SPRENDIMAS NR. 2014/2,

 

KURIUO KEIČIAMAS KONVENCIJOS I PRIEDAS

 

 

 

Šalių konferencija,

 

pripažindama, kad, siekiant taikyti Jungtinių Tautų pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (ST/SG/AC.10/30/Rev.4) kriterijus ir nenukrypti nuo atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, būtina atnaujinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio I priede pateiktas medžiagų ir mišinių kategorijas ir vardinį medžiagų ir jų ribinio kiekio sąrašą,

 

atsižvelgdama į savo sprendimą peržiūrėti I priede nurodytas pavojingas medžiagas ir jų kiekį ir į savo Sprendimą Nr. 2004/4 dėl Konvencijos plėtros darbo grupės sukūrimo;

 

pritardama pasiūlymui keisti I priedą, kurį darbo grupė parengė remdamasi išsamia peržiūra;

 

keičia Konvencijos I priedą „Pavojingos medžiagos, pagal kurias nustatomos pavojingos veiklos rūšys“ šiuo Sprendime pateikiamu priedu.

 

 

 

Priedas

 

Pavojingos medžiagos, pagal kurias nustatomos pavojingos veiklos rūšys1

 

 

 

Jei II dalyje nurodyta medžiaga ar mišinys yra priskiriami ir I dalyje nurodytai vienai ar kelioms kategorijoms, vadovaujamasi II dalyje nurodytu ribiniu kiekiu.

 

Siekdamos nustatyti pavojingos veiklos rūšis, Šalys atsižvelgia į visų pavojingos veiklos vykdymo vietoje turimų pavojingų medžiagų arba pavojingų medžiagų, kurios, kaip pagrįstai tikėtina, gali susidaryti praradus tokios veiklos, įskaitant saugojimo veiklą, kontrolę, faktines arba tikėtinas pavojų keliančias savybes ir (arba) kiekį.

 

I dalis

 

II dalyje konkrečiai nenurodytų medžiagų ir mišinių kategorijos

 

 

Kategorija pagal Jungtinių Tautų pasauliniu mastu suderintą 
cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (GHS)

 

Ribinis kiekis
(metrinėmis tonomis)

 

 

 

 

 

1.   Ūmus toksiškumas, 1 kategorijos, visi paveikimo būdai2

 

20

 

2.   Ūmus toksiškumas:                                                                                

 

200

 

2 kategorija, visi paveikimo būdai3

 

3 kategorija, paveikimo būdas – įkvėpus4

 

 

 

3.   Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (STOT) – vienkartinis paveikis (SE) STOT, 1 kategorija5

 

4.   Sprogmenys – nestabilūs sprogmenys ar sprogmenys, kai medžiaga,

 

200

 

 

 

50

mišinys arba gaminys priskiriami GHS kriterijų 2.1.2 skyriaus 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 ar 1.6 poklasiams arba medžiagos ar mišiniai, turintys sprogstamųjų savybių, nustatytų atliekant JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo (toliau – Bandymų ir kriterijų vadovas) I dalies 2 serijos bandymą ir nepriskiriami pavojingumo klasėms „organiniai peroksidai“ arba „savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai“6, 7

 

5.   Sprogmenys, kai medžiaga, mišinys arba gaminys priskiriami GHS 2.1.2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

200

skyriaus 1.4 poklasiui7, 8

 

 

 

6.   Degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos9

 

7.   Aerozoliai10, 1 arba 2 kategorijos, kurių sudėtyje yra 1 arba 2 kategorijos

 

50

 

500 (grynojo svorio)

degiųjų dujų arba 1 kategorijos degiųjų skysčių

 

 

8.   Aerozoliai, 1 arba 2 kategorijos, kurių sudėtyje nėra nei 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų, nei 1 kategorijos degiųjų skysčių11

 

50 000 (grynojo svorio)

 

9.   Oksiduojančiosios dujos, 1 kategorijos12

 

200

 

10.  Degieji skysčiai:

 

50

 

1 kategorijos degieji skysčiai arba

 

2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje13, arba

 

kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 60 °C, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje14

 

11.   Degieji skysčiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

200

2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, jei dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti pramoninės avarijos pavojus15, arba

 

kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 60 °C, jei dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti pramoninės avarijos pavojus14

 

 

 

12.   2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, kurių neapima 10 ir 11 punktai16

 

50 000

 

13.   Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, taip pat organiniai peroksidai:

 

50

 

A arba B tipo savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai arba

 

A arba B tipo organiniai peroksidai17

 

14.   Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, taip pat organiniai peroksidai:

 

 

 

200

 

 

 

C, D, E arba F tipo savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai arba

 

C, D, E arba F tipo organiniai peroksidai18

 

 

 

15.    Piroforiniai skysčiai ir kietosios medžiagos, 1 kategorijos

 

200

 

16.    Oksiduojantieji skysčiai ir kietosios medžiagos, 1, 2 arba 3 kategorijos

 

17.    Pavojinga vandens aplinkai, ūmaus pavojaus 1 kategorijos arba lėtinio

 

200

 

200

pavojaus 1 kategorijos19

 

 

 

18.    Pavojinga vandens aplinkai, lėtinio pavojaus 2 kategorijos20

 

19.    Medžiagos ir mišiniai, smarkiai reaguojantys su vandeniu, pvz.,

 

500

 

500

acetilchloridas, titano tetrachloridas

 

 

 

20.    1 kategorijos medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu išsiskiria degiosios dujos21

 

21.    Medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu išsiskiria

 

500

 

 

 

200

toksiškos dujos (medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu arba drėgnu oru išsiskiriančios dujos priskiriamos 1, 2 arba 3 ūmaus toksiškumo kategorijos medžiagoms, pvz., aliuminio fosfidas, fosforo pentasulfidas)

 

 

 

 

 

 

II dalis

 

Vardinis medžiagų sąrašas

 

 

Medžiaga

 

Ribinis kiekis

 

(metrinėmis tonomis)

 

 

 

 

 

1a            Amonio nitratas22

 

10 000

 

1b           Amonio nitratas23

 

5 000

 

1c            Amonio nitratas24

 

2 500

 

1d           Amonio nitratas25

 

50

 

2a            Kalio nitratas26

 

10 000

 

2b           Kalio nitratas27

 

5 000

 

3.            Arseno pentoksidas, arseno (V) rūgštis ir (arba) druskos

 

2

 

4.            Arseno trioksidas, arseno (III) rūgštis ir (arba) druskos

 

0,1

 

5.            Bromas

 

100

 

6.            Chloras

 

25

 

7.            Nikelio junginiai įkvepiamų miltelių pavidalu: nikelio

 

1

monoksidas, nikelio dioksidas, nikelio sulfidas, trinikelio disulfidas, dinikelio trioksidas

 

 

 

8.            Etileniminas

 

20

 

9.            Fluoras

 

20

 

10.           Formaldehidas (koncentracija ≥ 90 %)

 

50

 

11.           Vandenilis

 

50

 

12.           Vandenilio chloridas (suskystintos dujos)

 

250

 

13.           Alkilšvinas

 

50

 

14.           Suskystintos degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos

 

200

(įskaitant suskystintas naftos dujas) ir gamtinės dujos28

 

 

 

15.           Acetilenas

 

50

 

16.           Etileno oksidas

 

50

 

17.           Propileno oksidas

 

50

 

18.           Metanolis

 

19.           4,4′-metilenebis (2-chloranilinas) ir (arba) druskos,

 

5 000

 

0,01

miltelių pavidalo

 

 

 

20.           Metilizocianatas

 

0,15

 

21.           Deguonis

 

2 000

22.           Tolueno diizocianatas (2,4-tolueno diizocianatas ir 2,6-

 

100

tolueno diizocianatas)

 

 

 

23.           Karbonildichloridas (fosgenas)

 

0,75

 

24.           Arsinas (arseno trihidridas)

 

1

 

25.           Fosfinas (fosforo trihidridas)

 

1

 

26.           Sieros dichloridas

 

1

 

27.           Sieros trioksidas

 

28.           Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai

 

75

 

0,001

(įskaitant tetrachlorodibenzodioksiną (TCDD), apskaičiuoti TCDD ekvivalentu29

 

 

 

29.           Toliau išvardyti kancerogenai arba mišiniai, kuriuose yra toliau išvardytų kancerogenų, jei jų koncentracija didesnė nei 5 % masės:

 

4-animobifenilas ir (arba) jo druskos, benzotrichloridas, benzidinas ir (arba) jo druskos, bis(chlormetil) eteris, chlormetilmetileteris, 1,2-dibrometanas, dietilsulfatas, dimetilsulfatas, dimetilkarbamoilchloridas, 1,2-dibrom-3-chlorpropanas, 1,2-dimetilhidrazinas, dimetilnitrozaminas, heksametilfosforo triamidas, hidrazinas, 2-naftilaminas ir (arba) jo druskos, 4-nitrodifenilas ir 1,3 propanesultonas 

 

30.           Naftos produktai ir alternatyvus kuras:

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25 000

a) benzinai ir pirminiai benzinai;

 

b) žibalas (įskaitant reaktyvinius degalus);

 

c) gazoliai (įskaitant dyzelinius degalus, buitinio šildymo alyvą ir gazolių sumaišymo sroves);

 

d) sunkusis mazutas;

 

e) alternatyvus kuras, kurio tokia pat paskirtis, o degumas bei pavojus aplinkai panašūs į a–d punktuose nurodytų produktų

 

 

 

31.           Bevandenis amoniakas

 

200

 

32.           Boro trifluoridas

 

20

 

33.           Vandenilio sulfidas

 

20

 

34.           Piperidinas

 

200

 

35.           Bis(2-dimetilaminoetil)(metil)aminas

 

200

 

36.           3-(2-etilheksiloksi)propilaminas

 

37.           Mišiniai, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito, priskiriami

 

200

 

500

1-ai ūmaus pavojaus vandens aplinkai kategorijai [H400], kuriuose yra < 5 % aktyviojo chloro ir kurie nepriskiriami jokiai kitai I priedo 1 dalyje nurodytai pavojingumo kategorijai30

 

 

 

38.           Propilaminas31

 

2 000

 

39.           Tret-butilakrilatas31

 

500

 

40.           2-metil-3- butennitrilas31

 

41.           Tetrahidro-3,5-dimetil-1,3,5-tiadiazin-2-tionas

 

2 000

 

200

(dazometas)31

 

 

 

42.           Metilakrilatas31

 

2 000

 

43.           3-Metilpiridinas31

 

2 000

 

44.           Brom-3-chlorpropanas31

 

2 000

 

 

Pastabos:

 

1     Jungtinių Tautų pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (GHS) (ST/SG/AC.10/30/Rev.4) kriterijai. Šalys turėtų taikyti šiuos kriterijus klasifikuodamos medžiagas ar mišinius pagal šio priedo I dalį, nebent jų nacionalinės teisės aktuose būtų nustatyti kiti teisiškai privalomi kriterijai. Mišiniams taikomos tokios pat taisyklės, kokios taikomos grynoms medžiagoms, jei mišinių koncentracija atitinka remiantis jų savybėmis pagal GHS nustatytas ribines vertes, nebent konkrečiai būtų nurodyta procentais išreikšta sudėtis ar aprašymas.

 

2     Pagal GHS 3.1.2 ir 3.1.3 skyrių kriterijus.

 

3     Pagal GHS 3.1.2 ir 3.1.3 skyrių kriterijus.

 

4     Medžiagos, priskiriamos 3 ūmaus toksiškumo prarijus kategorijai, taip pat priskiriamos 2 punkto įrašui „Ūmus toksiškumas“ tais atvejais, kai jų negalima priskirti ūmaus toksiškumo įkvėpus arba ūmaus toksiškumo patekus ant odos klasei dėl to, kad, pavyzdžiui, nėra pakankamai įtikinamų duomenų apie jų toksiškumą įkvėpus arba patekus ant odos.

 

5     Medžiagos, kurios turi reikšmingą toksinį poveikį žmonėms arba, remiantis bandymų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos pasižyminčiomis reikšmingu toksiniu poveikiu žmonėms po vienkartinio paveikimo. Išsamesni nurodymai pateikiami GHS 3 dalies 3.8.1 diagramoje ir 3.8.1 lentelėje.

 

6     Išbandyti, ar medžiagos bei mišiniai turi sprogiųjų savybių, būtina tik jei pagal Bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedėlio 3 dalyje nurodytą atrankos procedūrą nustatyta, kad medžiaga arba mišinys gali turėti sprogiųjų savybių.

 

7     Pavojingumo klasei „Sprogmenys“ priskiriami ir sprogieji gaminiai. Jei sprogiosios medžiagos arba mišinio kiekis gaminyje yra žinomas, į tą kiekį atsižvelgiama taikant šios Konvencijos nuostatas. Jeigu gaminyje esantis sprogiosios medžiagos arba mišinio kiekis nežinomas, taikant šią Konvenciją visas gaminys laikomas sprogmeniu.

 

8     Jei 1.4 poklasio sprogmenys išpakuojami arba perpakuojami, jie priskiriami 4 punkto įrašui („Sprogmuo“), nebent būtų įrodyta, kad pavojų ir toliau galima priskirti 1.4 poklasiui pagal GHS.

 

9     Pagal GHS 2.2.2 skyriaus kriterijus.

 

10   Aerozoliai klasifikuojami pagal GHS 2.3 skyriaus kriterijus ir Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31 skirsnį.

 

11   Tam, kad medžiaga ar mišinys būtų priskirti šiai kategorijai, turi būti dokumentais įrodyta, kad aerozolio balionėlyje nėra nei 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų, nei 1 kategorijos degiųjų skysčių.

 

12  Pagal GHS 2.4.2 skyriaus kriterijus.

 

13   Pagal GHS 2.6.2 skyriaus kriterijus.

 

14 Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 35 °C, tam tikrais reguliavimo tikslais (pvz., dėl vežimo) gali būti laikomi nedegiaisiais skysčiais, jei Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32 skirsnio ilgalaikio degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami. Tačiau tai negalioja sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai ar slėgiui, todėl šie skysčiai yra priskirti šiai kategorijai.

 

15   Pagal GHS 2.6.2 skyriaus kriterijus.

 

16   Pagal GHS 2.6.2 skyriaus kriterijus.

 

17   Pagal GHS 2.8.2 ir 2.15.2.2 skyrių kriterijus.

 

18   Pagal GHS 2.8.2 ir 2.15.2.2 skyrių kriterijus.

 

19   Pagal GHS 4.1.2 skyriaus kriterijus.

 

20   Pagal GHS 4.1.2 skyriaus kriterijus.

 

21   Pagal GHS 2.12.2 skyriaus kriterijus.

 

22   Amonio nitratas (10 000): trąšos, kurios gali irti savaime.

 

Tai taikoma amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms (sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kuriose yra amonio nitrato su fosfatu ir (arba) kalio karbonatu), kurios gali irti savaime, kaip nustatyta atliekant lovelio bandymą (angl. Trough Test) (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 38.2 poskirsnį), ir kuriose esantis azotas dėl amonio nitrato sudaro:

 

a) 15,75 %-24,5 % svorio (kad 15,75 % ir 24,5 % svorio sudarytų dėl amonio nitrato esantis azotas, trąšose turi būti atitinkamai 45 % ir 70 % amonio nitrato), kuriose taip pat iš viso yra ne daugiau nei 0,4% sprogstamųjų / organinių medžiagų arba kurios atitinka tam tikro atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimus;

 

b) 15,75 % svorio arba mažiau; tuo atveju sprogstamųjų medžiagų kiekis neribojamas.

 

23     Amonio nitratas (5 000): trąšų klasė.

 

Taikoma paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kuriose dėl amonio nitrato esantis azotas sudaro:

 

a) daugiau nei 24,5 % svorio, išskyrus paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinius, kurių grynumas yra ne mažesnis nei 90 %;

 

b) daugiau nei 15,75 % svorio amonio nitrato ir amonio sulfato mišiniuose;

 

c) daugiau nei 28 % svorio (kad 28 % svorio sudarytų dėl amonio nitrato esantis azotas, trąšose turi būti 80 % amonio nitrato) paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišiniuose, kurių grynumas yra ne mažesnis nei 90 %;

 

ir kurios atitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimus.

 

24  Amonio nitratas (2 500): techninė klasė.

 

Tai taikoma:

 

a) amonio nitratui ir jo mišiniams, kuriuose dėl amonio nitrato esantis azotas sudaro:

 

i) 24,5 %-28 % svorio ir kuriuose yra ne daugiau nei 0,4 % sprogstamųjų medžiagų;

 

ii) daugiau nei 28 % svorio ir kuriuose yra ne daugiau nei 0,2 % sprogstamųjų medžiagų,

 

b) vandeniniams amonio nitrato tirpalams, kuriuose amonio nitrato koncentracija yra didesnė nei 80 % svorio.

 

25     Amonio nitratas (50): specifikacijų neatitinkančios medžiagos ir trąšos, kurios neatitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimų.

 

Tai taikoma:

 

a) gamybos procese išbrokuotų medžiagų ir 23 bei 24 pastabose minimų amonio nitrato bei jo mišinių, paprastų amonio nitrato trąšų ir amonio nitrato sudėtinių arba kompleksinių trąšų, kurias gamintojui grąžina arba grąžino galutinis vartotojas, laikinam sandėliavimui arba perdarymui perdirbimo gamykloje, perdirbimui ar apdorojimui, kad jas būtų galima saugiai naudoti, nes jos nebeatitinka 23 ir 24 pastabose nurodytų specifikacijų;

 

b) 22 pastabos a punkte ir 23 pastaboje nurodytoms trąšoms, kurios neatitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimų.

 

26   Kalio nitratas (10 000): kompleksinės kalio nitrato trąšos (priliuotos arba granulių pavidalo), kurios turi tokių pat savybių kaip grynas kalio nitratas.

 

27   Kalio nitratas (5 000): kompleksinės kalio nitrato trąšos (kristalų pavidalo), kurios turi tokių pat pavojingų savybių kaip grynas kalio nitratas.

 

28   Pagerintos biodujos: pagerintos biodujos šios Konvencijos įgyvendinimo tikslu gali būti klasifikuojamos pagal I priedo II dalies 14 punkto įrašą, jei jos buvo perdirbtos laikantis išvalytoms ir pagerintoms biodujoms taikomų standartų, taip užtikrinant gamtinių dujų kokybei lygiavertę biodujų kokybę ir metano kiekį, ir jei jose yra ne daugiau nei 1 % deguonies.

 

29  Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai.

 

Polichlorodibenzofuranų ir polichlorodibenzodioksinų kiekis apskaičiuojamas taikant toliau pateikiamus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dioksinų ir dioksinų tipo junginių (TEF) toksiškumo žmonėms ir žinduoliams ekvivalento faktorius, kurie peržiūrėti 2005 m.

 

PSO 2005 m. TEF

 

 

Dioksinai

 

TEF

 

Furanai

 

TEF

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2,3,7,8-TCDD

 

1

 

2,3,7,8-TCDF

 

0,1

 

1,2,3,7,8-PeCDD

 

1

 

2,3,4,7,8-PeCDF

 

0,3

 

1,2,3,4,7,8-HxCDD

 

1,2,3,6,7,8-HxCDD

 

0,1

 

0,1

 

1,2,3,7,8-PeCDF

 

1,2,3,4,7,8-HxCDF

 

0,03

 

0,1

 

1,2,3,7,8,9-HxCDD

 

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD

 

0,1

 

0,01

 

1,2,3,7,8,9-HxCDF

 

2,3,4,6,7,8-HxCDF

 

0,1

 

0,1

 

OCDD

 

0,0003

 

1,2,3,7,8,9-HxCDF

 

0,1

 

 

 

 

 

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF

 

0,01

 

 

 

 

 

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF

 

0,01

 

 

 

 

 

OCDF

 

0,0003

 

Santrumpos. Hx = heksa, Hp = hepta,  O = okta, P = penta, T = tetra.

 

Informacijos šaltinis. Van den Berg ir kiti. „2005 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos atliktas pakartotinis dioksinų ir dioksinų tipo junginių toksiškumo žmonėms ir žinduoliams ekvivalento faktorių vertinimas“ (The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds), (Toxicological Sciences, 93 tomas, Nr. 2, 223–241 p. (2006).

 

 

 

30 Jei mišinys, kai jo sudėtyje nėra natrio hipochlorito, nepriskiriamas 1-ai ūmaus poveikio vandens aplinkai kategorijai.

 

31  Jei ši pavojinga medžiaga priskiriama 10 kategorijos degiesiems skysčiams arba 11 kategorijos degiesiems skysčiams, siekiant laikytis šios Konvencijos nuostatų taikomas mažiausias ribinis kiekis.