Administracinė byla Nr. eI-32-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00042-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. pareiškimo dėl politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ prezidiumo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo ir politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ priežiūros komiteto 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo panaikinimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas T. P. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ prezidiumo (toliau – ir Prezidiumas) 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ priežiūros komiteto (toliau – ir Priežiūros komitetas) 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą. Prezidiumo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nutarta „Grąžinti T. P. klausimą persvarstyti Priežiūros komitetui ir priimti protokolinį nutarimą, kad dirbant opozicijoje bendradarbiavimas su valdančiaisiais, užimant politinei įtakai neatsparias pareigas, yra nesuderinamas su naryste partijoje“. Priežiūros komiteto 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarta „Palikti 2018-04-12 Priežiūros komiteto sprendimą pašalinti T. P. iš TS- LKD nepakeistu“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas T. P. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl, be kita ko, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Taigi pagal nurodytas procesinės teisės normas, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kaip vienintelėje ir galutinėje instancijoje, nagrinėjamos bylos dėl politinių partijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Tokių bylų pradėjimui ir nagrinėjimui taikomos bendrosios procesą administraciniame teisme reglamentuojančios ABTĮ nuostatos ir specialiosios ABTĮ normos, nustatančios tvarką, pagal kurią nagrinėjami pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 112–119 str.).

Pareiškime prašoma panaikinti politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ kolegialių valdymo organų priimtus protokolinius nutarimus. „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra politinė partija. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, politinių partijų ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa. Minėto įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad politinės partijos veikia pagal savo įstatus, taip pat šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Juridinių asmenų organų kompetencija, funkcijos, juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK 2.81, 2.82 straipsniai). Šioje srityje kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-142/2015).

Minėta, kad pagal ABTĮ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė ir vienintelė instancija byloms dėl asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Šios bylos pradedamos ir nagrinėjamos inter alia (be kita ko) pagal specialiąsias ABTĮ nuostatas. Todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinta, ar pareiškėjai į teismą iš tiesų kreipėsi dėl tokio pobūdžio teisės akto teisėtumo. Nustačius, kad pareiškimu prašoma ištirti ne bendro pobūdžio teisės aktą, o individualaus administracinio akto teisėtumą, pareiškimas negali būti priimamas ir nagrinėjamas, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų (taip pat ir politinės partijos bendro pobūdžio akto) teisėtumą nagrinėjimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-22-520/2017).

Individualaus administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Vadovaujantis šia teisės norma bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima išskirti esminius individualaus administracinio akto požymius. Individualus administracinis aktas – tai teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-2780/2011). Šiuo aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-201/2009). Toks aktas taip pat yra vienkartinio (lot. k. – ad hoc) taikymo aktas. Akto galiojimas nėra tęstinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-203/2011). Jis skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁷⁵⁶-849/2011) ir yra privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-737/2011, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁹²-288/2012).

ABTĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Tokiame akte įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵-63/2003, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁰³-3/2007, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁹²-210/2012, 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-555/2013, Administracinė jurisprudencija, 2013, 25, p. 180–191).

Vertindama pareiškėjo skundžiamų protokolinių nutarimų pobūdį išdėstytų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie yra individualaus pobūdžio aktai, skirti individualiais požymiais apibūdintam asmeniui – pareiškėjui, išreiškiantys konkretų teisės normų taikymo rezultatą (sprendžiant dėl pareiškėjo pašalinimo iš politinės partijos, Prezidiumo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nutarta šį klausimą grąžinti Priežiūros komitetui svarstyti iš naujo, o Priežiūros komiteto 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarta palikti nepakeistą šio komiteto 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą pašalinti pareiškėją iš politinės partijos), tai vienkartinio taikymo aktai, nereikalaujantys tolimesnių įgyvendinimo priemonių.

Taigi pareiškėjo skundžiami protokoliniai nutarimai vertintini kaip individualūs teisės taikymo aktai, tad dėl jų teisėtumo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą ginčų kategoriją ir pagal bendrąją taisyklę bei Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-142/2015) nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas turi teisę inicijuoti individualų ginčą ir dėl nurodytų nutarimų pripažinimo neteisėtais kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktą pareiškimą atsisakoma priimti kaip nepriskirtą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė 2018 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 108, patvirtinantį, kad jis sumokėjo 30 (trisdešimt) Eur žyminio mokesčio. Atsisakius priimti pareiškimą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 112 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl politinės partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ prezidiumo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo ir priežiūros komiteto 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo panaikinimo.

Grąžinti pareiškėjui T. P. 30 (trisdešimt) Eur sumokėto žyminio mokesčio (2018 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 108). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė