečios, numatomas užduočių atlikimo laikas negali viršyti PPV pamainos trukmės. Pamainos metu neįvykdytos užduotys nėra automatiškai perkeliamos į kitą PPV pamainą, o formuojamos iš naujo;
7.3. esant ypatingajai situacijai (ekstremaliam įvykiui, rezonansiniam nusikaltimui ir pan.), prieš policines priemones, renginius, jei į PPV įtraukiami kitų policijos įstaigų ar institucijų pareigūnai (darbuotojai), prieš skiriant specialias užduotis ar siekiant įsitikinti, ar PPV pareigūnai pasirengę tarnybai, pravesti PPV pareigūnams instruktažą. Instruktažas prireikus gali būti organizuojamas ir nesant minėtų ypatingųjų situacijų. Nesant pajėgas planuojančio ir organizuojančio pareigūno, instruktažą gali pravesti pajėgas valdantis pareigūnas. Gali būti instruktuojama ir nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo ir (ar) garso perdavimo priemonėmis;
7.4. formuodami užduotis, susijusias su PPV veikla rizikos židiniuose, užduotyje nurodyti rizikos židinio ypatybes (pobūdį), vietą, tikrinimo būdą (pvz.: patruliavimas transporto priemone, pėsčiomis ir pan.), galimus veiklos metodus, apsilankymų rizikos židinyje periodiškumą ir į ką labiausiai turi būti atkreipiamas dėmesys tikrinant;
7.5. užtikrinti, kad PPV būtų aprūpintas techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, kad turėtų aprūpinimo standarte numatytas priemones (jei yra trūkumas, inicijuoti priemonių papildymą), dokumentų blankus, amuniciją ir pan., būtinus paskirtoms užduotims vykdyti;
7.6. vykdyti pavaldžių pareigūnų kontrolę:
7.6.1. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, dirbti su jais bendruose PPV (siekiant realiai įvertinti pavaldžių pareigūnų veiklą, identifikuoti galimas problemines veiklos sritis, darbo organizavimo trūkumus, kitus darbo rezultatams svarbius aspektus) (taikoma tik reagavimo padaliniui);
7.7. PRĮR sudarydami darbo grafikus (į vieną darbo grafiką turi būti įtraukiami vieno ar daugiau kaip vieno struktūrinio padalinio, pvz., policijos komisariato, skyriaus, kuopos, būrio ir kt., pareigūnai) ir PPV modulyje sudarydami pajėgų išdėstymo planus, laikytis šių reikalavimų:
7.7.1. PPV administravimo modulio pajėgų išdėstymo plane PPV priskiriami ne daugiau kaip 5 sektoriai (šis skaičius apima sektorius ir jų grupes). Esant būtinybei apimti didesnę teritoriją, naudojantis PPV modulio funkcionalumu sukuriamos sektorių grupės ir joms priskiriami PPV.
7.7.2. Kai PPV dirba pagal atskirą priemonę, renginyje ir pan., visais atvejais PPV modulio pajėgų išdėstymo plano grafoje „Pastabos“ nurodomas renginio pavadinimas, planuojamos priemonės (renginio) laikas.
7.7.3. Reagavimo padalinio pareigūnai į PPV įtraukiami visą darbo laiką, išskyrus atvejus, kai jie dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, užsiėmimuose ar padalinio vadovo nurodymu dėl priežasčių, susijusių su pareigūno sveikata, jiems skirtos vykdyti kitos funkcijos.
7.7.4. Pareigūnai, kurių pareigybėms Personalo posistemyje priskirtas funkcijos kodas pavadinimu „vykdantis pavedimų funkciją“, į PPV įtraukiami ne mažiau kaip 50 procentų darbo laiko, išskyrus, kai jie dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, užsiėmimuose, policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno sudarytos laikinosios tyrimo grupės veikloje ar padalinio vadovo nurodymu dėl priežasčių, susijusių su pareigūno sveikata, jiems skirtos vykdyti kitos funkcijos.
7.7.5. Kinologai (išskyrus dirbančius kriminalistinių tyrimų padalinyje) į PPV įtraukiami visą darbo laiką, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 7.7.3 papunktyje. Tais atvejais, kai dirbama su tarnybiniais šunimis, apie tai būtina pažymėti PPV modulio pajėgų išdėstymo plano grafoje „Spec. Priemonės“.
7.7.6. Kai PPV dirba skirtingų padalinių pareigūnai arba vienas pareigūnas su Lietuvos policijos mokyklos kursantu (toliau – kursantas), Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos studentu, kitų tarnybų pareigūnais ar darbuotojais, policijos rėmėju, visais atvejais tai nurodoma PPV modulio pajėgų išdėstymo plano grafoje „Pastabos“. Jei vienas iš PPV pareigūnų, kursantas, kitų tarnybų pareigūnas ar darbuotojas PPV dirbs trumpesnį (nei PPV numatyta pamaina) laiką, būtina nurodyti planuojamos priemonės (renginio) laiką.
7.7.7. PPV modulio pajėgų išdėstymo plane pažymimos pamainą pradedančios pajėgos ir prireikus atliekamos pajėgų išdėstymo plano korekcijos. Esant būtinybei atlikti minėtus veiksmus ne darbo metu (švenčių ir poilsio dienomis, po darbo valandų), tai privalo atlikti pajėgas valdantis pareigūnas.
8. Tarnybai PPV vienas policijos pareigūnas gali būti skiriamas tik šviesiuoju paros metu, kai tarnyba organizuojama taip, kad, esant būtinybei, policijos pareigūnui būtų suteikta skubi kitų policijos pajėgų pagalba, o pareigūnui formuluojamos užduotys privalo būti nesusijusios su padidėjusiu pavojumi (galima grėsmė pareigūno sveikatai ir gyvybei). PPV dirbantis pareigūnas reaguoja tik į pranešimus apie C kategorijos įvykius. Pajėgas valdantis pareigūnas į pagalbą kitam PPV gali nusiųsti PPV, kurį sudaro vienas policijos pareigūnas.
9. Jeigu kartu su policijos pareigūnu dirba kitos nestatutinės institucijos darbuotojas, kursantas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos studentas ar policijos rėmėjas, šio PPV tarnyba organizuojama vadovaujantis Aprašo 8 punktu.
10. Siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, dirbti PPV teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasitelkiami kiti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, policijos rėmėjai, kursantai, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos studentai ir kitų valstybės institucijų darbuotojai ar visuomeninių organizacijų nariai bei kariuomenė, užsienio šalių policijos pareigūnai.
11. Kai PPV sudaro du ar daugiau policijos pareigūnų, vienas iš jų skiriamas vyresniuoju pareigūnu ir apie tai pažymima PRĮR grafoje „Darbo grafikas“. Jei PPV sudaro vienas policijos pareigūnas, pažymima, kad jis yra vyresnysis pareigūnas.
12. Sustiprintas PPV organizuojamas, kai:
12.1. sektoriuje yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai ir šioje teritorijoje paskelbiama ekstremalioji situacija;
12.6. kriminogeninės situacijos analizė rodo, kad sektoriuje (-iuose) yra gerokai didesnis nei kituose policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje esančiuose sektoriuose teisės pažeidimų, susijusių su nusikaltimais sveikatai ar gyvybei, pasipriešinimu pareigūnui ar jo teisėtų reikalavimų nevykdymu, skaičius.
13. PRĮR PPV administravimo modulyje formuojamame pajėgų išdėstymo plane nurodoma:
13.5. PPV turimos priemonės. Jeigu numatomi alkoholio kiekio, greičio ar stiklų skaidrumo matuokliai, elektros šoko įtaisas (-ai) ir kt., – išvardijami konkretūs įrenginiai, o grafoje „Pastabos“ nurodoma jų markė, modelis, serijinis arba eilės numeris;
III SKYRIUS
PPV VEIKLA
14. PPV dirbantys pareigūnai privalo:
14.1. tarnybos metu dėvėti nustatyto pavyzdžio tvarkingą uniformą, išskyrus atvejus, kai vykdo neviešąjį patruliavimą, turėti aprūpinimo standarte numatytas priemones, dokumentų blankus ir amuniciją, būtinus jiems paskirtoms užduotims vykdyti;
14.2. prieš pradėdami tarnybą, įsitikinti, ar mobilioje darbo vietoje yra visos aprūpinimo standarte numatytos priemonės. Jei mobilioje darbo vietoje trūksta priemonių nustatytoms funkcijoms vykdyti, jų paimama (papildoma) iš policijos įstaigos. Jei policijos įstaigoje priemonių nėra ar nėra galimybės jų paimti, PPV pareigūnas apie tai informuoja pajėgas valdantį, veiklą planuojantį ir organizuojantį pareigūnus;
14.3. turimas priemones eksploatuoti griežtai laikantis naudojimo ir priežiūros instrukcijų bei rekomendacijų;
15. Atvykęs į sektorių PPV, naudodamasis PPV darbo vietos funkcionalumu, pažymi savo veiklos statusą ir apie tai, kad pradėjo tarnybą, praneša pajėgas valdančiam pareigūnui. Esant poreikiui, pajėgas valdantis pareigūnas pasirinktu būdu (radijo ryšiu, telefonu, elektroninėmis priemonėms ar pan.) apie tarnybos pradžią informavusiam PPV pateikia turimą tarnybai aktualią informaciją.
16. Sektoriuje dirbantys PPV pareigūnai privalo:
16.1. aktyviai stebėti aplinką; įtarę, kad daroma nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, ar pastebėję, kad būtina neatidėliotina pagalba, – nutraukti pastebėtą daromą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą (išskyrus Aprašo 42 punkte numatytus atvejus) ar suteikti neatidėliotiną pagalbą. Kilus įtarimui, kad asmenys elgsis neleistinai, priešingai visuomenės ar jos narių interesams, privalo įspėti juos dėl atsakomybės už teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
16.3. nuolat naudotis PPV moduliu (pajėgų vieneto darbo vieta), t. y. keisti veiklos statusą priklausomai nuo vykdomos veiklos;
16.4. nuolat, net ir esant veiklos statusui „Užimtas“, būti pasiekiami radijo ryšiu, jo nesant – mobiliuoju telefonu;
17. Tarnybos PPV metu pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos teisės aktų nustatytu periodiškumu suteikiamos suderinus su pajėgas valdančiu pareigūnu.
18. Tarnybos PPV metu draudžiama:
18.1. pažeisti naudojimosi techninėmis priemonėmis taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.);
18.2. įforminant teisės pažeidimus, dėl kurių PPV neįgaliotas priimti sprendimo, teikti bet kokius komentarus ar vertinimus dėl dalyvaujančių asmenų statuso, kaltės ar galimų galutinių sprendimų (išskyrus komentarus ar vertinimus apie teisės pažeidimus tik proceso dalyviams ir tik apie paties pareigūno priimtus sprendimus po jų priėmimo ir įforminimo);
18.3. teikti informaciją apie įvykį asmenims, visuomenės informavimo atstovams, išskyrus atvejus, kai jie įstaigos vadovo yra įgalioti teikti tokią informaciją arba reikia nedelsiant informuoti apie gresiantį pavojų visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei. Jei į PPV pareigūnus kreipiasi visuomenės informavimo atstovai, pareigūnas turi teisę patvirtinti įvykio faktą bei tipą ir informuoti, kad dėl detalesnės informacijos jie gali kreiptis į policijos įstaigos komunikacijos padalinio darbuotojus;
18.6. be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra nepalankios, ekstremalios oro sąlygos, vykdomas neviešasis ar mišrusis patruliavimas arba pajėgas valdančio ar planuojančio ir organizuojančio pareigūno leidimu;
18.7. apsiriboti pasyviu buvimu tuo metu, kai nereaguojama į pranešimus apie įvykius ir nevykdomos suformuotos užduotys. Tokiais atvejais PPV privalo skirti dėmesį teisės pažeidimų prevencijai, viešajai tvarkai užtikrinti, bendravimui su asmenimis, esant poreikiui, neatidėliotinai pagalbai teikti ir pan.;
18.9. turėti neįtrauktas į policijos įstaigos apskaitą technines matavimo priemones, ginklus ir jų priedėlius (išskyrus sertifikuotus priedėlius, pritaikytus pareigūno turimų ginklų modeliams ir atitinkančius tarnybinių ginklų priedėlių spalvinę gamą), šaudmenis, specialiąsias ir fizinės apsaugos priemones;
18.10. naudoti neįtrauktas į policijos įstaigos apskaitą technines priemones informacijai, susijusiai su tarnybine pareigūno veikla, fiksuoti, saugoti, apdoroti ir perduoti (vaizdo kameras ir fotokameras, nešiojamuosius kompiuterius, planšetes, informacijos laikmenas). Pareigūnai tarnybos metu gali naudoti asmeninį mobilųjį telefoną tik tiek, kiek reikia būtinai informacijai gauti ar perduoti (jeigu nėra kitų būdų).
19. Aprašo 18.9 papunkčio nuostatos netaikomos daiktams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka paimti vykdant administracinio nusižengimo teiseną, ikiteisminį tyrimą ar kitas tarnybines funkcijas, kol bus atliktos privalomos procedūros ir daiktai perduoti saugoti.
20. Užduotis, susijusias su veikla rizikos židiniuose, PPV privalo viename rizikos židinyje vykdyti 10–15 minučių vieno atvykimo metu.
21. Veikla rizikos židiniuose, viešosios tvarkos, visuomenės ir eismo saugumo užtikrinimas renginių metu, objekto (-ų) apsauga bei kontrolė privalo būti vykdomi patruliuojant pėsčiomis, išskyrus atvejus, kai pajėgas valdantis ar planuojantis ir organizuojantis pareigūnas nurodo kitaip.
22. PPV gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai:
22.1. vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti;
22.2. reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, taip pat vykdant migracijos kontrolę;
22.3. įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą;
22.5. reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatumus ir pasikeitimus arba likviduojant stichinių nelaimių, avarijų ir kitus padarinius;
23. Prieš stabdydami transporto priemonę, PPV pareigūnai privalo įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. PPV pareigūnai turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrikdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį.
24. PPV pareigūnai transporto priemonę stabdo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta tvarka.
25. PPV pareigūnai, sustabdę transporto priemonę, informaciją, susijusią su asmens teise vairuoti transporto priemonę ir transporto priemonės dalyvavimu viešajame eisme, privalo patikrinti PRĮR Greitosios patikros aplikacijoje.
26. Už PPV pareigūnų ir kitų asmenų bei eismo saugumą, turimų tarnybinių priemonių panaudojimą stabdant ir sustabdžius transporto priemones ar eismo įvykio vietoje atsako PPV vyresnysis pareigūnas.
27. Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
27.1. Policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis nudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais.
28. Greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonės su įjungtais mėlynos spalvos (mėlynos ir raudonos spalvų) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais stabdomos tik tais atvejais, kai yra tikslių duomenų, kad jos pavogtos, naudojamos nusikalstamais tikslais, arba įtariama, kad jų vairuotojai yra neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
29. PPV, gavęs informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su tiriama nusikalstama veika ar administraciniu nusižengimu, tačiau gali būti reikšminga policijos uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms vykdyti, fiksuoja ją ir perduoda Informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-32(RN) „Dėl Informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
REAGAVIMAS Į PRANEŠIMUS APIE ĮVYKIUS
31. PPV, reaguodamas į pranešimus apie teisės pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais reagavimo į tam tikrus teisės pažeidimus aprašais, policijos procesų modeliais ir jų aprašymais bei kitais teisės aktais.
32. Pajėgas valdantis pareigūnas, esant būtinumui nedelsiant reaguoti į pranešimus apie A arba B kategorijų įvykius, gali pasitelkti neviešąjį ar mišrųjį patruliavimą vykdantį PPV ar į PPV neįtrauktus policijos pareigūnus, esančius arčiausiai įvykio vietos, įvertinęs jų turimas priemones ir riziką, galinčią kilti pareigūno gyvybei ir sveikatai reaguojant į įvykį.
33. PPV, dirbantis su PPV moduliu, gavęs pranešimą apie policijos registruojamą C kategorijos įvykį, PPV modulyje gali jį prisiimti. PPV fiksuoja atvykimo į prisiimto įvykio vietą ir darbo su šiuo įvykiu pabaigos laikus. Jeigu nė vienas PPV neprisiima C kategorijos įvykio, sprendimą dėl reagavimo į jį priima pajėgas valdantis pareigūnas.
34. Sektoriuje dirbantys PPV pareigūnai, kai į juos tiesiogiai kreipiasi asmuo dėl padaryto teisės pažeidimo:
34.1. nepriklausomai nuo to, kokiame sektoriuje teisės pažeidimas buvo padarytas, privalo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, esant būtinumui, organizuoti darbą „karštais pėdsakais“, užregistruoti įvykį PRĮR ir atlikti visus būtinus pirminius veiksmus. Apie pradėtą darbą pagal pranešimą pareigūnai privalo informuoti pajėgas valdantį pareigūną;
35. PPV, reaguojančiam į pranešimus apie įvykius, užtikrinant operatyvų reagavimą ir pasirenkant važiavimo taktiką bei greitį, privaloma:
35.1. laikytis KET reikalavimų, išskyrus KET numatytas išimtis, kai šių taisyklių reikalavimų nepaisyti būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą;
35.2. objektyviai įvertinti žinomas įvykio, į kurį reaguojama, aplinkybes, pavojingumą ir galimas pasekmes, eismo sąlygas vykimo maršrute, kad dėl pasirinktos važiavimo taktikos ir KET reikalavimų nepaisymo galinčios atsirasti pasekmės nebūtų sunkesnės nei tos, kurių siekiama išvengti reaguojant į pranešimą apie įvykį;
35.3. įvertinti galimas rizikas ir prioritetu laikyti pareigūno ir kitų eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą, o ne atvykimą į įvykio vietą per įmanomai trumpiausią laiką;
36. Policijos pajėgoms įvykio vietoje vadovauja pirmojo į įvykio vietą atvykusio PPV vyresnysis pareigūnas, kuris asmeniškai atsako už veiksmų įvykio vietoje teisėtumą, kokybę bei rezultatyvumą ir kurio nurodymai privalomi visiems įvykio vietoje dirbantiems policijos pareigūnams.
37. Teisės aktų nustatytais atvejais ar pajėgas valdančio pareigūno ar policijos įstaigos vadovo nurodymu vadovavimą įvykio vietoje iš pirmojo į įvykio vietą atvykusio PPV vyresniojo pareigūno gali perimti vėliau atvykęs pareigūnas, ir apie tai pranešama įvykio vietoje dirbančioms pajėgoms. Vykdant policijos specialiuosius planus, vadovaujama atsižvelgiant į jų nuostatas.
38. PPV, reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus, tolesnius veiksmus vykdo Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 „Dėl Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
39. Į įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos židinio vietą pirmasis atvykęs pareigūnas vykdo gelbėjimo darbų vadovo funkcijas, numatytas Gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1212 „Dėl Gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vėliau į įvykio vietą atvykęs kitas pareigūnas (kurio pareigos aukštesnės už įvykio vietoje esančių pareigūnų arba pajėgas valdančio pareigūno paskirtas pareigūnas) ar institucijos, kuri yra atsakinga už tokio tipo ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos valdymą, atstovas, davęs pirmą nurodymą dėl veiksmų įvykio vietoje, automatiškai perima vadovavimą darbams organizuoti ir atlieka gelbėjimo darbų vadovo funkcijas.
V SKYRIUS
NEVIEŠOJO ARBA MIŠRIOJO PATRULIAVIMO
ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
40. Įvertinus veiklos teritorijos kriminogeninę situaciją, daromų teisės pažeidimų ypatumus, prevenciją, atskleidimo ar fiksavimo efektyvumą, PPV darbas gali būti organizuojamas neviešuoju arba mišriuoju patruliavimo būdu.
41. Neviešasis arba mišrusis patruliavimas vykdomas, kai toks patruliavimo būdo panaudojimas leidžia pasiekti efektyvų rezultatą fiksuojant, atskleidžiant ar užkardant teisės pažeidimus.
42. Pajėgas planuojantis ir organizuojantis pareigūnas pamainos užduotyje nurodo PPV patruliavimo būdą (viešasis ar mišrusis), vietą, laiką, trukmę, naudotinas priemones, teisės pažeidimų fiksavimo būdus ir siekiamus tikslus. Taip pat nurodoma, ar pareigūnams vykdant užduotis pavesta tik techninėmis priemonėmis fiksuoti pažeidimus (neturint jokių kontaktų su asmenimis), ar jiems pavesta nutraukti daromus teisės pažeidimus ir taikyti poveikio priemones pažeidimus padariusiems asmenims.
VI SKYRIUS
ASMENŲ SULAIKYMAS IR PRISTATYMAS Į POLICIJOS ĮSTAIGAS
44. Asmenys pristatomi į policijos įstaigas tik tais atvejais, kai įvykio vietoje negalima įforminti ar surinkti administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti būtinų duomenų, atlikti procesinių veiksmų arba būtina suteikti neatidėliotiną pagalbą.
45. PPV, vadovaudamasis ANK, asmenį gali pristatyti į policijos įstaigą (prireikus ir į kitą įstaigą) neįformindamas asmens sulaikymo tik esant visoms šioms sąlygoms:
46. Sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius administracinį nusižengimą, PPV privalo išaiškinti jų teises:
46.3. Jei sulaikytas asmuo pageidauja, apie jo sulaikymą gali būti informuojamas vienas jo nurodytas asmuo, o jei sulaikytas asmuo yra užsienietis, – ir konsulinė įstaiga.
46.7. Asmuo gali tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą teisės pažeidimą.
47. Sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikalstamą veiką, PPV privalo išaiškinti jų teises, nurodytas Aprašo 46.1–46.10 papunkčiuose, ir informuoti juos apie teisę turėti gynėją nuo jų sulaikymo momento ar pirmosios apklausos.
48. Kiekvienu atveju, kai nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra pristatomas į policijos įstaigą, jam privalomai teisės aktų nustatyta tvarka surašomas sulaikymo protokolas.
49. Sulaikius asmenį, sulaikymo protokolas privalo būti surašomas nedelsiant, o jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma, – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo asmens pristatymo į policijos įstaigą.
50. Sulaikius ar pristatant asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, ar nuteistąjį, PPV privalo atlikti dalinę asmens apžiūrą, išskyrus atvejus, kai dalinės apžiūros atlikimas įvykio vietoje gali kelti pavojų pareigūno gyvybei ar sveikatai (tokiu atveju dalinė asmens apžiūra atliekama pareigūnui esant saugioje aplinkoje). Už dalinę asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą atsako pirmojo į įvykio vietą atvykusio arba tiesiogiai asmenį sulaikiusio PPV vyresnysis pareigūnas. Jei asmuo vežamas transporto priemone, privaloma atlikti jos apžiūrą prieš sodinant asmenį į tarnybinę transporto priemonę ir išlaipinus iš jos. Nesant tiesiogiai už įvykio tyrimą ar procesinių veiksmų atlikimą atsakingo pareigūno leidimo, PPV imasi teisėtų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad sulaikyti asmenys tarpusavyje ir su kitais asmenimis nebendrautų, nesinaudotų mobiliaisiais įrenginiais, kitomis ryšio ar komunikacijos priemonėmis.
VII SKYRIUS
POLICINIŲ PRIEMONIŲ ORGANIZAVIMAS
52. Siekiant įgyvendinti koordinuojamus veiksmus vykdant PPV funkcijas, policijos įstaigoje rengiamas policinių priemonių planas (toliau – priemonių planas).
53. Priemonių planas rengiamas atsižvelgiant į policijos registruojamų įvykių, kriminogeninės situacijos pokyčių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų keliuose ir eismo įvykių, kuriuose žuvo ir (ar) buvo sužeisti žmonės, priežasčių bei aplinkos vertinimo analizę.
54. Priemonių plane turi būti išvardyta: priemonės tikslas, rezultatų vertinimo kriterijai, vieta ir laikas, trukmė, priemonėje dalyvausiančios pajėgos, šaukiniai, veiklos formos ir (ar) metodai, technika ir įranga, kuri bus naudojama, už priemonės vykdymą ir rezultatų apibendrinimą atsakingas pareigūnas.
55. Kai priemonių plane numatoma, kad priemonėse dalyvaus skirtingų policijos įstaigų ir (ar) savarankiškų policijos įstaigos struktūrinių padalinių pareigūnai, priemonių planą tvirtina policijos įstaigos, kurioje organizuojama policinė priemonė, vadovas (-ai).
56. Policijos įstaigų savarankiškų struktūrinių padalinių vadovai tvirtina priemonių, kuriose dalyvauja jiems pavaldūs pareigūnai, planus.
57. Priemonių, kuriose dalyvauja kitų institucijų darbuotojai, planai derinami su šių institucijų vadovais ar jų įgaliotais asmenimis.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. PPV tarnybos kontrolė vykdoma Policijos įstaigų vidaus kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-903 „Dėl Policijos įstaigų vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
60. PPV, kurį sudaro kinologas (-ai) arba raitas (-i) pareigūnas (-ai), veikla organizuojama atsižvelgiant į tarnybinio gyvūno priežiūros tarnybos metu poreikius ir vadovaujantis Aprašu bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu.