Administracinė byla Nr. eAS-122-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10096-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Janolex“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Janolex“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Janolex“ (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. gruodžio 22 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. BDR-2364 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teigdamas, jog 2023 m. gegužės 19 d. Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija priėmė sprendimą dėl patikrinimo, kuriuo nusprendė patikrinti informaciją pagal užregistruotą pranešimą. Tą pačią dieną apie šį sprendimą buvo informuotas ir pareiškėjo darbuotojas, buvo atliktas patikrinimas. Pareiškėjo atstovas, bendradarbiaudamas su patikrinimą atlikusiais specialistais, pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau po atlikto faktinio patikrinimo pareiškėjas jokių pranešimų ir / ar kito pobūdžio dokumentų iš Departamento negavo ir nebuvo apie juos tinkamai informuotas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. patikrinus fizinę pašto dėžutę buvo rastas antstolio patvarkymas, iš kurio pareiškėjui tapo žinoma apie Departamento veiksmus. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos pateikimo, Departamentas 2023 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu ją pateikė bei papildomai nurodė, kad pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu iš Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos, o Nutarimas išsiųstas registruotu paštu.
Pareiškėjo teigimu, jis negavo išsiųsto pažeidimo protokolo, todėl nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį ekonominės sankcijos skyrimo procesą. Nutarimas pareiškėjui registruotu paštu apskritai nebuvo įteiktas bei buvo grąžintas siuntėjui, o, nepaisant to, jog Nutarimas galėjo būti siųstas pareiškėjo registruotos buveinės adresu, to nebuvo padaryta.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Janolex“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, jog Nutarimas buvo siųstas pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas įvykdė savo pareigą tinkamai informuoti pareiškėją, siųsdamas Nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 50 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu – pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu. Dėl to teismas sprendė, jog būtent pareiškėjui teko pareiga laiku tikrinti korespondencijos gavimo vietos pašto dėžutę, o nurodyta norma neįpareigoja atsakovo siųsti Nutarimą tiek korespondencijos, tiek buveinės adresu. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjas žinojo apie atsakovo sprendimą dėl patikrinimo, apie jį buvo informuotas ir pareiškėjo darbuotojas, kuris dalyvavo teikdamas paaiškinimus, todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo domėtis tolesne tyrimo eiga ir rezultatais.
Teismo vertinimu, nors pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad negavo Departamento siųsto elektroninio laiško, tačiau iš viešai prieinamų duomenų (pareiškėjo interneto svetainės https://sodnamis.lt/kontaktai) matyti, kad pareiškėjas nurodo būtent tokį elektroninį paštą, kaip savo kontaktinį, kuriuo, pasak pareiškėjo, jis negavo atsakovo siųsto pažeidimo protokolo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nėra susijusios su objektyviomis, nuo jo nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
III.
Pareiškėjas UAB „Janolex“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą.
Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pažymi, jog po 2023 m. gegužės 19 d. atlikto faktinio patikrinimo jis jokių pranešimų iš Departamento negavo ir nebuvo tinkamai informuotas, o tik 2023 m. lapkričio 24 d. patikrinus fizinę pašto dėžutę buvo rastas laiškas (antstolio patvarkymas), iš kurio pareiškėjas pirmą kartą sužinojo apie Departamento atliktus veiksmus. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Nutarimas pareiškėjui registruotu paštu nebuvo įteiktas bei buvo grąžintas jį siuntusiam asmeniui – Departamentui, o Nutarimo grąžinimo faktas patvirtina, jog apie šį aktą pareiškėjui nebuvo žinoma. Šiuo atveju Departamentas įgyvendino tik vieną AAĮ 50 straipsnio 5 dalyje nurodytų informavimo apie Nutarimo priėmimą būdų – išsiuntimą registruotos buveinės adresas, tačiau Nutarimas faktiškai nebuvo įteiktas. Pareiškėjas teigia, jog jo buveinės adresu yra visuomet užtikrinamas korespondencijos gavimas ir šiuo atveju pareiškėjui neturėtų tekti našta įrodyti aplinkybę, jog Nutarimas jam nebuvo tinkamai įteiktas.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jis (pareiškėjas) tinkamai neužtikrino korespondencijos gavimo vietos pašto dėžutės patikrinimo, nes pareiškėjas tikrina registruotos buveinės adresu, kuris sutampa su korespondencijos adresu, esančią fizinę pašto dėžutę. Tačiau nei Nutarimo kopijos, nei kvietimo atvykti į pašto skyrių atsiimti Nutarimo pareiškėjas negavo, jis nevengė atsiimti registruotos pašto siuntos, kuria buvo išsiųstas Nutarimas, ir tik pamatęs antstolio patvarkymą nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo galimai pažeistas teises.
Pareiškėjas akcentuoja, jog jis aktyviai domėjosi susiklosčiusia situacija ir pateikė skundą anksčiau nei per 30 dienų, skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d. (Nutarimo faktinio gavimo), t. y. tinkamai įgyvendino operatyvumo imperatyvą.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog valstybės institucijų dokumentų, kuriais juridiniams asmenims yra taikomos ekonominės sankcijos, išsiuntimas elektroniniu paštu, nurodytu interneto svetainėje, laikytinas tinkamu įteikimu, yra nepagrįsti. Nei AAĮ nuostatos, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato galimybės įteikti dokumentus juridiniam asmeniui elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas juridinio asmens interneto svetainėje. Toks įteikimo būdas yra neteisėtas ir negali būti laikomas tinkamu dokumentų įteikimo būdu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Janolex“ skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą netenkinęs jo (pareiškėjo) prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes Departamentas tinkamai informavo pareiškėją, išsiuntęs Nutarimą pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu bei elektroninio pašto adresu, o pareiškėjas terminą paduoti skundui dėl Nutarimo panaikinimo praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausiusių priežasčių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, jog jis nebuvo tinkamai informuotas dėl Departamento veiksmų, o priežastys, dėl kurių jis (pareiškėjas) praleido terminą skundui paduoti, pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą, kuriuo, kaip matyti iš Nutarimo rezoliucinės dalies, jam už pažeidimą, numatytą AAĮ 80 straipsnio 2 dalyje, skirta ekonominė sankcija – 850 Eur (AAĮ 50 str. 1 d. 1 p., 51 str., 53 str. 2 d.).
AAĮ 50 straipsnio 6 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai (Nutarimas atitinka AAĮ 50 str. 1 d. 1 p. nurodytą nutarimo rūšį) įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami ABTĮ nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas dėl 2023 m. birželio 30 d. priimto Nutarimo pirmosios instancijos teismui skundą padavė 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės neginčija ir sutinka, jog terminas skundui paduoti šiuo atveju yra praleistas, tačiau jis prašo atnaujinti šį terminą.
Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-556/2021; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).
Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012; kt.).
Pareiškėjas teigia, jog jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes Departamentui 2023 m. gegužės 19 d. atlikus faktinį patikrinimą, jis (pareiškėjas) negavo iš Departamento jokios informacijos ir sužinojo apie Nutarimą, tik kai 2023 m. lapkričio 24 d. patikrinus fizinę pašto dėžutę buvo rastas antstolio patvarkymas. Pareiškėjas nurodo, jog, nors Departamentas išsiuntė Nutarimą pareiškėjo registruotos buveinės adresu, Nutarimas jam faktiškai nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas jį siuntusiam asmeniui (Departamentui). Pareiškėjas akcentuoja, kad jo buveinės adresu yra užtikrinamas korespondencijos gavimas, o sužinojęs apie Nutarimą, jis buvo atidus ir rūpestingas bei operatyviai padavė skundą administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šie pareiškėjo argumentai nepripažinti pagrįstais, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal AAĮ 50 straipsnio 5 dalį nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjui Nutarimas buvo siunčiamas jo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės (korespondencijos) adresu (tai nurodo inter alia ir pats pareiškėjas skunde (20 p.) bei atskirajame skunde (17 p.)). Dėl to darytina išvada, jog Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 5 dalies nuostata, pagrįstai išsiuntė Nutarimą juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, (pareiškėjui) registruotu paštu jo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir nepažeidė pareiškėjo informavimo apie Nutarimą reikalavimų. Šiame kontekste akcentuotina tai, jog, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Detalios siuntos Nr. RS258063248 LT kelionės informacijos, Nutarimo 2023 m. liepos 5 d. nepavyko pareiškėjui įteikti.
Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui Nutarimas buvo siųstas korespondencijos adresu, pareiškėjas atskirajame skunde patvirtina faktą, jog Nutarime nurodomas pareiškėjo buveinės adresas, kuriuo ir buvo siųstas Nutarimas. Taigi byloje nėra duomenų apie kitą, nei pareiškėjo buveinės, jo korespondencijos įteikimo adresą AAĮ 50 straipsnio 5 dalies prasme (šiuo aspektu žr. atskirojo skundo 19 p.).
Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tinkamo korespondencijos gavimo pareiškėjo buveinės adreso vietoje užtikrinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog juridiniam asmeniui yra keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023; kt.).
Pažymėtina, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, t. y. juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką negauti jam siunčiamų dokumentų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų su skundu dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimą ir jam buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą, t. y. atliekamą procedūrą, todėl jis privalėjo domėtis šio patikrinimo eiga, be to, pareiškėjui pažeidimo protokolas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kurį pareiškėjas nurodo, kaip savo kontaktinį elektroninį paštą.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų svarbių aplinkybių, dėl kurių jo Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu nebuvo priimtas Departamento siųstas Nutarimas, dėl kokių svarbių priežasčių jis, žinodamas apie patikrinimo procedūrą, pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėjo šio patikrinimo baigtimi. Todėl toks pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.
Apibendrinant konstatuotina, kad pripažinus tai, jog Departamentas, informuodamas pareiškėją apie Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių apie Nutarimo turinį jam tapo žinoma tik 2023 m. lapkričio 24 d. (2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui iš atsakovo el. paštu gavus Nutarimą), pripažintinos subjektyviomis. Įvertinusi pareiškėjo byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Nutarimas pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl Departamento neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija