Administracinė byla Nr. eAS-773-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02632-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. A. ir L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. A. ir L. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai T. A. ir L. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-140814-00300 (toliau – ir Aktas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjai Aktą gavo 2017 m. birželio 30 d. kartu su atsakovo raštu Nr. (23.2)-2D-9242. Pareiškėjai skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2017 m. liepos 31 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo skundžiamo Akto priėmimo.
Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjai įsigijo butą daugiabučiame gyvenamajame name. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad pareiškėjai buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2014 m. vasario 28 d., įrašas galioja nuo 2014 m. kovo 3 d., buto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla suformuota 2015 m. sausio 5 d., įregistravimo pagrindu nurodytas Aktas, minėta kadastro duomenų byla, 2015 m. sausio 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, įrašas galioja nuo 2015 m. sausio 15 dienos.
Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją, prašydami pateikti Akto kopiją, kadangi ketina kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jo panaikinimo. Pareiškėjai skunde teismui teigia, kad Aktą gavo 2017 m. birželio 30 d. kartu su atsakovo raštu Nr. (23.2)-2D-9242. Pareiškėjų nuomone, Aktas sudarytas neteisėtai, nes komisija nepatikrino, ar atlikti faktiniai darbai atitinka techniniame projekte keliamus reikalavimus, yra akivaizdūs projekto ir statybos leidimo sąlygų pažeidimai.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, pripažino, kad pareiškėjai apie skundžiamą Aktą sužinojo 2015 m. sausio 15 d., kuomet Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jų buto duomenys, kaip vieną iš įregistravimo pagrindų nurodant Aktą. Nekilnojamojo turto registro duomenims esant viešiems, o pareiškėjams esant buto savininkams ir turint įstatyme nustatytas galimybes susipažinti su visais buto duomenimis ir dokumentais, kurių pagrindu jie įregistruoti, teismas laikė, kad apie Akto priėmimą jie sužinojo (galėjo sužinoti) jau nuo įrašo Nekilnojamojo turto registre suformavimo dienos, t. y. 2015 m. sausio 15 dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, gyvendami baigtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name (jame esančiame baigtame statyti bute), suvokė (privalėjo suvokti), kad daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūra yra pasibaigusi, aktas yra surašytas, kas pareiškėjams buvo (turėjo būti) matoma ir iš jų buto duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, būdami rūpestingi ir apdairūs teisinių santykių dalyviai, suvokdami, kad daugiabučio namo statybos užbaigimo aktas yra surašytas, privalėjo per protingą laiko tarpą išsiaiškinti, ar šis aktas nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi skundą teismui dėl Akto panaikinimo pareiškėjai elektroninio ryšio priemonėmis pateikė 2017 m. liepos 31 d., skundo padavimo teismui terminas, nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, yra ženkliai praleistas.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundo padavimo teismui termino atnaujinti neprašo. Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, kartu su juo pateiktus dokumentus, neturėjo pagrindo pripažinti, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas ir būtų pagrindas terminą atnaujinti teismo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad Aktas surašytas beveik prieš trejus metus – 2014 m. rugpjūčio 14 dieną. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu su statytojo atstovais dėl parkavimo vietų prie namo teismas nustatė, kad pati pareiškėja L. A. yra teisininkė, dirbo advokatų kontoroje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai ar jų atstovas galėjo imtis operatyvių priemonių ir nedelsiant pateikti skundą teismui dėl Akto panaikinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjai veikė nepakankami atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą, ir tai yra kliūtis jį atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, kad Aktas priimtas dar 2014 m. rugpjūčio 14 d., jis buvo pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamąjį namą ir jame esančius butus kaip nekilnojamuosius daiktus, teismas vertino, kad atnaujinus Akto apskundimo terminą, būtų pažeisti teisinio saugumo, stabilumo principai. Objektyvių, nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių paduoti skundą teismui įstatymo nustatytu terminu teismas nenustatė, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
II.
Pareiškėjai T. A. ir L. A. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjų teigimu, šioje byloje būtina nustatyti ne tai, kada jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Aktą, bet tai, kada jie sužinojo ar turėjo sužinoti, kad Aktu yra pažeidžiamos jų teisės, tačiau teismas to nevertino. Pareiškėjų teigimu, jie aktyviai veikė siekdami surinkti būtiną informaciją, kuri patvirtintų ar paneigtų jų įtarimus dėl gyvenamojo namo atliktų statybos darbų su esminiais nukrypimais nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų. Prieš pateikdami skundą teismui, pareiškėjai kreipėsi į namo statytoją, rangovą, Inspekciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau teismas to nevertino ir nepagrįstai sutapatino sužinojimo apie Akto egzistavimą momentą su sužinojimu apie tikėtiną teisių pažeidimą momentu. Pareiškėjai nurodo, kad termino nepraleido, nes skaičiavo skundo padavimo teismui termino pradžią nuo Akto faktinio gavimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų T. A. ir L. A. skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai praleido terminą Aktui apskųsti ir nėra objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių paduoti skundą teismui įstatymo nustatytu terminu.
Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad Aktą gavo 2017 m. birželio 30 d., todėl, kreipdamiesi į teismą 2017 m. liepos 31 d., termino skundui dėl Akto panaikinimo paduoti teismui nepraleido.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Pareiškėjai neneigia aplinkybės, kad apie Aktą jiems turėjo būti žinoma 2015 m. sausio 15 d., kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jų buto duomenys, kaip vieną iš įregistravimo pagrindų nurodant Aktą. Kita vertus pareiškėjai tvirtina, kad apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo tik 2017 m. birželio 30 d. gavę Akto nuorašą.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų buto įregistravimas, kaip vieną iš įregistravimo pagrindų nurodant Aktą, 2015 m. sausio 15 d. laikytinas pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą Aktą data. Šis faktas nepatvirtina, kad pareiškėjai jau 2015 m. sausio 15 d. turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie Akto neteisėtumą. Todėl pareiškėjų buto įregistravimas negali būti laikomas momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuotinas terminas skundui dėl Akto panaikinimo pateikti. Kita vertus, nesutiktina ir su pareiškėjų pozicija, kad apie savo teisių galimą pažeidimą jie sužinojo tik 2017 m. birželio 30 d. gavę Akto nuorašą.
Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, pareiškėjams jau 2015 m. žiemą kilo įtarimas, kad galbūt statytojas atliko darbus, kurie neatitinka techniniame projekte keliamų reikalavimų. Pareiškėjai nurodė pastebėję, kad namo langai yra sumontuoti nekokybiškai - nesandarūs tarpai tarp langų ir angokraščių, vizualiai matosi langų rėmų įtrūkimai, pro langus stipriai pučia vėjas, išsinuomavus termovizorių, buvo parodyti akivaizdūs namo langų ir sienų trūkumai, didelis šilumos pralaidumas. Pareiškėjai kreipėsi į statytoją, statinį prižiūrinčią įmonę, langų gamintojus. Statinį prižiūrinti įmonė nustatė trūkumus dėl langų rėmų ir sienų, tačiau minėtų problemų statytojas nepašalino, į pretenzijas nereagavo.
Pareiškėjai nurodo, kad 2016 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Inspekciją ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl gyvenamojo namo visos techninės projektinės dokumentacijos ir išpildomosios dokumentacijos išdavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 21 d. rašte nurodė, kad jai nėra suteikti įgaliojimai spausdinti techninius projektus iš sistemos, tačiau yra galimybė atvykti į Miesto plėtros departamentą ir susipažinti su pačiu projektu. Pareiškėjai 2017 m. vasario 22 d. nuvyko į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą susipažinti su statinio projektu ir pastebėjo, kad statybos darbai buvo atlikti ne pagal techninio projekto nustatytas sąlygas. 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjai kreipėsi su pretenzija į uždarąją akcinę bendrovę „Negresko investicijos” bei uždarąją akcinę bendrovę „Conresta” dėl nekokybiškai pastatyto statinio – gyvenamojo namo, ir nukrypimo nuo statinio projektinės dokumentacijos.
Pareiškėjai 2017 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydami atlikti gyvenamojo namo statybos patikrinimą siekiant nustatyti, ar faktiškai atlikti statybos darbai atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus, taip pat prašydami užfiksuoti nustatytus statybos pažeidimus statybos patikrinimo akte ir taikyti atsakingiems asmenims teisės aktuose numatytas teisines pasekmes. Atsakovas 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. (23.2)-2D-8051 atsakė, kad daugiabučio gyvenamojo namo statyba yra užbaigta ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. išduotas statybos užbaigimo aktas, kuriuo patvirtinta, kad minėto statinio statyba įvykdyta nepažeidus statinio projekto sprendinių ir atitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Pagal pareiškėjų 2017 m. gegužės 5 d. prašymą 2017 m. birželio 30 d. buvo gautas iš atsakovo raštas Nr. (23.2)-2D-9242, prie kurio priedų buvo pridėta Akto kopija.
Kaip matyti iš aptartos pareiškėjų veiksmų sekos, pareiškėjams jau 2015 m. žiemą kilo įtarimas dėl atliktų statybos darbų neatitikimo techniniame projekte keliamiems reikalavimams, o 2017 m. vasario 22 d. atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą susipažinti su statinio projektu, pareiškėjams tapo aišku, kad statybos darbai buvo atlikti ne pagal techninio projekto nustatytas sąlygas. Kita vertus, pareiškėjai tiek 2015 m. žiemą kilus įtarimams dėl atliktų statybos darbų neatitikimo techniniame projekte keliamiems reikalavimams, tiek nedelsiant po susipažinimo su statinio projektu 2017 m. vasario 22 d., nesikreipė į Inspekciją, prašydami pateikti Akto nuorašą siekiant jį ginčyti teisme, ar prašydami, kad pati Inspekcija kreiptųsi į teismą dėl Akto panaikinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kreipimasis į kitas institucijas bei asmenis savaime nelaikytina objektyvia aplinkybe, nes pareiškėjų nesilaikymas įstatymais nustatytos aktų apskundimo tvarkos, o apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1063/2014).
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad būtent nuo Akto gavimo dienos turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui dėl šio Akto panaikinimo paduoti. Tik nuo pareiškėjų galimai pažeistų teisių gynimo būdo subjektyvaus pasirinkimo priklausė, kad dėl Akto nuorašo gavimo į Inspekciją buvo kreiptasi tik 2017 m. gegužės 5 d. prašymu, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjų sužinojimo, kad statybos darbai buvo atlikti galimai ne pagal techninio projekto nustatytas sąlygas, dienos. Nesutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad tik turėdami patį Akto nuorašą jie sužinojo apie galimą jo neteisėtumą. Kaip minėta, apie Akto egzistavimą pareiškėjai turėjo žinoti jau 2015 m. sausio 15 d., o apie tai, kad statybos darbai galimai buvo atlikti ne pagal techninio projekto nustatytas sąlygas, jiems tapo žinoma 2017 m. vasario 22 dieną. Be to, Inspekcijai 2017 m. gegužės 5 d. prašymą dėl Akto nuorašo gavimo pareiškėjai nurodo pateikę siekdami apginti pažeistas teises teisme ginčijant Aktą, taigi jau žinodami apie jo galimą neteisėtumą.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija