Administracinė byla Nr. A-2255-556/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00613-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–7) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos namai), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2015 m. gruodžio 4 d. atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis. Perkeliant jį į drausmės grupę, galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos, pagal kurias drausmės grupė buvo rakinama tik nakčiai, nuo 23 val. iki 7 val. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BVK 75 straipsnio pakeitimams, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi būti laikomi gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t. y. pasivaikščioti per parą išleidžiami tik 2 valandoms (tai prieštarauja Europos komiteto išaiškinimams). Tokiu būdu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, buvo pablogintos jo kalinimo sąlygos, sugriežtinta teisinė padėtis, kuri nepriklausė nuo jo elgesio, tokiu būdu pažeidžiant pagrindinį teisės principą – įstatymas ar teisės aktas į praeitį negalioja. Be to, pagal BVK nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. kamerų tipo patalpose draudžiama turėti tabako gaminių, todėl jam, turinčiam rūkymo priklausomybę, tenka patirti nuolatinę kančią. Jis nebegali naudotis lokalinio sektoriaus virtuvėle, nebeleidžiama mokytis, uždrausta kameroje turėti televizorių, apribojant jo teises į pagrindinį informacijos šaltinį. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Kalinimo sąlygas Pataisos namų drausmės grupėje pareiškėjas laiko nežmoniškomis, kankinančiomis ir žiauriomis, todėl reikalauja atlyginti neturtinę žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN veikia vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir jokių neteisėtų veiksmų nuteistųjų atžvilgiu nevykdo. Iki įsigaliojant BVK pakeitimams, t. y. iki 2016 m. balandžio 1 d., nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje, buvo palankesnės sąlygos, nes jie buvo užrakinami tik nakties metu. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. BVK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad drausmės grupėje laikomi nuteistieji turi būti laikomi užrakinti. Nuteistieji, atlikdami bausmę kamerų tipo patalpose, tik pasivaikščiojimo metu gali rūkyti, po pasivaikščiojimo koridoriuose yra įrengtos atskiros dėžutės, į kurias sudedami tabako gaminiai.
II.
6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 37–39) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 49-3782 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę dvylikai mėnesių už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl įstatymo taikymo laiko požiūriu, todėl yra aktuali BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (BVK 3 str. 2 d.).
8. Teismas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi BVK 75 straipsnio, reglamentuojančio drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, redakcija numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas (1 d.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (2 d.). Lyginant su iki tol galiojusiomis BVK 75 straipsnio nuostatomis, matyti, jog tam tikra apimtimi drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos pasunkėjo. Pareiškėjo minima nuostata dėl nuteistųjų laikymo gyvenamosiose patalpose pasikeitė. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, užrakinami nakties metu, tuo tarpu nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojančiame įstatyme (BVK 75 str. 2 d.) nurodyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t. y. visą parą, išskyrus pasivaikščiojimo laiką (BVK 75 str. 1 d. 5 p.). Tam tikra apimtimi įstatymų leidėjas yra pakeitęs ir BVK 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo įtvirtintas draudimas turėti tabako gaminių, be kita ko, kamerų tipo patalpose (BVK 110 str. 2 d. 9 p.).
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam atliekant bausmę drausmės grupėje nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d., t. y. nuobaudos atlikimo pabaigos, turėtų būti taikomos BVK nuostatos, galiojusios Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 49-3782 priėmimo metu. Toks aiškinimas prieštarautų BVK 3 straipsnio nuostatoms, kurios imperatyviai nurodo, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius teisės aktus, kurie taikomi visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims (1, 2 d.). Konkrečiu atveju BVK kolizijos ar bausmių vykdymo įstatymų spragos taip pat nenustatyta, todėl taikyti BVK 3 straipsnio 3 ar 4 dalies normas, teismas pagrindo nenustatė.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neteisingai aiškino ginčo santykių teisinį reglamentavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, nes jis nagrinėjamu atveju nėra aktualus – pareiškėjas jau yra nubaustas ir atlieka bausmę, todėl jo bausmės atlikimo sąlygoms bei tvarkai yra taikomas BVK.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 42) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas teigia, kad bendrasis teisės principas, jog „įstatymas atgal negalioja“, pagal teisės aktų hierarchiją yra aukštesnės teisinės galios nei BVK 3 straipsnis, todėl minėtu teisės principu turi būti vadovaujamasi ir šioje byloje. Pakeitus šioje administracinėje byloje analizuojamas BVK normas, nepriklausomai nuo jo elgesio (tokiu būdu prieštaraujant BVK 9 str.), buvo pabloginta jo teisinė padėtis.
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis inter alia principo lex retro non agit (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Tačiau pagal Konstituciją yra leidžiama tam tikrais atvejais, t. y. siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kitas konstitucines vertybes, nukrypti konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo suponuojamų teisėkūros reikalavimų (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Tokiais atvejais atsižvelgtina į tai, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip būtų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
17. Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) iš tikro yra svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu. Įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Šio principo esmė, kad iš asmens negalima reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais.
18. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BVK 75 straipsniui, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kalinimo sąlygos (žr. šios nutarties 7 p.) pakito į didesnių apribojimų pusę, tačiau pasikeitęs reguliavimas nėra taikytinas pareiškėjui (apeliantui) būtent už jo praeityje padarytas veikas. Jo kalinimo drausmės grupėje metu įsigaliojo kiek kitokios teisės normos, kitaip apibrėžiančios nuteistųjų elgesio taisykles bausmę atliekant drausmės grupėje. Ir nuteistasis atliekantis bausmę turi laikytis bausmės atlikimo metu galiojančios teisės aktais įstatymų leidėjo valia nustatytos tvarkos, nepaisant įvykusių pokyčių. Nėra visiškai jokio pagrindo išvadai apie aptariamo principo pažeidimą.