PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE
TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. rugsėjo 24 d. Nr. T1-189
Plungė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Plungės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios Plungės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. T1-19 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2020 m. rugsėjo 24 d.
sprendimu Nr. T1-189
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos, įvertinus nepasiturinčių gyventojų turtą ir pajamas, skyrimo, teikimo ir mokėjimo sąlygas, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas bei Savivaldybės administracijos teises ir pareigas, teikiant piniginę socialinę paramą kitais Įstatyme nenumatytais atvejais.
2. Šis Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas) ir jo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymas. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginės socialinės paramos teikimą, apibrėžtas sąvokas. Tvarkos aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvenantiems Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
3. Šiuo Tvarkos aprašu privalo vadovautis Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius), Plungės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – seniūnijos), biudžetinė įstaiga Plungės socialinių paslaugų centras (toliau – Socialinių paslaugų centras), Plungės rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius (toliau – Buhalterinės apskaitos skyrius), energetines ir komunalines paslaugas teikiančios įmonės – UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Plungės vandenys“ (toliau – paslaugas teikiančios įmonės), gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrijos) bei piniginės socialinės paramos gavėjai.
4. Savivaldybės taryba, vykdydama savarankiškąją savivaldybės funkciją, priima sprendimus dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo piniginei socialinei paramai įgyvendinti. Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti naudojamos Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kitoms Įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nurodytoms socialinės apsaugos sritims finansuoti. Plungės rajono savivaldybės administracija nepasiturintiems gyventojams socialinę paramą bei kreditą ir palūkanas skiria ir moka vadovaudamasi Įstatymu ir šiuo Tvarkos aprašu.
II SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS
5. Piniginės socialinės paramos rūšys:
5.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – Kompensacijos);
6. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į socialinę pašalpą nustatoma vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu priklausomai nuo paskelbtos Lietuvos Respublikoje ekstremalios situacijos laikotarpio atitinka visus šiuos reikalavimus:
6.1. nuo 2020 m. birželio 1 d. ir galioja iki dienos, kai sueina 6 mėnesiai po to, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai:
6.1.1. vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio;
6.1.2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
6.2. nuo kitos dienos po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai:
6.2.1. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į socialinę pašalpą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas;
6.2.2. vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio;
6.2.3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
7. Gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui teisė į Kompensacijas nustatoma ir Kompensacijos apskaičiuojamos, jeigu kreipimosi metu priklausomai nuo paskelbtos Lietuvos Respublikoje ekstremalios situacijos laikotarpio atitinka Įstatymo 7 straipsnio reikalavimus:
7.1. iki dienos, kai sueina 6 mėnesiai po to, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus:
7.1.1. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
7.1.2. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
7.2. nuo kitos dienos po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus:
7.2.1. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas;
7.2.2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
7.2.3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
7.3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio Tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2.punktus turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
7.3.1. būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
7.3.2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba (ir)
III SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI
9. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis.
9.1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
9.1.1. skirtumą tarp 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
9.1.2. skirtumą tarp 1,2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
9.2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
9.2.1. pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
9.2.2. antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
10. Bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinusiam ir gaunančiam minimalią mėnesinę algą papildomai skiriama socialinė pašalpa ir nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims socialinė pašalpa mažinama vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnyje nurodytais pagrindais.
11. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui Kompensacijų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais.
12. Kompensacijoms apskaičiuoti Prašyme-paraiškoje nurodytam būstui normatyvai (naudingojo būsto ploto, karšto vandens, geriamo vandens) būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra nustatomi vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu.
13. Valstybės remiamos pajamos bendrai gyvenantiems asmenims nustatomos, valstybės remiamų pajamų dydį padauginus iš bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, ir taikomas dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) Kompensacijos yra skiriamos.
14. Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas nuosavybės teise turimas turtas, nurodytas Įstatymo 14 straipsnyje.
15. Piniginei socialinei paramai gauti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nekilnojamojo turto ploto normatyvai (būsto ploto, žemės ploto) nustatomi vadovaujantis Įstatymo 15 straipsniu.
IV SKYRIUS
PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
17. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos ir jos apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu.
17.1. iki 2020 m. gruodžio 31 d. į pajamas įskaitomos (17 straipsnio 23 punktas) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą.
17.2. nuo 2021 m. sausio 1 d. į pajamas įskaitomos (17 straipsnio 23 punktas) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
17.3. apskaičiuojant visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 7, 71 ir 23 punktuose nurodytų pajamų dalis:
17.3.1. 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
18. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu.
V SKYRIUS
SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS
20. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos:
20.1. Dėl socialinės pašalpos ir Kompensacijų skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į šiuos Plungės rajono savivaldybės administracijos padalinius:
20.1.1. Plungės miesto gyventojai kreipiasi į Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių;
20.1.2. kaimo vietovių gyventojai kreipiasi į Plungės rajono savivaldybės administracijos seniūnijas;
20.1.3. asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantys Plungės rajono savivaldybėje, kreipiasi pagal savo faktinę gyvenamąją vietą;
20.2. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:
20.3. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
20.4. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
20.5. Socialinės paramos skyrius gautą prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną informacinės sistemos programoje PARAMA (toliau - PARAMA) ir pareiškėją pasirašytinai supažindina su jo teisėmis ir pareigomis bei įteikia informacinį lapelį, kuriame nurodo reikalingus pateikti trūkstamus dokumentus, pateikimo terminą, priėmusio specialisto kontaktus.
20.6. Trūkstamų dokumentų pateikimas. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, per 5 darbo dienas priimamas sprendimas neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai, byloje paliekant šių dokumentų kopijas.
20.7. Prašymas-paraiška gali būti pateikiama asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, asmenys, kuriems nustatyti specialieji slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai, – per Civilinio kodekso nuostatomis įgaliotą asmenį. Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu prašymai gali būti pateikiami paštu, elektroniniu paštu ar informaciją pateikiant telefonu (prašymus užpildant seniūnijų socialiniams darbuotojams ar Socialinės paramos skyriaus specialistams ir nereikalaujant duomenų teisingumą patvirtinti asmens parašu). Prašymą-paraišką socialinės paramos gavėjams rekomenduojama pateikti iki mėnesio 25 dienos, kad sprendimas jiems dėl paramos skyrimo būtų priimamas kreipimosi mėnesį. Dokumentai, pateikti po mėnesio 25 dienos, gali būti įtraukiami kitą mėnesį ir piniginė socialinė parama teikiama už praėjusius priklausančius mėnesius.
20.8. Seniūnijose prašymai-paraiškos su visais reikiamais dokumentais piniginei socialinei paramai gauti pateikiami iki mėnesio 23 dienos. Dokumentai, pateikti po mėnesio 23 dienos, gali būti įtraukiami kitą mėnesį ir piniginė socialinė parama teikiama už praėjusius priklausančius mėnesius. Seniūnijos specialistai priimtus prašymus-paraiškas su visais reikiamais dokumentais kartą per savaitę, tačiau ne vėliau kaip mėnesio 25 dieną, pristato į Socialinės paramos skyrių.
21. Piniginės socialinės paramos skyrimas:
21.1. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa ir Kompensacijos skiriamos vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis.
21.2. Sprendimus dėl socialinės pašalpos ir Kompensacijų skyrimo bei teikimo būdo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas, remdamasis asmens prašymu, pateiktais dokumentais, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais ir rekomendacijomis bei kitais aplinkybes nusakančiais dokumentais, naudojant PARAMOS programą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
21.3. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama:
21.3.1. socialinė pašalpa ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui, skiriama nedirbantiems pensininkams ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 60-100 procentų netektas darbingumas, taip pat neįgalius asmenis slaugantiems asmenims, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų pajamos ir turtas;
21.3.2. Kompensacijos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 7 mėnesių laikotarpiui skiriamos nedirbančių pensininkų, nedirbančių neįgaliųjų šeimoms ir neįgalius asmenis slaugantiems asmenims, kurių šeimose nėra darbingų šeimos narių, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų pajamos ir turtas, centralizuotai šildantis - 7 mėnesius (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai), o naudojant dujas, kietąjį ar kitokį kurą - 6 mėnesius (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai). Parama skiriama 2 kartus per metus – šildymo sezonui ir nešildymo sezonui;
21.4. Priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijų skyrimo ir mokėjimo gali būti sustabdomas:
21.4.1. pasikeitus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens šeiminei padėčiai, pajamoms ir turtui;
21.4.2. gavus informacijos, kad asmuo gauna nelegalias pajamas, pateikė ne visus ar neteisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar jos dydžiui,
21.4.3. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas bei paaiškėjus kitoms aplinkybėms, būtina nustatyti faktą, ar asmuo tebeatitinka sąlygas, kurioms esant asmuo turi teisę į paramą.
Paramos teikimas šio Tvarkos aprašo 21.4.1-21.4.3 punktuose numatytais atvejais atnaujinamas išsiaiškinus ir nustačius, kad asmuo ir toliau atitinka sąlygas, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą arba pareigos yra įvykdytos.
21.5. Priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijų skyrimo ir mokėjimo gali būti nutraukiamas:
21.5.1. kai paramos teikimo laikotarpiu nustatomas faktas, kad asmuo nebeatitinka sąlygų, kurioms esant buvo nustatyta teisę į paramą;
21.5.2. gavus informacijos iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
21.5.3. piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu deklaravus gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, Plungės rajono savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas, išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta.
21.6. Kompensacijos gali būti neskiriamos arba nutraukiamas jų teikimas:
21.6.1. kai įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį nemoka už teikiamas paslaugas arba turi įsiskolinimą daugiau kaip 300 Eur ir nėra sudarę sutarties dėl skolos apmokėjimo;
21.6.2. kai šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės raštu praneša, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nevykdo skolos grąžinimo sutarties;
21.6.3. kai paaiškėja, kad bute gyvena nedeklaravę gyvenamosios vietos asmenys ir nesudarę būsto nuomos sutarties;
21.7. Asmenys, kuriems piniginės socialinės paramos teikimas buvo nutrauktas šio Tvarkos aprašo 21.5 ir 21.6 punktuose numatytais atvejais, iš naujo gali kreiptis nuo kito mėnesio, jeigu atitinka sąlygas piniginei socialinei paramai gauti.
21.8. Jeigu reikalingi papildomi duomenys, įrodantys bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę paramą, tikrinimo laikotarpiu socialinė pašalpa neskiriama;
21.9. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
21.10. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.
21.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos mokėjimas gali būti pratęsiamas 3 mėnesius be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią paramą. Teisę į šią piniginę socialinę paramą turintiems asmenims Prašymas-paraiškos gali būti užpildomi nuotoliniu būdu (telefonu), tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.
22. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis.
22.1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
22.1.1. pinigais, išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį, pervedant į paramos gavėjo asmeninę sąskaitą banke arba išmokant AB Lietuvos pašto skyriuose, su kuriais sudaryta paslaugos teikimo sutartis pagal sudarytus ir pateiktus žiniaraščius;
22.1.2. nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, vardine vertybine kortele, socialine kortele, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas švietimo įstaigose ir/ar dienos centruose, suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės ligų ir kitų ligų išlaidas, vaikų gydymo išlaidas, išlaidas už socialinio būsto nuomą, už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius bei susidariusius įsiskolinimus šias paslaugas teikiančioms įmonėms, už kitas prekes ir paslaugas, maitinimo paslaugą maitinimo įstaigose, maitinimo organizavimo ir karšto maisto teikimo paslaugą). Vykdant įvairius įsiskolinimų išskaitymus būtinas asmens sutikimas.
22.2. Kompensacijos gali būti teikiamos:
22.2.1. pinigais, kai būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti naudojamas dujos, kietas ar kitoks kuras, pervedant skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas bankuose arba išmokant AB Lietuvos pašto skyriuose;
22.2.2. už centralizuotai tiekiamą būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, apskaičiuotų kompensacijų sumą sutartiniais pagrindais pervedant į paslaugas teikiančių įmonių ar bendrijų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;
22.2.3. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems ir vieniems gyvenantiems asmenims Kompensacijos teikiamos vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Socialinių išmokų asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašu. Socialinės paramos skyriaus vedėjas, remdamasis asmens prašymu, pateiktais dokumentais, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais ir rekomendacijomis bei kitais aplinkybes nusakančiais dokumentais, priima sprendimą dėl Kompensacijų skyrimo bei teikimo būdo.
22.3. Kompensacijų dydį pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas skaičiuoja centralizuotą šildymą bei geriamąjį vandenį tiekiančios įmonės ir bendrijos:
22.3.1. Socialinės paramos skyrius paruošia duomenis apie būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas, reikalingas kompensacijoms apskaičiuoti, ir pateikia kompiuterinėse laikmenose ir (ar) suformuotu sąrašu kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms ar gyvenamųjų namų bendrijoms iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos.
22.3.2. Centralizuotą šildymą bei geriamąjį vandenį tiekiančios įmonės ir bendrijos apskaičiuoja Kompensacijas tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems suteikta teisė į Kompensacijas, tik tiems mėnesiams, kuriems suteikta teisė į Kompensacijas ir Kompensacijos dalimi sumažina mokestį bei iki einamojo mėnesio 10 dienos išrašo paraiškas Plungės rajono savivaldybės administracijai kompensacijoms apmokėti už praėjusį skaičiavimo mėnesį. Paraiškų elektroninis variantas ir Kompensacijų skaičiavimo duomenys kompiuteriniu būdu ar suformuotas sąrašas iki einamojo mėnesio 12 dienos perduodami IS administratoriui, kuris atlieka programinį duomenų patikrinimą, formuoja klaidų testavimo protokolus, patikrintus duomenis importuoja į socialinės apskaitos sistemą „Parama”. Socialinės paramos skyrius, patikrinęs neprograminio Kompensacijų skaičiavimo atveju, ar Kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas, kurios buvo pateiktos skaičiuojančiai organizacijai, atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus bei suformuotus kompensacijų importui skirtų duomenų klaidų protokolus, suveda patikrintus duomenis į PARAMOS programą ir suderina gautų paraiškų iš organizacijų bendras sumas su bendromis sumomis, gautomis iš PARAMOS programos. Patikrintas paraiškas perduoda Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti.
22.4. Kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras (gamtinės dujos, kietas ar kitoks kuras), teisę į Kompensacijas nustato ir Kompensacijų dydį apskaičiuoja Socialinės paramos skyrius. Kompensacijų skyrimo laikotarpis nustatomas nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.
22.5. Plungės rajono savivaldybėje nustatomos šios vidutinės kieto kuro rūšių kainos, taikomos būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo kompensacijoms skaičiuoti:
- mišrių malkų kaina – 38 Eur už vieną kietmetrį;
- akmens anglies kaina – 174 Eur už toną;
- pjuvenų briketų kaina – 139 Eur už toną.
22.6. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) Kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) Kompensacijos buvo paskirtos.
VI SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS,
TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ
23. Socialinės paramos skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, privalo:
23.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;
23.1.1. Socialines išmokas ir Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti nepinigine forma, vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
23.1.2. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.1.3. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir Kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.1.4. Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį daugiau kaip 300 eurų skirti tuo atveju, jei yra sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, kurioje numatoma kas mėnesį grąžinti ne daugiau kaip 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir jeigu šioje sutartyje nurodyti reikalavimai yra vykdomi, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą;
23.1.5. kilus pagrįstų įtarimų dėl Prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
23.1.6. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu.
23.2. Socialinės paramos skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, turi teisę:
23.2.1. darbingus nedirbančius ar dirbančius, atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Plungės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;
23.2.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos (prašymo-paraiškos formoje ir jos prieduose pateikė ne visą ar neteisingą informaciją bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus) ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte (per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes) nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta iš karto ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
23.2.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos (prašymo-paraiškos formoje ir jos prieduose pateikė ne visą ar neteisingą informaciją bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus) ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos (per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes), išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
23.2.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų (neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių, nedeklaruoja turimo turto (pajamų), nesudaro galimybių tikrinti gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo, nedalyvauja visuomenei naudingoje veikloje), socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o Kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
23.2.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų (neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių, nedeklaruoja turimo turto (pajamų), nesudaro galimybių tikrinti gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo, nedalyvauja visuomenei naudingoje veikloje), socialinės pašalpos ir Kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
23.2.6. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos (nedalyvauja savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje). Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma);
23.2.7. kilus pagrįstiems įtarimams apie galimas santaupas bankuose, pareikalauti pateikti informaciją apie banko sąskaitose laikomas lėšas ir 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą (piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas, sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui),
23.2.8. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą (statiniai, transporto priemonės; žemės ūkio technika; žemė, gyvuliai, akcijos, meno kūriniai ir piniginės lėšos, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą) ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
23.2.9. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
23.2.10. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvo, nustatyto Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje (15 VRP vienam asmeniui, 10 VRP kitam asmeniui ir 5 VRP vaikui), arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
23.2.11. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu ar bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
23.2.12. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
23.2.13. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos veiksmingumą, periodiškai (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) tikrinti bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, gaunančio piniginę socialinę paramą ar pretenduojančio gauti piniginę socialinę paramą, šeimos sudėtį, turimą turtą, pajamas bei užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (išskyrus karantino, ekstremalios situacijos laikotarpiu), kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas.
23.2.14. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
23.2.15. pasitelkti bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus bei gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, seniūnaičius ir kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti seniūnijų teritoriniu principu sudaromose piniginės socialinės paramos teikimo komisijose, kurios svarsto piniginės socialinės paramos skyrimo ir socialinių paslaugų teikimo klausimus šios Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytais atvejais
VII SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS ĮSTATYMO
23 STRAIPSNIO 3 DALYJE NUMATYTAIS ATVEJAIS
23.3. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir/ ar atsižvelgus į Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos rekomendacijas, Socialinės paramos skyrius turi teisę:
23.3.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (137,50 euro), tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo (6.2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.)
23.3.1.1 įsigalioja kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų:
23.3.1.1. nuosavybės teise turi turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, kurio vertė viršija turto vertės normatyvą ne daugiau kaip 20 procentų;
23.3.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo;(7.1.1. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą);
23.3.2.1 įsigalioja kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų:
23.3.2.1. nuosavybės teise turi turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, kurio vertė viršija turto vertės normatyvą ne daugiau kaip 20 procentų;
23.3.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnę, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų (12.1.1.) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis).
23.3.4. skirti socialinę pašalpą ir Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
23.3.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas, arba šeima patiria krizę dėl tarpusavio santykių nutraukimo, arba ruošiami dokumentai santuokos nutraukimui:
23.3.5.1. kai teismui yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir/ ar ieškinys dėl vaikų išlaikymo priteisimo, iki bus priimtas sprendimas;
23.3.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį (22.9 Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 euro, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 0,29 euro, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos) ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytą reikalavimą (6.2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.) vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
23.3.6.1 įsigalioja kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį (22.9. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 euro, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 0,29 euro, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos) ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus (6.1. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į socialinę pašalpą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas; 6.3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.) vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
23.3.7. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
23.3.8. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų - savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, nedalyvavo svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir nedalyvauja įgyvendinant šį projektą.(7.5. Daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą).
23.3.9. skirti socialinę pašalpą ir Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju (21. 11. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio);
23.3.10. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
24. Piniginė socialinė parama šio Tvarkos aprašo 23.3 punktuose nurodytais atvejais skiriama, gavus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens užpildytą prašymą-paraišką su papildomais dokumentais, laisvos formos prašymą, socialiniams darbuotojams patikrinus jų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą bei surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir apsvarsčius Piniginės socialinės paramos teikimo komisijoje. Komisija, atsižvelgdama į asmenų prašymus, surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, rekomenduoja teikti:
24.1. bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus, priklausomai nuo aplinkybių, piniginė socialinė parama gali būti skiriama 9 mėnesius per metus;
24.2. bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, ar vieniems gyvenantiems asmenims priklausomai nuo aplinkybių piniginė socialinė parama gali būti skiriama 6 mėnesius per metus;
VIII SKYRIUS
GYVENIMO SĄLYGŲ, TURIMO TURTO IR UŽIMTUMO PERIODINIO
TIKRINIMO TVARKA
25. Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų specialistai, siekdami įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą arba išsiaiškinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus, arba kilus pagrįstiems įtarimams dėl pateiktos informacijos teisingumo, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų ir vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą tokiais atvejais:
25.4. kai gauta informacija ar anoniminis pranešimas raštu arba telefonu apie nelegalią veiklą ar bendrai gyvenančius asmenis;
25.6. kai bendrai gyvenančių asmenų šeiminė sudėtis (vaikų skaičiaus padidėjimas / sumažėjimas nelaikomas sudėties pasikeitimu) nuolat keičiasi;
25.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens užimtumą;
25.8. kai gaunama informacija apie vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų vykimą į užsienio valstybes ir dokumentais nepagrindžiamas kelionių tikslingumas;
25.10. Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų socialiniai darbuotojai ar specialistai surenka informaciją iš turimų duomenų bazių, vyksta į pareiškėjo gyvenamąją vietą, apklausia kartu pareiškėjus, kartu gyvenančius asmenis, kaimynus, tikrinimo metu surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nurodo patikrinimo išvados (atsižvelgiant į kaimynų, pedagogų, gydytojų ar kitų asmenų nuomonę apie paramos būtinumą paramos gavėjui), kurio pagrindu parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
IX SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KOMISIJOS
KOMPETENCIJA
26. Seniūnai inicijuoja piniginės socialinės paramos teikimo komisijų (toliau – Komisijos) sudarymą ir jų sudėtį teikia tvirtinti Administracijos direktoriui.
26.1. Komisijos savo darbą organizuoja pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintus tipinius Komisijų veiklos nuostatus, kurie reglamentuoja Komisijos sudarymo principus, uždavinius ir funkcijas, darbo organizavimą, Komisijos narių teises ir pareigas bei atsakomybę.
26.6. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas, sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
26.7. Socialinės paramos skyrius ir seniūnijos teikia Piniginės socialinės paramos teikimo komisijai svarstyti būtiną informaciją apie asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą.
X SKYRIUS
PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS
28. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:
28.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
28.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
28.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
28.4. Savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
28.5. sudaryti Savivaldybės socialiniams darbuotojams bei seniūnijų socialinių klausimų komisijų nariams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
28.6. dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei patvirtinto Plungės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo nustatyta tvarka;
XI SKYRIUS
NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS
29. Neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas:
29.1. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
29.2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis Socialinės paramos skyriaus vedėjo priimtu sprendimu, iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
29.3. Jeigu buvo nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, o po šio fakto nustatymo pasikeičia bendrai gyvenančių asmenų šeimos sudėtis, neteisėtai gautą paramą privalo grąžinti asmuo, kurio vardu buvo teikiama piniginė socialinė parama.
XII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ
31. Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų socialinio darbo organizatoriai atsako už teisingą Plungės rajono savivaldybės gyventojų dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą, registravimą, informacijos surinkimą turimose duomenų bazėse.
32. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą socialinės pašalpos apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti, sąrašų ir pažymų apie bendrai gyvenančių asmenų ir vieno gyvenančio asmens pajamas perdavimą laiku Kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, teisingą Kompensacijų apskaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant atskiras kuro rūšis.
33. Centralizuotą šildymą bei geriamąjį vandenį tiekiančios įmonės ir bendrijos apskaičiuoja bei atsako už teisingą Kompensacijų skaičiavimą ir atsiskaitymą laiku su klientais ir Socialinės paramos skyriumi.
34. Buhalterinės apskaitos skyrius atsako už piniginės socialinės paramos lėšų planavimą, ataskaitų rengimą bei paskirtų socialinių pašalpų išmokėjimą.
35. Išankstinę kontrolę vykdo Socialinės paramos skyriaus bei seniūnijų socialinių išmokų specialistai teisės paramai gauti nustatymo metu.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
39. Sprendimas dėl socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.