LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PINIGŲ PLOVIMO nusikalstamų veikų (BK 189, 216 STRAIPSNIAI) IKITEISMINIO TYRIMO
PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 16 d. Nr. I-358
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi:
1. T v i r t i n u pridedamas Rekomendacijas dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų (BK 189, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo.
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. I-8 „Dėl Rekomendacijų dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ikiteisminio tyrimo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2020 m. lapkričio 16 d.
įsakymu Nr. I-358
REKOMENDACIJOS
DĖL PINIGŲ PLOVIMO NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ (BK 189, 216 STRAIPSNIAI) IKITEISMINIO TYRIMO
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijų dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų (BK 189, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo (toliau – Rekomendacijos) tikslas – padėti užtikrinti sėkmingą pinigų plovimo nusikalstamų veikų ištyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.
2. Rekomendacijų aktualumas – neužkardžius pinigų plovimo, neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai, kelti grėsmę ne tik nacionalinei, bet ir Europos Sąjungos vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Visuotinai pripažįstama, kad kova su pinigų plovimu yra svarbus viešasis interesas.
3. Rekomendacijose aptariami su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnis) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (BK 216 straipsnis) susijusių nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ikiteisminio tyrimo taktikos ir procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai. Rekomendacijos skirtos prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
4. Pagrindinės Rekomendacijų sąvokos:
4.1. Pinigų plovimo veiksmai – tai:
4.1.1. turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių;
4.1.2. turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
4.1.3 turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
4.3. Turtas – daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės, taip pat bet koks fizinis arba nefizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialusis arba nematerialusis turtas ir bet kokie, įskaitant elektroninius ar skaitmeninius, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises.
5. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) ir kituose teisės aktuose.
6. Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 ir 216 straipsnių taikymo praktika nėra išplėtota visais baudžiamajai teisei svarbiais klausimais, rengiant Rekomendacijas daugiausia naudotasi teismų medžiaga ir teritorinių prokuratūrų sukaupta šių nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo praktika. Ją apibendrinus pateikiami atsakymai į renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytus proceso veiksmus, procesines prievartos priemones ir įrodinėjant šias nusikalstamas veikas dažniausiai kylančius klausimus.
II SKYRIUS
AKTUALŪS TEISĖS AKTAI IR SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI
7. Kadangi pinigų plovimo nusikalstamos veikos dažnai vykdomos tarptautiniu mastu, priemonės, kurių imamasis tik nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį, todėl rengiant Rekomendacijas atsižvelgta ir į kovą su pinigų plovimu reglamentuojančius tarptautinius bei Europos Sąjungos teisės aktus.
8. Tiriant pinigų plovimo nusikaltimus aktualūs šie teisės aktai:
8.1. PPTFPĮ nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, užtikrina susijusių Europos Sąjungos teisės aktų taikymą.
8.2. 1988 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (toliau – Vienos konvencija). Tai pirmoji konvencija, kurioje tarptautiniu mastu apibrėžta pinigų plovimo sąvoka, kova su šia nusikalstama veika ir pinigų plovimo prevencija.
8.3. 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre priimta Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau – Strasbūro konvencija). Skirtingai nuo Vienos konvencijos Strasbūro konvencija neapsiribojo vien turtu, kuris gautas iš narkotikų prekybos. Strasbūro konvencija ne tik įpareigojo valstybes, šios konvencijos šalis, kriminalizuoti pinigų plovimą, bet ir sudaryti platų pirminių nusikalstamų veikų sąrašą. Visgi ši nuostata nebuvo privaloma ir tai lėmė nevienodą skirtingų šalių požiūrį į šią nusikalstamą veiką.
8.4. 2000 m. gruodžio 13 d. Palerme priimta Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – Palermo konvencija). Tai tarptautinis pamatinis dokumentas, kuriame išsamiai apibrėžti su dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje grupėje susiję nusikaltimai, išplėtota pinigų plovimo sąvoka ir sugriežtintos pinigų plovimo prevencijos priemonės.
8.5. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva (ES) 2015/849). Ja siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, neleidžiant naudoti finansų rinkų šiems tikslams, taip pat siekiama sugriežtinti Europos Sąjungos taisykles ir užtikrinti jų nuoseklų suderinimą su visuotiniais standartais, nustatytais Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force (FATF)) (toliau – FVDG) priimtose tarptautinėse rekomendacijose.
8.6. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės. Juo nustatoma į Europos Sąjungą įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės sistema ir ja papildoma Direktyvoje (ES) 2015/849 numatytos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonės.
8.7. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva (ES) 2018/1673). Joje apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir sankcijos pinigų plovimo srityje, siekiant palengvinti Europos Sąjungos šalių policijos ir teismų bendradarbiavimą ir neleisti nusikaltėliams naudotis ne tokiomis griežtomis teisės sistemomis.
8.8. FVDG 2012 m. vasario mėn. patvirtinti Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartai. FVDG metodologiją sudaro:
8.8.1. atitikties formalieji reikalavimai (angl. Technical Compliance Recommendations (TCR).40). Tai neprivalomos gairės, skirtos konkrečioms sritims, kuriose pinigų plovėjai, teroristai ir kiti nusikaltėliai elgiasi neteisėtai. Šiose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama pinigų plovimui, taip pat pateikiamos gairės ir iniciatyvos, skirtos padėti finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) ir kitoms kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu agentūroms kovoti su nusikalstamų finansinių veiksmų plitimu. Vertinant formaliąją atitiktį atsižvelgiama į konkrečius FVDG rekomendacijų reikalavimus, visų pirma, susijusius su atitinkama šalies teisine ir institucine sistema, kompetentingų institucijų įgaliojimais ir procedūromis. Tai pagrindiniai kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos elementai;
8.8.2. efektyvumo, arba tiesioginių rezultatų (angl. Immediate Outcomes (IO).11). FVDG nustatė 11 pagrindinių tikslų, kuriuos turėtų pasiekti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema. Jie skirti įvertinti FVDG rekomendacijų įgyvendinimo adekvatumą ir nustatyti, kokiu mastu šalis pasiekia nustatytų rezultatų, kurie yra svarbūs tvirtai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemai, rinkinį. Todėl veiksmingumo vertinimo metu dėmesys skiriamas tam, kiek teisinė ir institucinė sistema sukuria siekiamus rezultatus.
8.9. Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) rekomendacijos Lietuvai. Po kiekvieno MONEYVAL vertinimo, atsižvelgiant į nustatytą atitikties FVDG rekomendacijoms lygį ir identifikuotas sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio, Lietuvai nurodomi prioritetiniai privalomi veiksmai ir rekomendacijos, kurie turi būti atlikti bei įgyvendinti, siekiant suvaldyti vertinime įvardytas rizikas ir kartu tobulinti nacionalinę ir tarptautinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
9. Tarptautiniuose teisės aktuose vartojamų santrumpų paaiškinimai:
9.1. FATF (angl. Financial Action Task Force) – globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja. Stebėdami valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, jos metodologiją taiko Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos. Europos Sąjunga jos standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus. Atsiskaityti, kaip įgyvendina šias rekomendacijas, Lietuvos Respublika privalo MONEYVAL.
9.2. KYC (angl. know your customer) – pažink savo klientą principas. PPTFPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams nustatyta pareiga imtis prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kad būtų tinkamai nustatoma kliento ir galutinio naudos gavėjo (angl. beneficial ownership) tapatybė ir įgyvendinamas naujų ir esamų klientų pažinimo principas. Tai reiškia, kad finansų įstaigos turi surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti, kas yra jų klientas, kokia veikla jis užsiima, ir užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį ir apimtį. PPTFPĮ neišskiria kliento tapatybės identifikavimo (angl. identification), patikrinimo (angl. verification) ar pažinimo (angl. know your customer) kaip atskirų procesų – visa tai vadinama kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu. Tokie veiksmai yra vienas iš būdų apsaugoti pačius klientus ir visuomenę nuo tokių grėsmių kaip asmens tapatybės vagystė ir užkirsti kelią galimam finansiniam sukčiavimui, pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
9.3. MONEYVAL – Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas yra stebėjimo organas, kuriam pavesta vertinti valstybių narių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą pagal FVDG reikalavimus. Po vertinimo vizitų MONEYVAL tvirtina valstybių vertinimo ataskaitas, kuriose pateikiamas išsamus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veiksmingumo įvertinimas ir atitiktis FVDG rekomendacijoms, kartu nurodant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumus ir konkrečias rekomendacijas valstybei. MONEYVAL taip pat tvirtina valstybių pažangos ataskaitas (valstybė privalo atsiskaityti kaip šalinami ataskaitose nurodyti trūkumai). Jeigu trūkumai nešalinami arba šalinimo trukmė netenkina MONEYVAL, jis gali taikyti poveikio priemones.
9.4. STR (angl. suspicious transaction report) – pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. PPTFPĮ nustatyta pareiga finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti.
10. Pagal Direktyvos (ES) 2018/1673 3 straipsnio 1 dalį pinigų plovimo nusikalstama veika laikytini šie tyčia padaryti veiksmai:
10.1. turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių;
10.2. turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad toks turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos;
11. Pagal Direktyvos (ES) 2018/1673 4 straipsnį pinigų plovimu laikytina ir pagalba bei bendrininkavimas, kurstymas ir pasikėsinimas padaryti Rekomendacijų 10 punkte nurodytas nusikalstamas veikas.
12. Su pinigų plovimu susiję veiksmai nurodyti BK 189 ir 216 straipsniuose. BK 189 straipsnio dispozicija atitinka Direktyvos (ES) 2018/1673 3 straipsnio 1 dalies c) punkte nurodytą pinigų plovimo nusikalstamą veiką, o BK 216 straipsnio dispozicija – 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose nurodytas pinigų plovimo nusikalstamas veikas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI PINIGŲ PLOVIMO KVALIFIKAVIMO KLAUSIMAI
13. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalyku laikomas nusikalstamu būdu, t. y. padarant bet kurią iš BK nustatytų nusikalstamų veikų (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą), gautas turtas. Jeigu turtas gautas kitais neteisėtais būdais ar veiksmais (pavyzdžiui, padarant administracinį teisės pažeidimą, civilinį deliktą ar pan.), tokio turto įgijimas, naudojimas, realizavimas, legalizavimas ar jo tikrosios kilmės slėpimas nesudaro BK 189 ar 216 straipsnio sudėties.
14. Būtina sąlyga inkriminuojant BK 189 straipsnyje nurodytą veiką – kad asmens įgyjamas turtas iki patekimo pas jį buvo gautas nusikalstamu būdu, tačiau gautas kito asmens, o ne paties kaltininko.
15. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytos veikos gali būti įrodinėjamos:
15.1. tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kurio metu atskleidus pirminę nusikalstamą veiką taip pat nustatoma, kad iš šios veikos gautas turtas vėliau kitų asmenų buvo įgytas, naudotas, realizuotas ar iš šios veikos gauti pinigai ar kitoks turtas buvo legalizuoti arba slepiama tikroji jų kilmė;
16. Tiek BK 189 straipsnis, tiek 216 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius gauti pinigai ar kitas turtas, padarymą (t. y. anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, iš kurios buvo gautas turtas, nėra būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 189 ar 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos).
Nustačius, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, kai tokia veika laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ir ją padariusį asmenį ar asmenis, ar jų tapatybes. Tiriant tokias nusikalstamas veikas dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų ar turto plovimo turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš nusikalstamos veikos (tačiau nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų arba visų aplinkybių) ir kad asmuo žinojo apie tai ir, plaudamas pinigus ar kitą turtą, atliko vieną iš BK 189 ar 216 straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų.
17. Ikiteisminio tyrimo metu būtina nustatyti sąsają tarp pinigų ar kito turto gavimo ir nusikalstamos veikos. Turto nusikalstama prigimtis įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nenustačius pinigų ar kito turto nusikalstamos kilmės, bet esant pagrindui manyti, kad pinigai ar kitas turtas gauti neteisėtu būdu, turi būti sprendžiama dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1891 straipsnį.
18. BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimu arba realizavimu, t. y.:
18.1. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį atitinka bet koks atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pavyzdžiui, pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti (pavyzdžiui, turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan.);
18.2. nusikalstamu būdu gauto turto naudojimu laikytini tokie veiksmai, kai asmuo, naudodamas atitinkamą daiktą (pavyzdžiui, jo savybėmis, paskirtimi ir pan.), gauna tam tikrą naudą (pavyzdžiui, pajamas ir pan.);
18.3. kvalifikuojant veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą, svarbus turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, tačiau neturi reikšmės, kaip turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims pašalina galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkamu civilinės teisės reglamentuotu būdu. Bet kokie veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
19. Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, kad jis įgyja, naudoja ar realizuoja ne bet kokį neteisėtą, o būtent nusikalstamu būdu gautą turtą. BK 189 straipsnio taikymui nekeliamas reikalavimas, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.
20. BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytos dvi savarankiškos pinigų plovimo nusikalstamos veikos, t. y.:
20.1. BK 216 straipsnio dispozicijos pirmojoje dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro įstatyme nurodyti šie alternatyvūs veiksmai:
20.1.1. finansinių operacijų su nusikalstamu būdu gautais pinigais ar kitu turtu atlikimas, t. y. veiksmai, kuriais įtvirtinamos, pakeičiamos ar nutraukiamos su šiais dalykais susijusios civilinės teisės ir pareigos (pavyzdžiui, pinigų padėjimas ar priėmimas į sąskaitą, išdavimas, keitimas ar kitoks pinigų mokėjimas civilinių sandorių ar kitais pagrindais);
20.1.2. sandorių su nusikalstamu būdu gautais pinigais ar kitu turtu sudarymas, t. y. padarymas veiksmų, kuriais įtvirtinamos, pakeičiamos ar nutraukiamos su jais susijusios civilinės teisės ir pareigos (pavyzdžiui, turto pirkimas už nusikalstamu būdu gautus pinigus arba iš nusikalstamos veikos gauto turto pardavimas, tokio turto dovanojimas ar keitimas į legalų turtą ir pan.);
20.1.3. nusikalstamu būdu gautų pinigų ar kito turto naudojimas komercinėje, ūkinėje veikloje, t. y. tiesioginis ar netiesioginis investavimas į bet kurios rūšies įmonių ar kitų ūkio subjektų veiklą (pavyzdžiui, įmonės vertybinių popierių, verslo dalies įgijimas; nusikalstamu būdu gauto nekilnojamojo (pavyzdžiui, žemės, pastatų) ar kilnojamojo (pavyzdžiui, transporto priemonių, įrenginių) turto suteikimas ūkinei veiklai ir pan.);
20.1.4. melagingas nurodymas, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ar kitas turtas yra gauti iš teisėtos veiklos (pavyzdžiui, toks iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ar turto legalizavimas pasireiškia duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai melagingai nurodant, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš teisėtos veiklos, ir šiuos dokumentus pateikiant valstybės įgaliotai institucijai);
20.2. BK 216 straipsnio dispozicijos antrojoje dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu gautų pinigų ar kito turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, buvimo vietos, disponavimo juo, judėjimo arba nuosavybės ar kitų su tuo turtu susijusių teisių slėpimas (pavyzdžiui, asmuo, norėdamas tenkinti savo privačius interesus iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, kito asmens vardu įgyja, naudoja turtą, jį valdo ir juo disponuoja, taip slėpdamas su tuo turtu susijusias tikrąsias nuosavybės teises, nors neturi tiesioginio tikslo šį turtą įteisinti ar nuslėpti).
21. Atliekant Rekomendacijų 20.1 papunktyje nurodytus veiksmus, gauti pinigai ar kitas turtas legalizuojami paverčiant juos teisėtais civilinės apyvartos objektais. Tokiu atveju nusikalstamu būdu gautų pinigų ar kito turto legalizavimo esmę lemia du pagrindiniai aspektai:
22. Atliekant Rekomendacijų 20.2 papunktyje nurodytus veiksmus, pinigų plovimo esmę lemia nusikalstama pinigų ar kito turto prigimtis (gauti iš nusikalstamos veikos) bei tikrosios tokio turto kilmės slėpimas.
23. Jei asmuo neatliko Rekomendacijų 20 punkte nurodytų pinigų plovimo veiksmų, nusikalstamu būdu gauti pinigai ar kitas turtas turėtų būti konfiskuojami kaip pirminės nusikalstamos veikos rezultatas.
24. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokia, kad savo veiksmais plauna nusikalstamu būdu gautus pinigus ar kitą turtą (įgyja, naudoja, realizuoja, legalizuoja arba slepia tikrąją kilmę) ir nori tai daryti.
25. Tik Rekomendacijų 20.1 papunktyje nurodytos pinigų plovimo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės būtinas požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar kitą turtą. Kitos pinigų plovimo nusikalstamos veikos neturi tikslo, kaip būtino nusikalstamos veikos sudėties elemento.
26. Įrodinėjant BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas (įskaitant ir pirmines nusikalstamas veikas), tais atvejais, kai veika padaryta atliekant finansines operacijas bankuose ar kitose finansų ar elektroninio mokėjimo įstaigose, tikslinga iš šių įstaigų gauti KYC informaciją, taip pat galima kreiptis į FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybą (toliau – PPPV) dėl turimos informacijos pagal gaunamus STR apie ikiteisminiame tyrime tiriamus asmenis ar finansines operacijas, taip pat jų pačių sukauptus duomenis apie fizinius ar juridinius asmenis.
27. KYC informacijos rinkimo metu gaunami šie duomenys apie:
27.1. fizinį asmenį – kliento vardas, pavardė, asmens kodas, asmens dokumento (arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje) numeris, išdavimo ir galiojimo data, išdavimo vieta, pilietybė, nuotrauka, parašas, lėšų šaltinis, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Jeigu klientas ar su juo susijęs asmuo yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (angl. PEP), – tokio asmens vardas, pavardė, einamos pareigos, institucija, jo ryšys su klientu. Klausiama, ar klientas pats naudosis finansų institucijų paslaugomis, ar klientui, jo atstovui ar galutiniam naudos gavėjui yra taikomos finansinės sankcijos. Turi būti nurodomas išmokos gavėjas (gyvybės draudimo atveju), dalykinių santykių tikslas ir pobūdis, lėšų ir turto šaltinis;
27.2. juridinį asmenį – juridinio asmens pavadinimas, kodas, juridinio asmens atstovo (atstovų) vardas, pavardė, asmens kodas, atstovavimo pagrindą pagrindžiantis dokumentas ir duomenys, pagal kuriuos jis patikrinamas, teisinė forma, registruota buveinė, faktinė buveinė, registracijos išrašas, jo išdavimo data, valdymo struktūra, veiklos pobūdis. Jeigu vadovas, naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (angl. PEP), – to asmens vardas, pavardė, einamos pareigos, institucija, ryšys su klientu. Klausiama, ar klientui, jo vadovui, galutiniam naudos gavėjui ar atstovui taikomos finansinės sankcijos. Turi būti nurodomas lėšų šaltinis. Nustatomi kliento kontaktiniai duomenys, atstovo asmens dokumento (arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje) numeris, išdavimo ir galiojimo data, išdavimo vieta; atstovo pilietybė, atstovo nuotrauka, atstovo parašas, taip pat vadovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, pilietybė, naudos gavėjo (gavėjų) vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, pilietybė. Klausiama, ar klientas pats naudosis finansų įstaigų paslaugomis, kas yra išmokos gavėjas (gyvybės draudimo atveju). Nustatomas dalykinių santykių tikslas ir pobūdis, lėšų šaltinis, turto šaltinis.
28. Jeigu asmuo rengiasi atlikti pinigų plovimo veiksmus su nusikalstamu būdu gautomis lėšomis atliekant finansines operacijas, būtent bankuose ar kitose finansų ar elektroninio mokėjimo įstaigose surinkta KYC informacija gali būti ypač svarbi įrodinėjant nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius (veiką padariusio asmens kaltę, taip pat jo tikslą įteisinti ar slėpti nusikalstamu būdu gautą turtą). Į FNTT PPPV tikslinga kreiptis, kai ikiteisminio tyrimo metu atsiranda poreikis gauti finansinės žvalgybos metu surinktą informaciją apie tiriamo asmens pinigines operacijas ir sandorius.
29. BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, t. y. nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus bent vieną iš šių straipsnių dispozicijose nurodytų veiksmų. BK 216 straipsnio dispozicijos pirmojoje dalyje įtvirtinto tikslo pasiekimas (t. y. ar pavyko nusikalstamu būdu gautus pinigus ar kitą turtą įteisinti ir panaikinti jų neteisėtą kilmę, ar asmuo galėjo tokiais pinigais arba kitu turtu disponuoti kaip teisėtai gautais) neturi reikšmės nusikaltimo baigtumui nustatyti.
30. BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų subjektas gali būti pakaltinamas, jei yra 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Asmuo pagal BK 216 straipsnį atsako ne tik už savo, bet ir už kitų asmenų nusikalstamu būdu gautų pinigų ar turto legalizavimą arba tikrosios nusikalstamu būdu gautų pinigų ar turto kilmės slėpimą. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad asmuo žinojo, jog legalizuoja iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitą turtą arba slepia tikrąją jų kilmę.
IV SKYRIUS
kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo aspektai šios kategorijos baudžiamosiose bylose
32. Galimybė pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kai BK 189 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtos apysunkės ar BK 216 straipsnio dispozicijoje apibrėžtos sunkios nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, numatyta Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu renkamoje medžiagoje informacija ir atliktini veiksmai pasirenkami vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis ir kitais kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
33. Kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ne tik dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje ar 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl nusikalstamų veikų, iš kurių gaunami pinigai ar kitas turtas. Tyrimo praktika rodo, kad didesnė tikimybė asmens veiksmuose nustatyti pinigų plovimo požymių yra tada, kai kriminalinės žvalgybos informacija renkama kartu tiriant ir nusikalstamą veiką, iš kurios gaunami pinigai ar kitas turtas. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gali būti atliekami visi Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyti veiksmai.
34. Teismai, vertindami baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, ypač daug dėmesio skiria Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautos informacijos teisėtumo patikrinimui. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka, ir jeigu juos galima patikrinti BPK 20 straipsnyje nurodytais proceso veiksmais.
35. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patikrinama atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Esant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems išimtiniams atvejams, ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas. Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos subjektas nedelsdamas praneša kriminalinės žvalgybos teisėtumą kontroliuojančiam prokurorui, o šis nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo. Priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, taip pat ir kiti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, nurodytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, nutraukiami. Jei ikiteisminio tyrimo metu prireikia tęsti tokius asmens teises ribojančius veiksmus, jie turi būti sankcionuoti BPK nustatyta tvarka.
36. BK 189, 216 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos tiriamos ne tik nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad civilinėje apyvartoje cirkuliuojantys pinigai ar kitas turtas yra teismų sprendimais pripažinti gautais iš nusikalstamos veikos, bet ir kai ikiteisminio tyrimo metu atskleidus pirminę nusikalstamą veiką nustatoma, kad iš šios veikos gautais pinigais ar kitu turtu buvo atlikti pinigų plovimo veiksmai. Tokiais atvejais būtina pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 189 ar 216 straipsnį ir jį atlikti kartu arba atskirai nuo pirminės nusikalstamos veikos tyrimo. Tais atvejais, kai gautų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, informacija gali būti perduodama atitinkamiems kriminalinės žvalgybos subjektams įvertinti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
37. Pinigų ar kito turto nusikalstama prigimtis ir dydis ikiteisminio tyrimo metu nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (remiantis apklausomis, specialistų išvadomis, procesinėmis prievartos priemonėmis ir pan.). Įrodinėjant būtina:
37.1. nustatyti nusikalstamo pasipelnymo faktą ir dydį (pavyzdžiui, iš pirminės nusikalstamos veikos – prekybos narkotikais, kontrabandos, korupcijos, nusikaltimų nuosavybei, prekybos žmonėmis – gautas pajamas);
37.3. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taikyti šiam turtui procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą;
37.4. BK 216 straipsnio dispozicijos pirmojoje dalyje nurodytai pinigų plovimo padarymo veikai (Rekomendacijų 20.1 papunktis) nustatyti tikslą, sietiną su nusikalstamu būdu gauto turto įteisinimu, nuslepiant tikrąją jo kilmę ir gavimo šaltinį (pavyzdžiui, tyčinius veiksmus, susijusius su klaidingos informacijos pateikimu, dokumentų, kuriuose nurodyta klaidinga informacija, surinkimu ir pan.).
38. Tiriant dėl savanaudiškumo padarytas ar savanaudiškumo požymių turinčias nusikalstamas veikas arba esant įtarimams, kad asmuo iš nusikalstamos veikos gavo pinigų, kito turto ar turtinės naudos, turi būti įvertinta, ar su nusikalstamu būdu gautais pinigais ar kitu turtu nebuvo atlikti (atliekami) pinigų plovimo veiksmai.
39. Tiriant pinigų plovimo nusikalstamas veikas, būtina vadovautis ir Rekomendacijų dėl turto tyrimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219 „Dėl Rekomendacijų dėl turto tyrimo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos dėl turto tyrimo), nuostatomis. Turto tyrimo tikslas – rasti aktualiu laikotarpiu buvusį ir esamą tiriamojo turtą, siekiant aiškiai atriboti teisėtą turtą nuo neteisėto ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų numatytas teisines priemones. Rekomendacijų dėl turto tyrimo 7 punkte nustatyta, kad turto tyrimas atliekamas tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su turtine nauda, tiesiogiai ar netiesiogiai gauta iš nusikalstamos veikos, o 10.5 papunktyje – kad turto tyrimą būtina atlikti, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis). Rekomendacijų dėl turto tyrimo 11 punkte teisė atlikti turto tyrimą suteikta ir atliekant ikiteisminį tyrimą dėl BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, nes šiame punkte apibrėžta, jog prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo sprendimu turto tyrimas gali būti atliekamas ir kitais atvejais, atsižvelgus į bylos pobūdį, asmens procesinę padėtį, žalos atlyginimo perspektyvas ir kitas svarbias aplinkybes.
40. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, tikslinga aktyviai naudoti ne tik tarptautinio susižinojimo instrumentus (teisinės pagalbos prašymai, Europos tyrimo orderis (ETO), tiesioginiai kontaktai su užsienio partneriais ar institucijomis), bet ir finansinės žvalgybos institucijų turimus kanalus ir duomenų bazes (pavyzdžiui, FNTT PPPV prieiga prie pasaulinio finansinės žvalgybos duomenų tinklo (EGMONT grupė), informacijos apsikeitimo kanalu SIENA, ARO, CARIN tinklais dėl nusikalstamu būdu gauto turto suradimo / susižinojimo / susigrąžinimo). Tikrinant pinigų srautus ir finansines operacijas, tikslinga naudotis ir Lietuvos mokesčių administratoriaus (Valstybinė mokesčių inspekcija) turimomis duomenų bazėmis dėl Lietuvos rezidentų ir nerezidentų turimo turto bei mokestinių prievolių ir finansinių srautų analizės.
41. Tiriant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimą, realizavimą, legalizavimą ar tikrosios jo kilmės slėpimą ir tyrimo metu išnaudojus visas galimybes, bet nenustačius, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš nusikalstamos veikos, arba neįrodžius, kad asmuo turtą įgijo, naudojo, realizavo, legalizavo ar slėpė tikrąją pinigų ar kito turto kilmę, būtina išsiaiškinti ir įvertinti, ar gautų pinigų arba kito turto atsiradimas sietinas su neteisėtu praturtėjimu, t. y. ar asmens veikoje yra BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo (neteisėtas praturtėjimas) sudėties požymių.
42. Teismui pripažinus kaltininkus kaltais nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 ar 216 straipsnyje, padarymu, nusikalstamu būdu gauti pinigai ar kitas turtas turi būti konfiskuoti. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, tyrimo metu būtina imtis priemonių pinigų ar kito turto, kuris atitinka BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytus požymius, suradimui ir galimam konfiskavimui užtikrinti, t. y. laiku apriboti nuosavybės teises į galimai nusikalstamu būdu gautą turtą.
43. Jei tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamą pinigų ar kito turto kilmę, o ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas (pavyzdžiui, įtariamajam mirus), prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, turi imtis visų priemonių, kad būtų išspręstas BK 72 ar 723 straipsniuose nurodyto turto konfiskavimo klausimas.
44. Nutraukdami ikiteisminį tyrimą ir spręsdami pinigų ar kito turto, kurie BPK 91 straipsnio pagrindu pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą prokurorai turi tiksliai laikytis BPK 94 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
45. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad daiktai, neatitinkantys BPK 94 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų požymių, grąžinami teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. BPK detaliai nereglamentuoja daiktų, kurių teisėti savininkai nenustatyti, perdavimo valstybės nuosavybėn procedūros. Šį klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Nutarime nustatyta, kad turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaito mokesčių inspekcijos arba pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijos, jei turtą sudaro specialios paskirties objektai. Per įstatymo nustatytą terminą neatsiradus turto savininkui, šių institucijų pareigūnai kreipiasi į teismą dėl šio turto pripažinimo bešeimininkiu bei jo perdavimo valstybės nuosavybėn.
46. Rekomenduojama pinigų plovimo bylose aktyviai taikyti BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą procedūrą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad daiktai ar kitas turtas neturi savininko arba kad savininkas nenustatytas, prokuroras, pritaikęs BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir nutarimu pripažinęs, kad turtas turi būti perduotas valstybės nuosavybėn, kartu išsprendžia ir turto perdavimo atitinkamai institucijai klausimą, kad būtų užtikrinta tinkama tokio turto apskaita ir saugojimas bei prielaidos vėliau šį turtą perduoti valstybės nuosavybėn. Ginčai dėl tokių daiktų ar kito turto priklausomybės sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
47. Sprendžiant bankų sąskaitose esančių pinigų, kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankų atsiskaitomosiose sąskaitose laikomi negrynieji pinigai pagal civilinę teisę priskiriami nematerialiojo turto kategorijai. Neturėdami materialios išraiškos bankų sąskaitose esantys pinigai negali būti nei tiriami BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, nei apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles. Dėl šios priežasties jie nėra pripažįstami daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BPK 91 straipsnyje nustatyta prasme. Tokiu atveju nutraukiant ikiteisminį tyrimą turi būti išspręstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo bankų sąskaitose esantiems pinigams – panaikinimo klausimas (BPK 216 straipsnio 2 dalis). Jeigu bankų sąskaitose esantys pinigai atitinka BK 72 ar 723 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti vadovaujamasi BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatomis.
48. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad banko sąskaitos valdytojas nėra sąskaitoje esančių pinigų, dėl kurių teisėtumo atliekamas ikiteisminis tyrimas, savininkas, o pinigus į šią banko sąskaitą pervedė ir (ar) šioje sąskaitoje esančiais pinigais disponuoja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ar asmenys, nutraukiant ikiteisminį tyrimą pripažįstama, kad banko sąskaitoje esančių pinigų savininkas nenustatytas, o sąskaitoje esantys pinigai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perduodami valstybės nuosavybėn.
49. Kai pinigai patenka į realios veiklos nevykdančių fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas arba tyrimo metu išnaudojus visas galimybes negalima nustatyti į sąskaitas patenkančių pinigų kilmės ir paskirties, turi būti tikrinama ir šių pinigų savininkų neteisėto praturtėjimo versija (BK 1891 straipsnis).
50. Jeigu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje ar 216 straipsnio 1 dalyje, atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šiuos BK straipsnius arba asmuo, įtariamas ar kaltintas šiais nusikaltimais, buvo išteisintas, o baudžiamojo proceso metu gauta duomenų, kad toks asmuo, tokio asmens sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis bendrai tvarko (tvarkė) ūkį, nuosavybės teise turi (turėjo) turto, kurio vertė neatitinka teisėtų pajamų, o skirtumas tarp turto ir pajamų viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą, pasibaigus baudžiamajam procesui būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatytų civilinio turto konfiskavimo pagrindų ir sąlygų, o juos nustačius – inicijuoti civilinio turto konfiskavimo procedūrą šiam turtui konfiskuoti ar jo vertei išieškoti.