LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2005 M. VASARIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 1K-040 „DĖL NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2016 m. sausio 22 d. Nr. 1K-29

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1K-040 „Dėl Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalimi,

t v i r t i n u Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisykles (pridedama).“

Finansų ministras                                                                                                     Rimantas Šadžius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2016 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1K-29 redakcija)

NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS

APSKAITOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja ūkio subjektų – neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (toliau – ūkio subjektai) – bendruosius buhalterinės apskaitos (toliau – apskaita) principus ir apskaitos tvarkymą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme.

II SKYRIUS

BENDRIEJI ŪKIO SUBJEKTŲ APSKAITOS PRINCIPAI

3. Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais:

3.1. ūkio subjekto – kiekvienas ūkio subjektas laikomas atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos;

3.2. veiklos tęstinumo – tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio subjekto veiklos laikotarpis neribotas ir jo nenumatoma likviduoti. Šis principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti ūkio subjektą, taip pat tiems ūkio subjektams, kurie įsteigiami ribotam veiklos laikotarpiui;

3.3. periodiškumo – ūkio subjekto veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba į kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinės ataskaitos) ir (arba) pelno mokesčio deklaracija;

3.4. pastovumo – ūkio subjektas pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat. Apskaitos politiką galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio turtą, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašus, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas;

3.5. piniginio mato – visas ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos pateikiami pinigine išraiška;

3.6. kaupimo – pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Šis principas netaikomas ūkio subjektams, apskaitą tvarkantiems darant paprastąjį įrašą ir taikantiems pinigų apskaitos principą, nustatytą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme;

3.7. palyginimo – pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų. Šis principas netaikomas ūkio subjektams, apskaitą tvarkantiems darant paprastąjį įrašą ir taikantiems pinigų apskaitos principą, nustatytą Pelno mokesčio įstatyme;

3.8. atsargumo – ūkio subjektas pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta;

3.9. neutralumo – apskaitos informacija pateikiama objektyviai ir nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojams priimti ūkio subjektui palankius sprendimus;

3.10. turinio viršenybės prieš formą – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

III SKYRIUS

APSKAITOS TVARKYMAS

4. Ūkio subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai arba ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais turi samdomų darbuotojų, apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą.

5. Ūkio subjektai, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais neturi samdomų darbuotojų, apskaitą gali tvarkyti darydami paprastąjį įrašą.

6. Ūkio subjektai, kurie pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą privalo sudaryti arba savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas vadovaujasi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.

7. Finansinių ataskaitų nesudarantiems ūkio subjektams tvarkant apskaitą rekomenduojama vadovautis verslo apskaitos standartais.

______________