Administracinė byla Nr. A-368-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00157-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – J. M. ir asociacija Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenė) dėl aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Panevėžio darbo rinkos mokymo centras su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą NR. H5-80 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. IS-1362(30.3) (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo vairavimo mokymus autodrome, tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) atliko matavimus, kuriuose nurodė, jog, vykstant sunkiasvorių krovinių transporto priemonių praktikinio vairavimo mokymams, autodrome viršijami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai gyvenamojoje aplinkoje dienos metu, neužtikrinamas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, pažeidžiamos kitos minėto įstatymo nuostatos. Taip pat buvo konstatuota, jog priemonės, skirtos triukšmo mažinimui autodrome, yra nepakankamos.
3. Pareiškėjas teigė, jog triukšmo šaltinis nėra stacionarus, todėl Centro atlikti matavimai yra netikslūs. Pareiškėjo teigimu, atsakovai turėjo kelti reikalavimus aplinkiniams gyventojams dėl jų gyvenamosios aplinkos apsaugos nuo galimo triukšmo, bet ne pareiškėjui. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio gyventojai skundžiasi autodromo veikla, buvo pastatytas vėliau nei buvo pradėta ir vykdoma autodromo eksploatacija, todėl gyventojams buvo žinoma autodromo veikla ir jos poveikis aplinkai, o išduodant projektavimo sąlygas namo statybai, rengiant namo projektą bei pripažįstant jį tinkamu naudoti, turėjo būti įvertintos autodromo veiklos aplinkybės. Be to, rengiant autodromo konstrukcijos projektą, atsakovai projektavimo sąlygose nenurodė jokių reikalavimų dėl specifinio galimo triukšmo buvimo, padidėjimo, apsaugos priemonių įrengimo, išdavė leidimą rekonstrukcijos darbams atlikti ir juos pripažino tinkamais.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Centro užsakymą buvo atlikti triukšmo lygio matavimai 26 m atstumu nuo pastato, priklausančio J. M., rytinės sienos, t. y. matavimai buvo atlikti ne J. M. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties ir jam Higienos normos reikalavimai netaikomi.
6. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. atliko operatyviąją kontrolę autodrome, kurios metu buvo nustatyta, jog, vykstant sunkiasvorių krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, autodrome viršijami Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai gyvenamojoje aplinkoje dienos metu, neužtikrinamas Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, pažeidžiamos kitos minėto įstatymo nuostatos. Patikrinimo akte nurodyta, kad triukšmo šaltinis yra autodromas, vykstant sunkiasvorių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, todėl triukšmo šaltinis laikytinas stacionariu. Matavimai buvo atlikti gyvenamojoje aplinkoje, o teisės aktuose nėra nustatyta, kad gyvenamąją aplinką turi apimti tik vienas sklypas.
7. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į parėškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Administracija atsiliepime nurodė, kad pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybių vykdomosios institucijos privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus bei juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios bei pabaigos laiką. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, įvertinęs Centro pateiktą informaciją apie padidintus triukšmo lygius gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose, kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas iki 2016 m. birželio 9 d. pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, nurodant taikomas prevencines priemones ir įgyvendinimo terminus.
9. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, statybos leidimas buvo išduotas 2008 m. balandžio 28 d., tuo tarpu leidimas (duomenys neskelbtini) mokslo paskirties pastato, gamybos ir pramonės paskirties pastato (keičiant jo paskirtį į mokslo), autodromo (vairavimo mokymo aikštelės) rekonstravimui, garažų pastato paprastajam remontui, stoginės bei tvoros statybai pareiškėjui buvo išduotas 2012 m. rugpjūčio 2 d., todėl pareiškėjui teko rizika dėl autodromo veiklos poveikio visuomenei.
11. Nurodė, jog dėl nuolatinio triukšmo, kuris tęsiasi nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., daroma žala arčiausiai stacionaraus triukšmo šaltinio gyvenančių gyventojų sveikatai. Medikų išvados patvirtino, kad gyventojų sveikatai padaryta žala dėl keliamo triukšmo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, už gyventojų sveikatai padarytą žalą atsakingas pareiškėjas, nes jis nesiėmė konkrečių ir efektyvių priemonių, kad būtų pašalinta sveikatai daroma žala. Paaiškino, kad, kai autodromas buvo naudojamas Panevėžio profesinio rengimo centro mokymo veikloje, nebuvo slydimo įkalnių, nuokalnių, per dieną pravažiuodavo ratu motorinės transporto priemonės, lengvieji automobiliai, retai sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau, rekonstravus autodromą, įrengus įkalnes ir nuokalnes su slidžia danga, kurią sudaro dinaminė plokštė, sukurianti šoninį slydimą, stipriai padidėjo sunkiasvorių transporto priemonių srautai, triukšmo lygis tapo nebepakeliamas.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad J. M. 2016 m. vasario 12 d. su skundu kreipėsi į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą, kuris 2016 m. vasario 15 d. raštu atsakė nurodydamas, kad atliks akustinio triukšmo matavimus. 2016 m. kovo 14 d. Centras atliko akustinio triukšmo tyrimą ir nustatė, kad gyvenamojoje aplinkoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykstant sunkiasvorių transporto priemonių važiavimui mokymo aikštelėje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 58,0 dBA±3,13, maksimalus garso slėgio lygis siekė 75,1 dBA±2,96, o nevykstant sunkiasvorių transporto priemonių važiavimui mokymo aikštelėje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 38,6 dBA±2,30, maksimalus garso slėgio lygis siekė 57,0 dBA±5,85. Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, kad stacionarus triukšmo šaltinis yra autodromas, kuriame, vykstant krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, neužtikrinamas Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, taip pat pažeidžiamos Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, viršijami maksimalūs garso slėgio lygiai. Centras 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-(1.15.)-845 informavo Administraciją apie matavimų rezultatus. Administracija Raštu nurodė pareiškėjui iki 2016 m. birželio 9 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, nurodyti taikomas prevencines priemones ir jų įgyvendinimo terminus.
14. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, ginčydamas Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. IS-9353 (30.3) „Dėl keliamo triukšmo krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo metu“ ir Centro 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktą Nr. 115-592, tačiau teismas pareiškėjo skundą atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-860-320/2016 nagrinėjo aplinkybes, kurios ginčijamos šioje byloje. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl to, kad triukšmo lygio matavimai buvo atlikti ne trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. priklausančiame sklype, todėl būtent šias aplinkybes nagrinėjo pirmosios instancijos teismas šioje byloje.
16. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, buvo svarbu įvertinti, ar nuo matavimo atlikimo taško 40 m atstumu yra gyvenamųjų ar visuomeninės paskirties pastatų, t. y. ar triukšmo ribiniai dydžiai yra viršijimai ne tik gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatuose, tačiau ir jų aplinkoje (Higienos normos 2 p.). Iš Patikrinimo akto ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus Akustinio triukšmo tyrimo 2016 m. kovo 7 d. protokolo Nr. F-S-T-37 duomenų matyti, kad triukšmo lygio matavimai atlikti 26 metrų atstumu nuo gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad matavimai atlikti adresu (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklype, todėl negali būti taikomi Higienos normos reikalavimai, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III.
17. Pareiškėjas viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir teigia, jog skundu šioje byloje ir skundu Panevėžio apygardos administraciniam teismui ginčijo skirtingus administracinius aktus: pirmuoju atveju – Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. IS-9353(30.3) ir Centro 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktą, o antruoju atveju – Administracijos 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. IS-1361(30.3) ir Centro 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą Nr. H5-80. Tai, kad ginčijami aktai buvo priimti tais pačiais klausimais, nėra esminė aplinkybė. Pareiškėjo ginčijamą patikrinimo aktą ir Raštą buvo būtina tirti ir nustatyti jų teisingumą. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimu, neištyręs abiejų bylų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė dėl šiuo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinės galios. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas vėliau nei buvo pradėta vykdyti autodromo eksploatacija, todėl atsakovams ir gyventojams buvo žinomas autodromo buvimas, veikla ir poveikis aplinkai. Matavimai buvo atlikti ne trečiojo suinteresuoto asmens, o kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties, todėl Higienos norma jam netaikoma. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo būtina trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, nes pareiškėjas naudoja autodromą, priklausantį valstybei, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomą patikėjimo teise.
19. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo teigimu, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendime, nes abejose bylose kilęs ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių aplinkybių. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas vėliau, nėra reikšminga, nes bet kuriuo atveju pareiškėjas privalo laikytis Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų bei užtikrinti, kad autodromo vykdoma veiklą neviršytų triukšmo ribinių dydžių.
21. Pagal Higienos normos 2 punktą, triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomenės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatys, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodyti pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Šiuo atveju matavimai buvo atlikti gyvenamosios aplinkos, (duomenys neskelbtini), taške, nutolusiame 26 m atstumu nuo rytinės namo sienos, tai reiškia, kad matavimo taške galiojo Higienos normos reikalavimai.
22. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimaą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsakovas teigia, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino byloje pateiktą medžiagą ir įrodymus. Atsakovas pažymi, kad tik nuo 2014 m., pradėjus veikti naujai transporto priemonių praktinio vairavimo mokymų aikštelei (autodromui) (po rekonstrukcijos) gyventojai pradėjo skųstis autodromo veiklos keliamu dideliu triukšmu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo teise įtraukti į bylą trečiąjį suinteresuotą asmenį turėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsakovo vertinimu, nėra tikslinga, nes triukšmo šaltinio (autodromo) naudotojas yra pareiškėjas.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo akto NR. H5-80 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. IS-1362(30.3) (toliau – ir Raštas), kuriuose pareiškėjas eksploatuojamoje praktinio vairavimo mokymų aikštelėje - autodrome, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigojamas įgyvendinti kitas triukšmo mažinimo priemones, užtikrinant, kad ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių iki 2016 m. birželio 9 d., taip pat pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo planą, nurodant taikomas prevencines priemones ir jų įgyvendinimo terminus.
26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsni 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas be kita ko patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Kaip minėta, šioje byloje ginčijamais aktais pareiškėjas yra įpareigotas įgyvendinti kitas triukšmo mažinimo priemones, užtikrinant, kad ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų Higienos normoje numatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių.
28. Pagal LR Triukšmo valdymo įstatymą 3 straipsnio 2 dalį pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra transporto srautų planavimas; teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; žemėtvarka; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); garso perdavimo mažinimas; ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; triukšmo kontrolė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; produktų atitikties vertinimas; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.
29. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esančiame 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo akte NR. H5-80 nustatytų triukšmo šaltinių pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad triukšmo šalinimas gali būti susijęs su techninių priemonių triukšmo šaltiniuose taikymu, t.y. triukšmą slopinančių sienučių ar kitų inžinerinių sprendimų taikymu, ginčo teritorijoje esančių statinių ir įrenginių pertvarkymu.
30. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra registruoti 9 pastatai ir inžineriniai statiniai, kurie visi (išskyrus vieną inžinerinį statinį – triukšmą slopinančią sienutę) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise yra perduoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.
31. Kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei po teisminio nagrinėjimo Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo akte NR. H5-80 bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. IS-1362(30.3) nurodyti įpareigojimai pareiškėjui taptų privalomi, šie nurodymai, kiek tai susiję su ginčo teritorijoje esančių pastatų ir inžinerinių statinių pertvarkymu bei naujų inžinerinių sprendimų taikymu, paliestų bei gali turėti įtakos ir ginčo teritorijoje esančių pastatų ir inžinerinių statinių savininko interesams, šiuo atveju nekilnojamojo turto objektus turto patikėjimo teise valdančios LR Švietimo ir mokslo ministerijos interesams. Todėl konstatuotina, kad LR Švietimo ir mokslo ministerijas į šią bylą turėjo būti įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis), LR Švietimo ir mokslo ministerijos į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė, nors aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektai nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos patikėjimo teise valdo minėta ministerija, buvo nurodyta pirminiame pareiškėjo skunde. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).
33. Nustačius procesinės teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nebepasisako, tačiau pažymi, kad kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016m. birželio 29d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-860-320/2016 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių tiek proceso šalys, tiek ir teismas negali nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šioje administracinėje byloje iškeltas ginčas ir Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-860-320/2016 nagrinėtas ginčas yra labai panašūs ir susiję iš esmės su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau šiose bylose pareiškėjas ginčą kelia dėl skirtingų administracinių aktų, t.y. bylų nagrinėjimo dalykas nėra tapatus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė