LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANO „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ KOMUNIKACIJOS

2023 m. sausio 30 d. Nr. 1K-32

Vilnius

Vadovaudamasi Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“, 4.4.1 ir 4.4.2 papunkčiais, 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos vadovaujančiosios institucijos funkcijų paskirstymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracijos padaliniams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 3.21.1 ir 3.21.2 papunkčiais ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 264, 268–270 punktais:

1.  T v i r t i n u Komunikacijos strategines gaires (pridedama).

2.  S u d a r a u Investicijų komunikacijos grupę komunikacijai apie Europos Sąjungos investicijas planuoti, koordinuoti ir prižiūrėti (toliau – grupė):

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 atstovai;

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 atstovas;                               

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 atstovas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1 atstovas;

viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2 atstovai;

viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 1 atstovas.

3. S k i r i u Finansų ministerijos Investicijų departamento Valdymo ir kontrolės sistemų priežiūros skyriaus patarėją, kuruojantį komunikacijos klausimus, grupės vadovu, o šio skyriaus specialistą, dalyvaujantį grupės veikloje, – grupės vadovo pavaduotoju.

4. P a v e d u:

4.1. grupei:

4.1.1. atlikti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 266, 272–275 punktuose nurodytas grupės funkcijas;

4.1.2. dalyvauti įgyvendinant informavimo ir komunikacijos kampanijas pagal metinius komunikacijos planus – nustatyti informavimo ir komunikacijos veiklų poreikį, taip pat informavimo ir komunikacijos kampanijas pagal metinius planus vykdančioms įstaigoms ir institucijoms teikti informaciją, siekiant užtikrinti sklandų informavimą ir komunikaciją;

4.1.3. aptarti Europos Sąjungos investicijų komunikacijos rezultatus, komunikacijos veiklų efektyvumo vertinimus, informavimo ir komunikacijos kampanijas vykdančioms įstaigoms ir institucijoms teikti pastabas ir pasiūlymus dėl vykdomų informavimo ir komunikacijos kampanijų;

4.1.4. keistis grupės narių atstovaujamų įstaigų ir institucijų patirtimi Europos Sąjungos investicijų komunikacijos srityje ir aptarti šių įstaigų ir institucijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius komunikacijos srityje;

4.1.5. svarstyti ir Finansų ministerijai bei informavimo ir komunikacijos kampanijas ar veiklas vykdančioms įstaigoms ir institucijoms teikti pasiūlymus dėl kitų klausimų, būtinų Europos Sąjungos investicijų matomumui, panaudojimo skaidrumui ir efektyviai informavimo bei komunikacijos veiklai užtikrinti;

4.1.6. pasitvirtinti grupės darbo reglamentą;

4.2. grupės vadovui kreiptis į grupės atstovų įstaigas ir institucijas, kad šios deleguotų konkrečius asmenis kaip grupės narius (tikruosius narius) ir asmenis, kurie atliktų grupės narių funkcijas dėl objektyvių priežasčių negalint dalyvauti grupės darbe tikriesiems jos nariams (pavaduojančius narius);

4.3. viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai atlikti grupės sekretoriato funkcijas.

5. N u s t a t a u, kad grupė turi teisę:

5.1. prireikus specialių (ekspertinių) žinių ir siekiant į komunikacijos planavimą ar įgyvendinimą įtraukti Administravimo taisyklių 269 punkte nurodytus partnerius, kreiptis į valstybės įstaigas, mokslo ir studijų įstaigas, kitas įstaigas ir organizacijas, socialinius ir ekonominius partnerius;

5.2. veikti iš grupės narių grupės vadovo sudarytuose pogrupiuose, kurie teiktų grupei išvadas ir pasiūlymus jos svarstomais klausimais.

Finansų ministrė                                                                                                          Gintarė Skaistė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1K-32

KOMUNIKACIJOS STRATEGINĖS GAIRĖS

1. Komunikacijos strateginėse gairėse (toliau – Gairės) reglamentuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022)5742) (toliau – Investicijų programa), ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“), komunikacijos (toliau – komunikacija) tikslas, kryptis, tonas, tikslinės auditorijos, komunikacijos sistema, stebėsenos rodikliai, rekomenduojamos bendrosios komunikacijos veiklos ir komunikacijos finansavimas.

I SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS TIKSLAS

2. Komunikacijos tikslas – formuoti nuomonę apie Europos Sąjungos (toliau – ES) investicijas, stiprinti ES reputaciją, prisidėti prie Investicijų programoje ir Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų socialinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimo Lietuvoje ir komunikacijos tikslų bei uždavinių pasiekimo. 

3. Komunikacija turi:

3.1. atitikti Lietuvos vaidmenį ir statusą ES kontekste bei derėti su ES socialine, ekonomine ir geopolitine kryptimis;

3.2. būti nukreipta ne tik į ES investicijų žinomumą ir jų tiesioginę naudą, bet ir kurti bendrą nuomonę apie ES investicijas, taip pat prisidėti prie ES reputacijos stiprinimo;

3.3. padėti lengvai atpažinti ES investicijas;

3.4. prisidėti prie 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, nustatytų tikslų siekimo ir horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo), lygių galimybių visiems) įgyvendinimo;

3.5. būti vykdoma siekiant komunikacijos stebėsenos rodiklių.

II SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS KRYPTIS

4. ES investicijų pozicionavimo kryptis apibūdinama nuostata „Esame (esu) Europa“, t. y.:

4.1. Komunikuojant apie ES investicijas, siekiama pasakoti bendrą prekės ženklo (ES, ES investicijų) ir auditorijos (Lietuvos gyventojų) istoriją, atskleisti sąlyčio taškus, racionalų ir emocinį ryšį, vadovaujantis nuostata, kad ES ir ES investicijų istorija yra Lietuvos ir kiekvieno Lietuvos gyventojo sėkmės ir galimybių istorija.

4.2. Komunikacija turi būti organizuojama su emocinio palaikymo ir vertybinės tapatybės nuostata „Aš keičiuosi su tavo pagalba, aš esu Europa“. Recipientas perkeliamas iš pasyvaus klausytojo į aktyvaus dalyvio poziciją.

5. ES investicijų istorijos pasakojimo elementai, kuriais remiamasi įgyvendinant komunikacijos veiklas, nurodomi pagrindinės žinios apie Europos Sąjungos investicijas schemoje (1 priedas).

III SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS TONAS

6. Komunikacija organizuojama kreipiantis į atvirą, tačiau skirtingose situacijose esančią, skirtingas patirtis ir lūkesčius turinčią auditoriją – naujų ir (ar) geresnių galimybių ir pokyčių laukiančius, jų siekiančius, juos patiriančius ir kuriančius Lietuvos gyventojus. Komunikacija turi būti aktyvi ir ryžtinga, tačiau kartu ir jautri tiek auditorijai, tiek kontekstui.

7. Pozicionavimo kryptis, komunikacijos kryptis ir tonas aprašyti vadovaujančiosios institucijos Gairių pristatymo apžvalgoje, kuri skelbiama interneto svetainėje esinvesticijos.lt.

IV SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS STEBĖSENOS RODIKLIAI

8. Pagrindiniai komunikacijos stebėsenos rodikliai nustatyti Investicijų programoje ir Plane „Naujos kartos Lietuva“.

9. Papildomi komunikacijos stebėsenos rodikliai turi būti orientuoti į bendrą ES investicijų įvaizdį ir ES reputaciją, europietišką tapatumą, ES bei Lietuvos ES idėjos „Jaučiuosi svarbia ir lygiaverte Europos Sąjungos bendruomenės dalimi“ palaikymą ir ambasadorystę. Šių rodiklių skaičiavimo metodiką nustato vadovaujančioji institucija, patvirtinus Gaires ir atlikus visuomenės nuomonės tyrimus, ir konkrečias reikšmes įtraukia į metinius komunikacijos planus.

V SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS AUDITORIJOS

10. Skiriamos 3 lygių komunikacijos auditorijos:

10.1. bendro lygio auditorijos, nustatytos Investicijų programoje, Plane „Naujos kartos Lietuva“ ir nurodytos Gairių 2 priede:

10.1.1. visuomenė (apima visas šio lygio grupes);

10.1.2. partneriai;

10.1.3. pareiškėjai;

10.1.4. projektų vykdytojai;

10.1.5. žiniasklaida, ekspertai;

10.2. strateginio lygio auditorijos, išskiriamos pagal įsitraukimą į komunikacijos veiklas:

10.2.1. aktyviai komunikacijos veiklose dalyvaujantys gyventojai;

10.2.2. atviri komunikacijai gyventojai;

10.2.3. pasyviai komunikacijos veiklose dalyvaujantys gyventojai;

10.2.4. uždari komunikacijai gyventojai;

10.3. taktinio lygio auditorijos, išskiriamos pagal komunikacijos priemonių naudojimą, amžių, gyvenamąją vietą ir kt., pavyzdžiui:

10.3.1. didmiesčio gyventojai;

10.3.2. X regiono gyventojai;

10.3.3. vyresni gyventojai;

10.3.4. moksleiviai ir kt.

VI SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS SISTEMA

11. Komunikacija skiriama į 3 lygmenis – poveikio, pokyčių ir galimybių (žr. paveikslą).

12. Poveikio lygmens komunikacija apima bendrąjį ES investicijų, Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įvaizdį ir programų prioritetus strateginiu lygmeniu. Komunikacijos veiklos orientuotos į visuomenę. Šiam komunikacijos lygmeniui priskiriamos šios komunikacijos veiklos:

12.1. nuomonės apie ES investicijas, sukuriamos vertės ir rezultatų kampanijos;

12.2. prioritetinių sričių, jų vertės ir rezultatų kampanijos;

12.3. programų, jų valdymo, įgyvendinimo ir rezultatų žinios.

13. Pokyčių lygmens komunikacija apima Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ prioritetus, padeda kurti ir palaikyti ES investicijų sričių įvaizdį ir yra orientuota į nuostatų bei elgsenos pokyčių skatinimą strateginio lygio auditorijose. Šiam komunikacijos lygmeniui priskiriamos šios komunikacijos veiklos:

13.1. nuostatų ir elgsenos pokytį skatinančios kampanijos pagal skirtingus prioritetus;

13.2. strateginių, reikšmingų projektų komunikacija (eiga, rezultatai, vertė).

14. Galimybių lygmens komunikacija apima informaciją apie projektus ir finansavimo galimybes ir yra orientuota į galimus pareiškėjus, pareiškėjus ir projektų vykdytojus. Šiam komunikacijos lygmeniui priskiriamos šios komunikacijos veiklos:

14.1. informavimas apie projektų įgyvendinimą (finansavimas, eiga, rezultatai);

14.2. galimų pareiškėjų, pareiškėjų informavimas, konsultavimas apie galimybes pasinaudoti ES investicijomis;

14.3. projektų vykdytojų informavimas, konsultavimas apie ES investicijų projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus ir kt.

VII SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS VEIKLŲ DETALIZAVIMAS

15. Įgyvendinant komunikacijos veiklas, siekiama integralumo, vengiama komunikacijos priemonių ir veiklų dubliavimo, kai tiems patiems tikslams pasiekti, žinioms skleisti ir (ar) projektams pristatyti kuriamos, organizuojamos ir naudojamos savarankiškos ir informacinėje erdvėje konkuruojančios komunikacijos veiklos ar komunikacijos priemonės.

16. Bendrosios komunikacijos veiklos įgyvendinamos naudojant komunikacijos priemones (interneto svetainę esinvesticijos.lt, socialinių tinklų paskyras, nuomonės formavimo kampanijas, renginius ir kt.). Bendrosios komunikacijos veiklos, kurias siūloma įgyvendinti per visą Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo laikotarpį, nurodytos Gairių 2 priede ir turi būti detalizuotos metiniuose komunikacijos planuose.

VIII SKYRIUS

KOMUNIKACIJOS FINANSAVIMAS

17. Komunikacijos finansavimas numatytas Investicijų programoje ir Plane „Naujos kartos Lietuva“.

18. Komunikacijos veiklų finansavimas planuojamas kasmet sudarant ateinančių metų komunikacijos planus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 273 punkte nustatyta tvarka.

________________________

part_f88131fb62ba4790bccd20822fbefd58_end