Administracinė byla Nr. eA-2212-881/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00006-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini)pilietis. Į Lietuvą atvyko dėl to, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, o pareiškėjas dirbo įmonėje, kurios vadovas rėmė opoziciją – taigi, buvo vyriausybės priešas. Dėl to pareiškėjas taip pat tapo persekiojamu asmeniu.
3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija jo skundą atmetė.
4. Nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, pareiškėjas teigė, kad buvo Komisijai nurodęs, jog nori dalyvauti nagrinėjant skundą, prašė užtikrinti teisę būti išklausytam, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
5. Pareiškėjas nurodė, kad įvardijo konkrečias individualias aplinkybes, politines priežastis, kurios kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, nes (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrinio identiteto prasme marginalizuojami. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. pradėjo protestuoti, atsirado ekstremistų, kurie pasisakė už (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą. (duomenys neskelbtini) m. konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir Vyriausybės peraugo į ginkluotą konfliktą. (duomenys neskelbtini) separatistai taikosi į valstybės tarnautojus, grobia žmones, reikalauja išpirkų, degina namus. Civiliai gyventojai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į protestus reaguoja griežtai, persekioja aktyvistus, vykdo represijas. Kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl darbo įmonėje, kurios vadovas priklauso opozicijai.
6. Tvirtino, jog bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų, pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl vykstančių vidinių konfliktų, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą.
7. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytos tvarkos, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekio saugiai gyventi.
9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir nedetalus, jo istorija nėra pagrįsta jokiais įrodymais, taip pat nėra sklandi, dėl to laikoma nepatikima. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjo pasakojimas įvertintas kritiškai, todėl nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo ir jo tikėtinų motyvų persekioti / areštuoti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį. Be to, įvertinęs pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, atsakovas nusprendė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o p(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika apskritai neegzistuoja. Vertinant, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), buvo atliktas išsamus bei visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas ir tinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) nuostatos.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
11. Migracijos departamento vertinimu, sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).
12. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m.
lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką
2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. v dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)
3 ir 4 punktų panaikinimo buvo atmestas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, kad kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) gresia pavojus jo gyvybei. 2021 m. lapkričio 11 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, yra (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokiai politinei partijai, yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) šeimos, bet gyveno (duomenys neskelbtini)kalbančioje (duomenys neskelbtini) dalyje. Nurodė, kad yra nevedęs, paskutinius septynerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, šiaurės vakarų (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas iš šalies slapstėsi (duomenys neskelbtini) mieste pas draugą, o 2020 m. rugsėjo mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi informatikos inžinieriaus specialybę, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini)rajone, kurios vadovas po (duomenys neskelbtini) m. prasidėjusių streikų (vėliau peraugusių į pilietinį karą) priklausė opozicijai, todėl buvo vyriausybės priešas, kas lėmė, jog tie, kurie dirbo su juo, buvo apkaltinti opozicine veikla.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinęs ir tai, kad pareiškėjas nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, teismas laikė, kad šiuo atveju negalima teigti, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė objektyvų dokumentų, įrodančių gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai faktą, nenurodė konkrečių jam grasinusių asmenų, su tuo susijusių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra abstraktaus pobūdžio ir paremti hipotetinėmis prielaidomis apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimą susidorojimą. Pareiškėjas neminėjo, kad jam būtų grasinama ar jis būtų persekiojamas dėl dalyvavimų protestuose, ar priklausymo politinėms partijoms (nurodė joms nepriklausąs, neteigė dalyvavęs protestuose). Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo pasakojimui trūksta tikslumo ir yra prieštaravimų: apklausos pradžioje pareiškėjas teigė, kad tik atvykus į (duomenys neskelbtini)privaloma atiduoti pasą, tačiau vėliau pasakojo, kad pasą pametė miške, keliaudamas į Lietuvos Respubliką. Be to, pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kas nutiko kompanijos, kurioje jis dirbo, vadovui, kitiems kompanijos darbuotojams, į šiuos klausimus pareiškėjas atsakė abstrakčiai.
17. Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, konstatavo, kad neturi pagrindo ja abejoti. Teismas, vadovaudamasis šia informacija, nustatė, kad iki (duomenys neskelbtini)m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai
2016 m. pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. Į vykstančius protestus vyriausybė reagavo griežtai – įkalino keletą nuosaikių protesto lyderių, malšinant protestus neišvengta aukų. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą. Protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini)palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės, konflikto metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš paminėtų asmenų grupių, nurodė pats nedalyvavęs sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Pareiškėjas taip pat neminėjo, kad būtų asmeniškai patyręs iš separatistų ar vyriausybės pusės smurtą, žeminantį elgesį.
18. Sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas vyras, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi. Pareiškėjas nurodė turintis profesiją, dirbęs kvalifikuotą darbą. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas negalėtų ir toliau saugiai ir savarankiškai gyventi savo kilmės valstybėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal
Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Komisijoje turėjo būti užtikrintas žodinis skundo nagrinėjimas. Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, jog būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.
20. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Migracijos departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau teismas nurodė, kad nesutinka su išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus jį iki 2 metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi terminą.
III.
21. Pareiškėjas M. J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka
Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
23. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat neišsamiai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais bei surinka informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, dažnus „(duomenys neskelbtini)“ separatistų išpuolius, kuriose vietovėse jie vyksta, nors Human Rights Watch
2021 m. ataskaitoje nurodoma, jog grobiami, žalojami yra ir civiliai gyventojai, todėl pareiškėjui gresia realus pavojus.
25. Atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį ir taikyti jam draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į jo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjo pasakojimas vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Atsižvelgus į tai, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį, todėl neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
28. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Taigi, pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
29. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas abstrakčiu situacijos vertinimu, nereiškia, jog surinkta ir įvertinta informacija buvo nepakankama išsamaus ir objektyvaus sprendimo priėmimui, o vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti
ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu
ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
35. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
36. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
38. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).
39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:
a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).
40. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
42. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
44. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, jog išvykimą iš kilmės valstybės lėmė separatistų grasinimai; 2016 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjęs karas paveikė jo gyvenimą; įmonės, kurioje jis dirbo, vadovas priklausė opozicijai, todėl priešais tapo ne tik įmonės vadovas, bet ir visi įmonės darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją, tai buvo laikoma darbu prieš vyriausybę. Teigė, kad jo tiesioginis darbas buvo (duomenys neskelbtini) įvairiose vietovėse, ir tose vietovėse, kur buvo maištautojai, todėl darbo pobūdis kėlė įtarimų, daugelis darbuotojų buvo suimti, kankinami. Nurodė, kad dėl kilmės šalyje vykstančio karinio konflikto nebėra svarbu ar esi civilis gyventojas, ar kariškis, visiems gresia realus pavojus būti nužudytiems.
45. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, prašymo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės egzistavimo sąlygos.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių. Taip pat, nors Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja tokia įmonė kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas ne tik nepateikė jokių įrodymų, jog būtų dirbęs šioje įmonėje, bet ir duomenų, kad jis ar kiti įmonės darbuotojai būtų persekiojami, žudomi ar kankinami dėl darbinės veiklos ar įmonės vadovo politinių pažiūrų. Pareiškėjas negalėjo detalizuoti, kas konkrečiai nutiko įmonės vadovui ir kolegoms.
47. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo. v m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. Į vykstančius protestus vyriausybė reagavo griežtai – įkalino keletą nuosaikių protesto lyderių, malšinant protestus neišvengta aukų. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini)regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių, nurodė asmeniškai nedalyvavęs sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Pareiškėjas taip pat neminėjo, kad būtų asmeniškai patyręs smurtą, žeminantį elgesį iš separatistų ar valdžios institucijų. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, tačiau ne asmenine patirtimi ar jam individualiai kilusia grėsme.
48. Be to, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teigė, kad paskutinį kartą grėsmė jo gyvybei (duomenys neskelbtini) kilo 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), turėdamas šios valstybės išduotą vizą, kur išvyko netrukdomas ir praleido nemažą laiko dalį. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mokėsi rusų kalbą, turėjo draugų, su kuriais leido laisvalaikį, tačiau išvyko, nes jam buvo nurodyta nedalyvauti demonstracijose ir kitose veiklose. Tačiau aplinkybė, jog pareiškėjui galimai buvo apribota galimybė laisvai dalyvauti tam tikruose renginiuose (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl jam kilsiančios grėsmės kilmės valstybėje. Tai, kad pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos saugesnėje šalyje (kaip įvardino pareiškėjas), pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką (ir Europos Sąjungą) lėmė ne grėsmė dėl jo gyvybės, bet ekonominės priežastys. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini), jis iš savo gyvenamosios vietos buvo išvykęs pas draugą, kuris gyveno kitoje (duomenys neskelbtini) dalyje, ir ten buvo saugus. Taigi, šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės paneigia argumentus, kad jam realiai gresia mirtinas pavojus kilmės valstybėje.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines bylos aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir aktualią teismų praktiką. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija