Administracinė byla Nr. eAS-763-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nibrė“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini)“ galiojimą.
Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad skundžiamas Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, jame nėra nurodyti jo priėmimo motyvai, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą sustabdyti jo galiojimą. Ginčijamu Sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas sutrumpintas net 6 kartus ir leista jais prekiauti tik dienos metu, todėl pareiškėjas negalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais, gaunamos pajamos sumažės daugiau kaip 95 procentais, išlaidos darbuotojų atlyginimams, ir kitiems mokesčiams bus ženkliai didesnės nei gaunamos pajamos. Įmonės veikla bus nuostolinga, todėl turės būti nutraukta arba įmonė bankrutuos. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo pareiškėjo grąžinimas į pirminę padėtį bus neįmanomas arba labai apsunkintas, nukentės atleisti darbuotojai, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra ekonomiška, proporcinga ir teisinga.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-410 apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjas minėtu adresu jam priklausančiame bare ir kavinėje vykdo viešojo maitinimo veiklą, todėl pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos nurodytu adresu esančiuose bare ir kavinėje (prekyba maisto patiekalais, užkandžiais, dienos pietumis).
Teismo vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar atleisti darbuotojus. Iš byloje pateiktų dokumentų (Kasos knygos išrašų, Kontrolinių kasos juostų išrašų) teismas nustatė, kad pareiškėjas per 14 dienų iš viešojo maitinimo veiklos gavo 16 002,27 Eur pajamų. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pajamos nuo 10.00 val. iki 14.00 val. sudaro vidutiniškai 48,91 Eur ir tokiu būdu vieno mėnesio (30 dienų) pajamos sudarytų 1 467,42 Eur, kadangi ginčijamu sprendimu yra apribotas laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais, o ne vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Taigi viešojo maitinimo veiklą vykdant visą dieną, akivaizdu, kad mėnesio pajamos bus didesnės nei vykdant viešojo maitinimo veiklą nuo 10 val. iki 14 val. Be to, pareiškėjui išlieka galimybė bare ir kavinėje plėsti vykdomą viešojo maitinimo veiklą, vykdyti kitą leidžiamą (neuždraustą) veiklą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybė visuomet bus pajėgi atlyginti su ginčijamo sprendimo vykdymu galimai susijusią žalą.
Teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės. Prima facie (lot. k. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, tačiau visi pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo sprendimo galimo neteisėtumo bus įvertinti bylos nagrinėjimo metu. Teismas pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis vertino kaip negalinčias turėti lemiamos reikšmės sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nes kiekvienu atveju vertinamos tuo metu ir toje konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus duomenis (dokumentus), sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikė.
III.
Pareiškėjas UAB „Nibrė“ Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini)“ galiojimą.
Pareiškėjas prašymą iš esmės grindė aplinkybėmis, nurodytomis skunde dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė iš esmės argumentais, nurodytais 2017 m. liepos 28 d. nutartyje.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės pajamas ir išlaidas, finansinius įsipareigojimus, kitus dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės mokamų mokesčių sumažėjimas nėra laikomas prioritetiniu, palyginus su atsakovo siekiu užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą, sprendė, kad pareiškėjo prašymo motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, kuri nagrinėjamu atveju nėra tikslinga, proporcinga, atitinkanti šalių ir viešojo intereso pusiausvyrą.
IV.
Pareiškėjas UAB „Nibrė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl motyvų skundžiamame Sprendime nebuvimo ir jų nevertino, o tai yra viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, t. y. reikalavimų prima facie pagrįstumas. Teismas nutartyje tinkamai neįvertino, kad dėl Sprendimo galiojimo pareiškėjas neturi jokių galimybių vykdyti pelningą veiklą ir dėl to pareiškėjas yra (bus) priverstas nutraukti veiklą arba bankrutuoti - esant tokiai situacijai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai bus neįmanomas ir pareiškėjo pažeistos teisės nebus atkurtos. Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas net 6 kartus, dėl to pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažės daugiau kaip 95 proc. Pareiškėjo mėnesio išlaidos yra ženkliai didesnės už pajamas. Pajamų sumažėjimas yra esminis ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo ir galimo bankroto. Skundžiamo Sprendimo galiojimas nulems pareiškėjo pabaigą ir būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino ir to, kad Sprendimo galiojimas suponuoja ir kitus realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl darbuotojų atleidimo grėsmės ir nevertino motyvų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjas neturės galimybių užtikrintai atgauti viso 100 proc. dėl Sprendimo galiojimo negautų pajamų. Dėl Sprendimo galiojimo pareiškėjas praras dalį pastovių lankytojų ir bus nepajėgus konkuruoti net su šalimais esančia parduotuve, kurioje alkoholiniais gėrimais prekiaujama iki 22 val. Teismas ignoravo ir tai, kad dėl akivaizdžiai neteisėto Sprendimo galiojimo į biudžetą negrįžtamai bus surinkta mažiau mokesčių.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, kadangi administracinėse bylose Nr. AS-525-208-14 ir Nr. AS-525-182/2014 buvo nagrinėjami analogiško pobūdžio prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie buvo pagrįsti analogiškais įrodymais kaip ir šioje byloje. Atsakovo sprendimų galiojimo sustabdymo klausimas buvo nagrinėtas ir kitose administracinėse bylose Nr. AS-556-111/2014 bei Nr. AS-556-121/2014. Šiose bylose buvo paliktos galioti teismo nutartys, kuriomis buvo taikytos identiškos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdyti tokie patys sprendimai kitų subjektų atžvilgiu. Teismas šiuo atveju negalėjo nukrypti nuo jau suformuotos praktikos ir turėjo užtikrinti principą, kad vienodos bylos būtų sprendžiamos vienodai.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimo galiojimas sukels realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui, be to, Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas - turi prima facie neteisėtumo požymių. Sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas yra būtinas, proporcingas, adekvatus ir nepažeis viešojo intereso. Taigi egzistuoja visos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, todėl teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymas turi būti patenkintas.
Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti galioti.
Atsiliepime nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nutartyje sprendė, jog nėra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes skundžiamame sprendime yra nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenis, kuriais remtasi. Aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodytų sprendimą esant neteisėtą, nėra. Tai, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas, tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, gali būti nustatyta tik įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės.
Pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė finansinių sunkumų grėsmės, pateikė tik grynojo pelningumo paskaičiavimus, kurių nepagrindė faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į pareiškėjo motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų finansinių padarinių, per se nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, juolab, kad pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl kilsiančios žalos yra pagrįsti prielaidomis, nukreipti į ateitį ir grindžiami spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Tai, kad pareiškėjui bus sukelta tam tikrų sunkumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., bendrovės bankroto tikimybė) nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodyta įmonės bankroto tikimybė yra susijusi ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas galimybe, o su skundžiamo akto neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, jo veiklos apribojimu, o tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai, kad pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, patirti nepatogumus, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo akto priėmimo.
Atsakovas dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl to, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, nurodo, kad skundo reikalavimų, susijusių su skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Šiuo atveju skiriasi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos bylos faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nėra apribojama pareiškėjo jokia kita veikla, darbo laikas ar pan., todėl argumentas, kad vien dėl alkoholio pardavimo licencijos laiko ribojimo gali tekti atleisti darbuotojų kaip tik patvirtina, kad pareiškėjo įmonė alkoholio prekybos vietose užsiima faktiškai ne maisto ruošimo, maitinimo įstaigos veikla, bet iš esmės vykdo alkoholinių gėrimų prekybą ištisą parą. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14.00 val. iki 10.00 val., sudarys sąlygas visiškai nutraukti bare veiklą, atleisti jų darbuotojus, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarčių, kuriomis pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-410, kuriuo pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, galiojimas.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, jis bus priverstas bankrutuoti, taip pat skundžiamas Sprendimas prima facie yra neteisėtas, jame nenurodyti motyvai, kuriais remiantis priimtas Sprendimas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas ir pan. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad ženkliai sumažės pajamos ir įmonė turės bankrutuoti, yra hipotetiniai ir nukreipti į ateitį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad esminę jo gaunamų pajamų dalį sudaro pajamos už alkoholinius gėrimus, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje AS-810-146/2016, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kaip viešojo maitinimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, turi galimybę bare ir kavinėje plėsti vykdomą viešojo maitinimo veiklą, vykdyti kitą leidžiamą (neuždraustą) veiklą. Todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl kitose analogiško pobūdžio bylose priimtų nutarčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, be to, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovas, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio klausimus, reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje AS-810-146/2016, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017 ir kt.).
Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo Sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu,