Baudžiamoji byla Nr. 2K-293-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00656-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
išteisintajam J. S. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį, J. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1702 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu J. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 5.00 val.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. S. buvo išteisintas pagal BK 170(2) straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2016 m. lapkričio 30 d. 2.13 val. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), po straipsniu „Trėmimus į Sibirą prasivėdinimu vadinęs V. L. keliauja į teismą“, iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), priklausantis J. S., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, savo vardu parašė komentarą: „ACIU STALINUI, SNIECKUI IR TARYBU VALDZIAI. KAM NEPATINKA BUTI KARTU SU RUSIJA-VON NAKUI IS LIETUVOS. CEMODAN-VOKZAL-AMERIKA“, taip tyčia grasinančiu, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu, propaguodamas palankų požiūrį į Lietuvos okupaciją ir priešiškumą esamai Lietuvos santvarkai ir valdžiai, viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui.
II. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad pirmiau minėtą komentarą portale parašė būtent J. S., be to, nėra pagrindo išvadai, kad paskelbtu komentaru jo autorius pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui, nes kaltinime nurodytas komentaro tekstas yra per trumpas ir nepakankamai išsamus, kad būtų galima daryti tokią kategorišką išvadą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Paulauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog komentarą portale (duomenys neskelbtini) parašė būtent J. S., yra neteisinga, nepagrįsta, padaryta neįvertinus byloje surinktų duomenų visumos.
3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto 2017 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. EAN-10 bei Lietuvių kalbos instituto specialisto išvadą Nr. E-17-10 ir jomis nesivadovavo. Byloje nėra jokių objektyvių priežasčių abejoti tiek vieno, tiek kito eksperto kompetencija, jų žiniomis, nešališkumu ir pateiktų išvadų pagrįstumu. Šio teismo daromos prielaidos, neva nėra aišku, ar komentarą paskelbęs asmuo skaitė straipsnį, bei išvada, kad komentaras turi būti vertinamas ne straipsnio kontekste, tačiau nuo jo atsietas, taip eliminuojant komentaro autoriaus atsakomybę, yra nepagrįstos. Tai, kad nurodytas komentaras buvo parašytas būtent publikuoto straipsnio „Trėmimus į Sibirą prasivėdinimu vadinęs V. L. keliauja į teismą“ komentarų skiltyje, nelaikytina sutapimu ar atsitiktinumu, komentaras tikslingai paskelbtas būtent po šiuo straipsniu ir yra tiesiogiai susijęs su straipsnio turiniu, todėl vertinti komentarą be konteksto, kaip tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad už analogiško pobūdžio veiksmus J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, nors jis ir laikėsi analogiškos gynybinės pozicijos, kad komentarų jis nerašė. Teismas konstatavo esant įrodyta, jog 2014 m. būtent iš (duomenys neskelbtini) bute esančio įrenginio J. S. parašė dvidešimt komentarų ir pranešimų, kuriuose buvo pritariama 1940 m. Lietuvos okupacijai, ir propagavo palankų požiūrį į tai. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog J. S. paskelbė žeminantį ir įžeidžiantį sakinį: „mes su rusais istoriniai broliai ir turime būti kartu, kam nepatinka - von nakui is Lietuvos! Cemodan - vokzal - Londono tualetai“, kuris savo išraiška, turiniu bei pobūdžiu visiškai atitinka nagrinėjamos bylos komentaro tekstą ir įrodo, kad teksto autorius yra būtent J. S..
3.4. Byloje nustatyta, kad komentaras parašytas iš įrenginio, kurio IP adresas yra registruotas J. S. vardu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). IP adresas yra interneto protokolo adresas, kuris yra priskiriamas kiekvienam tinklo įrenginiui ir yra unikalus. Liudytoja J. S. nurodė, kad su buvusiu vyru J. S. gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kiekvienas naudojasi savo kambariu. Ji naudojasi UAB „I“ internetu, tiekiamu per belaidžio ryšio (Wi-Fi) įrenginį. Internetu ji naudojasi per savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, kompiuterio neturi. Ji jokių komentarų po straipsniais nerašė. Vertinamas komentaras parašytas 02.13 val. nakties, todėl prielaida, kad komentarą galėjo parašyti pašalinis asmuo, atmestina. Be to, iš J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotų parodymų matyti, kad nors šis neigia rašęs komentarą, tačiau nurodo, jog sutinka su jo turiniu, šis atitinka jo įsitikinimus.
3.5. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, aplinkybė, kad kratos, atliktos J. S. gyvenamojoje vietoje, metu kompiuteris nebuvo rastas, negali būti laikoma pakankama išvadai, jog komentarą parašė ne J. S.. Komentaras galėjo būti parašytas iš bet kurio interneto prieigą turinčio įrenginio. Be to, krata J. S. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta tik 2017 m. kovo 22 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po komentaro paskelbimo, todėl negali būti paneigta versija, kad per šį laikotarpį J. S. galėjo pakeisti ar pašalinti iš gyvenamosios vietos įrenginį, iš kurio buvo parašytas komentaras. Be to, nepagrįsta laikytina ir išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kurioje vietoje komentaro paskelbimo metu buvo J. S., nes jis pats nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. naktį miegojo namuose.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo D. G. prokuratūrai pateikto pranešimo apie galimą nusikalstamą veiką tikrumu. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad D. G. būtų suinteresuotas tyrimui pateikti neteisingus duomenis ar apkalbėti J. S., su kuriuo pastarojo nesieja jokie santykiai. D. G., elgdamasis pilietiškai, pastebėjęs interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ po straipsniu parašytą komentarą, kuriuo galbūt pritariama tarptautiniams nusikaltimams, iš karto kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pareiškime nurodė ne tik komentaro tekstą, bet ir prie komentaro nurodomą IP adresą, iš kurio šis komentaras buvo parašytas; kaip jau minėta, kiekvienas tinklo įrenginys turi unikalų IP adresą, todėl D. G. iš anksto būti žinomas ir susietas su J. S. negalėjo.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas byloje, apsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir nepasinaudojo savo teise tirti įrodymus (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir pašalinti jam kylančias abejones dėl to, ar komentarą iš J. S. gyvenamojoje vietoje registruoto IP adreso galėjo parašyti kitas prisijungęs asmuo, ar šioje vietoje veikiantis interneto ryšys yra apsaugotas slaptažodžiu ir pan. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad eksperto komentaro vertinimas yra per daug išplėstas, padaryta nesiėmus priemonių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertui apklausti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog inkriminuojamą komentarą parašė būtent kaltinamasis J. S., pagrįsta šiais esminiais argumentais: pirma, kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad minėto komentaro nerašė; antra, pats komentaras nėra išlikęs, apie jį galima spręsti tik iš netiesioginio šaltinio – iš byloje kaip liudytojo apklausto D. G. pranešimo prokuratūrai, kuriame šis asmuo nurodė komentaro tekstą ir IP adresą, iš kurio buvo rašyta; trečia, komentaro parašymo fakto ir jo teksto nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys; ketvirta, nesurinkta jokių duomenų, iš kokio kompiuterio ar kito įrenginio buvo rašytas kaltinime nurodytas komentaras. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatavo, kad, turint galvoje, jog kaltinamojo gyvenamojoje vietoje naudojamasi belaidžiu internetu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių paneigti kaltinamojo versiją, kad komentarą jo vardu galėjo parašyti kažkas kitas. Tokiam apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimui pritartina.
6. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, teismas privalo imtis priemonių joms pašalinti, o kai jų nebegalima pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, įrodinėjimui ypač svarbūs BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkantys ir tinkamai užfiksuoti elektroniniai duomenys (įrodymai), galintys patvirtinti ar paneigti atitinkamus asmens veiksmus. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, tokių duomenų negauta dėl pavėluotų ikiteisminio tyrimo veiksmų: krata J. S. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta praėjus beveik keturiems mėnesiams po komentaro paskelbimo, UAB „L“ adresuotas prašymas pateikti informaciją buvo išsiųstas praėjus beveik dviem mėnesiams po komentaro paskelbimo, kai ši informacija iš duomenų bazės jau buvo pašalinta. Nesutiktina su kasatoriaus pozicija, kad tikslus komentaro teksto turinys, laikas ir IP adresas, iš kurio jis buvo rašytas, gali būti patikimai nustatyti vien pagal liudytojo parodymus apie tai, ką jis pamatė kompiuterio ekrane. Be to, turint galvoje technines galimybes skelbti interneto erdvėje įvairius komentarus svetimais vardais, kaip priemonę tai daryti naudojant ne tik kompiuterį, bet ir kitus įrenginius, prisijungti prie kitiems asmenims teikiamo belaidžio interneto, tokia gynybos versija reikalauja patikimo, specialiomis žiniomis pagrįsto paneigimo. Tačiau byloje nesurinkus jokių techninėmis priemonėmis užfiksuotų elektroninių duomenų apie komentaro šaltinį, gynybos versijos patikrinimas tapo neįmanomas. Esant tokiai situacijai, prokuroro argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo teise atlikti įrodymų tyrimą, laikytini deklaratyviais. Kasacinio skundo argumentai, kad J. S. kitoje byloje nuteistas už analogiško pobūdžio komentarą, yra ne kas kita, kaip siūlymas teismui vadovautis prielaida, kad žmogus kaltas dėl to, kad anksčiau yra padaręs analogišką veiką. Toks įrodinėjimo būdas prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, kurios vienas iš aspektų yra draudimas vadovautis prielaidomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl J. S. inkriminuotų faktų neįrodytumo, priešingai nei teigia prokuroras, kruopščiai motyvuota, pagrįsta išsamia byloje esančių duomenų analize ir esminiu teisės principu, pagal kurį pagrįstos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo prieštaraujančiu BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams.
Dėl BK 170(2) straipsnio taikymo
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Teisė į saviraiškos laisvę ir jos apribojimo sąlygos taip pat įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Taigi, net ir tais atvejais, kai asmuo įgyvendina savo saviraiškos laisvę, ši laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje. Be to, pagal Konvencijos 17 straipsnį (Piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas) jokia jos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokį nors veiksmą, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje Konvencijoje nustatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta Konvencijoje.
8. Vienas galimų teisės į saviraiškos laisvę apribojimo atvejų nustatytas ir BK 170(2) straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teiginiams, kurie yra nesuderinami su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu, iš esmės netaikoma Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta apsauga (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Perinçek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, par. 114; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Roj TV A/S prieš Daniją, peticijos Nr. 24683/14, par. 31). Vienas iš tokių atvejų gali būti susijęs ir su tarptautinių nusikaltimų neigimu ar teisinimu (pvz., 2003 m. birželio 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Garaudy prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65831/01; 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Witzsch prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijos Nr. 7485/03; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Orban ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 20985/05, par. 35; 2015 m. spalio 20 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M’Bala prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25239/13). Tačiau Konvencijos 17 straipsnis taikytinas tik išimties pagrindu ir kraštutiniais atvejais, kai iš karto yra visiškai (tiesiogiai) aišku, kad teise į saviraiškos laisvę akivaizdžiai pasinaudota Konvencijos vertybėms priešingais tikslais (Perinçek prieš Šveicariją, par. 114–115, 209–212; Roj TV A/S prieš Daniją, par. 31–38, 46–48).
9. EŽTT praktika rodo, kad sprendžiant klausimą, ar teisinės atsakomybės taikymas už įvairius pasisakymus ir kita forma pareikštus teiginius nepažeidžia Konvencijos ginamos saviraiškos laisvės, be kita ko, turi būti vertinama, ar išsakytuose teiginiuose yra tiesioginių ar netiesioginių raginimų pavojingai veikti, neapykantos ir netolerancijos skleidimo, ar teiginiai buvo išsakyti įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant, bendriausia prasme, paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas, ar teiginiai gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą visuomenėje, taip pat atsižvelgiama į valstybės istorinę patirtį, laiką, praėjusį nuo istorinių įvykių, su kuriais susiję teiginiai, konkretų interesą ar teisę, kuriems teiginiai daro poveikį, ir kt. (pvz., Perinçek prieš Šveicariją; Lehideux ir Isorni prieš Prancūziją; Orban ir kiti prieš Prancūziją ir kt.). Saviraiškos, susijusios su istorinių įvykių vertinimu, srityje, kaip ir kitais atvejais, pripažįstama tam tikros polemikos, kandumo, perdėjimo galimybė, tačiau su sąlyga, kad istorinės diskusijos neperauga į smurto, neapykantos ar netolerancijos kurstymą (Perinçek prieš Šveicariją, par. 231, 239). EŽTT sprendimuose formuluojami saviraiškos laisvės ribojimo pagrįstumo (nepagrįstumo) kriterijai rodo sprendžiamos problemos teisinį sudėtingumą ir būtinumą tokio pobūdžio bylose, be kita ko, vadovautis proporcingumo principu ir išspręsti teisinių vertybių konfliktą, t. y. nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir kitų vertybių bei asmenų teisių, kurias siekiama ginti šią laisvę ribojant. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant dėl teisės į saviraiškos laisvę ribojimo proporcingumo, EŽTT praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kad baudžiamojo nuteisimo faktas laikomas viena sunkiausių tokio ribojimo formų (pvz., Perinçek prieš Šveicariją, par. 273; Lehideux ir Isorni prieš Prancūziją, par, 57-58).
10. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje vertinamo komentaro turinys nėra pakankamai išsamus ir informatyvus, kad būtų galima pagrįsti baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 170(2) straipsnį. Pažymėtina, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už veikas, kurios gali būti vertinamos kaip vienos ar kitos formos piktnaudžiavimas teise į saviraiškos laisvę, būtina ne tik atsižvelgti į EŽTT praktiką aiškinant Konvencijos 10 straipsnį, bet ir laikytis baudžiamojoje justicijoje taikomų asmens kaltumo nustatymo standartų: nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, įrodinėjimo procese vadovautis nekaltumo prezumpcija, vengti prielaidų, visas abejones vertinti kaltinamojo naudai ir kt.
11. Kasaciniame skunde prokuroras argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Lietuvių kalbos instituto specialistų išvadas ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pagrįstos pernelyg plačiu vertinamo komentaro aiškinimu. Šie prokuroro argumentai nepagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Išvadas dėl to, ar tam tikras komentaras atitinka nusikalstamos veikos požymius, daro teismas, taigi žurnalistikos ar kalbos specialisto atlikto tyrimo paskirtis – esant poreikiui padėti teismui teisingai suvokti komentarą kalbine prasme, atriboti informacijos paskleidimą nuo nuomonės ir pan. Todėl, pavedant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ar Lietuvių kalbos instituto specialistams atlikti komentaro tyrimą, negali būti formuluojama užduotis atsakyti į klausimą, ar komentaras atitinka konkretaus nusikaltimo sudėties požymius. Tuo tarpu būtent tokią užduotį jiems šioje byloje suformulavo tyrėja ir abiejų tarnybų specialistai padarė išvadas ne tik dėl vertinamo komentaro turinio, bet ir dėl jo atitikties BK 170(2) straipsnyje numatyto nusikaltimo definicijai. EŽTT praktikoje pasisakyta, kad nepriimtina yra situacija, kai esminę teisinę išvadą tokio pobūdžio bylose faktiškai daro ekspertas lingvistas, kurio ekspertinis vertinimas aiškiai peržengia grynai kalbos klausimų ribas (pavyzdžiui, atskirų žodžių ir pasakymų prasmės nustatymą), iš esmės pateikiant kaltinamojo veiksmų teisinį vertinimą, o teismas savo sprendimą dėl asmens kaltumo grindžia tokiomis eksperto išvadomis. Šiame kontekste EŽTT yra pabrėžęs, kad visus teisinius klausimus turi spręsti tik teismai (2017 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Dmitriyevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 42168/06, par. 113). Atkreiptinas dėmesys ir į ganėtinai interpretacinį specialistų išvadų pobūdį. Antai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvadoje nurodyta, kad ji, be kita ko, padaryta „atsižvelgus į bendrą visuomeninį ir politinį kontekstą“ ir kad komentaro turinio nusikalstamas pobūdis atskleistas ne pagal autoriaus tiesiogiai išsakytą, bet „numanomą“ adresatui teikiamą informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant BK 170(2) straipsnį, turi būti nustatytas ne numanomas, o konkretus ir nedviprasmiškas pritarimas normoje nurodytiems nusikaltimams. Tik tada įmanoma, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais, išspręsti teisinių vertybių konfliktą, nustatyti nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą ir pasisakymo autoriaus psichinį santykį su veika.
12. Prokuroras, argumentuodamas savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl komentaro turinio nepakankamumo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170(2) straipsnį taikyti, taip pat pabrėžia komentaro parašymo konteksto svarbą, būtent kad buvo komentuojamas A. K. straipsnis „Trėmimus į Sibirą prasivėdinimu vadinęs V. L. keliauja į teismą“. Iš prokuroro skundo galima suprasti, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo šį kontekstą ir kad straipsnio turinys daug pasako apie komentaro tikrąjį turinį. Šis argumentas deklaratyvus, nes minėtame straipsnyje (1 t., b. l. 18) neanalizuojami istoriniai įvykiai, susiję su SSRS įvykdytais nusikaltimais Lietuvos teritorijoje, ir nepateikiamas šių įvykių vertinimas. Straipsnyje ganėtinai fragmentiškai pasakojama apie baudžiamuosius procesus prieš kai kuriuos asmenis (tarp jų ir J. S.) dėl neapykantos kurstymo, antikonstitucinių grupių kūrimo ir raginimų pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, trumpai nurodomas jų rašytų komentarų ir pasisakymų turinys. Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, komentaro rašymo konteksto vertinimas šiuo atveju neleidžia daryti nedviprasmiškos išvados, ar komentaro turinys atitinka BK 170(2) straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nenustačius pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį (BPK 369 straipsnis), prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,