LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

IR

MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU NUSIKALSTAMUMU

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Moldovos Respublikos Vyriausybė (toliau – Susitariančiosios Šalys),

išreikšdamos susirūpinimą dėl nusikalstamumo, ypač organizuoto nusikalstamumo, formų ir didėjančio masto;

suvokdamos, kad bet kokios formos nusikalstamumas kelia grėsmę teisei, viešajai tvarkai, saugumui ir abiejų valstybių stabilumui, stabdo ekonominę plėtrą ir aplinkos investicijoms kūrimą;

vadovaudamosi abipusiškumo, lygybės ir abipusės naudos principais;

įgyvendindamos savo valstybių teritorijose galiojančius teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus nusikaltimų tyrimo ir prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo vykdymo bei kitose kovos su nusikalstamumu ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos srityse;

norėdamos laikytis asmens duomenų apsaugos standartų, apibrėžtų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89) ir pagal ją priimtuose nacionalinės teisės aktuose bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1);

pripažindamos tarptautinio bendradarbiavimo svarbą kovojant su nusikalstamumu;

siekdamos užtikrinti jų valstybių jurisdikcijai priklausančių asmenų apsaugą nuo nusikalstamos grėsmės jų gyvybei, teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, socialiniams ir viešiesiems interesams, taip pat plėtoti ir stiprinti draugiškus santykius ir abipusiškai naudingą dvišalį abiejų šalių bendradarbiavimą,

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a) „kompetentinga institucija“ – valstybės institucija, įgaliota pagal kompetenciją atlikti tam tikras funkcijas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su nusikaltimų atskleidimu, tyrimu ir prevencija, įskaitant visuomenės apsaugos nuo grėsmių užtikrinimą bei jų prevenciją, ir tvarkyti su tuo susijusius asmens duomenis;

b) „asmens duomenys“ – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti visų pirma pagal identifikatorių, pvz., vardą ir pavardę, identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis, interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

c) „asmens duomenų tvarkymas“ – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija arba operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, pritaikymas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

1. Susitariančiosios Šalys, laikydamosi šio Susitarimo ir vykdydamos savo tarptautinius įsipareigojimus, bendradarbiauja per šio Susitarimo 4 straipsnyje nurodytas Susitariančiųjų Šalių kompetentingas institucijas nustatydamos ir tirdamos nusikalstamas veikas ir užkirsdamos joms kelią.

2. Susitariančiosios Šalys visų pirma bendradarbiauja kovodamos su toliau nurodytais nusikaltimais:

2.1. nusikaltimais gyvybei, sveikatai ir laisvei;

2.2. terorizmu ir su terorizmu susijusiais nusikaltimais;

2.3. organizuotu nusikalstamumu;

2.4. neteisėta prekyba narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais;

2.5. neteisėta šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, cheminių, biologinių, radioaktyviųjų ir kitų pavojingų medžiagų gamyba, prekyba ir disponavimu jais;

2.6. neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis;

2.7. kontrabanda;

2.8. asmens dokumentų klastojimu ir platinimu;

2.9. nusikaltimais finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat nusikaltimais, susijusiais su gautų iš nusikalstamos veiklos pajamų legalizavimu;

2.10. korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis;

2.11. nusikaltimais nuosavybei;

2.12. nusikaltimais, susijusiais su intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimu;

2.13. nusikaltimais aplinkai;

2.14. kibernetiniais nusikaltimais.

3. Siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą ir stiprinti bendradarbiavimą, Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos pagal kompetenciją gali sudaryti šio Susitarimo įgyvendinimo protokolus. Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą neapima bendradarbiavimo pagal Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sudarytas savitarpio teisinės pagalbos sutartis.

4. Šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos klausimais. Bet kokia informacija, gauta pagal šį Susitarimą, gali būti naudojama kaip įrodymas baudžiamojoje byloje tik pateikus teisinės pagalbos prašymą tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo būdai

1. Vadovaujantis Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo įgyvendinant šį Susitarimą būdai yra tokie:

a) keitimasis duomenimis, įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis, ir kita informacija tiriant nusikalstamas veikas, nurodytas šio Susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje;

b) nenustatytų asmenų ir vaikų, asmenų, vengiančių nusikalstamos veikos tyrimo ar teismo sprendimų dėl bausmės už padarytus nusikaltimus vykdymo, paieška ir identifikavimas, vengiančių mokėti alimentus, ieškomų asmenų ir (arba) dingusių asmenų paieška, neatpažintų palaikų identifikavimas;

c) pagalba vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą;

d) keitimasis jų valstybių teritorijose galiojančių teisės aktų įgyvendinimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei teismo ekspertizių metodų, specialių priemonių ir būdų taikymo patirtimi;

e) keitimasis darbo, įskaitant mokymų, darbo praktikos, konsultacijų, seminarų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimą ir vedimą, ekspertų susitikimų organizavimą, patirtimi;

f) keitimasis analitine informacija apie nusikalstamumo priežastis, būklę ir tendencijas, leidinius ir mokslinių tyrimų rezultatus, jų valstybių teritorijose galiojančius teisės aktus;

g) asmenų, neteisėtai gyvenančių kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje arba neturinčių asmens tapatybės dokumento arba turinčių netikrą dokumentą ar kitam asmeniui priklausančius dokumentus, tapatybės nustatymas.

2. Susitariančiosios Šalys taip pat gali bendradarbiauti kitais būdais, atitinkančiais šio Susitarimo tikslus.

4 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Šį Susitarimą įgyvendina šios kompetentingos institucijos:

a) Lietuvos Respublikoje:

– Vidaus reikalų ministerija;

– Specialiųjų tyrimų tarnyba;

– Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

– Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;

– Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

– Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

b) Moldovos Respublikoje:

– Vidaus reikalų ministerija;

– Generalinė policijos inspekcija prie Vidaus reikalų ministerijos;

– Generalinė pasienio policijos inspekcija prie Vidaus reikalų ministerijos;

– Generalinė prokuratūra;

– Žvalgybos ir saugumo tarnyba;

– Nacionalinis antikorupcijos centras;

– Muitinės tarnyba prie Finansų ministerijos.

2. Susitariančiosios Šalys kuo greičiau diplomatiniais kanalais pasikeičia savo kompetentingų institucijų kontaktiniais duomenimis ir praneša viena kitai apie bet kokius šių duomenų arba kompetentingų institucijų sąrašo ar funkcijų pasikeitimus.

5 straipsnis

Prašymų nagrinėjimas

1. Vadovaudamosi šiuo Susitarimu, Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita teikdamos rašytinius prašymus. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos prireikus gali papildomai naudoti technines teksto perdavimo priemones.

2. Skubiais atvejais prašymas (išskyrus prašymus dėl asmens duomenų) gali būti perduotas žodžiu, tačiau jis turi būti kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas patvirtintas raštu. Jeigu prašymas perduodamas faksu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, prašymo originalas turi būti išsiųstas paštu. Prašymus pasirašo Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos vadovas arba jo pavaduotojas, prašyme nurodoma jo pasirašymo data. Be to, Susitariančiosios Šalys prireikus gali informuoti viena kitą diplomatiniais kanalais apie kitus savo kompetentingų institucijų pareigūnus, kuriems suteikti atitinkami įgaliojimai.

3. Prašyme nurodoma:

a)  prašančiosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos pavadinimas;

b)  prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos pavadinimas;

c)  kuo išsamesnė informacija apie procesą, dėl kurio teikiamas prašymas, asmenį ar asmenis, dalyvaujančius jame, ar su juo susijusius, faktus, dalykus ir dokumentus, apie kuriuos prašoma informacijos, taip pat reikalaujamos informacijos apimtį;

d) teisinės prašymo priežastys ir išsamus prašomos procedūros aprašymas;

e)  pageidaujamas prašymo įvykdymo terminas, jeigu tokio reikia;

f)  bet kuri kita su prašymu susijusi reikiama informacija; taip pat pridedami su prašymu susiję dokumentai.

4. Prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija prašymus įvykdo per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali paprašyti papildomos informacijos, jei to reikia prašymui įvykdyti.

5. Jei prašymo įvykdyti per nurodytus terminus neįmanoma, prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija apie tai praneša prašančiosios Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai, nurodydama prašymo vykdymo vėlavimo priežastis.

6. Jei prašymo vykdymas nepriklauso prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos jurisdikcijai, ši institucija, gavusi prašančiosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos rašytinį sutikimą, nedelsdama perduoda prašymą kitai prašomosios Susitarančiosios Šalies kompetentingai institucijai.

7. Gali būti visiškai ar iš dalies atsisakyta vykdyti prašymą, jeigu jo vykdymas gali pažeisti žmogaus teises, kelti grėsmę valstybės suverenitetui ar saugumui arba prieštarauti prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojantiems teisės aktams ar tarptautiniams įsipareigojimams. Gali būti atsisakyta vykdyti prašymą ir tuo atveju, jei veika, dėl kurios pateiktas prašymas, nelaikoma nusikalstama veika pagal prašomosios Susitariančiosios Šalies nacionalinę teisę. Prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos raštu informuoja prašančiosios Susitariančiosios Šalies kompetentingas institucijas apie atsisakymą, nurodydamos tokio atsisakymo priežastis.

8. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva perduoti informaciją kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms, kad prisidėtų prie nusikaltimų atskleidimo, tyrimo ar prevencijos.

6 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas ir naudojimas

1. Asmens duomenys perduodami tik tuo atveju, jei toks perdavimas yra būtinas, kad Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos įgyvendintų šį Susitarimą. Asmens duomenys naudojami tik tais tikslais, kurie nurodyti prašyme, laikantis juos perduodančios Susitariančiosios Šalies nustatytų sąlygų. Perduotus asmens duomenis gali naudoti tik tos Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos, kurioms asmens duomenys perduoti. Perduoti asmens duomenis kitoms Susitariančiųjų Šalių institucijoms galima tik gavus asmens duomenis perdavusios Susitariančiosios Šalies išankstinį rašytinį sutikimą ir aiškų leidimą, o juos gaunančios trečiosios šalys įsipareigoja laikytis tų pačių duomenų apsaugos principų ir apsaugos priemonių, kaip nurodyta šiame Susitarime. Asmens duomenis perdavusios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija jos prašymu informuojama apie perduotų duomenų naudojimą ir pasiektus rezultatus.

2. Nepažeisdamos šio Susitarimo 2 straipsnio, vienos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos gali perduoti asmens duomenis kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms tik šio Susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje išvardytais nusikaltimų prevencijos, tyrimo ir atskleidimo tikslais, taip pat saugodamos visuomenės saugumą nuo grėsmių ir užtikrindamos jų prevenciją.

3. Asmens duomenys turėtų būti:

3.1. tvarkomi teisėtai ir sąžiningai;

3.2. renkami nurodytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir negali būti tvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu;

3.3. pakankami, aktualūs ir apsiribojantys tuo, kas būtina, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi;

3.4. tikslūs ir, jei reikia, nuolat atnaujinami. Turi būti imamasi pagrįstų veiksmų siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie yra netikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinti arba ištaisyti. Paaiškėjus, kad perduoti klaidingi asmens duomenys arba asmens duomenys perduoti neteisėtai, vienos iš Susitariančiųjų Šalių kompetentinga institucija, gavusi tokius duomenis, nedelsdama apie tai praneša ir nedelsdama juos ištaiso, sunaikina arba apriboja jų tvarkymą;

3.5. laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai būtina tiems tikslams, kuriais asmens duomenys tvarkomi;

3.6. tvarkomi ir perduodami tokiu būdu, kuris užtikrina tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo ar neteisėto tvarkymo ir netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, taikant tinkamas technines ar organizacines priemones, užtikrinančias pavojų atitinkančio lygio saugumą, įskaitant, be kita ko, jei reikia, pseudonimų suteikimą asmens duomenims ir jų šifravimą; gebėjimą užtikrinti nuolatinį duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų konfidencialumą, vientisumą, prieinamumą ir atsparumą; gebėjimą laiku atkurti sąlygas ir galimybes naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju; reguliaraus techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinamas duomenų tvarkymo saugumas, tikrinimo, vertinimo ir veiksmingo vertinimo procesą.

4. Duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religiją, įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, tvarkymas, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba sveikatos, lytinio gyvenimo ar filosofinės orientacijos duomenų tvarkymas priimtinas tik taikant tinkamas duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemones ir jei toks duomenų tvarkymas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

4.1. leidžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais, galiojančiais Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijose;

4.2. būtinas siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;

4.3. susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas aiškiai paskelbė viešai.

5. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos užtikrina, kad duomenų subjektai turėtų teisę gauti iš kompetentingos institucijos informaciją, ar su juo susiję asmens duomenys tvarkomi, ar ne, ir, jei taip, susipažinti su asmens duomenimis ir informacija apie atitinkamų asmens duomenų kategorijas; apie gavėjus arba gavėjų kategorijas, kuriems buvo ar bus atskleisti asmens duomenys; informacija apie kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis ir tapatybę; duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis; informacija apie asmens duomenų tvarkymo tikslus; apie teisę pateikti skundą priežiūros institucijai ir, jei įmanoma, jos kontaktinius duomenis; numatomą asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei neįmanoma, kriterijus, kuriais remiantis nustatomas tas laikotarpis; informacija apie teisę reikalauti, kad kompetentinga institucija ištaisytų ar ištrintų asmens duomenis arba apribotų su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą; kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, bet kokia turima informacija apie jų šaltinį.

6. Suinteresuotam fiziniam asmeniui, kurio duomenys pagal šio Susitarimo nuostatas buvo perduoti Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai, prašant jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią kompetentinga institucija gauna prašymą, gauna patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys tvarkomi, o jei tokie duomenys tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir informacija apie tai, kokie duomenys (jų kategorijos) buvo perduoti, jų naudojimo ar numatyto naudojimo tikslą ir teisinį pagrindą, gavėjus (jų kategorijas), kuriems asmens duomenys buvo perduoti, numatomą asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, pagal kuriuos šis laikotarpis nustatomas, teisę reikalauti ištaisyti ar ištrinti duomenų subjekto asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą, teisę pateikti skundą priežiūros institucijai ir jos kontaktinę informaciją. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali taikyti administracinį mokestį arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą, jei duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, ypač dėl jų pasikartojančio pobūdžio.

7. Fizinis asmuo, kurio duomenys buvo perduoti vadovaujantis šio Susitarimo nuostatomis, turi galimybę reikalauti, kad būtų papildyti neišsamūs su juo susiję asmens duomenys arba ištaisyti, sunaikinti netikslūs su juo susiję asmens duomenys, taip pat reikalauti apriboti asmens duomenų tvarkymą, jei jų perdavimas pažeidžia šio Susitarimo nuostatas. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos privalo informuoti kompetentingą instituciją, iš kurios gauti netikslūs asmens duomenys, apie netikslių asmens duomenų ištaisymą ar neišsamių asmens duomenų papildymą, taip pat apie asmens duomenų tvarkymo apribojimą fizinio asmens prašymu. Suinteresuoto fizinio asmens teisę gauti tokią informaciją reglamentuoja Susitariančiosios Šalies valstybės, kurioje toks prašymas pateikiamas, teritorijoje galiojantys teisės aktai.

8. Suinteresuoto fizinio asmens prašymas įgyvendinti jo teises gali būti atmestas, jeigu toks atmetimas būtinas Susitariančiosios Šalies visuomenės ir nacionaliniam saugumui užtikrinti, nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar patraukimui už jas baudžiamojon atsakomybėn ar baudžiamųjų sankcijų vykdymui, taip pat duomenų subjekto ir kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti. Fizinio asmens prašymas taip pat gali būti atmestas, jei jo vykdymas pakenktų Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų atliekamiems veiksmams ar tikslų įgyvendinimui. Tokių teisių apribojimų pagrindą ir tvarką nustato Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijose galiojantys teisės aktai, o tokio atsisakymo motyvai turi būti dokumentuojami, taip pat pateikiamas atsakymas duomenų subjektui.

9. Perduodant asmens duomenis reikia nurodyti tokių duomenų saugojimo terminus, kaip nustatyta atitinkamos Susitariančiosios Šalies valstybės, perduodančios asmens duomenis, teritorijoje galiojančiuose teisės aktuose, kuriems pasibaigus perduoti asmens duomenys turi būti nedelsiant sunaikinti. Neatsižvelgiant į šiuos terminus, perduoti asmens duomenys turi būti nedelsiant sunaikinti, kai tik jie tampa nebereikalingi tikslui, dėl kurio buvo perduoti, arba nutraukus šį Susitarimą. Apie duomenų sunaikinimą raštu pranešama Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai, perdavusiai asmens duomenis. Susitariančiosios Šalys nedelsdamos praneša viena kitai, jeigu yra pagrindo manyti, kad perduoti duomenys netikslūs, turėtų būti sunaikinti arba nustatytas duomenų praradimas.

10. Asmens duomenų perdavimas, gavimas ir sunaikinimas, taip pat atsisakymas perduoti asmens duomenis turi būti registruojamas.

11. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad nacionalinė asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, veikdama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių teritorijoje galiojančius teisės aktus, kontroliuotų, kaip laikomasi šiame Susitarime nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Pažeidus teisę į asmens duomenų apsaugą, nukentėjusieji turi teisę pateikti skundą nacionalinei duomenų apsaugos priežiūros institucijai ir teisę kreiptis į teismą pagal atitinkamos Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojančius teisės aktus.

12. Jei vienos Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, ji kiek įmanoma greičiau informuoja kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingą instituciją ir suderinusi su minėta kompetentinga institucija imasi pagrįstų ir tinkamų priemonių asmens duomenų saugumo pažeidimui ištaisyti ir galimam neigiamam poveikiui sumažinti.

7 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

1. Kompetentingos institucijos viena kitai garantuoja pagal šį Susitarimą pateiktos įslaptintos informacijos apsaugą. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia kitų galiojančių Susitariančiųjų Šalių sudarytų tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos apsaugos taikymo.

Įslaptintą informaciją gaunančios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gautą įslaptintą informaciją turi pažymėti atitinkama tos valstybės teritorijoje galiojančiuose teisės aktuose nustatyta slaptumo žyma. Nustatyti reikalavimai taikomi bet kokiai įslaptintos informacijos raiškos formai, neatsižvelgiant į jos įrašymo būdą ir laikmeną, kurioje tokia informacija įrašyta.

2. Susitariančiosios Šalys pagal šį Susitarimą gautai įslaptintai informacijai suteikia tokį patį apsaugos lygį, kokį jos privalo taikyti pagal savo valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus savo įslaptintai informacijai, pažymėtai atitinkama slaptumo žyma.

3. Įslaptintą informaciją gaunanti Susitariančioji Šalis privalo užtikrinti, kad gautos įslaptintos informacijos slaptumo žymos nebūtų keičiamos, tokia informacija nebūtų išslaptinta ar perduota trečiajai šaliai be išankstinio informaciją perdavusios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos sutikimo.

4. Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos perduota įslaptinta informacija galėjo būti arba yra atskleista, kitos Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša informaciją perduodančios Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai ir informuoja ją apie incidento aplinkybes ir pasekmes, taip pat veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti panašių incidentų ateityje.

5. Įslaptinta informacija, gauta iš kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos, gali būti naudojama tik tiems tikslams, kuriems ji perduota.

8 straipsnis

Ryšys su kitomis sutartimis

Šis Susitarimas neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems iš kitų tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir Moldovos Respublika.

9 straipsnis

Išlaidos ir įsipareigojimai

1. Susitariančiosios Šalys padengia išlaidas, atsirandančias įgyvendinant šį Susitarimą, tiek, kiek būtina jų įsipareigojimams įvykdyti, nebent kiekvienu konkrečiu atveju Susitariančiosios Šalys susitaria kitaip.

2. Prireikus Susitariančiosios Šalys abipusiu susitarimu gali viena kitai neatlygintinai teikti įrangą ir medžiagą, reikalingas šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodytoms konkrečioms kovos su nusikalstamumu priemonėms įgyvendinti.

10 straipsnis

Bendradarbiavimo kalba

Susitariančiosios Šalys, siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą, bendrauja anglų kalba. Jei vartojamos kitos kalbos, Susitariančiosios Šalys pateikia vertimą į anglų kalbą.

11 straipsnis

Jungtinė komisija

Siekdamos įvertinti ir tobulinti šio Susitarimo nuostatose numatytą bendradarbiavimą, Susitariančiosios Šalys gali sudaryti Jungtinę komisiją iš Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų atstovų. Susitariančiosios Šalys apie Jungtinės komisijos sudėtį informuoja viena kitą tiesiogiai per savo Vidaus reikalų ministerijas. Jei reikia, Jungtinei komisijai gali padėti ekspertai, kuriuos Jungtinė komisija specialiai paskiria šiam tikslui. Jungtinės komisijos posėdžiai rengiami prireikus.

12 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Ginčai, kylantys dėl šio Susitarimo įgyvendinimo ir aiškinimo, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų derybomis ir (arba) tarpusavio konsultacijomis.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų konsultacijų metu susitarti nepavyksta, klausimas sprendžiamas diplomatiniais kanalais.

13 straipsnis

Pakeitimai ir papildymai

Šis Susitarimas gali būti keičiamas ir papildomas raštu abipusiu Susitariančiųjų Šalių susitarimu. Pakeitimai ir papildymai surašomi kaip atskiras dokumentas ir įsigalioja pagal šio Susitarimo 14 straipsnio 1 dalį. Taip sudaryti dokumentai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

14 straipsnis

Susitarimo įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią diplomatiniais kanalais gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas, kuriuo Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie visų vidaus teisinių procedūrų, reikalingų jam įsigalioti, įvykdymą.

2. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai raštu pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai diplomatiniais kanalais. Susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems (6) mėnesiams nuo rašytinio pranešimo, kuriuo viena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Susitariančiąją Šalį apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą, gavimo dienos.

Pasirašyta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Kišiniove dviem egzemplioriais lietuvių, rumunų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU