LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-670
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d.
įsakymu Nr.A1-670
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatoma kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo, pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
2. Socialinio draudimo pensijos (toliau – pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Nuostatais.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PENSIJŲ SKYRIMO
4. Pensijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų, jeigu asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, ar jų įgaliotų asmenų (toliau kartu – teisėti atstovai) prašymu. Pensijos nepilnamečiams asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau – Fondo administravimo įstaiga).
5. Kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Nuostatų 6, 11–13 punktuose nurodytais pensijai skirti būtinais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai skirti, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba informuoti Fondo administravimo įstaigą, kad asmuo dokumentų pateikti negali. Jei asmuo dokumentų pateikti negali, vadovaujamasi Nuostatų 10 punktu.
6. Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis šiais dokumentais ir duomenimis:
6.1. prašymu; rekomenduojamas prašymų formas tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba);
6.2. asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir (arba) teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančiu dokumentu, išduotu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka;
6.3. jeigu prašymą pateikia asmens, turinčio teisę gauti pensiją, teisėtas atstovas, – dokumentu, patvirtinančiu atstovavimą, taip pat teisėto atstovo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu;
6.4. asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais:
6.4.1. darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu;
6.4.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais;
6.4.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais;
6.4.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais;
6.4.5. kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais;
6.4.6. atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą;
6.4.7 valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją;
6.4.9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką;
6.4.10. tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis apie dvasininkų tarnybos laiką;
6.4.11. buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais;
6.4.12. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotomis pažymomis (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotais pažymėjimais), įrodančiomis buvimo I grupės invalidu laiką, arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – gydytojų konsultacinė komisijas) pažymėjimais, įrodančiais buvimo vaiku invalidu laiką;
7. Kreipdamasis (atvykęs į Fondo administravimo įstaigą, registruotu laišku ar elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje) dėl pensijos skyrimo, asmuo ar jo teisėtas atstovas turi pateikti dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, originalus arba patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai duomenys (dokumentai), būtini pensijai skirti, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba Fondo administravimo įstaiga šiuos duomenis (dokumentus) gauna tiesiogiai pagal duomenų teikimo sutartis. Tokiu atveju Fondo administravimo įstaiga informuoja asmenį, kad dokumentų (duomenų) pateikti nereikia.
8. Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar organizacijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
9. Pensijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka arba patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus numatyta kitaip.
10. Jei besikreipiantis dėl pensijos skyrimo asmuo neturi galimybės pats pateikti pensijai skirti būtinų dokumentų (Nuostatų 6, 11–13 punktai), trūkstamų pensijai skirti dokumentų iš Nuostatų 6.4.2–6.4.5, 6.4.7, 6.4.9, 6.4.10 ir 6.4.12 papunkčiuose nurodytų įstaigų ar organizacijų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo privalo pareikalauti Fondo administravimo įstaigos.
11. Priimant sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo, kartu su Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais papildomai vertinami šie dokumentai (duomenys):
11.1. jei dėl senatvės pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prašyme skirti senatvės pensiją papildomai nurodoma, kad už stažą, už kurį prašoma skirti pensiją Lietuvos Respublikoje, nėra paskirta ir mokama pensija (pensinė išmoka) užsienio valstybėje (jeigu asmuo gyvena užsienio valstybėje – buvusioje SSRS respublikoje, pateikiama šią aplinkybę patvirtinanti tos valstybės kompetentingos institucijos pažyma) arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys pensijos (pensinės išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos ši pensija asmeniui paskirta ir mokama (jeigu tokią pensiją (pensinę išmoką) asmuo gauna);
11.2. jei dėl senatvės pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikiama užsienio valstybės, kurioje asmuo faktiškai gyvena, kompetentingos institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinio pareigūno, arba užsienio valstybės, kurioje asmuo gyvena, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtinimas, kad asmuo gyvas ir yra tam tikroje vietovėje (toliau – dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje). Jeigu asmuo dėl pensijos skyrimo ar mokėjimo pratęsimo kreipiasi praėjus 3 metams nuo išvykimo gyventi į užsienio valstybę dienos, pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad jis visu tuo laikotarpiu, už kurį pretenduoja gauti pensiją, gyveno užsienio valstybėje;
11.3. jei dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi asmuo, ne mažiau kaip 15 metų slaugęs namuose neįgalųjį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidą) (Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis), pateikiami dokumentai, patvirtinantys globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju ar rūpintoju;
11.4. jei dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi asmuo, ne mažiau kaip 15 metų slaugęs namuose neįgalius asmenis (Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis), pateikiami gydytojų konsultacinės komisijos ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduoti pažymėjimai, patvirtinantys, kuriuo laikotarpiu asmuo nustatyta tvarka buvo pripažintas Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytu neįgaliu asmeniu.
12. Priimant sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, kartu su Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais (duomenimis) papildomai vertinami šie dokumentai (duomenys):
12.1. darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005 m. liepos 1 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos);
12.3. jei dėl netekto darbingumo pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prašyme skirti netekto darbingumo pensiją papildomai nurodoma, kad už stažą, už kurį prašoma skirti pensiją Lietuvos Respublikoje, nėra paskirta ir mokama pensija (pensinė išmoka) užsienio valstybėje (jeigu asmuo gyvena užsienio valstybėje – buvusioje SSRS respublikoje, pateikiama šią aplinkybę patvirtinanti tos valstybės kompetentingos institucijos pažyma), arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys pensijos (pensinės išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos ši pensija asmeniui paskirta ir mokama (jeigu tokią pensiją (pensinę išmoką) asmuo gauna);
12.4. jei dėl netekto darbingumo pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Jeigu asmuo dėl pensijos skyrimo ar mokėjimo pratęsimo kreipiasi praėjus 3 metams nuo išvykimo gyventi į užsienio valstybę dienos, pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad jis visu tuo laikotarpiu, už kurį pretenduoja gauti pensiją, gyveno užsienio valstybėje).
13. Priimant sprendimą dėl našlių ar našlaičių pensijos skyrimo (atsižvelgiant į pensijos rūšį ir pensijos skyrimo sąlygas), kartu su Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais, įrodančiais mirusio asmens stažą, papildomai vertinami šie dokumentai (duomenys):
13.1. mirties liudijimas, mirties įrašą liudijantis išrašas (kopija, nuorašas), jeigu duomenų apie asmens mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
13.2. santuokos liudijimas, pažyma apie buvusią santuoką arba santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas (nuorašas, kopija), jeigu duomenų apie santuoką nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
13.3. našlaičių gimimo liudijimai arba našlaičių gimimo įrašus liudijantys išrašai (kopijos, nuorašai), jeigu duomenų apie jų gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
III SKYRIUS
STAŽO APSKAIČIAVIMO, PENSIJŲ SKYRIMO IR INDEKSAVIMO TVARKA
14. Tais atvejais, kai asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka.
15. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede.
16. Jei asmens darbo (draudimo valstybiniu socialiniu draudimu) laikotarpiu asmuo įgijo teisę į ligos (laikinojo nedarbingumo) arba nėštumo ir gimdymo pašalpas, kurių mokėjimas tęsėsi po atleidimo iš darbo dienos, į jų stažą įskaitomas ir šių pašalpų gavimo laikas po atleidimo iš darbo dienos.
17. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.2 papunktyje nurodytų kūrybinių sąjungų darbuotojų kūrybinės veiklos laiko pradžia laikoma diena, kai pirmą kartą viešai buvo paskelbtas, atliktas arba eksponuotas autoriaus kūrinys.
18. Tais atvejais, kai kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, jog asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, skiriamas atostogų apmokėjimas, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.
19. Sprendžiant, ar asmenys, dirbę SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose), laikytini valstybės saugumo pareigūnais (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunktis), vadovaujamasi SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“.
20. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmens ištrėmimo dienos (gimusiems tremtyje – nuo gimimo dienos, savo noru nuvykusiems pas savo šeimas į tremtį – nuo Nuostatų 6.5.9 papunktyje išvardytuose dokumentuose nurodytos datos) iki tremties pabaigos (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytiems gimusiems tremtyje nepilnamečiams vaikams – iki tėvų arba vieno iš tėvų, jei tremtyje buvo tik vienas iš tėvų arba jei tėvų tremtis baigėsi skirtingu metu, tremties pabaigos), o asmenims, kuriems pasibaigus kalinimo ar tremties laikui buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusiems jų nepilnamečiams vaikams – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, – iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Tais atvejais, kai Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose pažymėjimuose nurodyta, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų kalinimo ir (ar) tremties laikas įskaitomas remiantis Nuostatų 6.4.9 papunktyje nurodytų institucijų pažymėjimais, kartu pateikiant tame papunktyje nurodytus teisinio statuso pažymėjimus.
21. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.11 ir 2.12 papunkčiuose nurodyti laikotarpiai įskaitomi ne anksčiau kaip nuo asmens pripažinimo vaiku invalidu arba I grupės invalidu datos.
22. Tais atvejais, kai stažą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti tik stojimo į darbą arba darbo baigimo metai, be tikslesnių datų (pavyzdžiui, „nuo 1986 iki 1987 metų“), darbo pradžios ar darbo pabaigos data laikoma atitinkamų metų liepos 1 d. Jeigu stažą patvirtinančiame dokumente nurodyti tik metai ir mėnuo, nėra tikslios datos, data laikoma atitinkamo mėnesio 15-oji diena.
23. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytas kolūkio narių darbo kolūkyje laikas į stažą įskaitomas nuo įstojimo (priėmimo) į kolūkio narius dienos iki išstojimo (išleidimo) iš kolūkio narių dienos. Laikotarpis nuo asmens įstojimo į kolūkio narius, kol jam sukaks 16 metų, į stažą įskaitomas tik tuo atveju, jei yra duomenų apie asmens darbo kolūkyje tuo laikotarpiu faktą (dirbtas dienas, apskaičiuotą darbo užmokestį ir kt.).
24. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidų) slaugos namuose, laikas teisei į išankstinę senatvės pensiją nustatyti pagal Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį jų globėjams ir rūpintojams skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo paskirtas globėju ar rūpintoju. Jeigu asmuo paskirtas globėju ar rūpintoju anksčiau, negu jo globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu), šio neįgalaus asmens slaugos namuose laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu). Jeigu yra duomenų, kad globėju ar rūpintoju paskirtas asmuo faktiškai slaugė nurodytą neįgalųjį dar iki paskyrimo globėju ar rūpintoju, šio asmens slaugos namuose laikas skaičiuojamas nuo faktiškos slaugos pradžios.
25. Asmenų darbo Lietuvos komunistų partijos (Sovietų sąjungos komunistų partijos) ir Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos struktūrose laikas į stažą įskaitomas ne ilgiau kaip iki 1990 m. rugsėjo 29 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 390 „Dėl įrašų darbo knygelėse asmenims, dirbusiems LKP (SSKP) struktūrose“ nurodytos datos.
26. Asmenų darbo (tarnybos) buvusios SSRS kariniuose komisariatuose Lietuvoje laikas į stažą įskaitomas ne ilgiau kaip iki 1990 m. kovo 14 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. I-24 „Dėl TSRS Gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikoje, veiklos nutraukimo“, kuriuo minėtų komisariatų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nutraukta, įsigaliojimo dienos.
28. Priėmusi sprendimą dėl pensijos skyrimo, Fondo administravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas asmeniui turi išsiųsti (įteikti) šio sprendimo nuorašą. Asmens prašymu pateiktų dokumentų originalai jam grąžinami. Fondo administravimo įstaigoje paliekamos grąžinamų dokumentų kopijos, patvirtintos Fondo administravimo įstaigos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įgaliotų tvirtinti kopijų tikrumą.
29. Paskyrus pensiją, Fondo administravimo įstaiga asmeniui išduoda pensijos gavėjo pažymėjimą, kurio formą nustato Fondo valdyba. Pensijos gavėjų pažymėjimų gaminimas apmokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis.
30. Paskirtos pensijos dydis indeksuojamas (Pensijų įstatymo 8 straipsnis), taikant naujus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius, kurie apskaičiuojami taip:
30.1. naujas bazinės pensijos, našlių pensijos bazinis dydis, maksimalus neperskaičiuotos pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertės dydis euro cento tikslumu apskaičiuojamas dauginant buvusį atitinkamą dydį iš indeksavimo koeficiento;
30.2. indeksavimo koeficientas 
apskaičiuojamas pagal formulę 
, kurioje:
30.2.2. darbo užmokesčio fondo rodikliο pokytis apskaičiuojamas kaip 7 metų vidurkis, apimantis 3 metus iki apskaičiavimo metų ir 3 metus po apskaičiavimo metų pagal formulę
, kurioje:
30.2.2.1. 
Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portale skelbiamos metinės bruto darbo apmokėjimo lėšos (šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmis), neįskaitant išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų pasibaigus darbo santykiams;
IV SKYRIUS
PENSIJŲ MOKĖJIMO TVARKA
31. Pensijas moka Fondo administravimo įstaigos. Pensijos, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, mokamos už einamąjį mėnesį Fondo valdybos nustatyta tvarka. Išankstinė senatvės pensija ir nukentėjusių asmenų, nukentėjusių asmenų našlių ir našlaičių bei mokslininkų valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.
32. Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 5 dalį, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį išvykstantis gyventi į užsienį asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja savo išvykimą. Jeigu Fondo administravimo įstaiga tiesiogiai gauna dokumentus ar duomenis apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą pagal duomenų teikimo sutartis, bet Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie asmens išvykimą nuolat gyventi į užsienį, pensijos gavėjas privalo pateikti seniūnijos (savivaldybėse, kuriose įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą, kad jis deklaravo savo išvykimą.
33. Užsienyje gyvenantys asmenys, gaunantys pensijas pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, 42 straipsnį, iki kiekvienų metų pabaigos turi atsiųsti (pateikti) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dokumentą, patvirtinantį, kad gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvi ir yra tam tikroje vietovėje. Šis dokumentas turi būti išduotas (dokumento kopija patvirtinta) ne anksčiau kaip einamųjų metų spalio 1 d. Laiku negavus šio dokumento, pensijos mokėjimas nuo ateinančių metų sausio 1 d. sustabdomas. Pateikus trūkstamą dokumentą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją buvo išlikusi. Kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo, atvykęs į Fondo administravimo įstaigą pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, raštu patvirtina savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir pateikia toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotą piliečio pasą, tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ar pan.), ji praneša asmeniui, kad jam nereikia pateikti dokumento, patvirtinančio, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
34. Pensijos dalis, kurią asmuo, gyvenantis socialinės globos įstaigoje, turi sumokėti už jam teikiamas socialines paslaugas, jeigu yra asmens (jo teisėto atstovo) rašytinis sutikimas (prašymas), pervedama į socialinės globos įstaigos sąskaitą kredito įstaigoje ir ši dalis negali viršyti 80 procentų viso pensijos dydžio. Asmuo, gyvenantis socialinės globos įstaigoje, pateikia Fondo administravimo įstaigai sutikimą (prašymą) pervesti pensijos dalį į socialinės globos įstaigos sąskaitą kredito įstaigoje.
Ši nuostata netaikoma, jei globos įstaigoje gyvena nepilnametis našlaičių pensijos gavėjas.
35. Tais atvejais, kai našlaitis mokosi užsienio valstybėje, prasidėjus kiekvieniems mokslo metams (arba prieš mokslo metų pradžią), privalo Fondo administravimo įstaigai pateikti švietimo įstaigos išduotą pažymą apie mokymąsi. Ši pažyma apie mokymąsi turi būti išduota ne anksčiau kaip vienas mėnuo iki teisės gauti našlaičių pensiją atsiradimo (kreipiantis dėl našlaičių pensijos skyrimo) arba vienas mėnuo iki datos, nuo kurios našlaičių pensijos (maitintojo netekimo pensijos) mokėjimas pratęsiamas. Našlaičiui, nepateikusiam pažymos, našlaičių pensijos (maitintojo netekimo pensijos) mokėjimas sustabdomas nuo mokslo metų pradžios. Gavus pažymą, paskirtos našlaičių pensijos (maitintojo netekimo pensijos) mokėjimas atnaujinamas nuo jos sustabdymo dienos ir pratęsiamas iki kitų mokslo metų pradžios.
36. Kai asmeniui, kuriam mokama netekto darbingumo pensija, nustatomi didesni netekto darbingumo procentai, naujo dydžio netekto darbingumo pensija pradedama mokėti nuo didesnių netekto darbingumo procentų nustatymo dienos. Tais atvejais, kai netekto darbingumo pensijos gavėjui nustatomi mažesni netekto darbingumo procentai, naujo dydžio netekto darbingumo pensija pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paskutinės netekto darbingumo pensijos skyrimo (mokėjimo) termino dienos, išskyrus tuos atvejus, kai mažesni netekto darbingumo procentai nustatyti anksčiau nei tą mėnesį, kurį baigiasi netekto darbingumo pensijos skyrimo (mokėjimo) terminas. Šiais atvejais naujo dydžio netekto darbingumo pensija pradedama mokėti nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatyti mažesni netekto darbingumo procentai, pirmos dienos.
Socialinio draudimo pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatų
priedas
Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO (1991 M. BIRŽELIO 1 D.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą
2. Asmenų, dirbusių religinėse organizacijose pagal darbo sutartis, darbo laikas, neatsižvelgiant į tai, ar ši sutartis sudaryta dalyvaujant profesinei sąjungai.
3. Asmenų, dirbusių pas pavienius samdytojus (namų darbininkų, asmeninių vairuotojų, auklių ir kt.), darbo laikas.
4. Neetatinių trenerių dėstytojų, dirbusių vaikų sporto klubuose, sporto bazėse, profesinių sąjungų sporto klubuose ir gavusių valandinį atlyginimą, darbo laikas.
5. Neetatinių spaudos platintojų, gavusių atlyginimą parduotų leidinių vertės procentais, nuolatinio darbo laikas.
6. Neetatinių meno saviveiklos ir kitokių būrelių vadovų darbo laikas klubuose, kultūros namuose ir rūmuose, liaudies kūrybos namuose ir panašiose įstaigose, jeigu šie asmenys dirbo nuolatinį darbą ir gavo nuolatinį atlyginimą.
7. Neetatinių dėstytojų, dirbusių mokykloje arba kursuose ir gavusių valandinį atlyginimą, darbo laikas.
8. Neetatinių laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių bendradarbių, negavusių tam tikro nustatyto mėnesinio atlyginimo, darbo laikas, jeigu jie dirbo nuolatinį darbą leidykloje ir jų gaunamas atlyginimas už šį darbą buvo pagrindinis gyvenimo lėšų šaltinis.
9. Neetatinių gyvulių skerdėjų (paruošų organizacijose) ir kailinių žvėrių neetatinių medžiotojų, žvėrininkystės ūkių darbuotojų darbo pagal rašytinę darbo sutartį laikas, jeigu jie nedirbo kito darbo.
11. Neetatinių įgaliotinių vaizduojamojo meno kūriniams platinti ir neetatinių vertėjų darbo pagal rašytinę darbo sutartį laikas.
12. Koncertų ir cirko vaidinimų neetatinių organizatorių darbo laikas, jeigu jie dirbo pagal rašytinę darbo sutartį.
14. Neetatinių vaizduojamojo meno darbuotojų (dailininkų, tapytojų, skulptorių, architektų, grafikų ir kitų), kurie namuose patys atliko įmonių ir organizacijų užsakymus, darbo laikas.
18. Prekių ekspertizės neetatinių ekspertų darbo laikas, jeigu jiems buvo leista dirbti tą darbą ir jų gaunamas už šį darbą atlyginimas buvo pagrindinis gyvenimo lėšų šaltinis.
19. Neetatinių stenografų, dirbusių laikiną darbą suvažiavimuose, posėdžiuose, konferencijose, stenografavusių paskaitas, pranešimus, literatūros kūrinius ir pan., darbo laikas (išskyrus stenografus, aptarnaujančius privačius asmenis).
20. Grupių neetatinių vadovų, nuolat dirbusių kelionių ir ekskursijų biuruose, darbo laikas, jeigu užmokestis už šį darbą buvo pagrindinis jų gyvenimo lėšų šaltinis.
22. Valstybinio draudimo neetatinių agentų darbo laikas, jeigu jie dirbo tik valstybinio draudimo įstaigose.
24. Darbo pagal pareigas, į kurias renkama, visuomeninėse organizacijose, vartotojų kooperacijoje laikas, jeigu darbuotojas gavo už šį darbą atlyginimą.
25. Verslinės kooperacijos artelės (arba invalidų kooperacijos artelės) nario darbo bendrose dirbtuvėse ar namudininkų darbo laikas, jeigu jie už šį darbą gavo atlyginimą.
26. Studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas.
28. Laiptinių valytojų, kolektyvinių sodų ir kooperatinių garažų sargų, dirbusių pagal rašytinę darbo sutartį ir gavusių už tai atlyginimą, darbo laikas.
30. Invalidų (psichinių ligonių) perkvalifikavimo gydomosiose gamybinėse dirbtuvėse bei įstaigose laikas.
31. Kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarime Nr. I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytos datos, kurią kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, o jei kooperatyvas nustatyta tvarka buvo perregistruotas vėliau, – ne ilgiau kaip iki kooperatyvo perregistravimo datos.