LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO ANTROJO SKIRSNIO IR 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, STATUTO PAPILDYMO 101, 161, 291, 351, 381 STRAIPSNIAIS IR PRIEDU IR 48 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2017 m. spalio 19 d. Nr. XIII-697

Vilnius

 

 

 

 

 

1 straipsnis. Antrojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ VALDYMAS. PATAISOS PAREIGŪNAI, KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS

 

8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis

1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius, darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji.

 

9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas

1. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras.

2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas.

3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai.

5. Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus – Kalėjimų departamento direktorius.“

 

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai

1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip įstatymuose nustatyto senatvės pensijos amžiaus;

4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;

5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;

6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras.

2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;

2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;

3) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

6) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

3. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:

1) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

2) kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;

3) kuris Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.“

 

3 straipsnis. Statuto papildymas 101 straipsniu

Papildyti Statutą 101 straipsniu:

 

101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai

1. Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją.

2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) arba jam lygiavertį išsilavinimą.

3. Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą.

4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas

1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir kuriems šio tikrinimo metu nustatyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas), sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu.

3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos, taip pat ar jiems taikytini šio statuto 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.“

 

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiria atitinkamą pataisos pareigūno pareigybės aprašymą patvirtinęs vadovas.“

2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami 5 metų kadencijai, tačiau ne ilgiau negu jiems sukaks įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“

 

 

6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu.

2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:

1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;

2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio 13 dalies 2 punkte.

3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tarnavęs pataisos pareigūnas.

4. Pataisos pareigūnas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tarnavęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą;

5) kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas.

5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas.

6. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:

1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.

8. Pataisos pareigūnas įsakymą dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą.

11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir tos pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

12. Perkeliant karjeros valstybės tarnautojus į pataisos pareigūno pareigas, taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos.

13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.“

 

 

7 straipsnis. Statuto papildymas 161 straipsniu

Papildyti Statutą 161 straipsniu:

161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas

1. Kai pataisos pareigūnas laikinai negali eiti pareigų arba kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija).

2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama, iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.

3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniu sutikimu. Be pataisos pareigūno rašytinio sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

6. Šio statuto 16 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais pataisos pareigūną laikinai perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama.

7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių, Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.“

 

9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pataisos pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje:

1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;

2) eiti pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;

3) eiti vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;

4) eiti vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.“

2. Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 11 dalį.

 

 

10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Tarnybinė uniforma

1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas.

2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras.“

 

 

11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka – už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;

4) vardine dovana;

5) papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;

6) žinybiniu ženklu.“

2. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;

6) atleidimas iš tarnybos.“

 

 

12 straipsnis. Statuto papildymas 291 straipsniu

Papildyti Statutą 291 straipsniu:

291 straipsnis. Duomenų apie galimus pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus teikimas

1. Duomenys apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.

2. Kai duomenis apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių nustatyti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą.“

 

 

13 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.“

2. Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai informacija apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susijusi su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Teisingumo ministras, gavęs informaciją apie galimus kitų pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar direktoriaus pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos, kurioje tarnauja tarnybinį nusižengimą galimai padaręs pataisos pareigūnas, vadovui.“

3. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Tarnybinis patikrinimas, gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:

1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.“

4. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

 

 

14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą);“.

2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;“.

3. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

24) kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;“.

4. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 25 punktu:

25) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;“.

5. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 26 punktu:

26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų.

6. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:

4. Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.“

 

 

15 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

34 straipsnis. Tarnybos pratęsimo tvarka

1. Pataisos pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.

2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.“

 

 

16 straipsnis. Statuto papildymas 351 straipsniu

Papildyti Statutą 351 straipsniu:

351 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu

1. Pataisos pareigūnas gali pateikti rašytinį pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali pateikti rašytinį pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Šalis, sutikdama su tokiu gautu pasiūlymu, per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per šį terminą nepranešus apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, laikoma, kad šis pasiūlymas atmestas.

2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios, be kita ko, gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.“

 

17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Negalima atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 24, 25 ir 26 punktus).“

 

18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21, 22 ir 24 punktus, išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:

1) iki 5 metų – 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;

2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;

3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;

4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

 

19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis

1. Pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje.

2. Pataisos pareigūnams mokami šie priedai:

1) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio statuto 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos;

2) priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4. Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas;

2) už darbą pavojingomis darbo sąlygomis. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius;

3) už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu atlikti tarnybines pareigas;

4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;

5) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

6. Pataisos pareigūnams, kuriems pavesta laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokama iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,5 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,6 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,7 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,8 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,9 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 1 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 1,1 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 1,2 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 1,3 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 1,4 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1,5 bazinio dydžio.“

 

20 straipsnis. Statuto papildymas 381 straipsniu

Papildyti Statutą 381 straipsniu:

381 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytų pareiginės algos koeficientų.

2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

3. Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, pareiginė alga jam nustatoma taikant ne didesnį negu trečią, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei nustatyto žemiausiojo, šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą. Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

4. Aukštesnis arba žemesnis šio statuto priede nustatytas pareiginės algos koeficientas tarnaujančiam pataisos pareigūnui taikomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą.

5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis jam einant to paties lygio pareigas.

7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis iki perkėlimo, o jeigu tokio pareiginės algos koeficiento nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausią, bet mažesnį negu jo turėtasis pareiginės algos koeficientą.

8. Laikinai perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui taikomas šio statuto priede šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtasis, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama iki jo perkėlimo nustatytoji pareiginė alga.

10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“

 

 

21 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas

1. Tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai.

2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

3. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų.

6. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo.

7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų.

9. Pataisos pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą.

10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma iš 5 narių į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams. Jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją neskiriamas.

11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pataisos pareigūnui pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.

12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą, tai pareigybei nustatytą šio statuto priede;

2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;

3) skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 arba 6 punkte nurodytą skatinimo priemonę.

14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę.

15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą;

2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją.

16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) taikyti žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam pareiginė alga nustatyta taikant žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, kvalifikaciją;

3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;

4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jeigu paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.

17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų.

18. Pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:

1) pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas taikyti aukštesnį šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;

3) pataisos pareigūno rašytinis prašymas;

4) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų.

19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu.

21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo.

22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras.“

 

 

22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

12) Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.“

 

 

23 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pataisos pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas) nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“

2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu):

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“

3. Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 5 dalį.

 

24 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

46 straipsnis. Pašalpos ir kitos kompensacijos

1. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų. Pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl su tarnyba nesusijusių priežasčių, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais.“

 

 

25 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

47 straipsnis. Papildoma pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra

1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teikiamos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.

2. Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 

3. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.“

 

 

26 straipsnis. 48 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 48 straipsnį.

 

 

27 straipsnis. Statuto papildymas priedu

Papildyti Statutą priedu:

 

„Tarnybos Kalėjimų departamente prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto

priedas

 

PATAISOS PAREIGŪNŲ GRANDYS, PAREIGYBĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Eilės Nr.

Pataisos pareigūnų grandys

Pataisos pareigūnų pareigybės

Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)

Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų

1.

Vyriausieji pataisos pareigūnai

Direktorius

19

17

18,5

16,5

18

16

17,5

15,5

17

15

16,5

14,5

16

14

15,5

13,5

15

13

Direktoriaus pavaduotojas

16

15

15,5

14,5

15

14

14,5

13,5

14

13

13,5

12,5

13

12

12,5

11,5

12

11

Valdybos viršininkas

15

 

14,5

 

14

 

13,5

 

13

 

12,5

 

12

 

11,5

 

11

 

2.

Vyresnieji pataisos pareigūnai

Skyriaus (tarnybos) viršininkas

13

12

12,5

11,5

12

11

11,5

10,5

11

10

10,5

9,5

10

9

9,5

8,5

9

8

Skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) viršininkas

12

11

11,5

10,5

11

10

10,5

9,5

10

9

9,5

8,5

9

8

8,5

7,5

8

7

Vyriausiasis specialistas

11

10

10,5

9,5

10

9

9,5

8,5

9

8

8,5

7,5

8

7

7,5

6,5

7

6

3.

Pataisos pareigūnai

Specialistas

10

9

9,5

8,5

9

8

8,5

7,5

8

7

7,5

6,5

7

6

6,5

5,5

6

5

4.

Jaunesnieji pataisos pareigūnai

Jaunesnysis specialistas

 

8

 

7,5

 

7

 

6,5

 

6

 

5,5

 

5

 

4,5

 

4“

 

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d.

2. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

3. Pataisos pareigūnų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame priede nurodytas pataisos pareigūnų grandis ir joms priskirtas pataisos pareigūnų pareigybes.

4. Pataisos pareigūnui, kurio gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga nustatoma taikant žemiausią šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą.

5. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga.

6. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kurį taikant apskaičiuota pareiginė alga yra minimaliai didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją.

7. Pataisos pareigūnui, kurio gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra didesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga mokama apskaičiuojant jam taikytiną pareiginės algos koeficientą, iki Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Šiuo atveju pataisos pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

8. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pataisos pareigūnai, kurie per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos.

10. Iki 2017 m. lapkričio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:

1) prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės – jaunesniojo specialisto pareigybei;

2) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo, sargybos viršininko, punkto pamainos viršininko, budėtojo, direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko, inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir vyresniojo specialisto pareigybės – specialisto pareigybei;

3) direktoriaus budinčio padėjėjo pareigybė – vyriausiojo specialisto pareigybei.

11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, o kompensacijos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais skyrimo ir mokėjimo procedūros tęsiamos, kol bus išmokėta visa kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė