Administracinė byla Nr. A-2405-781/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00055-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam B. N., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,
vertėjui Tadui Tverijonui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio B. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkes teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio B. N. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) piliečiu B. N. prisistatantis asmuo (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 22S57739 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl tikslinga taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, kadangi nenustatyta, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, į Lietuvos Respubliką jis atvyko pažeisdamas migracijos taisykles. Iš savo kilmės valstybės Užsienietis teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau Baltarusijoje neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat 2022 m. sausio 4 d. iš pabėgėlių prieglobsčio centro buvo atsiųsta informacija, kad asmuo savavališkai pasišalino iš centro, vėliau buvo surastas ir grąžintas į pabėgėlių prieglobsčio centrą. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietis gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas jį apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikė. Užsienietis su minėtu sprendimu supažindintas ir jį apskundė. Prieglobsčio prašymo byloje nėra priimtas galutinis sprendimas. Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę negali būti tenkinamas, nes asmuo nesulaikytas, jo asmens tapatybė nenustatyta, Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
6. Teismo vertinimu tai, kad Užsienietis yra apgyvendintas VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centre, jis turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, nėra pagrindo Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo sąlygas vertinti kaip sulaikymą. Todėl Užsieniečiui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, ji yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.
7. Apskųstame sprendime pažymėta, kad byloje nesant duomenų apie Užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę, motyvus, kuriais grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, nėra pagrindo keisti jam taikomą priemonę.
8. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, todėl Užsieniečio skundą atmetė.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 22S57739 dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Atsiliepime nurodyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21S48466, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.
13. Pagal 2022 m. sausio 4 d. Pabėgėlių prieglobsčio centro atsiųstą informaciją Užsienietis savavališkai pasišalino iš centro, vėliau jis buvo surastas ir grąžintas į Pabėgėlių prieglobsčio centrą. Atsižvelgdamas į nustatytą faktą, Migracijos departamentas pripažino, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
14. Pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.
16. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą Nr. 22S57739, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad yra pagrįsta tikimybė, jog Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, nes jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktas).
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą, 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo dalies panaikinimo ir dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas bendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę, o Departamento Sprendimas priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
20. Pateiktame apeliaciniame skunde Užsienietis, grįsdamas savo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Departamento sprendimo dalį, bei apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų.
21. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Migracijos departamento atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad minėtas sprendimas yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams; sprendimas byloje nėra priimtas. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
22. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
24. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
25. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).
26. Migracijos departamento Sprendime nurodoma, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėjo dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, skirtingais prieglobsčio procedūros etapais pateikė skirtingą informaciją apie savo amžių, vėliau pateikė paso kopiją; asmuo savavališkai pasišalino iš centro, vėliau surastas ir grąžintas į pabėgėlių priėmimo centrą.
27. Atsakydama į Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.
28. Akcentuotina, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
29. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
30. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.
31. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog Užsienietis skirtingais prieglobsčio procedūros etapais teikė skirtingą informaciją apie savo amžių, vėliau pateikė paso kopiją, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, buvo pasišalinęs iš pabėgėlių priėmimo centro, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų galimybę Užsieniečio atžvilgiu taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, kad nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.
33. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.
34. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prisistatančio B. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Jūratė Varanauskaitė