LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2012 M. SPALIO 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-819/3D-790 „DĖL DUOMENŲ SURINKIMO IR ABSORBUOJAMŲ BEI IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SKAIČIAVIMO ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS SEKTORIUJE HARMONIZUOTOS METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. lapkričio 26 d. Nr. D1-705/3D-647
Vilnius
Pakeičiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. D1-819/3D-790 „Dėl Duomenų surinkimo ir absorbuojamų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje harmonizuotos metodikos patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL DUOMENŲ SURINKIMO IR ABSORBUOJAMŲ BEI IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SKAIČIAVIMO ŽEMĖS NAUDOJIMO, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS SEKTORIUJE SUDERINTOS METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.1 ir 1.14.3 papunkčiais ir siekdami stiprinti institucinius pajėgumus ir užtikrinti kokybišką pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, jos Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“, 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo, ratifikuoto 2015 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo“, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikuoto Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. įstatymu „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“, ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL 2013 L 165, p. 80), 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL 2013 L 165, p. 13) ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL 2018 L 156, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2018/841), nurodytos kasmet rengiamos nacionalinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos dalies, susijusios su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus absorbuojamų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimu, atlikimą:
1. T v i r t i n a m e Duomenų surinkimo ir absorbuojamų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo atlikimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje suderintą metodiką (toliau – Metodika) (pridedama).
2. P a v e d a m e:
2.1. Valstybinei miškų tarnybai, vadovaujantis Metodika bei Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtomis 2006 m. ŠESD apskaitos gairėmis žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose ir šių gairių 2013 m. šlapžemių papildymu (2006 IPCC Guidelines for Greenhouse Gas Inventories. Volume 4. Agriculture, Forestry and Other Land Use; 2013 Supplement to the 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Wetlands), taip pat Reglamentu (ES) Nr. 2018/841, rinkti informaciją ir duomenis atrankiniu metodu nacionalinės miškų inventorizacijos pastoviuose apskaitos bareliuose, derinant tiesioginius matavimus su įvertinimais, gautais nuotoliniais metodais ar kitu būdu, apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą ir atlikti galutinius absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje;
2.2. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui teikti turimą informaciją ir duomenis apie žemės naudmenų paskirtį, žemės naudmenų rūšis ir jų pokyčius, kurie naudojami kaip papildoma informacija absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti;
2.3. Aplinkos apsaugos agentūrai vykdyti absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimų ir aprašomosios dalies žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje kokybės užtikrinimą bei kokybės kontrolę ir tvarkyti šių duomenų, informacijos ir skaičiavimų archyvą.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-819/3D-790
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2019 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. D1-705/3D-647 redakcija)
DUOMENŲ SURINKIMO IR ABSORBUOJAMŲ BEI IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SKAIČIAVIMO ŽEMĖS NAUDOJIMO, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS SEKTORIUJE SUDERINTA METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Duomenų surinkimo ir absorbuojamų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio skaičiavimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje suderinta metodika (toliau – Metodika) nustato reikalingų duomenų ir informacijos surinkimą ir naudojimą absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimams vykdyti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. land use, land-use change and forestry (LULUCF)) sektoriuje rengiant kasmetines nacionalines išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitas ir jas teikiant Europos Komisijai ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui, taip pat rengiant atitikties ataskaitas pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/841 ir jas teikiant Europos Komisijai.
2. Metodika rengiama vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtomis 2006 m. ŠESD apskaitos gairėmis žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose ir šių gairių 2013 m. šlapžemių papildymu (2006 IPCC Guidelines for Greenhouse Gas Inventories. Volume 4. Agriculture, Forestry and Other Land Use, 2013 Supplement to the 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Wetlands), taip pat Reglamentu (ES) Nr. 2018/841.
3. Pagal Metodiką vykdomiems absorbuojamų bei išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimams atlikti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atliekami šie veiksmai:
3.1. renkami duomenys ir informacija apie visą Lietuvos Respublikos teritorijos žemę, nepriklausomai nuo žemės naudmenos rūšies ir nuosavybės formos;
3.2. vykdoma vieninga visų žemės naudmenų ir jų pokyčių kasmetinė apskaita, surenkant informaciją ir duomenis atrankiniu metodu nacionalinės miškų inventorizacijos pastoviuose apskaitos bareliuose ir derinant tiesioginius matavimus su įvertinimais, gautais nuotoliniais metodais ar kitu būdu, apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą, ir šių duomenų pagrindu atliekami skaičiavimai.
II SKYRIUS
ŽEMĖS NAUDMENŲ IR KITŲ KATEGORIJŲ APIBRĖŽTYS
4. Vadovaujantis 2006 m. ŠESD apskaitos gairėmis žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose, duomenys renkami ir absorbuojamų bei išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimai atliekami žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje žemės naudmenas skirstant į šias 6 grupes: 1) miško žemė (angl. forest land); 2) produkuojanti žemė (angl. cropland); 3) pievos (angl. grassland); 4) šlapžemės (angl. wetlands); 5) užstatyta teritorija (angl. settlements); 6) kita žemė (angl. other land). Fiksuojamas ir į apskaitą traukiamas minimalus žemės naudmenų grupės (toliau – ŽNG) plotas – 0,1 ha.
5. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2018/841, atitikties ataskaitose absorbuojamų bei išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimai atliekami ir pateikiami žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje žemės naudmenas ir kitas kategorijas skirstant į šias 8 grupes: 1) mišku apželdinta žemė (angl. afforested land); 2) iškirstų miškų žemė (angl. deforested land); 3) tvarkomi pasėliai (angl. managed cropland); 4) tvarkomos pievos (angl. managed grassland); 5) tvarkoma miško žemė (angl. managed forest land); 6) tvarkomos šlapžemės (angl. managed wetland); 7) nukirsto medžio produktai (angl. harvested wood products); 8) natūralūs trikdžiai (angl. natural disturbances).
6. Metodikoje vartojamų ŽNG ir kitų kategorijų apibrėžtys:
6.1. miško žemė – suprantama kaip Lietuvos Respublikos miškų įstatyme apibrėžti miško žemės plotai, išskyrus žemę, skirtą miškui įveisti, ir aikštes, kurios vis dar naudojamos žemės ūkio poreikiams;
6.2. pasėlių žemė – ariamoji žemė, kuriai priskiriami nuolat dirbami (ariami) ar laikinai nedirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, pūdymai (juodieji ir sideraciniai), dirvonai (plotai, kurie anksčiau buvo nuolat ariami ir jau daugiau kaip vienus metus nenaudojami žemės ūkio augalams auginti ar pūdymams), daržai, inspektai, dengti šiltnamiai, sodai ir uogynai, taip pat žemės plotai, kurie naudojami gėlėms ir dekoratyviniams augalams auginti. Sodai, uogynai, gėlynai, daržai, šiltnamiai ir kt., patenkantys į mėgėjų sodų teritoriją, namų valdų, miestų teritoriją, yra priskiriami užstatytų teritorijų grupei;
6.3. pievos – ganyklos, natūralios ir kultūrinės pievos, kurios naudojamos ar gali būti naudojamos šienavimui ar gyvuliams ganyti. Taip pat šiai ŽNG priskiriami įvairaus glaudumo krūmynai, susiformavę pievose. Dėl sėjomainos ypatumų ariamosios žemės plotai, laikinai (iki 5 metų) apsėti kultūriniais žoliniais augalais (dobilais, liucernomis ar kt.) bei paversti ganyklomis ar šienaujamomis pievomis, pievų grupei nepriskiriami, o įskaitomi į produkuojančios žemės plotus;
6.4. šlapžemės – vidaus vandenys (ežerai, upės, dirbtiniai tvenkiniai), pelkės, durpynai, melioracijos grioviai;
6.5. užstatyta teritorija – visos miestų, gyvenviečių, sodybviečių, komercinių statinių teritorijos, geležinkeliai, bendrojo naudojimo keliai, elektros tiekimo linijos, kitos technologinės trasos;
6.6. kita žemė – žemės naudmenų plotai, kurie nepatenka į 6.1–6.5 papunkčiuose pateiktų žemės naudmenų grupę. Tai smėlio karjerai, akmenynai, kopos ir kt.;
6.8. natūralūs trikdžiai – bet kokie ne žmogaus nulemti įvykiai ar aplinkybės, dėl kurių miškuose išmetamas didelis ŠESD kiekis, kurių šalis nepajėgia kontroliuoti ir kurių pasekmių šalis dėl objektyvių priežasčių negali pastebimai apriboti net jiems įvykus, pvz., gaisrai, miško kenkėjų ir ligų protrūkiai, ekstremalūs oro reiškiniai (uraganai, potvyniai ir kt.).;
III SKYRIUS
DUOMENŲ SURINKIMO IR SKAIČIAVIMO METODAI
7. Pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo bei Reglamento (ES) Nr. 2018/841 reikalavimus duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą renkami ir absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimai žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atliekami vadovaujantis 2006 m. ŠESD apskaitos gairėmis žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose ir šių gairių 2013 m. šlapžemių papildymu bei Reglamentu (ES) Nr. 2018/841.
8. Žemės naudmenų plotų ir jų pokyčių apskaitai pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, jos Kioto protokolą ir Reglamentą (ES) Nr. 2018/841 vykdyti:
8.1. pagrindinė informacija ir faktiniai duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą, pagal kuriuos atliekami absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimai žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, renkami tiesioginių atrankinių matavimų būdu pastoviuose apskaitos objektuose;
8.2. nuotoliniai metodai, žemės savininkų deklaracijos apie jų valdose vykstančius žemės naudojimo pokyčius ir kiti duomenys naudojami kaip papildoma informacija arba kaip informacija retrospektyvinei analizei atlikti;
8.3. naudojami Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nustatyti pastovūs apskaitos bareliai (toliau – bareliai), kurių paskirtį apibrėžia Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų patvirtinimo“;
8.4. apskaita bareliuose atliekama vadovaujantis Nacionalinės miškų inventorizacijos darbo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (39.5)-V-109 „Dėl Nacionalinės miškų inventorizacijos darbo taisyklių 2013–2022 m. patvirtinimo“;
8.5. informacijos objektyvumas užtikrinamas viešai neskelbiant pastovių apskaitos barelių vietų bei nepaliekant juose lengvai pastebimų apskaitos atlikimo pėdsakų;
8.6. barelių permatavimo bei inventorizacijos ciklas – 5 metai, statistinė informacija apie žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą yra apibendrinama kasmet, analizuojant paskutinių 5 metų duomenis;
8.7. tiesioginius matavimus apskaitos objektuose miško, žemės ūkio ir kitose naudmenose atlieka keturios matavimo grupės (10 specialistų);
8.8. kasmetiniai žemės naudmenų ir miško žemės plotų pasikeitimo vertinimai atliekami kombinuojant atrankinius apskaitos metodus: plotinį (dalijant pastovius barelius į sektorius) ir taškinį: retrospektyvinė informacija, kol nėra visos šalies mastu atliktų tiesioginių matavimų, rengiama taškiniu būdu; atlikus tiesioginius matavimus – plotiniu būdu.
9. Žemės naudmenų plotų ir jų pokyčių apskaitai pagal Kioto protokolo ir Reglamento (ES) Nr. 2018/841 reikalavimus vykdyti renkami:
9.1. duomenys apie kasmetinę miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimams žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 2018/841 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, renkami nuotoliniais kartografavimo metodais. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras;
9.2. duomenys apie kasmetinę miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimams žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, renkami tiesioginių atrankinių matavimų metodu. Duomenų šaltinis – Nacionalinės miškų inventorizacijos pastovūs apskaitos bareliai;
9.3. duomenys apie kasmetinę ne miško žemės plotų kaitą, pareikalavus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos sekretoriatui ar Europos Komisijai, renkami nuotoliniais kartografavimo metodais. Duomenų šaltinis – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
10. Kaupiamos anglies kiekis miško žemėje nustatomas pagal apskaitos bareliuose inventorizuotą sumedėjusios miško augalijos (medžių) gyvą ir mirusią biomasę, anglies kiekį miško paklotėje bei dirvožemyje, o žemės ūkio bei kitose naudmenose – pagal apskaitos bareliuose inventorizuotą žemės ūkio augalų biomasę, sumedėjusios augalijos (medžių) gyvą ir mirusią biomasę, anglies kiekį dirvožemyje.
11. Absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal 2006 m. ŠESD apskaitos gairėse žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose ir jų 2013 m. šlapžemių papildyme pateiktus skaičiavimo metodus, naudojant pateiktas standartines bei šalies (angl. country specific) reikšmes ir emisijų faktorius. Naudojamos šalies reikšmės yra papildomai aprašomos Nacionalinėje išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės dalies metodologijos skyriuje.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ RINKIMO IR SKAIČIAVIMŲ KONTROLĖ
13. Duomenų rinkimo ir (ar) skaičiavimo kokybės kontrolę vykdo Valstybinės miškų tarnybos sudaryta kontrolės grupė ir Aplinkos apsaugos agentūra.
14. Valstybinės miškų tarnybos sudaryta kontrolės grupė vykdo:
14.1. lauko darbų kontrolę, kas mėnesį patikrindama ne mažiau kaip 5 proc. visų išmatuotų miško ir ne miško žemės naudmenų apskaitos barelių vienetų;
15. Aplinkos apsaugos agentūra vykdo galutinę absorbuojamų ir išmetamų ŠESD kiekio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje skaičiavimų ir aprašomosios dalies kokybės kontrolę bei tvarko duomenų (išskyrus duomenų, nurodytų Metodikos 16 punkte), informacijos ir skaičiavimų archyvą.
V SKYRIUS
DUOMENŲ BAZIŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ TEIKIMAS
16. Kasmetinės žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitos duomenų bazės saugomos Valstybinės miškų tarnybos duomenų bazių serveryje.
17. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato organizuojamų patikrų šalyje (angl. in-country review) metu Valstybinė miškų tarnyba užtikrina prieigą patikros ekspertams prie 16 punkte nurodytų duomenų bazių.
18. Valstybinė miškų tarnyba:
18.1. kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotais ekspertais ŠESD apskaitai ne miško žemėje atlieka surinktų duomenų analizę ir skaičiavimus;
18.2. rengia nacionalinės ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus aprašomąją dalį, atsižvelgdama į 2006 m. ŠESD apskaitos gairėse žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuose ir jų 2013 m. šlapžemių papildyme bei Reglamente (ES) Nr. 2018/841 pateiktus reikalavimus;
18.3. perkelia skaičiavimo rezultatus į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos sprendimais patvirtintas bendrąsias ataskaitos teikimo formas;
18.4. kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. teikia 18.2 ir 18.3 papunkčiuose nurodytą informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai;