Administracinė byla Nr. eA-3438-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02990-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir UAB „V. Paulius & Associates real estate“, pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Susisiekimo ministerija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą Nr. 2-12659 bei įpareigoti Susisiekimo ministeriją atsižvelgti į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą prašymą (pasiūlymą) pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2012–2013 metais įsigijo tris žemės sklypus, kurių kadastro Nr. 5552/0001:364, Nr. 5552/0001:377 ir Nr. 5552/0001:378. Sudarydamas šių žemės sklypų įsigijimo sandorius, pareiškėjas neturėjo informacijos, kad įsigyjami sklypai yra ar ateityje gali būti įtraukti į uosto rezervinę teritoriją. Pareiškėjas, susipažinęs su Bendrojo plano projektu, pastebėjo, kad jo sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Uostas) rezervinę teritoriją, todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, projektuotojus ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir Direkcija), prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant Uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų Bendrovės sklypai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas skundžiamas Susisiekimo ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, nes Bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų ribos, kurios gali būti keičiamos tik prieš tai atitinkamai pakeitus nurodytą Vyriausybės nutarimą.
3. Nurodė, kad rezervinė Uosto teritorija turi būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų, nes sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) ir Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) nuostatas, teisės aktai nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šiuo atveju, Susisiekimo ministerija neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių uosto rezervinė teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kai tokia galimybė nenumatyta Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 822) su vėlesniais pakeitimais. Susisiekimo ministerija tik formaliai referavo į teisės aktą, tokiu būdu pateikdama ne išsamų ir pareiškėjai suprantamą atsakymą, o formalią poziciją, iš kurios nėra aiškūs argumentai. Pažymėjo, kad Nutarime Nr. 385, kuriuo keičiamas Nutarimas Nr. 822, ir kuriuo Uosto rezervinei teritorijai nuspręsta priskirti 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, nepateikta jokių šią teritoriją identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių, žemėlapių ar planų, taigi skundžiamas sprendimas dėl aukščiau išvardintų priežasčių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
5. Pareiškėjo nuomone, jeigu jo sklypai iš tiesų patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą uosto rezervinę teritoriją tik dėl to, kad jie patenka į Vyriausybės Nutarime Nr. 385 minimą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, priimdama skundžiamą sprendimą, Susisiekimo ministerija akivaizdžiai žinojo, kad jai priskiriamą valdymo sritį reguliuojančiame Vyriausybės nutarime esantis teiginys apie 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją neatitinka faktinės tikrovės ir prieštarauja įstatymui, tačiau jokių veiksmų Vyriausybės nutarime esančioms klaidoms pašalinti nesiėmė, nors privalėjo pati inicijuoti klaidingo ir įstatymui prieštaraujančio Vyriausybės nutarimo pakeitimą.
6. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui – jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais, sprendimo motyvai visiškai atitinka galiojantį uosto rezervinių teritorijų teisinį reguliavimą ir yra pakankami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalies atžvilgiu.
8. Atsakovas nurodė, kad tik uosto žemė turi būti valstybės nuosavybė, o uosto rezervinės teritorijos nebūtinai turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, nes jos nėra naudojamos uosto reikmėms, kol jos nepriskiriamos uosto žemei (teritorijai). Tik kompetentingai institucijai nusprendus uosto teritoriją išplėsti nustatytų rezervinių teritorijų sąskaita, ši rezervinėse teritorijose esanti žemė turi būti perleista valstybei (jeigu ji iki tol nebuvo valstybės nuosavybė) sandoriais (pvz. pirkimas-pardavimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir kt.). Uosto įstatyme numatyta, kad Vyriausybė yra kompetentinga nustatyti uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas.
9. Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiškėjo sklypai, yra nurodytos Nutarimu Nr. 822 patvirtinto sąrašo III skyriaus 4 punkte, t. y. teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Šios teritorijos buvo priskirtos uosto rezervinėms teritorijoms Nutarimu Nr. 385, kurio priėmimo metu visa priskirta teritorija buvo valstybės nuosavybė. Pareiškėjo sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pareiškėjas sklypus įsigijo 2012–2013 m., todėl negalėjo nežinoti, kad jie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. Pabrėžė, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiškai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priėmimo metu atitiko faktinę rezervinių teritorijų žemės statuso situaciją (pareiškėjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemė buvo valstybinė). Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nustato Vyriausybė, o ne teritorijų planavimo dokumentai, be to, Nutarimo Nr. 822 teisėtumo klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu patikslintame ir viešinamame Bendrojo plano projekte yra patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys, rezervinėje teritorijoje išskiriant privačios nuosavybės sklypus (įskaitant ir pareiškėjo sklypus), ir juos apibūdinant kaip siūlomą uosto Bendruoju planu neįsisavinamą teritoriją išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Atsižvelgiant į tai, sudaromos prielaidos ateityje koreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas, kurios yra nustatytos Nutarimu Nr. 822.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodė, kad pagal Uosto įstatymą uosto rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Uosto įstatyme reglamentuota uosto rezervinės teritorijos ribų nustatymo tvarka taikytina ir atitinkamos teritorijos keitimui, todėl Bendrojo plano sprendiniais Nutarimu Nr. 385 nustatytos uosto rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos. Planavimo darbų programoje planuojamos teritorijos, kuriai rengiamas Bendrasis planas, ribos apibrėžtos teritorijos ribomis, patvirtintomis Nutarimu Nr. 385, kuriuo uosto rezervinei teritorijai buvo priskirtas 3 365 000 kv. m valstybinės žemės sklypas. Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiškėjo sklypai, patenkantys į šią teritoriją, nebuvo suformuoti, o vėlesnis tokios teritorijos dalies nuosavybės režimo pasikeitimas iš valstybinės į privačios nuosavybės neturi įtakos Nutarimo Nr. 385 teisėtumui.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ (toliau – ir UAB „Sweco Lietuva“) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali būti plečiamos prie jų prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes, o tai yra įforminama sudarant žemės sandorius su žemės savininkais, kas vertinama, jog rezervinė uosto teritorija yra formuojama ne tik iš valstybinių bet ir iš privatiems asmenims priklausančių sklypų. Vyriausybei Nutarimu Nr. 385 nustačius uosto rezervinės teritorijos ribas, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai tuo metu buvo valstybinė žemė. Tai, jog minėtame nutarime uosto rezervinės teritorijos riboms nutarta priskirti Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, jokiu būdu savaime nereiškia, kad uosto rezervinė teritorija gali būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų. Net ir tuo atveju, jei uosto rezervinė teritorija galėtų būti formuojama išskirtinai tik iš valstybinės žemės sklypų, Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiškėjo sklypai tuo metu nuosavybės teise priklausė valstybei.
15. Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos Bendrojo plano planavimo darbų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3–370-(E) (toliau – ir Programa). Šioje programoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės Nutarimu Nr. 822, taip pat pateiktas planuojamos teritorijos aprašymas, apimantis ir uosto rezervines teritorijas. Planuojamos teritorijos schema pateikta planavimo programos 1 priede, schemoje taip pat yra nurodytos rezervinės teritorijos ribos bei teritorijos kampų koordinatės. Bendrojo plano sprendinių brėžiniuose pažymėta rezervinė teritorija, į kurią patenka pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Bendrojo plano rengėjas privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams, dėl šios priežasties Bendrojo plano rengėjas neturi teisės keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinės teritorijos ribų. Rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos rengiamu Bendruoju planu, nepakeitus Nutarimo Nr. 822, taigi keisti rezervinės teritorijos ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas nustatė, kad Vyriausybė 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822 nutarė nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą. Šis nutarimas buvo pakeistas Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. Nutarimu Nr. 385, praplečiant Uosto rezervinės teritorijos ribas ir joms priskiriant Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.
18. 2009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kuriuos 2012–2013 m. nuosavybės teise įsigijo pareiškėjas.
19. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas XII-381) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vadovaujantis Nutarimo Nr. XII-381 priedėlio 13 punktu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (vandens transporto infrastruktūros kompleksas). Šio Nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ (toliau – ir Nutarimas 720) nusprendė parengti Bendrąjį planą. Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 4 punktu, nutarta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Buvo parengtas Bendrasis planas ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėjas, susipažinęs su Bendruoju planu, 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai. Į šį prašymą pareiškėjas gavo skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą.
21. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime nurodė, kad patikslintame ir šiuo metu viešinamame Bendrojo plano projekte patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siūloma pareiškėjo sklypus išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Tai atitinka pareiškėjos siekius, tačiau teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas siekia jau dabar išbraukti sklypus iš rezervinės teritorijos, o ne ateityje. Esant tokiai pareiškėjo pozicijai teismas analizuoja skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Vertindamas atsakovo atsakymą, teismas pažymėjo, jog nėra nustatyta TPĮ 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo, kadangi atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą per 10 darbo dienų (pasiūlymai pateikti 2018 m. rugpjūčio 3 d., atsakymas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d.). Nors skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas lakoniškas, tačiau nelaikytinas nemotyvuotu. Skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodomas priimtas sprendimas – neatsižvelgti į pasiūlymą – ir nurodomi neatsižvelgimo motyvai.
23. Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas vertino, kad skundžiamame sprendime, turėjo būti nuoroda į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, tačiau formalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nepaminėjimas skundžiamame sprendime nedaro skundžiamo sprendimo neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes pirma, pareiškėjui šis formalus nepaminėjimas nesutrukdė tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises. Antra, atsakyme teisingai nurodomas teisės normos turinys, individualizuotas pagal situaciją, tik nėra nuorodos į teisės aktą. Trečia, iš skundo, teikiamo teismui, matyti, kad pareiškėjas sprendimą laiko neargumentuotu ne todėl, kad nenurodyta Uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, o todėl jog mano, kad nenurodytos priežastys, kodėl rezervinė uosto teritorija formuojama panaudojant privačius žemės sklypus. Taigi teismas nenustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas neatitiktų VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
24. Byloje kilo ginčas tarp šalių, ar rezervinė uosto teritorija gali / negali būti formuojama panaudojant privačius žemės sklypus. Pareiškėjas, sistemiškai aiškindamas Nutarimą Nr. 385 ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, teigė, kad rezervinė uosto teritorija negali būti formuojama iš privačių žemės sklypų. Atsakovas teigė, kad pagal Uosto įstatymo 3, 5 straipsnius ir 22 straipsnio 1 dalį, tik uosto žemė turi priklausyti valstybei, o rezervinės teritorijos – nebūtinai.
25. Teismas įvertinęs teisinį reguliavimą, šalių argumentus vertino, kad rezervinės uosto teritorijos nebūtinai turi būti valstybės nuosavybė. Pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį plečiant uosto teritoriją sudaromi žemės sandoriai su žemės savininkais, tai rodo, jog rezervinės teritorijos gali priklausyti ne valstybei. Teismo vertinimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma ne žemės sklypui, o statiniams ar kitam nekilnojamajam turtui. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas, interpretuodamas teisės aktus, suklydo, o atsakovas teisingai aiškino teisės aktų nuostatas. Atitinkamai neanalizuojami pareiškėjo argumentai dėl atsakovo pareigos inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą.
26. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nėra paaiškinta, kad rezervinės uosto teritorijos gali būti ir privati žemė ir nėra nurodytas teisinis reguliavimas šiuo klausimu. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodė, kad privatūs žemės sklypai negali būti įtraukti į rezervinę uosto teritoriją. Teismo vertinimu, tai nėra pats pasiūlymas, o tik jo motyvacija. Atsakovas pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį privalo atsakyti į pasiūlymus (nagrinėjamoje byloje pasiūlymas buvo pakoreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai) ir savo sprendimą motyvuoti, o ne atsakyti į pasiūlymo motyvus.
27. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 385, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 822, nepateikta jokių 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių ar planų. Kaip nurodyta pareiškėjo skunde, Vyriausybės nutarimai nėra skundžiami ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, iš pareiškėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų aišku, kad pareiškėjas supranta, jog jo sklypai patenka į rezervinę uosto teritoriją.
28. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais.
III.
30. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Uosto rezervinės teritorijos gali priklausyti ne tik valstybei, kadangi nebuvo atsižvelgta į sisteminį teisės aktų aiškinimą. Pareiškėjo teigimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies aiškinimas leidžia teigti, kad uosto teritorija plečiama dviem būdais – arba prijungiant rezervines teritorijas, arba prijungiant kitas žemės, kurios pagal apibrėžimą nėra rezervinės teritorijos. Būtent „kitų žemių“ prijungimas ir atliekamas įforminant žemės sandoriais, kaip ir numato įstatymas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo vertinimu, rezervinėje teritorijoje gali būti kitiems asmenims priklausanti žemė, tačiau negali stovėti šiems asmenims priklausantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas.
30.2. Pagal Uosto įstatymą, žemė neišskiriama atskirai iš kitų nekilnojamojo turto objektų. Įstatyme naudojama įprastinė sąvoka – nekilnojamasis turtas, kuri apima ir žemės sklypus. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtina ir sisteminis poįstatyminių teisės aktų aiškinimas, į kurį pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė. Sistemiškai aiškinant Uosto įstatymo ir Nutarimo Nr. 385 nuostatas, akivaizdu, kad teisės aktas nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, todėl Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir yra naikintinas.
30.3. Nesutinka su teismo pozicija, kad Ministerija neturi pareigos inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimo, kurio pagrindu yra rengiamas Bendrasis planas, kadangi Bendrasis planas prieštarauja Nutarimui Nr. 385 ir Uosto įstatymui.
30.4. Iš Bendrojo plano sprendinių brėžiniuose naudojamo žymėjimo matyti, kad šiuose pareiškėjo sklypuose Uosto veiklos vykdyti neplanuojama. Vadovaujantis Programos 9, 11–12, 13.5 ir 14.7 punktais, nepriklausomai nuo Nutarime Nr. 822 numatytų rezervinių teritorijų plotų, Bendruoju planu turi būti nustatytos tik tos rezervinės teritorijos, kurių reikia uosto plėtrai, ir priešingai, įvertinus žemės naudojimo poreikį bei nustačius tam tikrų žemės sklypų nereikalingumą Uosto plėtrai, šie sklypai neturėtų būti įtraukti į Bendruoju planu nustatomas rezervines teritorijas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos pareiškėjo argumentus ir nurodė, kad pareiškėjo sklypai ateityje turėtų būti pašalinti iš Uosto rezervinės teritorijos.
30.5. Pabrėžia, jog Nutarimą Nr. 822 pasirašė Ministras Pirmininkas ir susisiekimo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2–3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 8 punktu, Susisiekimo ministerijos darbo reglamento 59 punktu, Susisiekimo ministerija turi pareigą kilus poreikiui inicijuoti Vyriausybės nutarimų, patenkančių į Ministerijos kompetencijai priskiriamas sritis, projektų rengimą ir priėmimą, priimtų nutarimų pakeitimą.
31. Atsakovas Susisiekimo ministerija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendime atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus pagrindinius reikalavimus, tinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialiosios teisės normos.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai aiškina Bendrojo plano planavimo darbų programos atskirų punktų nuostatas, iš ko galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad šis dokumentas būtų pakankamas pagrindas pakeisti uosto rezervinių teritorijų ribas. Pareiškėjas neįvertino fakto, kad būtent vadovaujantis Bendrojo plano planavimo darbų programos nuostatomis Bendrojo plano aiškinamojo rašto projekte atsirado pareiškėjui naudingas pasiūlymas koreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas, į jas neįtraukiant privačių savininkų valdomų žemės sklypų.
33. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Susisiekimo ministerija turėjo inicijuoti Nutarimo Nr. 822 pakeitimą. Nurodo, jog Nutarimas Nr. 822 yra galiojantis, teisėtas ir jo priėmimo metu atitiko faktinę žemės sklypų situaciją. Be to, pareiškėjas Susisiekimo ministerijai neteikė prašymo keisti Nutarimą Nr. 822, todėl jo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas šioje byloje.
34. Pažymi, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašyme (pasiūlyme) prašė pakeisti Bendrojo plano sprendinius, kad į rezervinių teritorijų ribas nepatektų jo sklypai. Į šį prašymą faktiškai buvo atsižvelgta – Bendrajame plane pareiškėjo sklypai pažymėti kaip „siūloma uosto bendruoju planu neįsisavinamą teritoriją išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų“.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį sprendimą panaikinti.
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 2-12659, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas keisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (1996 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. I-1340 redakcija) 3 straipsnio 3 dalį, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija, 2 dalyje – ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus, rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o 3 dalyje – uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 nustatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 1 punktu nutarta nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribas, priskiriant Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, pagal priede nurodytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos planą, o 2 punktu – pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (Žin., 1993, Nr. 59-1154; 2007, Nr. 120-4895) ir išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintą rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą nauja redakcija. Tai reiškia, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų ribos yra aiškiai apibrėžtos anksčiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
42. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-3324-(1.3). Vadinasi, UAB „V. Paulius & Associates real estate“ žemės sklypus įsigijo jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 patvirtinimo. Pažymėtina, jog uosto rezervinei teritorijai priskirti šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo valstybinė žemė (rezervinės teritorijos ribose 2009 m. tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai ir parduoti, o kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „V. Paulius & Associates real estate“ sklypus įsigijo 2012-2013 metais). Darytina išvada, jog aplinkybė, kad įsigyjami žemės sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją, pareiškėjui buvo žinoma.
43. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklausė valstybei, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Uosto įstatymas ir Nutarimo Nr.385 nuostatos nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, yra nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau uosto plėtros klausimais nepasisako.
44. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 nutarė parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą. Įgyvendinat minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 nuspręsta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E) buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Parengtas planas buvo pateiktas viešam svarstymui, kurio metu gauti pasiūlymai įvertinti (tame tarpe ir pareiškėjo).
45. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo (pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 23 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, taip pat, kad ginčijamas atsakovo sprendimas, nors turi trūkumų, tačiau atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl skunde nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismui, sutinka su anksčiau minėtomis teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl plačiau šiais bylos aspektais nebepasisako.
46. Be to, atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad patikslintame ir šiuo metu viešinamame Bendrojo plano projekte patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siūloma šioje teritorijoje kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendruoju planu neįsisavinamą teritoriją (tame tarpe ir pareiškėjo sklypus) išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad ateityje bus siūloma keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervinių teritorijų ribas į jas neįtraukiant privačių savininkų valdomų žemės sklypų (6 priedas).
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir procedūrines teisės normas.
48. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė