LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KAUNO REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. rugsėjo 9 d. Nr. 1V-709

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Kauno regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                    Saulius Skvernelis

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2015 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu Nr. 1V-709

 

 

KAUNO REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Kauno regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Kauno regiono ITV programa) pateikiama Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2.       Kauno regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1.    AB – akcinė bendrovė;

2.2.    EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.3.    KM – Kultūros ministerija;

2.4.    NVO – nevyriausybinė organizacija;

2.5.    SM – Susisiekimo ministerija;

2.6.    UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.7.    VRM – Vidaus reikalų ministerija.

 

II SKYRIUS

KAUNO REGIONO ITVP ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

3.       Atliekant Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir jeigu tokia informacija prieinama, informacija apie gyvenamąsias vietoves – Kauno regiono ITV programoje nurodytas tikslines teritorijas ir susietas teritorijas.

4.       Rengiant Kauno ITV programą vadovaujamasi šių Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1.      Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2.      2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3.      Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.4.      2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.5.      2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu –„didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu – „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.6.      Kauno apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672 „Dėl Kauno apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas);

4.7.      Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).

5.       Didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijoje daro šie veiksniai:

5.1.    Gyventojų koncentracijos ypatumai: Kauno regionas priskirtinas pusiau miesto (angl. peri-urban) regionų kategorijai – Kauno regiono centre yra išsidėsčiusi Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miestas yra vienas iš 5 Lietuvos metropolinių centrų ir pagrindinis regiono urbanistinis, administracinis ir ekonominis centras. Kauno mieste veikia didžioji dalis regiono aukštųjų mokyklų, apskrities gyventojus aptarnaujančių įstaigų ir įmonių, ir gyvena pusė Kauno regiono gyventojų:

5.1.1. aplink Kauno miestą išsidėsčiusi Kauno rajono savivaldybė, kuriai būdingas tankus priemiestinių gyvenamųjų vietovių tinklas (kurių dauguma priskiriama kaimo gyvenamosioms vietovėms) ir žemas urbanizacijos lygis – miestuose gyvena 16,5 proc. Kauno rajono savivaldybės gyventojų (miesto statusą turi Ežerėlis, Garliava ir Vilkija, iš kurių tik Garliava gali būti priskirta vidutinio dydžio miestams (gyvena daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų));

5.1.2. didžioji dalis Kauno regiono savivaldybių centrų: Kėdainiai, Jonava, Mažeikiai, Kaišiadorys, dvimiesčio sistemą su Birštonu sudarantys Prienai yra išsidėstę 30–50 km. atstumu nuo Kauno miesto. Jų nepasiekia Kauno miesto plėtros į priemiesčius procesai, tačiau jie patenka į Kauno miesto metropolinės įtakos zoną, kurioje pasireiškia švytuoklinė migracija  (palankiausios sąlygos tam susidaro ties magistraliniais keliais) ir slopinantis Kauno miesto poveikis konkuruojant dėl darbo jėgos (jeigu atitinkamose savivaldybėse ar tam tikrų ekonomikos sektorių įmonėse bruto darbo užmokesčio skirtumai yra didesni, negu transporto sąnaudos) ir investicijų; metropolinės įtakos zonoje esančios savivaldybės pasižymi skirtingu urbanizacijos lygiu, skiriasi jų centrų demografinis potencialas, todėl Kauno regiono savivaldybes, patenkančias į Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritoriją, galima sąlyginai suskirstyti į:

5.1.2.1.  kaimiškas metropolinės zonos savivaldybes – Kaišiadorių rajono savivaldybę ir Prienų rajono savivaldybę (urbanizacijos lygis 2014 metais siekė atitinkamai 37 ir 36,1 proc.), jų ekonomika didele dalimi priklauso nuo tradicinio žemės ūkio ir smulkios apdirbamosios gamybos. Abi šios savivaldybės išsidėsčiusios pietinėje Kauno regiono dalyje, jų centrų gyventojų skaičius mažiausias iš visų Kauno regiono savivaldybių centrų (Kaišiadoryse 2015 m. sausio 1 d. buvo – 8,1 tūkst, Prienuose – 9,3 tūkst. gyventojų);

5.1.2.2.  urbanizuotas metropolinės zonos savivaldybes – Jonavos rajono savivaldybę ir Kėdainių rajono savivaldybę (urbanizacijos lygis 2014 metais siekė atitinkamai 66 ir 50,4 proc.), kurių centrai sovietmečiu buvo formuoti kaip industriniai (iš esmės – monoindustriniai – chemijos pramonės) centrai, ir išlaikė tradicinės vidutinių technologijų pramonės potencialą (nepaisant darbuotojų skaičiaus mažėjimo didžiosiose chemijos pramonės įmonėse optimizuojant gamybą ir modernizuojant technologijas, steigėsi naujos įmonės, užsiimančios maisto produktų, baldų ir kt. gaminių gamyba). Pagal gyventojų skaičių Jonava (29 tūkst. gyventojų 2015 m. sausio 1 d.) ir Kėdainiai (25 tūkst. gyventojų 2015 m. sausio 1 d.) yra atitinkamai 9 ir 11 Lietuvos miestai, jų gyventojų skaičius panašus kaip dalies regionų (išskyrus regionus, kuriuose yra metropoliniai centrai), centrų. T. y. labiau nutolusiose nuo didžiųjų miestų teritorijose, tokio dydžio miestai atlieka regioninių centrų funkcijas. Kėdainių rajono savivaldybei be didelio pramonės potencialo būdinga ir aktyvi žemės ūkio veikla (15,5 proc. savivaldybės užimtųjų 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu buvo užimti žemės ūkyje, žuvininkystėje ir miškininkystėje, ši reikšmė yra didžiausia iš visų regiono savivaldybių ir beveik 3 kartus didesnė už šalies vidurkį (5,8 proc.)). Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybės išsidėsčiusios šiaurinėje Kauno regiono dalyje;

5.1.3. Raseiniai (10,8 tūkst. gyventojų) nuo Kauno miesto yra nutolę 85 km. Artimiausi panašaus dydžio miestai (Jurbarkas, Kelmė) yra kituose regionuose (50 ir 35 km atstumu), atstumas iki artimiausio Kauno regiono savivaldybės centro (Kėdainių) automobilių keliais siekia 75 kilometrus, todėl Raseinių rajono savivaldybėje tiek teigiama, tiek neigiama Kauno miesto ir kitų Kauno regiono miestų įtaka pasireiškia silpniausiai, jo plėtrą labiau įtakoja vidiniai plėtros veiksniai (būdingi regionams, kuriuose nėra didžiųjų miestų), todėl, nepaisant nedidelio gyventojų skaičiaus, Raseiniai funkcionuoja kaip santykinai savarankiškas regioninis centras, aptarnaujantis apie 30 km spinduliu išsidėsčiusias kaimo gyvenamąsias vietoves. Raseinių rajono savivaldybę pagal urbanizacijos lygį galima priskirti kaimiškosioms (urbanizacijos lygis – 39 proc., Raseinių miesto gyventojų dalis – 31 proc.).

5.2.    Gyventojų skaičiaus pokyčiai. Kauno regiono savivaldybės (išskyrus Kauno rajono savivaldybę) pasižymi mažėjančiu gyventojų skaičiumi:

5.2.1. Kauno rajono savivaldybėje teigiamas fiksuojamas gyventojų skaičiaus pokytis (nuo 2011 iki 2015 m. gyventojų padaugėjo 2,9 proc., gyventojų skaičius augo 0,7 proc. per metus). Gyventojų skaičius augo iš esmės dėl teigiamų migracijos rodiklių (2011–2014 m. į Kauno rajono savivaldybę atvyko 2,5 tūkst. gyventojų daugiau, negu išvyko), natūrali gyventojų kaita gyventojų skaičiui didelės įtakos neturėjo (2011–2014 m. Kauno rajono savivaldybėje mirė 67 gyventojais daugiau, negu gimė, 2014 m. natūrali gyventojų kaita tapo teigiama (+27 gyventojai)). Tai rodo, kad Kauno rajono savivaldybėje susiformavo priemiesčių gyvenamoji sistema, žmonės keliasi gyventi į netoli nuo miesto esančias gyvenamąsias vietoves, kurios turi gerą susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, pvz., Raudondvarį, Kulautuvą, Domeikavą, Ramučius, Akademiją, Ringaudus, kt. Šiose vietovėse stebimas gyventojų skaičiaus augimas, jos tampa itin patrauklios gyventi Kauno mieste dirbantiems gyventojams ir dėl tos priežasties, kad Kauno miesto savivaldybės administracinėse ribose yra santykinai nedaug naujiems individualiems gyvenamiesiems namams statyti tinkamų teritorijų (administracinė Kauno miesto savivaldybės riba iš esmės eina ties kompaktiškai daugiabučiais gyvenamaisiais namais XX a. VI-IX dešimtmečiais užstatytų mikrorajonų riba). Vis dėlto, nepaisant Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius augimo, Garliavoje fiksuojamas gana didelis gyventojų skaičiaus mažėjimas – 5,9 proc. nuo 2011–2014 m. Tai atitinka vidutinį šalies miestų (išskyrus 5 didžiausius miestus) rodiklį, nors daugelio šių miestų geografinė padėtis yra ne tokia palanki darbo vietų didžiuosiuose miestuose pasiekiamumo aspektu;

5.2.2. gyventojų skaičius mažėjo visuose pagrindiniuose Kauno regiono (be Kauno miesto savivaldybės) miestuose – savivaldybių centruose ir didžiausiame Kauno rajono savivaldybės mieste – Garliavoje (toliau – pagrindiniai miestai) (nuo 3,3 proc. gyventojų 2011–2014 m. laikotarpiu Raseiniuose, iki 6,6 proc. gyventojų tuo pačiu laikotarpiu Kaišiadoryse, vidutiniškai visuose pagrindiniuose miestuose – 5,4 proc.). Gyventojų skaičius Kauno regiono pagrindiniuose miestuose, išskyrus Raseinius, mažėjo sparčiau, negu gyventojų skaičius Kauno regione (be Kauno miesto) (3,8 proc.);

5.2.3. pastebėtina, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas pagrindiniuose miestuose iš esmės nepriklausė nuo šių miestų geografinės padėties. Mažiausiai kito gyventojų skaičius Raseiniuose, t. y. labiausiai nuo Kauno miesto nutolusiame pagrindiniame mieste, tuo tarpu aplink Kauno miestą išsidėsčiusiose pagrindiniuose miestuose gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo ženklesnis ne tik lyginant su Lietuvos ar Kauno regiono rodikliais, bet ir, dažnu atveju, lyginant su savivaldybės, kurioje yra šis miestas, rodikliu – centrinėje Kauno regiono dalyje esantys Prienai, Kaišiadorys prarado santykinai daugiau gyventojų, negu likusios šių atitinkamų savivaldybių teritorijos, Garliavoje gyventojų skaičių mažėjo, nepaisant augančio gyventojų skaičiaus kitose Kauno rajono savivaldybės dalyse. Pastebėtina, kad minėtos 3 savivaldybės pasižymi žemu urbanizacijos lygiu (16,5–37 proc.), t. y. yra kaimiškos regiono centrinės dalies ir metropolinės zonos savivaldybės.

5.3.    Darbo rinkos esamą situaciją ir potencialą (o kartu ir ekonominį potencialą) Kauno regione (be Kauno miesto) lemia 4 esminiai veiksniai: darbingo amžiaus gyventojų skaičius, nedarbo lygis (statistinė informacija pagal savivaldybes teikiama apie darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, toliau – registruotas nedarbas) ir užimtumo lygis (statistinė informacija pagal savivaldybes teikiama apie užimtųjų skaičių, kuris gali būti lyginamas su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, šio rodiklio reikšmė apytiksliai atitinka pagal apskritis skaičiuojamą užimtumo lygio rodiklį) ir ekonominės veiklos įvairovė. Įvertinus šiuos veiksnius, galima daryti išvadą, kad vidutiniu laikotarpiu (įgyvendinant Kauno regiono ITV programą) darbo jėgos pasiūla neribos ekonominio augimo galimybių (galimas kiekybinis augimas didėjant užimtumui ir kokybinis augimas didėjant darbo našumui), tačiau gali pasireikšti ribojantys demografiniai veiksniai:

5.3.1. darbingo amžiaus gyventojų dalis Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės) yra nedaug mažesnė už vidutinę šalyje (atitinkamai 61,6 ir 62 proc.), ir 2011–2014 m. išlaikė augimo tendenciją – darbingo amžiaus gyventojų skaičius Kauno regione (be Kauno miesto) mažėjo lėčiau negu bendras gyventojų skaičius, todėl darbingo amžiaus gyventojų dalis padidėjo nuo 61 iki 61,6 proc. Tačiau darbingo amžiaus gyventojų dalies pokyčiai skirtingai pasireiškė skirtingose regiono dalyse – kaimiškų savivaldybių amžiaus struktūroje darbingo amžiaus gyventojų didėjo (nuo 0,8 proc. punkto Raseinių rajono savivaldybėje iki 1,1 proc. punkto Prienų rajono savivaldybėje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir Kauno rajono savivaldybėje – po 1 proc. punktą), tuo tarpu labiau urbanizuotose teritorijose darbingo amžiaus gyventojų dalis iš esmės nesikeitė arba mažėjo (Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybėse kito nežymiai, Birštono savivaldybėje sumažėjo 0,5 proc. punkto);

5.3.2. analizuojant papildomą informaciją ir įvertinus vaikų (0-15 m.) dalį gyventojų struktūroje ir medianinio gyventojų amžiaus pokyčius, pastebima, kad darbingo amžiaus gyventojų dalies didėjimas nėra tvarus ir iš esmės buvo nulemtas santykinai nedidelio pensinio amžiaus gyventojų dalies padidėjimo ir ženklaus vaikų iki 15 metų dalies mažėjimo (stabili vaikų dalis gyventojų amžiaus struktūroje fiksuota tik Birštono savivaldybėje). Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės) vaikų dalis sumažėjo 1,1 proc. punkto (daugiausiai Jonavos rajono savivaldybėje – 1,5 proc. punkto, kitose savivaldybėse, patenkančiose į Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritoriją – nuo 1 iki 1,2 proc. punkto). Medianinis gyventojų amžius Kauno regioną sudarančiose savivaldybėse 2015 m. sausio 1 d. siekė 42 metus, lyginant su 2015 m. sausio 1 d. padidėjo 1 metais (tiek pat, kiek vidutiniškai Lietuvoje), tačiau didesnėje dalyje regiono savivaldybių (išskyrus Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes) gyventojų medianinis amžius per 4 metus padidėjo 2 metais. Demografiškai „vyriausios“ buvo Prienų rajono ir Birštono savivaldybės (medianinis gyventojų amžius siekė atitinkamai 45 ir 47 metus). Nepaisant to, kad Kauno regiono demografinė struktūra (vertinant pagal gyventojų amžiaus grupes ir medianinį gyventojų amžių) apytiksliai atitinka Lietuvos demografinę struktūrą, artimiausiu metu gali pasireikšti visai šaliai būdinga grėsmė – dėl mažėjančios vaikų dalies ir didėjančio medianinio gyventojų amžiaus artimiausiu metu darbingo amžiaus gyventojų dalis gali pradėti mažėti savivaldybėse, kuriose ji šiuo metu stabili ir nustoti didėti savivaldybėse, kuriose ji didėja. T. y. ilguoju laikotarpiu ūkio sektoriams, kurie yra imlūs nespecializuotai darbo jėgai sumažės darbo jėgos pasiūla, paslaugų sektoriui – vartotojų skaičius;

5.3.3.        Kauno regionui (kaip ir Vilniaus ir Klaipėdos regionams) ir daugeliui jį sudarančių savivaldybių būdingas santykinai (lyginant su Lietuvos vidurkiu) neaukštas registruoto nedarbo lygis, 2014 metais Kauno regione jis siekė 8,5 proc. (skaičiuojant be Kauno miesto savivaldybės – apie 8,8 proc.), 6 iš 8 Kauno regioną sudarančių savivaldybių registruoto nedarbo lygis buvo nuo 7,7 iki 8,3 proc. (81–87 proc. Lietuvos vidurkio), registruoto nedarbo lygis nuo 2011 m. iki 2014 m. sumažėjo 30,3 proc., t. y. mažėjo sparčiau, negu vidutiniškai Lietuvoje (Lietuvoje 2014 metais registruoto nedarbo lygis siekė 9,5 proc., 2011–2014 metais sumažėjo 27,5 proc.). Aukštesnis negu Kauno regione (tačiau beveik lygus Lietuvos vidurkiui) registruoto nedarbo lygis (9,6 proc.) fiksuotas Raseinių rajono savivaldybėje, aukštu registruoto nedarbo lygiu išskyrė tik Jonavos rajono savivaldybė (12,1 proc., arba 127 proc. Lietuvos vidurkio). Kauno regiono savivaldybės pasižymėjo ir ganėtinai sparčiai mažėjančiu registruoto nedarbo lygiu (išskyrus Jonavos rajono savivaldybę, kurioje registruotas nedarbas nuo 2011 m. sumažėjo tik 16,6 proc.), sparčiausiai registruotas nedarbas mažėjo Prienų ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse (atitinkamai 35,2 ir 40,3 proc.). Tai reiškia, kad daugelyje Kauno regiono savivaldybių (išskyrus Jonavos rajono savivaldybę) ekonominės recesijos sukeltas ciklinis nedarbas neperėjo į struktūrinį ir išliekant palankiai makroekonominei aplinkai artimiausiais metais gali pasiekti natūralų (~5–6 proc. lygį). Kartu tai rodo ir tai, kad užimtumo augimo (o kartu ir ekonominio augimo) potencialą mažėjant registruotam nedarbui daugelis savivaldybių Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo laikotarpiu bus išnaudojusios – užimtumo lygis dėl mažėjančio registruoto nedarbo Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės) galės išaugti daugiausiai 3-4 procentiniais punktais iki 72–73 procentų (kas iš esmės atitinka 2014 metų Lietuvos užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykį –72,5 proc.), o įmonių sukuriama pridėtinė vertė, išliekant tam pačiam darbo našumui, dėl padidėjusio dirbančiųjų skaičiaus gali didėti daugiausiai 5–6 procentais;

5.3.4.        esminį neišnaudotą darbo rinkos potencialą Kauno regiono savivaldybėse rodo tai, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), nepaisant nedidelio registruoto nedarbo lygio, yra žemesnis, negu vidutiniškai Lietuvoje (Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės) – 69,6 proc., Lietuvoje – 72,5 proc.) – t. y. didelė dalis neužimtų gyventojų nėra registruoti bedarbiai. Apytiksliu vertinimu, apie 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir kiti asmenys, nedirbantys ir neieškantys darbo dėl objektyvių priežasčių, tačiau apie 20 proc. Kauno regiono (be Kauno miesto savivaldybės) darbingo amžiaus gyventojų nėra aktyvūs darbo rinkos dalyviai (turi žemės ūkio valdą iš kurios gauna mažas ir nereguliarias pajamas, dirba sezoninius darbus užsienyje, padeda šeimos ūkyje ir pan.). Šių asmenų Kauno regione yra daugiau kaip du kartus daugiau negu registruotų bedarbių ir prielaidas jų įdarbinimui gali pagerinti didesnė ekonominių veiklų įvairovė kaimiškų savivaldybių centruose (ypač darbo jėgai imlių nespecializuotos pramonės ir paslaugų, pvz. smulkios prekybos, maitinimo, apgyvendinimo, smulkios gamybos ir amatų plėtra);

5.3.5.        prasčiausia situacija, vertinant pagal užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykį buvo kaimiškosiose vidurinės regiono dalies savivaldybėse (Prienų rajono savivaldybėje – tik 42 proc., Kaišiadorių rajono savivaldybėje – 68,6 proc.), palankesnė Raseinių rajono savivaldybėje (tai patvirtina, kad Raseiniai iš esmės atlieka Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu jiems priskirtą regioninio centro funkciją), taip pat savivaldybėse, kuriose išsidėstę pagrindiniai pramonės centrai (Jonavos rajono ir Kėdainių rajono savivaldybėse);

5.3.6.        pastebėtina, kad Jonavos rajono savivaldybė, nepaisant aukšto registruoto nedarbo lygio, pasižymėjo ir vienu aukščiausių regione užimtumo lygiu – t. y. darbo jėga yra aktyvi, tačiau savivaldybė susiduria su darbo vietų skaičiaus mažėjimu vietinėse įmonėse (-7,9 proc. 2011–2014 metais), t. y. pasikeitusi darbo jėgos ir paklausos struktūra ilgesniu laikotarpiu gali lemti ilgalaikio nedarbo didėjimą ir emigraciją;

5.3.7.        didžiausią struktūrinio nedarbo (ilgesniu laikotarpiu pereinančio ilgalaikį) riziką patiria siaura darbo jėgos specializacija ir nedidele ekonominės veiklos įvairove pasižyminčios savivaldybės. Tai yra savivaldybės, kuriose vyrauja specifiniai (paprastai žaliavų ir apdirbamosios gamybos sektoriai), ir veikia nedaug sparčiau į aplinkos pokyčius gebančių reaguoti smulkių įmonių:

5.3.7.1.     ženkliai didesnė, lyginant su šalies vidurkiu (21,2 proc.), dirbančiųjų įmonėse dalis EVRK 2 red. kasybos ir karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos veiklose buvo Kaišiadorių (36,2 proc.), Kėdainių (33,2 proc.) Jonavos (38 proc.) ir Raseinių (35,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš šių savivaldybių didelio produktyvumo (pridėtinės vertės vienam dirbančiajam) rodikliais ir santykinai dideliu mokamu darbo užmokesčiu, išsiskyrė Kėdainių ir Jonavos rajono savivaldybės (pramonės produktyvumas šalies vidurkį viršijo dvigubai, mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis buvo artimas vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje ir Kauno mieste), tačiau šiose savivaldybėse veikiančios aukšto produktyvumo pramonės įmonės, užtikrinančios aukštesnius atlyginimus, gali įdarbinti tik mažesniąją gyventojų dalį, todėl net ir esant aukštam nedarbo lygiui susiduria su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi;

5.3.7.2.     Jonavos rajono savivaldybė (kartu ir Jonavos miestas) pasižymi aukštu vidutinių technologijų pramonės potencialu. Be savivaldybėje veikiančios azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamybos įmonės AB „Achema“, Jonavos mieste plėtojama baldų gamyba, žemės ūkio produktų perdirbimas ir maisto gamyba, ir apdirbamosios gamybos veikos. Jonavos mieste ir rajono savivaldybėje, palyginus su kitais šalies regionais, nedidelė žemės sklypų, jų nuomos, gyvenamųjų būstų kaina, todėl sąlygos plėtoti pramonę ir gamybą yra palankios;

5.3.7.3.     pramonė yra prioritetinis Kėdainių miesto sektorius ne tik dėl stambių pramonės subjektų, bet ir dėl kuriamų darbo vietų šiose įmonėse. Chemijos, maisto, tekstilės ir medienos pramonės įmonėse dirba apie 38,4 proc. visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų. Be to, paslaugų sektoriuje dominavo įmonės – transporto, keleivių ir krovinių pervežimų, logistikos – glaudžiai susietos su pramonės sektoriaus aptarnavimu;

5.3.7.4.     Kaišiadorių rajono savivaldybėje (daugiau jos kaimiškoje dalyje) koncentravosi įmonės, vykdančios atsinaujinančios energetikos, transporto ir logistikos paslaugas;

5.3.7.5.     Prienų rajono savivaldybėje (tiek mieste, tiek kaimiškojoje dalyje) nemažą dalį darbo vietų kuria įmonės, vykdančios logistikos, krovinių gabenimo paslaugas, vežimus tarptautiniais maršrutais;

5.3.7.6.     Raseinių mieste išvystyta tekstilės gaminių gamyba, o maisto, medžio apdirbimu Raseinių mieste užsiima smulkios įmonės. Pramonė Raseinių mieste ir Raseinių rajono savivaldybėje nepasižymi aukštu produktyvumu, todėl aktualus perėjimas prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, pagrįstų inovacijomis ir moderniomis technologijomis, pramonės produktyvumo didinimas;

5.3.7.7.     Kauno regiono miestuose ir savivaldybėse ryški ekonominės veiklos specializacija sukuria prielaidas ekonominiam augimui per klasterizaciją, masto ekonomiją, regioninės pridėtinės vertės grandinės susidarymą, tačiau kartu rodo ir stiprią priklausomybę nuo kelių stambių ekonominę veiklą vykdančių subjektų: veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų 2015 m. sausio 1 d. visose Kauno regiono savivaldybėse (išskyrus Kauno rajono savivaldybę), buvo labai panašus (12,4 – 13,6 proc.), apie du kartus žemesnis už šalies, ir beveik 3 kartus už Kauno miesto savivaldybės rodiklį.

5.4.      Pagrindiniai aplinkos taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) išmetimų šaltiniai Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijoje yra pramonės įmonės bei transportas:

5.4.1.   Didelės įtakos CO2 išmetimams Kauno regiono savivaldybėse turi ūkinės veikos ir apgyvendinimo ypatumai – nemaža dalis gyventojų dalis mokosi ir dirba Kauno mieste, bet vakare ir (ar) savaitgaliui grįžta į kitus regiono miestus ar kaimo gyvenamąsias vietoves. Esamas ekonominis atitinkamų teritorijų išsivystymas (arba siaura specializacija) bei gyventojų koncentracija negali suteikti tokių darbo, verslo ir mokymo(-si) galimybių kaip Kaunas; bet to, du miestai (Kėdainiai, Jonava) pasižymi konkurencingu darbo užmokesčiu, o taip pat ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikiu, kurio negali patenkinti vienoje savivaldybėje gyvenantys gyventojai; visa tai lemia didelį neigiamą poveikį klimato kaitai dėl švytuoklinės migracijos (kuri socialiniu aspektu yra teigiamas veiksnys, lemia neaukštą regiono registruoto nedarbo lygį) – apie 50 proc. regiono užimtųjų (apie 60 tūkstančių gyventojų) gyvena ir dirba skirtingose vietovėse, dauguma jų naudojasi asmeniniais automobiliais. Todėl, mažinant CO2 išmetimus pirmiausiai turėtų būti sudaromos galimybės naudotis alternatyviomis asmeniniams automobiliams transporto priemonėmis – viešuoju transportu arba dviračiais (kelionės viešuoju transportu gali sumažinti vienam keleiviui tenkančius CO2 išmetimus 40–60 proc.);

5.4.2.        Garliavoje nėra didelių teršiančių įmonių, tačiau per Kauno rajono savivaldybę vyksta didžiausias tranzitinis transporto judėjimas (daugelis Kauno regioną kertančių magistralinių kelių eina per Kauno rajono savivaldybę);

5.4.3.        Jonavos rajono savivaldybėje ir mieste yra sutelktas didelis pramonės potencialas, oro kokybė daugiausia priklauso nuo vietinių taršos šaltinių. Pagrindinis oro teršėjas Jonavoje yra AB „Achema“. Kiti teršėjai yra miesto katilinė, baldų gamybos įmonės, transportas. Taršą planuojama mažinti įrengiant pietrytinį aplinkkelį, apšiltinant pastatus. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Jonavos mieste yra 24 potencialūs geologinės taršos židiniai. Dauguma jų telkiasi miesto šiaurės rytų pramonės rajone ir AB „Achema“ teritorijoje – tai technikos kiemai, sandėliai ir saugojimo aikštelės, kurių pavojingumas – vidutinis. AB „Achema“ teritorijoje ypatingai pavojingi taršūs objektai yra gamybos cechai, saugojimo aikštelės, katilinė. Prie geologinės taršos objektų priskiriamos ir degalinės bei miesto vandens valymo įrenginiai;

5.4.4.          Kėdainių mieste veikianti AB „Lifosa“ per metus į atmosferą išmeta apie 2 200 tonų teršalų, t. y. 79,3 proc. visų Kėdainių r. sav. teršalų ir apie 20,2 proc. visų Kauno regiono teršalų;

5.4.5.          Prienų mieste, be mobilių taršos šaltinių, išskiriami du stambūs stacionarūs taršos šaltiniai UAB „Rūdupis“ ir valstybės įmonė „Prienų kelių tarnyba“. Pastaroji įmonė vykdo valstybinės reikšmės kelių priežiūros, remonto, kelių valymo žiemos metu veiklą, todėl pasižymi didele anglies monoksido tarša;

5.4.6.          pagrindinis oro taršos šaltinis Raseinių mieste yra transportas. Netoli miesto, prie automagistralės A1, planuojamas naujų sandėlių bei logistikos centrų vystymas. Dėl to intensyvės eismas miestą supančiuose keliuose, dar labiau išaugs transporto keliamas atmosferos užterštumas. Prie oro kokybės pablogėjimo taip pat prisideda oro tarša kietosiomis dalelėmis iš namų ūkių, besišildančių individualiais kieto kuro katilais.

6.         Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Kauno regiono ir Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1.      Kauno regionas turi aiškią gyventojų koncentracijos židinių struktūrą su aukščiausio lygio centru – Kauno miestu ir penkiais žemesnio lygio centrais, kurie sutampa su administraciniais savivaldybių centrais: Jonavos, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių ir Prienų miestais. Juose gyvena nuo 25 proc. (Kaišiadorių mieste) iki 66 proc. (Jonavos mieste) atitinkamų savivaldybių gyventojų. Šios teritorijos turi svarbų vaidmenį tiek savivaldybių, tiek regiono vystymo procesuose: Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių ir Prienų miestai yra 3 lygmens (pagrindiniai lokaliniai centrai), priskirti „a“ kategorijai – esamų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palaikomi:

6.1.1.     Jonava yra dviejų svarbių urbanistinės integracijos ašių, kurios užtikrina miesto išorinius ryšius, sankryžoje. Pirma IB kategorijos ašis atitinka esamą magistralinį kelią A6 ir jungia Jonavą su Kaunu ir Ukmerge. Kita, IC kategorijos ašis, jungia Jonavą su Kėdainiais ir Kaišiadorimis. Jonavos miestas taip pat patenka į Kauno miesto aglomeracinio poveikio arealą ir urbanistinės koncentracijos arealą tarp Kauno ir Ukmergės. Jonavos miesto planinėje struktūroje išskirtinos dvi stambios zonos: dešinėje Neries upės slėnio pusėje – gyvenamoji zona, prie kurios prisišliejęs geležinkelis ir šiaurinė įvairiašakės pramonės bei sandėlių zona. Kairėje Neries upės slėnio pusėje – chemijos pramonės ir statybinės industrijos Skarulių rajonas su AB „Achema“;

6.1.2.     Kaišiadorys – miestas satelitas, tarp Vilniaus ir Kauno miestų, priklausantis IA kategorijos – pagrindinei šalies urbanistinės integracijos (metropolinei) ašiai, per kurią susijungia Vilniaus ir Kauno aglomeruotos urbanizacijos zonos, tai sudaro galimybes intensyviai urbanistinei plėtrai. Kaišiadorys yra polifunkcinis, aiškios struktūros miestas, kuriame pagrindinis urbanistinės struktūros elementas yra Gedimino g. Aplink šią gatvę formuojasi gyvenamosios teritorijos;

6.1.3.   Kėdainių miestas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame apibūdinamas kaip pakankamo potencialo, palaikomas lokalinis savivaldybės centras („a“ kategorijos). Išskirtinę padėtį tarp analogiškų centrų Kėdainiai turi dėl gretimybės su pagrindine (IA kategorijos) šalies urbanistinės integracijos ašimi, kuri jungia Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Klaipėdą. Svarbiausia Kėdainių miesto urbanistinė struktūros dalis – miesto centras, kuriame yra ketvirtas pagal dydį senamiestis šalyje. Kėdainių mieste išskiriama 10 daugiabučių namų kvartalų, kurių didžioji dalis koncentruojasi centrinėje miesto dalyje. Nevėžio upės kairiajame krante suformuota pramoninė miesto dalis nutolusi nuo centro ir gyvenamųjų teritorijų;

6.1.4.   Prienų miestas yra dviejų valstybinės reikšmės kelių – Vilnius–Marijampolė (A16) ir Kaunas–Alytus–Suvalkai (A5) sankryžoje, tačiau miesto potencialas kurti patrauklią gyvenamąją aplinką išnaudojamas nepakankamai. Urbanistiniu požiūriu svarbi miesto įvaizdį formuojanti ašis – Nemuno slėnis, todėl Prienų miesto centras gali būti plečiamas, sujungiant į bendrą kompoziciją miesto aikštę, bažnyčią, Nemuno krantinę, uostą, buvusį malūną, piliavietės vietas. Nors gyvenamųjų teritorijų plėtra yra numatyta į Šiaurę nuo Prienų miesto, naujų namų statyba vyksta vangiai;

6.1.5.   Raseiniai priskiriami Kauno apskrities teritorijos bendruoju planu nustatytam palaikomojo tipo arealui. Raseiniai yra C kategorijos regioninis centras – tai miestas, siūlomas naujoms regioninių centrų funkcijoms atlikti. Raseiniai patenka į IA lygmens metropolinės urbanistinės integracijos ašį, todėl prioritetas skiriamas Raseinių, kaip naujo regioninio centro, aktyviam palaikymui.

6.1.6.   Jonavos miestas turi palankias sąlygas plėtrai dėl gero pasiekiamumo: iš Jonavos galima pakankamai greitai pasiekti du svarbiausius Lietuvos keleivinius oro uostus. Tarp Jonavos ir Kauno esančiame Karmėlavos miestelyje veikia rekonstruotas Kauno tarptautinis oro uostas, kuris gali priimti ir aptarnauti visų tipų orlaivius. Jonavos miestą kerta tarptautinė magistralė Kaunas–Daugpilis. Ši magistralė užtikrina susisiekimą su reikšmingais tarptautiniais transporto koridoriais Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Minskas (Kijevas) bei Via Baltica ir automagistrale Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga. Nuo šių transporto magistralių Jonavos miestas yra nutolęs vidutiniškai 30–40 km atstumu. Jonava – geležinkelio magistralių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos susikirtimo vieta. Traukiniais vykdomas tiek krovinių, tiek keleivių vežimas. Keleiviniai traukiniai veža į Klaipėdą, Vilnių. Į Kauną reisų nėra, susisiekimą su Kaunu užtikrina autobusai.

6.1.7.   Kaišiadorių miestas išsidėstęs netoli netoli svarbiausios šalies magistralės A1, jungiančios tris didžiausius šalies miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Per Kaišiadorių miestą eina geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.

6.1.8.   Kėdainių miestas yra apsuptas svarbių transporto jungčių. Miestą liečia transeuropinis I transporto koridorius Helsinkis–Talinas–Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Praha (E67). Nedideliu atstumu nutolęs tris didžiausius miestus jungiantis magistralinis kelias (A1). Per miestą driekiasi svarbus geležinkelio traktas Vilnius-Klaipėda.

6.1.9.   Raseinių susisiekimo sistema turi nemažą pranašumą dėl netoli miesto teritorijos besitęsiančios automagistralės A1. Ryšys tarp miesto ir magistralės yra pietinėje miesto dalyje, čia yra du įvažiavimai į miestą. Šis transporto koridorius pritraukia verslą bei investicijas – galimybė kurtis aptarnavimo infrastruktūrai, terminalams, planuojamiems logistikos centrams. Be to, Raseinių miestą kerta ir magistralinis kelias A12 (Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas), užtikrinantis gerą susisiekimą tarptautiniu lygiu. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas gatvėms, kuriomis numatomas sunkiojo krovininio transporto eismo augimas. Formuojami tolimesni apvažiavimai įrengiant Raseinių miesto šiaurinį ir pietinį aplinkkelius.

6.2.      Garliavos miestas išsiskiria iš kitų pagrindinių miestų tuo, kad jis nėra savivaldybės centras, tačiau Garliavos miesto seniūnija yra tankiausiai apgyvendinta seniūnija Kauno rajono savivaldybėje. Garliavos miestas įsikūręs 9 km nuo Kauno, prie tarptautinės reikšmės magistralės „Via Baltica“. Garliavos seniūnijoje susikerta keliai Kaunas–Druskininkai, Marijampolė–Vilnius. Netoli Garliavos seniūnijos praeina tarptautinės reikšmės geležinkelis Kaliningradas–Maskva. Pagrindinė miesto gatvė eina krašto keliu Nr. 130, jungiančiu Kauną ir Alytų. Garliavos miestui ir jį supančioms teritorijoms būdingi aktyvūs funkciniai ryšiai ir stipri tiesioginė sąveika (bendras infrastruktūros naudojimas) dėl Garliavos miesto geografinės padėties (ties Kauno miesto riba, intensyviai naudojamų kelių sankirtoje) ir apgyvendinimo ypatumų (miesto teritorija nuosekliai pereina į Kauno rajono savivaldybėje aktyviai vystomas priemiestines gyvenamąsias vietoves):

6.2.1.   aplink Garliavos miestą išsidėstę kaimai turi didelės įtakos miesto vystymui: čia perkelta dalis apdirbamosios gamybos, kitų įmonių, kuriose dirba Garliavos miesto gyventojai, gerai išvystyta susisiekimo sistema leidžia išnaudoti šių gyvenamųjų vietovių geografinę padėtį transporto, logistikos, apdirbamosios gamybos ir pan. veiklos sritims, kuriant gerai pasiekiamas darbo vietas Garliavos miesto gyventojams;

6.2.2.   aplink Garliavos miestą išsidėsčiusių kaimų vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, energetiniai tinklai ir komunikacijos priklauso bendrai Garliavos miesto inžinerinei infrastruktūrai; Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu su šios teritorijos įvardijamos kaip miesto įtakos augimo zona, kurioje prioritetas skiriamas gyvenamosios paskirties statybai, pramonės vystymui.

6.3.    Viena svarbiausių sąlygų sėkmingai visų miestų plėtrai – gera susisiekimo sistema. Tokioje sistemoje susisiekimas su miestų centrais, darbo vietomis, viešąsias paslaugas teikiančiomis institucijomis, laisvalaikio bei poilsio centrais turi būti greitas ir patogus. Šį tikslą padėtų įgyvendinti miestų gatvių tinklo pertvarkymas, jungiant urbanistinę struktūrą į vientisą sistemą, naujų gatvių tiesimas, jų techninės būklės gerinimas, viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas. Didelį dėmesį tokiu atveju būtina skirti tranzitinių krovininių srautų eliminavimui iš miestų teritorijos, geram gyventojų transportiniam aptarnavimui, turizmo bei pramonės aptarnavimui – miestų susisiekimo sistema turi veikti su minimaliu neigiamu poveikiu aplinkai.

7.       Kauno regiono ITV programa įgyvendinama šiose Kauno regiono tikslinėse teritorijose (žr. 1 pav.):

7.1.    išskirtose vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

7.1.1. Garliavos mieste;

7.1.2. Kaišiadorių mieste;

7.1.3. Kėdainių mieste;

7.1.4. Prienų mieste;

7.1.5. Raseinių mieste;

7.2.    2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytos tikslinės teritorijos (probleminės teritorijos) savivaldybės centre, kuris vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomas pereinamojo laikotarpio tiksline teritorija – Jonavos mieste.

8.       Atsižvelgus į Kauno regiono ITV programos 6.2. papunktyje nurodytus Garliavos miestui ir jį supančioms teritorijoms būdingus funkcinius ryšius ir tiesioginę sąveiką, taip pat į 2015 m. gegužės 15 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-150 „Dėl susietos teritorijos nustatymo“, nustatyta ši su Garliavos miesto tiksline teritorija susieta teritorija (žr. 1 pav.), kurioje taip pat įgyvendinama Kauno regiono ITV programa: į Garliavos miesto tiesioginės įtakos zoną (10–15 km. spinduliu) patenkantys  Narsiečių, Mastaičių, Alšėnų, Tirkiliškių, Kampiškių, Jonučių, Pamaišupio, Šniūrų, Bijūnų, Naugardiškės, Teleičių, Seniavos, Karkazų, Ireniškių, Jonučių II, Ražiškių, Budrių, Stanaičių, Juragių, Tvarkiškių, Rinkūnų, Pagirių, Kalinavos, Ilgakiemio kaimai.

9.       Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Kauno regiono ITV programa gyventojų skaičius, remiantis Kauno regiono ITV programos rengimo metu paskutiniais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 93,2 tūkst. gyventojų (2015 m. sausio 1 d.); su regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 9 tūkst. gyventojų (2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis).


 

 

1 pav. Tikslinės ir susietos teritorijos. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“

 

 

10.     Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojamos tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos Kauno regiono ITV programos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

11.     Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi Kauno regiono ITV programos 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas Kauno regiono ITV programos 3 priede.

12.     Kauno regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

____________________

 

 

 

Kauno regiono integruotos teritorijų vystymo programos

1 priedas

 

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1.  Geografiniu požiūriu patogi ir strategiškai svarbi tikslinių teritorijų padėtis, pramonės įmonių koncentracija

5

Kauno regionas turi aiškią gyventojų koncentracijos židinių struktūrą su aukščiausio lygio centru – Kauno miestu ir penkiais žemesnio lygio centrais, kurie sutampa su administraciniais savivaldybių centrais.

Kauno regionas yra šalies centrinėje dalyje, patogioje geografinėje padėtyje. Jame kertasi tarptautinės transporto ir geležinkelio magistralės. Kartu su Kauno ir Birštono miestais Kėdainiai, Kaišiadorys, Jonava, Prienai, Raseiniai formuoja Kauno regiono savivaldybių administracinių, kultūros, ekonominio aktyvumo ir socialinio aprūpinimo centrų visumą. Garliavos miestas patenka į aktyviai besivystančią Kauno priemiesčio zoną.

 

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1.  Verslo plėtros galimybes ribojantys demografiniai veiksniai ( mažėjantis gyventojų skaičius, besikeičianti amžiaus struktūra)

5

Visos Kauno regiono tikslinės teritorijos ir savivaldybės (išskyrus Kauno rajono savivaldybę), kuriose yra išskirtos tikslinės teritorijos, pasižymi mažėjančiu gyventojų skaičiumi. Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys yra neigiama natūrali gyventojų kaita (daugiau gyventojų miršta, nei gimsta) bei neigiama neto migracija. Dėl mažėjančios vaikų dalies ir didėjančio medianinio gyventojų amžiaus artimiausiu metu darbingo amžiaus gyventojų dalis gali pradėti mažėti savivaldybėse, kuriose ji šiuo metu stabili ir nustoti didėti savivaldybėse, kuriose ji didėja. T. y. ilguoju laikotarpiu ūkio sektoriams, kurie yra imlūs nespecializuotai darbo jėgai sumažės darbo jėgos pasiūla, paslaugų sektoriui – vartotojų skaičius.

2.  Didesnė dalis savivaldybių, kuriose yra tikslinės teritorijos pasižymi nedidele ekonominės veiklos įvairove ir mažu veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiumi

4

Ženkliai didesnė, lyginant su šalies vidurkiu (21,2 proc.), dirbančiųjų įmonėse dalis EVRK 2 red. kasybos ir karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos veiklose Kaišiadorių (36,2 proc.), Kėdainių (33,2 proc.) Jonavos (38 proc.) ir Raseinių (35,6 proc.) rajonų savivaldybėse ir visoms savivaldybėms būdingas mažas ekonominis aktyvumas (mažai mažų ir vidutinių įmonių) lemia tai, kad Kauno regiono socialinė ir ekonominė situacija yra labiau (lyginant su kitai regionais) jautri išorės grėsmėms (pvz. pokyčiams eksporto rinkose)

3.  Didelis susisiekimo sistemos apkrovimas ir žala aplinkai dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo

4

Esamas ekonominis atitinkamų teritorijų išsivystymas (arba siaura specializacija) bei gyventojų koncentracija negali suteikti tokių darbo, verslo ir mokymo(-si) galimybių kaip Kaunas; bet to, dvi tikslinės teritorijos (Kėdainiai, Jonava) pasižymi konkurencingu darbo užmokesčiu, o taip pat ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikiu, kurio negali patenkinti vienoje savivaldybėje gyvenantys gyventojai; visa tai lemia didelį neigiamą poveikį klimato kaitai dėl švytuoklinės migracijos (kuri socialiniu aspektu yra teigiamas veiksnys, lemia neaukštą regiono registruoto nedarbo lygį). Tačiau tai, kad apie 50 proc. regiono užimtųjų (apie 60 tūkstančių gyventojų) gyvena ir dirba skirtingose vietovėse, dauguma jų naudojasi asmeniniais automobiliais. Problemos mastas gali būti sumažintas aktyviau diegiant darnaus judumo priemones, skatinant naudojimąsi visuomeniniu transportu

 

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1.  Augantis namų ūkių vartojimas didins paklausą naujoms paslaugoms

4

Numatoma, kad privatusis vartojimas ir toliau nuosekliai augs, nes namų ūkių gaunamas pajamas gausins kylantis darbo užmokestis ir didesnis užimtumas. Galimybes vartoti didins ir kritusios kainos, ypač degalų, nes daugiau lėšų galės būti skiriama kitoms prekėms ar paslaugoms įsigyti.

 

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1.   Kauno regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas

4

Veiksnys vertinamas kaip svarbus, nes daugelyje Kauno regiono savivaldybių (išskyrus Jonavos rajono savivaldybę) ekonominės recesijos sukeltas ciklinis nedarbas neperėjo į struktūrinį ir išliekant palankiai makroekonominei aplinkai artimiausiais metais gali pasiekti natūralų (~5–6 proc. lygį). Kartu tai rodo ir tai, kad užimtumo augimo (o kartu ir ekonominio augimo) potencialą mažėjant registruotam nedarbui daugelis savivaldybių Kauno regiono ITV programos įgyvendinimo laikotarpiu bus išnaudojusios. Remiamasi prielaida, prastėjant šalies demografinei situacijai (gyventojų skaičiui mažėjant apie 1 proc. per metus), bendrojo vidaus produkto augimas dėl darbui imlių sektorių plėtros sąskaitą gali ženkliai sulėtėti.

2.   Regioninė konkurencija su Vilniaus regionu (kultūros poreikių tenkinimo, gyvenimo kokybės ir sąlygų, gyvenamosios aplinkos patrauklumo, transporto organizavimo ir kt. kasdienio gyvenimo aspektuose).

3

Kauno regioną geresnėmis darbo apmokėjimo, viešųjų paslaugų (švietimo, kultūros, sporto ir sveikatinimo, rekreacijos) įvairovės ir prieinamumo sąlygomis veikia Vilniaus ir iš dalies Klaipėdos regionai. Dėl šių regionų savivaldybių (daugiausia didžiųjų miestų) plėtros didėja rizika, kad Kauno regiono gyventojai išvyks iš šio regiono

_______________________

 


 

Kauno regiono integruotos teritorijų vystymo programos

2 priedas

 

KAUNO REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

 

1. Tikslas: Padidinti gyventojų verslumą ir užimtumą, kuriant ir išlaikant darbo vietas, didinant verslo įvairovę ir darbo vietų pasiekiamumą

1. Tikslas iškeltas formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytas problemas, neleidžiančias Kauno regione pasiekti pakankamo užimtumo: prisitaikyti prie verslo plėtros galimybes ribojančių demografinių veiksnių (mažėjančio gyventojų skaičiaus, besikeičiančios amžiaus struktūros), sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – susisiekimo sistemos apkrovimą ir žalą aplinkai dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo. Įgyvendinus tikslą, minėtų silpnybių poveikis gali būti sumažintas, jeigu bus pasinaudota galimybe, kurią suteiks augantis namų ūkių vartojimas, didinantis paklausą naujoms paslaugoms ir išvengta grėsmės, kad Kauno regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas.

2.Svarstyti alternatyvūs tikslai: „Padidinti gyventojų verslumą ir užimtumą, kuriant ir išlaikant darbo vietas, didinant verslo įvairovę ir darbo vietų pasiekiamumą“ ir „Padidinti gyventojų verslumą ir užimtumą, didinant patrauklumą investicijoms ir verslo įvairovę“. Remiantis daugiakriterinės analizės išvadomis, tikslas „Padidinti gyventojų verslumą ir užimtumą, kuriant ir išlaikant darbo vietas, didinant verslo įvairovę ir darbo vietų pasiekiamumą“ turi didesnį poveikį strateginių problemų sprendimui ir geriau išnaudoja galimybes, mažina silpnybių poveikį ir grėsmes, turi didesnį poveikį ekonomikai ir socialinei sričiai.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: Užimtųjų gyventojų Kauno regione dalis, palyginti su darbingo amžiaus gyventojais, proc. Planuojama, kad 2023 m., įgyvendinus pagrindinius Kauno regiono ITVP programoje numatytus veiksmus, užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), padidės iki 74 proc.

 


 

Programos efektas:

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė  (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), proc.

66,6

72,0

74,0

 

Programos rezultatai:

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-R-1

Materialinės investicijos 1 gyventojui Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), tūkst. Eur

1,24

1,41

1,42

1-R-2

Gyventojų, kuriems pagerėjo susisiekimo sąlygos, dalis nuo tikslinių teritorijų bendro gyventojų skaičiaus

0,0

70,0

80,0

 

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), proc.

69,5

70,0

70,5

71,0

71,0

71,5

72,0

73,0

74,0

74,0

1-R-1

Materialinės investicijos 1 gyventojui Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), tūkst. Eur

1,33

1,34

1,36

1,37

1,38

1,40

1,41

1,41

1,42

1,42

1-R-2

Gyventojų, kuriems pagerėjo susisiekimo sąlygos, dalis nuo tikslinių teritorijų bendro gyventojų skaičiaus

0,0

0,0

0,0

0,0

20,0

40,0

70,0

70,0

80,0

80,0

 

1.1. Uždavinys: Pritraukti investicijas, pertvarkant pagrindines miestų viešąsias erdves ir aktyvinant miestų traukos centrus

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą silpnybę (problemą) – verslo plėtros galimybes ribojančius demografinius veiksnius (mažėjantį gyventojų skaičių, besikeičiančią amžiaus struktūrą), šios silpnybės poveikis gali būti sumažintas didinant mažiau aktyvių darbo rinkoje gyventojų grupių užimtumą (tam pasinaudojant ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyva, pagal kurią gali būti pritaikytos inovatyvios socialinės integracijos priemonės), skatinant produktyvias investicijas (tokiu atveju galimas kokybinis augimas didėjant darbo našumui) ir gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę (išlaikant ir pritraukiant naujus gyventojus iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir kitų regionų). Sprendžiant problemą, galima pasinaudoti galimybe (tendencija), kurią suteiks augantis namų ūkių vartojimas, didinantis paklausą naujoms paslaugoms. Tokiu atveju aktyvių miestų traukos centrų formavimas, jų lankomumo didinimas gali pritraukti į tas pačias teritorijas ir privačias, naujas darbo vietas kuriančias investicijas.

2. Svarstyti 3 alternatyvūs uždaviniai: „Skatinti verslumą ir ūkinės veiklos įvairovę, didinant verslo diversifikavimą ir gamybos apimtis“, „Skatinti verslumą, pritaikant viešuosius statinius bendruomeninio verslo iniciatyvoms“ ir „Pritraukti investicijas, pertvarkant pagrindines miestų viešąsias erdves ir aktyvinant miestų traukos centrus“. Atlikus daugiakriterinę analizę (kartu vertinant alternatyvų strateginį pagrįstumą, rizikas ir išlaidų efektyvumą), pasirinktas uždavinys „Pritraukti investicijas, pertvarkant pagrindines miestų viešąsias erdves ir aktyvinant miestų traukos centrus“.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: Materialinės investicijos 1 gyventojui Kauno regione (be Kauno miesto savivaldybės), tūkst. Eur. Planuojama, kad 2023 m., įgyvendinus numatytus uždavinio veiksmus, šio rodiklio reikšmė padidės iki 1,42 tūkst. Eur.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.1-P-1

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

4117

105047

221057

398636

474409

474409

474409

474409

1.1-P-2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2

0

3073

3306

4146

5705

7223

13601

13601

13601

13601

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1-P-3

Projektų, kuriuos visiškai ar iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO, skaičius, vnt.

0

6

6

11

14

16

18

18

18

18

1.1-P-4

Subsidijas gavusių įmonių skaičius, vnt.

0

0

0

2

3

4

6

6

6

6

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės):

 

 

 

 

1.1.1.1. Tikslinėse teritorijose esančių kultūros įstaigų modernizavimas, kitos paskirties ar nenaudojamų pastatų ir teritorijų konversija, daugiafunkcių erdvių sukūrimas, pritaikant nepakankamai efektyviai naudojamą infrastruktūrą naujai veiklai ( pritaikant bendruomenių kultūrinei, socialinei veiklai, sveikatingumui, laisvalaikiui, smulkiajam verslui ir amatams, kitiems poreikiams). Įgyvendinant priemonę planuojama: nenaudojamo pastato, esančio Prienų mieste Kranto g. 8 konversija; bendruomenės laisvalaikio ir užimtumo centro įkūrimas Prienuose; Prienų krašto muziejaus modernizavimas; Prienų kultūros centro rekonstravimas; Jonavos miesto kultūros centro didžiosios salės atnaujinimas; Kaišiadorių miesto buvusio kino teatro pastato konversija; Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, (I etapas); Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio Didžiosios Rinkos a. 4, Kėdainiuose, rekonstravimas įrengiant vietos bendruomenės užimtumo erdvę (I etapas); Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija (I etapas); Raseinių savivaldybės rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimas, infrastruktūros pritaikymas visuomenės poreikiams

5 566

5 566

4 731

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 33804 m2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 10148,24 m2

1.1.1.2. Miestų pagrindinių viešųjų erdvių sutvarkymas, didinant jų lankomumą (sudarant prielaidas šiose teritorijose įsikurti naujoms, paslaugas gyventojams teikiančioms įmonėms, esamoms įmonėms plėsti savo veiklą). Įgyvendinant priemonę planuojamas: Garliavos miesto parko sutvarkymas (įrengimas) ir kitų pagrindinių Garliavos miesto viešųjų erdvių pritaikymas verslui ir aktyviam laisvalaikiui, poilsiui; Garliavos miesto daugiabučių namų viešųjų erdvių sutvarkymas; Jonavos miesto žemutinės dalies kompleksinis gyvenamųjų namų kiemų bei gerbūvio sutvarkymas ir pasiekiamumo gerinimas; Kaišiadorių miesto Prezidento A. M. Brazausko parko ir centrinės Gedimino gatvės prieigų sutvarkymas, kitų Kaišiadorių miesto viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės sveikatinimo veiklai bei poilsiui; Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštės modernizavimas, miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui, kitų Kėdainių miesto viešųjų erdvių (Kėdainių miesto, Vytauto parkų, maudymvietės ir poilsio zonos, viešosios erdvės prie Budrio gatvės, teritorijos prie Kėdainių kultūros centro kt.) kompleksiškas sutvarkymas; Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartalų kompleksinis atnaujinimas; Prienų Nemuno upės pakrantės ir Revuonos parko bei jo prieigų, Prienų miesto autobusų stoties ir aplinkinės teritorijos, kitų Prienų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas bendruomenės ir verslo poreikiams; kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė dalies, esančios Prienų miesto teritorijoje, rekonstravimas įrengiant kelio apšvietimą; Raseinių miesto autobusų stoties ir keleivių vežimo transporto infrastruktūros (automobilių stovėjimo ir autobusų sustojimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, pėsčiųjų takų) modernizavimas, Raseinių miesto centrinės dalies, prekyvietės, V. Kudirkos g. kvartalo ir kitų viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietų patrauklumo didinimas; Raseinių miesto daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas

31 504

31 504

24 075

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 440605 m2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 379,8 m2

1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:

 

 

 

 

1.1.2.1. Viešosios infrastruktūros panaudojimas verslumo skatinimui. Kuriamą/vystomą viešąją infrastruktūrą planuojama panaudoti veikloms, įgyvendinamoms pagal vietos veiklos grupių įgyvendinamas vietos plėtros strategijas: bendruomenės verslumo skatinimui, amatų vystymui, smulkiai gamybai, socialinio verslo iniciatyvoms, paslaugų teikimui, individualios veiklos skatinimui, mokymams. Konkretūs projektai bei jų rodikliai bus formuojami, įsteigus miestų vietos veiklos grupes bei parengus jų strategijas. Daroma prielaida, kad kiekvienoje tikslinėje teritorijoje galėtų būti įgyvendinta ne mažiau kaip po 2 socialinių partnerių ar NVO projektai, prisidedantys prie programos efekto ir rezultato pasiekimo.

X

X

X

Projektų, kuriuos visiškai ar iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO, skaičius, 18 vnt.

1.1.3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus

 

 

 

 

1.1.3.1. Verslo subjektų bendruomenei aktualių paslaugų plėtra, gamybos pajėgumų ir eksporto apimties didinimas

X

X

X

Subsidijas gavusių įmonių skaičius – 6 vnt.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

37 069

37 069

28 806

 

 

1.2. Uždavinys: Gerinti darbo jėgos judėjimo galimybes, nedidinant neigiamo poveikio aplinkai

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą silpnybę (problemą) – didelį susisiekimo sistemos apkrovimą ir žalą aplinkai dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, šios silpnybės poveikis gali būti sumažintas gerinant judėjimo galimybes ir trumpinant kelionės laiką, taip pat diegiant draugiškus aplinkai judėjimo būdus (viešuoju transportu, dviračiais). Sprendžiant problemą, galima sumažinti neigiamą grėsmės, kad Kauno regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas poveikį, nes tikslinėse teritorijose ar jų prieigose esančios darbo vietos taps geriau pasiekiamos kitų teritorijų (pavyzdžiui, kaimo gyvenamųjų vietovių) gyventojams.

2. Svarstyti 3 alternatyvūs uždaviniai: „Didinti darbo jėgos mobilumą, gerinant darbo vietų pasiekiamumą“, „Gerinti darbo jėgos judėjimo galimybes, nedidinant neigiamo poveikio aplinkai“ ir „Didinti darbo jėgos mobilumą kompleksiškai sprendžiant eismo saugumo problemas“. Remiantis daugiakriterinės analizės išvadomis, uždavinys „Didinti darbo jėgos mobilumą, gerinant darbo vietų pasiekiamumą“ yra optimalus (kartu vertinant alternatyvų strateginį poveikį, riziką ir išlaidų efektyvumą): turi didesnį poveikį išskirtiems SSGG analizės veiksniams; yra mažiau rizikingas; turi aukštesnį sąnaudų efektyvumo vertinimą.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Gyventojų, kuriems pagerėjo susisiekimo sąlygos, dalis nuo tikslinių teritorijų bendro gyventojų skaičiaus, proc. Planuojama, kad 2023 m., įgyvendinus numatytas uždavinio įgyvendinimo priemones, ne mažiau kaip 80 proc. visų tikslinių teritorijų gyventojų pagerės susisiekimo kasdieniais reikalais (pvz., į darbą ar švietimo įstaigą ar pan.) sąlygos.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.2-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

3,300

4,344

13,813

15,261

15,261

15,261

15,261

1.2-P-2

Parengtų darnaus judumo planų skaičius, vnt.

0

0

0

2

2

2

3

3

3

3

1.2-P-3

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius

0

0

0

1

1

2

3

3

3

3

1.2-P-4

Įrengtų naujų pėsčiųjų takų ir/ar trasų ilgis, km

0

0

0

0

7,800

12,800

13,988

13,988

13,988

13,988

1.2-P-5

Įsigytos ekologiškos transporto priemonės, vnt.

0

0

0

0

2

2

3

3

3

3

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.2.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų):

 

 

 

 

1.2.1.1. Miestų gatvių atnaujinimas (rekonstrukcija): Garliavos m. K. Aglinsko g. rekonstrukcija; Garliavos m. Kęstučio, Dariaus ir Girėno, Ąžuolų g. rekonstrukcija; Garliavos m. Kęstučio, Dariaus ir Girėno, Ąžuolų g. rekonstrukcija; Jonavos m. Vasario 16-osios, A. Kulviečio, Chemikų gatvių rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones; Kaišiadorių miesto gatvių modernizavimas (Kudirkos, Maironio ir Basanavičiaus g.); Kėdainių m. gatvių ir šaligatvių rekonstrukcija, apšvietimo įrengimas (Lukšio, Žemaitės, Kanapinsko, Mindaugo ir Pavasario g.); Miesto gatvių šaligatvių rekonstrukcija (Kėdainių m.) (Birutės g., Dotnuvos g., dalies nuo Kauno g. kapinių iki Tilto g.); Raseinių miesto Partizanų gatvės rekonstravimas; Raseinių miesto Aguonų ir Žemaičių gatvių rekonstravimas.

8 931

8 931

7 592

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 15,261 km

1.2.1.2. Darnaus judumo skatinimas miestuose: Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų miestų darnaus judumo planų parengimas ir darnaus judumo priemonių diegimas (pagal parengtus darnaus judumo planus)

1 983

1 983

1 611

Parengtų darnaus judumo planų skaičius, 3 vnt.

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius, 3 vnt. (komplektai)

1.2.1.3. Pėsčiųjų ir dviračių takų sistemų įrengimas ir plėtra miestuose: Dviračių takų tinklo Jonavos mieste plėtra (Varnos upelis, Žeimių g., Žeimių, Lietavos, Žemaitės g. sankryža, Chemikų g.); Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas aplink Girelės II tvenkinį Kaišiadorių mieste; Dviračių takų įrengimas (Kėdainių m.) (Didžioji g., Nevėžio upės krantas, Tilto g.); Dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas Prienų mieste (F.Martišiaus g., Vytauto g., Kęstučio g., Kauno g.).

897

897

762

Įrengtų naujų pėsčiųjų takų ir/ar trasų ilgis, 13,988 km

1.2.1.4. Mažiau taršių (ekologiškų) transporto priemonių diegimas viešajame transporte: ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas Jonavos ir Kaišiadorių miestams.

870

870

740

Įsigytos ekologiškos transporto priemonės, 3 vnt.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

12 681

12 681

10 705

 

____________________________________

 


 

Kauno regiono integruotos teritorijų vystymo programos

3 priedas

 

KAUNO REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1. Tikslas: Padidinti gyventojų verslumą ir užimtumą, kuriant ir išlaikant darbo vietas, didinant verslo įvairovę ir darbo vietų pasiekiamumą

 

1.1. Uždavinys: Pritraukti investicijas, pertvarkant pagrindines miestų viešąsias erdves ir aktyvinant miestų traukos centrus

 

 

1.1.1v Veiksmas: Nenaudojamo pastato, esančio Prienų mieste Kranto g. 8, pritaikymas bendruomenės ir verslo poreikiams (planuojama atlikti pastato rekonstrukciją, įrengti terasą Nemuno pakrantėje, mažosios architektūros elementus, sutvarkyti želdinius, sutvarkyti prieigas, įrengiant pėsčiųjų takus)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 737 720

130 329

130.329

130 329

130 329

-

-

-

-

1 477 062

 

 

 

1.1.2v Veiksmas: Jonavos miesto kultūros centro didžiosios salės atnaujinimas (planuojama atnaujinti didžiąją salę)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2015

2017

Jonavos rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

264 863

-

-

39 730

39 730

-

-

-

-

225 133

 

 

 

1.1.3v Veiksmas: Kaišiadorių miesto buvusio kino teatro pastato pritaikymas vietos bendruomenės, verslo ir jaunimo poreikiams (planuojama perplanuoti pastatą – funkcinės paskirties iš kino teatro keitimas į multifunkcinę erdvę, pastato rekonstrukcijos darbai, įrangos ir baldų įsigijimas, aplinkos sutvarkymo darbai)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

868 860

65 164

65 164

65 165

65 165

-

-

-

-

738 531

 

 

 

1.1.4v Veiksmas: Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams (I etapas) (planuojama Kaišiadorių rajono savivaldybės pastato, esančio Gedimino g. 69, Kaišiadoryse, rekonstrukcija, pastato prieigų sutvarkymas, želdinių sutvarkymas)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

252 517

-

-

37 878

37 878

-

-

-

-

214 639

 

 

 

1.1.5v Veiksmas: Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio Didžiosios Rinkos a. 4, Kėdainiuose, rekonstravimas įrengiant vietos bendruomenės užimtumo erdvę (I etapas) (planuojama pastato rekonstrukcija, sukuriant daugiafunkcinę erdvę jaunimui ir bendruomenei)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2020

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

854 350

64 076

64 076

64 077

64 077

-

-

-

-

726 197

 

 

 

1.1.6v Veiksmas: Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija (I etapas) (planuojama atlikti dalį pastato rekonstrukcijos darbų (I etapas))

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2014

2020

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

345 107

-

-

51 767

51 767

-

-

-

-

293 340

 

 

 

1.1.7v Veiksmas: Bendruomenės laisvalaikio ir užimtumo centro įkūrimas Prienuose, sukuriant užimtumo infrastruktūrą (planuojama atlikti pastato rekonstrukciją, įrengti mažosios architektūros elementus, sukurti aktyvaus laisvalaikio ir užimtumo infrastruktūrą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

695 090

52 131

52 131

52 134

52 134

-

-

-

-

590 825

 

 

 

1.1.8v Veiksmas: Prienų krašto muziejaus modernizavimas (planuojamas pastato modernizavimas, pastato aplinkos sutvarkymas, muziejinės ekspozicijos įrengimas)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2018

Prienų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

117 349

-

-

17 603

17 603

-

-

-

-

99 746

 

 

 

1.1.9v Veiksmas: Prienų kultūros centro pastato Prienuose, Vytauto g. 35, rekonstravimas (planuojama pastato rekonstrukcija)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2018

Prienų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

121 140

-

-

18 171

18 171

-

-

-

-

102 969

 

 

 

1.1.10v Veiksmas: Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimas, infrastruktūros pritaikymas visuomenės poreikiams (planuojamas pastato patalpų remontas, pastato energetinio efektyvumo didinimas, įrangos įsigijimas)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2020

Raseinių rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

 

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

308 632

-

-

46 295

46 295

-

-

-

-

262 337

 

 

 

1.1.11v Veiksmas: Garliavos miesto parko sutvarkymas (įrengimas) (planuojamas žemės ir reljefo sutvarkymas, apželdinimas ir žaliųjų skulptūrų įrengimas, takų ir aikštelių įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas, vaikų žaidimo ir sporto įrenginių įrengimas, tiltelių, ir inžinerinių komunikacijų, einančių per Maišio upę, sutvarkymas, parko teritorijos aptvėrimas, fontano įrengimas, parko apšvietimo ir įgarsinimo sistemų įrengimas, Maišio upelio išvalymas, krantų ir pakrančių sutvarkymas)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2015

2018

Kauno rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2 388 117

179 109

179 109

179 109

179 109

-

-

-

-

2 029 899

 

 

1.1.12v Veiksmas: Pagrindinių Garliavos miesto viešųjų erdvių pritaikymas verslui ir aktyviam laisvalaikiui, poilsiui (planuojama sutvarkyti ir pritaikyti Garliavos bendruomenės laisvalaikiui ir poilsiui sporto aikštynus, sutvarkyti prekybos erdves Lozoraičio g. 1D ( apie 0,06 ha) ir Vytauto g. 41 (apie 0,07 ha). Tvarkant prekybos erdves, bus įrengiamas erdvių apšvietimas, jos aptveriamos, sutvarkomos prieigos ir privažiavimai)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2019

Kauno rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 580 352

118 527

118 527

118 527

118 527

-

-

-

-

1.343.299

 

 

1.1.13v Veiksmas: Garliavos miesto daugiabučių namų viešųjų erdvių sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką Garliavos mieste (Liepų, S. Lozoraičio ir Žaliosios g.), užtikrinant sveiką, saugią aplinką gyvenamuosiuose kvartaluose bei gerinant pasiekiamumą. 2015–2019 m. planuojama investuoti į Liepų, S. Lozoraičio ir Žaliosios gatvėse esančių modernizuotų daugiabučių gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengiant vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, rekonstruojant ir atnaujinant šaligatvius, gatvių atkarpas, pėsčiųjų takus ir įvažiavimus į kiemus. Šių daugiabučių kiemai pasirinkti, atsižvelgiant į didžiausią gyventojų koncentraciją, prastą daugiabučių namų ir jų aplinkos būklę, taip pat jau įvykdytus ar planuojamus vykdyti daugiabučių namų modernizavimo projektus)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2017

2020

Kauno rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 203 847

90 289

90 289

90 289

90 289

-

-

-

-

1 023 269

 

1.1.14v Veiksmas: Jonavos miesto žemutinės dalies kompleksinis gyvenamųjų namų kiemų bei gerbūvio sutvarkymas ir pasiekiamumo gerinimas (planuojama kurti patrauklią gyvenamąją aplinką gyvenamųjų namų kvartaluose (Parko g., Panerių g., Prezidento g., Kauno g., Klaipėdos g. ir kt. gatvėse greta atnaujintų daugiabučių namų Jonavos mieste. Planuojamas vaikų žaidimų aikštelių, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas, šaligatvių sutvarkymas, laiptų į mikrorajonus (Rimkų ir Kosmonautų) sutvarkymas, įvažiavimų, kiemų ir automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas.)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2015

2017

Jonavos rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

711 630

53 372

53 372

53 373

53 373

-

-

-

-

604 885

 

 

1.1.15v Veiksmas: Kaišiadorių miesto Prezidento A. M. Brazausko parko sutvarkymas ir pritaikymas rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams (planuojama sutvarkyti parką, pritaikant jį rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams. Planuojami sklypo sutvarkymo darbai (takų, laiptų, baseinų-fontanų, parko aikštelių įrengimas, apželdinimas), parko inžinerinių tinklų rekonstrukcija, mažosios architektūros elementų įrengimas.)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2019

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

925 475

69 410

69 410

69 412

69 412

-

-

-

-

786 653

 

 

1.1.16v Veiksmas: Kaišiadorių miesto Gedimino gatvės prieigų sutvarkymas (planuojama šaligatvių ir dviračių takų įrengimas, apšvietimo įrengimas, stovėjimo vietų ir aikštelių praplėtimas centrinėje dalyje, mažosios architektūros elementų įrengimas, želdinių sutvarkymas)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 621 872

121 640

121 640

121 641

121 641

-

-

-

-

1 378 591

 

 

1.1.17v Veiksmas: Kaišiadorių miesto viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės sveikatinimo veiklai bei poilsiui (planuojama sutvarkyti 1 ha prie miesto paplūdimio. Planuojamos pagrindinės veiklos: tvenkinio prieigų sutvarkymas, įrengiant maudyklos ir paplūdimio zoną, takų įrengimas; žaidimų ir sporto aikštelių įrengimas; mažosios architektūros elementų įrengimas (suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, persirengimo kabinos)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

579 240

43 443

43 443

43 443

43 443

-

-

-

-

492 354

 

 

1.1.18v Veiksmas: Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštės modernizavimas, pritaikant vietos bendruomenei (planuojamas Kėdainių miesto didžiosios rinkos aikštės modernizavimas. Planuojamos veiklos apima aikštės dangos rekonstrukciją, fontano įrengimą, mažosios architektūros elementų įrengimą, informacinio stendo įrengimą, želdinių sutvarkymą, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2020

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 428 758

107 157

107 157

107 157

107 157

-

-

-

-

1 214 444

 

 

1.1.19v Veiksmas: Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui (planuojama sutvarkyti pakrantes, įrengti mažąją architektūrą)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2018

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3 220 130

241 510

241 510

241 510

241 510

-

-

-

-

2 737 110

 

 

1.1.20v Veiksmas: Kėdainių miesto viešųjų erdvių (Kėdainių miesto, Vytauto parkų ir kt.) kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui (planuojama sutvarkyti takus, įrengti mažosios architektūros elementus, sutvarkyti želdinius)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2018

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3 400 160

255 012

255 012

255 012

255 012

-

-

-

-

2 890 136

 

 

1.1.21v Veiksmas: Kompleksiškas Kėdainių miesto maudymvietės ir poilsio zonos sutvarkymas (planuojama įrengti paplūdimį, takus, vaikų žaidimo aikšteles, mažosios architektūros elementus, automobilių stovėjimo aikšteles)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2017

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.21v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

781 974

58 649

58 649

58 648

58 648

-

-

-

-

664 677

 

 

1.1.22v Veiksmas: Daugiabučių namų kvartalų kompleksinis atnaujinimas Kėdainių mieste (planuojama atlikti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengiant vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, rekonstruojant ir atnaujinant šaligatvius, gatvių atkarpas, pėsčiųjų takus ir įvažiavimus į kiemus)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2017

2018

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.22v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 338 400

100 380

100 380

100 380

100 380

-

-

-

-

1 137 640

 

 

1.1.23v Veiksmas: Kėdainių miesto viešosios erdvės prie Budrio gatvės sutvarkymas (planuojama atlikti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengti želdinius, mažosios architektūros elementus)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2018

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.23v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

625 240

46 893

46 893

46 893

46 893

-

-

-

-

531 454

 

 

1.1.24v Veiksmas: Teritorijos prie Kėdainių kultūros centro tvarkymas (planuojama atlikti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengti želdinius, mažosios architektūros elementus)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2018

2020

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.24v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

592 272

44 420

44 420

44 421

44 421

-

-

-

-

503 431

 

 

1.1.25v Veiksmas: Kompleksiškai atnaujinamo pastato, esančio Didžioji g. 60, Kėdainių mieste, prieigų sutvarkymas (planuojama atlikti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengti želdinius, mažosios architektūros elementus)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2018

2020

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.25v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

193 409

14 506

14 506

14 506

14 506

-

-

-

-

164 397

 

 

1.1.26v Veiksmas: Nemuno upės pakrantės ir Revuonos parko bei jo prieigų sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės ir verslo poreikiams (planuojama kompleksiškai sutvarkyti Revuonos parką ir jo prieigas. Planuojama įrengti Planuojamas prieigų, pėsčiųjų takų sutvarkymas; Revuonos upelio vagos ir tvenkinio išvalymas, šlaitų sutvirtinimas; apžvalgos aikštelės įrengimas, skulptūrų atnaujinimas ir priėjimų prie jų įrengimas; informacinio stendo ir riboženklio „Dzūkija/Suvalkija“ įrengimas prie apžvalgos aikštelės; mažosios architektūros elementų įrengimas (suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai bei šviestuvai); informacinių stendų įrengimas; želdinių sutvarkymas.)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.26v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1 013 672

76 025

76 025

76 027

76 027

-

-

-

-

861 620

 

 

1.1.27v Veiksmas: Prienų miesto autobusų stoties ir aplinkinės teritorijos pritaikymas bendruomenės ir verslo poreikiams (planuojamas autobusų stoties pastato rekonstravimas, mažosios architektūros elementų, inžinerinių įrenginių bei kitų stoties teritorijos priklausinių įrengimas)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2017

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.27v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

289 620

21 721

21 721

21 722

21 722

-

-

-

-

246 177

 

1.1.28v Veiksmas: Kompleksinis Prienų miesto viešųjų erdvių esančių tarp Statybininkų, J. Lukšos, Vytenio ir Kęstučio gatvių ir prie Kęstučio g. Nemuno upės pusėje sutvarkymas, pritaikant jas bendruomenės ir verslo poreikiams (planuojamas mažosios architektūros elementų įrengimas, želdinių sutvarkymas)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.28v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

579 242

43 443

43 443

43 445

43 445

-

-

-

-

492 354

 

 

1.1.29v Veiksmas: Prienų miesto teritorijos prie kelio Nr. A 16 Vilnius-Prienai-Marijampolė kompleksinis sutvarkymas (planuojamas mažosios architektūros elementų įrengimas, šaligatvių, želdinių sutvarkymas, apšvietimo įrengimas)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.29v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

434 430

32 582

32 582

32 583

32 583

-

-

-

-

369 265

 

1.1.30v Veiksmas: Raseinių m. autobusų stoties ir keleivių vežimo transporto infrastruktūros (automobilių stovėjimo ir autobusų sustojimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, pėsčiųjų takų) statyba Vilniaus g. 87,  Raseiniai  ir modernizavimas (planuojama autobusų stoties statyba, keleivių vežimo transporto infrastruktūros modernizavimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Raseinių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.30v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

993 400

10 861

10 861

458 240

458 240

401 210

401 210

-

-

123 089

 

1.1.31v Veiksmas: Raseinių miesto daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas (planuojamas gyvenamosios aplinkos sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas, stovėjimo aikštelių prie daugiabučių praplėtimas, vaikų žaidimo aikštelių įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

Raseinių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.31v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

650 936

48 820

48 820

48 821

48 821

-

-

-

-

553 295

 

1.1.32v Veiksmas: Raseinių miesto V. Kudirkos g. kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietų patrauklumo didinimas (planuojamas Raseikos parko ir susijusių viešųjų erdvių modernizavimas, Raseinių miesto V. Kudirkos g. kvartalo modernizavimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

Raseinių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.32v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

579 240

43 443

43 443

43 443

43 443

-

-

-

-

492 354

 

1.1.33v Veiksmas: Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimas (rekonstruojant Vilniaus g. ir modernizuojant vietos bendruomenei svarbias viešąsias erdves) (planuojamas viešųjų erdvių sutvarkymas, mažosios architektūros įrengimas, stiprinant esamą miesto centrą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Raseinių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.33v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

4 924 249

194 460

194 460

194 461

194 461

2 331 441

2 331 441

-

-

2 203 887

 

1.1.34v Veiksmas: Raseinių miesto prekyvietės ir viešųjų erdvių modernizavimas (Vytauto Didžiojo g., Žemaitės g., V. Grybo g. ir Algirdo g.) (planuojama Raseinių m. viešųjų erdvių modernizavimas teritorijoje tarp Vytauto Didžiojo g., Žemaitės g. ir V. Grybo g., siekiant efektyviau panaudoti esamą infrastruktūrą. Raseinių m. turgaus aikštės atnaujinimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Raseinių rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.34v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

1 448 100

108 607

108 607

108 608

108 608

-

-

-

-

1 230 885

Iš viso pagal 1.1 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

37 069 389

2 435 979

2 435 979

3 094 815

3 094 815

2 732 651

2 732 651

-

-

28 805 943

 

1.2. Uždavinys: Gerinti darbo jėgos judėjimo galimybes, nedidinant neigiamo poveikio aplinkai:

 

1.2.1v Veiksmas: Jonavos miesto darnaus judumo plano parengimas

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2017

Jonavos rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

V

 

 

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

45 000

-

-

6 750

6 750

-

-

-

-

38 250

 

 

 

1.2.2v Veiksmas: Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste (konkrečios veiklos bus pasirinktos (detalizuotos) parengus darnaus judumo planą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2020

Jonavos rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

648 251

-

-

97 238

97 238

-

-

-

-

551 013

 

 

 

1.2.3v Veiksmas: Garliavos miesto K. Aglinsko g. rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Kauno rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 260 699

-

-

94 553

94 553

94 552

94 552

-

-

1 071 594

 

 

 

1.2.4v Veiksmas: Garliavos miesto Kęstučio, Dariaus ir Girėno, Ąžuolų g. rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2020

Kauno rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

811 792

-

-

60 885

60 885

60 884

60 884

-

-

690 023

 

 

1.2.5v Veiksmas: Eismo saugumo priemonių diegimas kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė atkarpoje, esančioje Prienų miesto teritorijoje

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 260 699

-

-

94 553

94 553

94 552

94 552

-

-

1 071 594

 

 

1.2.6v Veiksmas: Jonavos m. Vasario 16-osios, A. Kulviečio, Chemikų gatvių rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2015

2017

Jonavos rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 396 454

-

-

104 735

104 735

104 734

104 734

-

-

1 186 985

 

 

 

1.2.7v Veiksmas: Dviračių takų tinklo Jonavos mieste plėtra (palei Varnos upelį, Žeimių g., Žeimių, Lietavos, Žemaitės g. sankryžą, Chemikų g.)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2018

Jonavos rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

192 465

-

-

28 870

28 870

-

-

-

-

163 595

 

 

 

1.2.8v Veiksmas: Ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas Jonavos mieste

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2018

Jonavos rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

445 568

-

-

66 836

66 836

-

-

-

-

378 732

 

 

 

1.2.9v Veiksmas: Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas aplink Girelės II tvenkinį Kaišiadorių mieste (Girelės I ir Girelės II tvenkiniai yra reikšminga Kaišiadorių miesto urbanistinės struktūros dalis. Už šių tvenkinių miesto pakraštyje yra susiformavusios gyvenamosios teritorijos, o viešųjų įstaigų, verslo subjektų koncentracijos zona yra centrinė miesto dalis – Gedimino gatvė. Norint patekti iki šios gatvės, tenka važiuoti judria Kaišiadorys – Žiežmariai Nr. 142 kelio atkarpa, didėja avarinių situacijų skaičius. Įgyvendinus veiksmą gyventojai būtų paskatinti į darbą rinkti dviračius vietoje automobilio. Dviračių trasos aplink Girelės II tvenkinį įrengimas sumažins nelaimingų atsitikimų riziką ir sutrumpins kelionės iki miesto centro laiką)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

183 495

-

-

27 525

27 525

-

-

-

-

155 970

 

 

 

1.2.10v Veiksmas: Kaišiadorių miesto gatvių modernizavimas (Kudirkos, Maironio ir Basanavičiaus g. rekonstrukcija)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 331 365

-

-

99 853

99 853

99 852

99 852

-

-

1 131 660

 

 

 

1.2.11v Veiksmas: Kaišiadorių miesto darnaus judumo plano parengimas

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2017

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

-

 

 

1.2.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

43 000

-

-

43 000

43 000

-

-

-

-

-

 

 

 

1.2.12v Veiksmas: Darnaus judumo priemonių diegimas Kaišiadorių mieste (konkrečios veiklos bus pasirinktos (detalizuotos) parengus darnaus judumo planą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

618 036

-

-

92 706

92 706

-

-

-

-

525 330

 

 

 

1.2.13v Veiksmas: Draugiškų aplinkai transporto priemonių įsigijimas Kaišiadorių mieste

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2020

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

424 800

-

-

63 720

63 720

-

-

-

-

361 080

 

 

1.2.14v Veiksmas: Kėdainių m. gatvių ir šaligatvių rekonstrukcija, apšvietimo įrengimas (Lukšio, Žemaitės, Kanapinsko, Mindaugo ir Pavasario g.) (veiksmas prisidės prie eismo saugos didinimo ir sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

1 819 532

-

-

136 465

136 465

136 465

136 465

-

-

1 546 602

 

 

 

1.2.15v Veiksmas: Dviračių takų įrengimas Kėdainių mieste (Didžioji g., Nevėžio upės krantas, Tilto g.)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2019

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

347 544

-

-

52 132

52 132

-

-

-

-

295 412

 

 

 

1.2.16v Veiksmas: Miesto gatvių šaligatvių rekonstrukcija Kėdainių mieste (Birutės g., Dotnuvos g., dalies nuo Kauno g. kapinių iki Tilto g.)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2019

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

 

1.2.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

497 104

-

-

74 566

74 566

-

-

-

-

422 538

 

 

1.2.17v Veiksmas: Prienų miesto darnaus judumo plano parengimas

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2016

2017

Prienų rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

-

 

 

1.2.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

45 000

-

-

45 000

45 000

-

-

-

-

-

 

 

 

1.2.18v Veiksmas: Darnaus judumo priemonių diegimas Prienų mieste (konkrečios veiklos bus pasirinktos (detalizuotos) parengus darnaus judumo planą)

 

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

 

 

2017

2019

Prienų rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

1.2.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (