Administracinė byla Nr. eA-1245-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, jog 2016 m. gegužės 30 d. apie 10.30 val. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, Tarnyba) Kauno dalinio teritorijoje laisvu nuo tarnybos metu bėgo krosą, pažeisdamas VST vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. nurodymą Nr. 47D-151 ir pasirinkdamas jame nenumatytą laiką bei vietą fizinio pasirengimo užsiėmimui, dėl ko fizinio pasirengimo metu negalėjo būti užtikrintas užsiėmimų vedėjo dalyvavimas. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-432 (toliau – ir Išvada), kurioje siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, o vadovaujantis šia Išvada, priimtas ginčijamas įsakymas.
3. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Paaiškino, kad ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas ir 2016 m. gegužės 31 d. Kauno oro uosto teritorijoje buvo numatęs susitikimą su aviacijos saugumo vadovu dėl aktualių oro uosto apsaugos klausimų. Įvertinęs tai, kad pagal numatytą tvarkaraštį negalės dalyvauti fizinio pasirengimo užsiėmimuose, priėmė sprendimą, jog pasiruošimą fiziniam pasirengimui atliks savarankiškai 2016 m. gegužės 30 d. laisvu nuo tarnybos metu. Apie šį sprendimą pažymėjo kuopos vado sprendimų knygoje ir 2016 m. gegužės 27 d. pranešė laikinai Kauno dalinio vado pareigas einančiam V. K., kuris neprieštaravo ir patvirtino tai savo parašu. Pažymėjo, kad suderinęs fizinio pasirengimo užsiėmimų tvarkaraščio pakeitimus su V. K., 2016 m. gegužės 30 d. laisvu nuo tarnybos metu savarankiškai sportavo ir ruošėsi fizinio pasirengimo normatyvų laikymui. Teigė, kad normatyvų laikymas buvo numatytas 2016 m. birželio 8 d.
4. Pareiškėjo teigimu, vidaus tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog bendrojo fizinio pasirengimo užsiėmimai vykdomi tik pagal vadovo patvirtintą tvarkaraštį ir negali būti keičiamas jų laikas. Pabrėžė, kad 2016 m. gegužės 30 d. ne pagal tvarkaraštyje numatytą grafiką sportavo ne jis vienas, sportavo daug pareigūnų, tačiau jie už tai nebuvo baudžiami. Pareiškėjas, vadovaudamasis VST vado 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 47V-20, kuriame nurodyta, kad dalinių karininkams užsiėmimų pravedimo forma yra saviruoša ir jos vykdymo periodiškumas ne mažiau kaip 4 kartai per mėnesį, mano, jog net ir nesuderinęs su vadu turėjo teisę 2016 m. gegužės 30 d. laisvu nuo tarnybos metu savarankiškai vykdyti fizinio pasirengimo užsiėmimą.
5. Pareiškėjo vertinimu, VST vyksta susidorojimas su juo. Pažymėjo, kad VST vado 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 47TE-198 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas dėl šios nuobaudos skyrimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Akcentavo, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. VST priėmė įsakymą Nr. 47V-773, kuriuo pradėjo tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Šis tarnybinis patikrinimas buvo susijęs su teisme esančios bylos eiga ir šaukimų įteikimu kolegoms. Atkreipė dėmesį, kad ir pats yra teikęs tarnybinį pranešimą dėl pažeidimų, tačiau dėl jo tarnybinio pranešimo tarnybinis patikrinimas nepradedamas, kai tuo tarpu, jeigu toks tarnybinis pranešimas teikiamas dėl pareiškėjo veiksmų, tuoj pat pradedamas tarnybinis patikrinimas.
6. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių susitikimo su oro uosto aviacijos saugumo vadovu rengimą, apie leidimo tokiam susitikimui organizuoti davimą, todėl mano, kad toks susitikimas yra savivaliavimas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis savarankiškai rengėsi normatyvų laikymui laisvu nuo tarnybos metu, nes tai vyko 10.30 val., t. y. pareiškėjo tarnybos metu. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 30 d. 10.30 val. pareiškėjas savavališkai vykdė ištvermės bėgimo pratimą ir iš esmės nusižengė vidaus tarnybos tvarkai, dėl ko VST patyrė žalą, nes sutriko nuoseklus ir normalus vadovavimas 5 kuopai, kadangi reikėjo skirti kitą pareigūną į pareiškėjo pareigas.
8. Atsakovo nuomone, vado pareigas einančio asmens neprieštaravimas pareiškėjo sprendimui, nereiškia sutikimo ar įsakmaus nurodymo davimo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog vykdomas susidorojimas su juo, ir prašė šios skundo dalies nenagrinėti, kaip nesusijusios su kitais pareiškėjo argumentais.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Teismas panaikino atsakovo 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamąja dalimi laikytina VST 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-432. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. patvirtintą nurodymą Nr. 47D-151, pasirinkdamas jame nenumatytą laiką bei vietą fizinio pasirengimo užsiėmimui. Išvadoje konstatuota, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VST pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų VST vado 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 47V-210, 5.12 punkte numatytas elgesio normas, dėl ko jam siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
11. Teismas, įvertinęs VST vado pavaduotojo J. Z. 2016 m. balandžio 20 d. nurodymo Nr. 47D-151 turinį, padarė išvadą, kad jis nebuvo privalomas visiems statutiniams tarnautojams, o juo tik dalinių vadams nurodyta sudaryti sąlygas pavaldiems tarnautojams laisvu nuo tarnybos atlikimo metu dalyvauti praktiniuose bendrojo fizinio parengimo ir kovinės savigynos užsiėmimuose. Teismas pažymėjo, kad kitaip ir negali būti formuluojamas toks įsakymas, nes visi statutiniai pareigūnai negali palikę tarnybą tuo pačiu tvarkaraštyje nurodytu laiku dalyvauti užsiėmimuose. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks reguliavimas preziumuoja, jog dėl tarnybos aplinkybių gali atsitikti taip, kad dalis pareigūnų turės dalyvauti užsiėmimuose kitu laiku, nei nurodymo priede esančiame tvarkaraštyje numatyta, tačiau dalinių vadams nurodyta sudaryti sąlygas pavaldiems pareigūnams dalyvauti užsiėmimuose. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė Tarnyboje patvirtintos tvarkos, kaip galima pakeisti šių fizinių pratybų laiką, jeigu tą mėnesį visomis tvarkaraštyje nurodytomis dienomis pareigūnas dėl tarnybos negali rengtis laikyti normatyvus. Teismo nuomone, siekiant įvesti šioje srityje taisykles, kurios numatytų minėto nurodymo su patvirtintu tvarkaraščiu tinkamą vykdymą, yra būtina dalinyje nustatyti tvarką, kurioje būtų numatyta, kad sportuoti galima tik minėtame tvarkaraštyje nurodytomis dienomis ir valandomis, taip pat galima būtų nustatyti (arba nurodyti, kad draudžiama), jog neturint tokios galimybės, pareigūnui gali būti leista fizinio pasirengimo pratimus atlikti tvarkaraštyje nenumatytą dieną ir nenumatytomis valandomis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal bylos duomenis sporto salėje bet kokiomis dienomis yra pareigūnas, kuris žymi atvykusius sportuoti žurnale, stebi pratybas, o pareigūnai sportuoja bet kokiu jiems patogiu laiku ir tai nėra draudžiama.
12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VST vado 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 47V-93 patvirtintą VST struktūrinių padalinių veiklos planavimo metodiką (toliau – ir Metodika) ir VST vado 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 47V-20 patvirtintą VST <...> fizinio rengimo priemonių įgyvendinimo <...> vykdymo periodiškumo lentelę, kurios reglamentuoja fizinio rengimo priemonių įgyvendinimą Tarnyboje, padarė išvadą, kad minėtuose vidaus administravimo aktuose nenumatyta, jog pakeisti paskirtą pratybų laiką galima tik į tas dienas, kurios nurodytos tvarkaraštyje, patvirtintame VST vado pavaduotojo.
13. Teismas, vadovaudamasis vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 124 punktu, sprendė, kad savarankiškai pasirengti fizinio pasirengimo reikalavimų tikrinimui gali tik pamainomis dirbantys pareigūnai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dirbo ne pamainomis, todėl dalinio vadas negalėjo pritarti pareiškėjo sportinių užsiėmimų perkėlimui į ne tvarkaraštyje nurodytą dieną ir valandą. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas tokiam veiksmui gavo vado pritarimą, atsižvelgdamas į tai, jog VST yra statutinė įstaiga, o pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, teismas sprendė, jog vado pritarimo gavimas pareiškėjui reiškė, kad leidimas fiziniam pasirengimui atlikti duotas.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su VST Išvada, jog pareiškėjas tyčia pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus. Teismas akcentavo, kad jeigu vadas davė sutikimą 2016 m. gegužės 30 d. dviems pareigūnams ruoštis normatyvų laikymui, tai tik vadas yra atsakingas už tai, jog leista fizinį pasirengimą atlikti ne minėtame tvarkaraštyje nustatytu laiku (dieną). Pažymėjo, kad laikinai ėjęs vado pareigas V. K. nebuvo už tai baudžiamas, jo sutikimo davimas nebuvo vertinamas ar tikrinamas Tarnyboje, todėl jam pavaldus tuo laikotarpiu pareiškėjas negali atsakyti už Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. nurodymo Nr. 47D-151 reikalavimų pažeidimą.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad VST nėra tinkamai reglamentuota fizinių pratybų atlikimo tvarka, todėl pareiškėjas pagrįstai manė, jog jam pratybų perkėlimą reikia derinti tik su dalinio vadu, ką jis ir padarė. Nors atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo veiksmais padaryta žala Tarnybai, tokios pasekmės nebuvo tirtos Išvadoje, dėl ko nurodytą teiginį teismas vertino kaip nepagrįstą.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginį, jog VST vykdomas tarnybinis susidorojimas su juo, nelaikė pagrįstu, nes vienas iš vadovų, laikinai ėjęs vado pareigas V. K., palaikė pareiškėją tuo metu, kai leido jam keisti užsiėmimų laiką. Kitų nuobaudų pareiškėjui skyrimo teisėtumo teismas šioje byloje netyrė, todėl vertino, kad tik įsiteisėjus teismų sprendimams paaiškės, ar pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybiniai patikrinimai.
III.
18. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo V. K., 2016 m. gegužės 30 d. laikinai atlikusio Tarnybos Kauno dalinio vado funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime duotais pirminiais paaiškinimais, taip pat nepagrįstai kritiškai nevertino V. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu. Pažymi, kad V. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės skiriasi ir yra prieštaringi. Akcentuoja, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime V. K. teigė, jog pareiškėjas jam žodžiu nurodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. laisvu nuo tarnybos metu individualiai sportuos du pareigūnai, tačiau neįvardino, jog vienas iš pareigūnų bus pareiškėjas. Tačiau teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, jog pareiškėjas nurodė, kad minėtą dieną sportuos, nes 2016 m. gegužės 31 d. turės susitikimą Kauno oro uoste. Be to, V. K. jau nepatikslino, ar jis neprieštaravo dėl pareiškėjo fizinio pasirengimo laiko perkėlimo į laisvą nuo tarnybos laiką, ar į kitą tarnybos laiką. Atsakovo vertinimu, iš V. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima suprasti, kad jis neprieštaravo dėl pareiškėjo fizinio pasirengimo perkėlimo ne į laisvą nuo tarnybos laiką, o į kitą tarnybos laiką 2016 m. gegužės 30 d.
20. Atsakovo įsitikinimu, V. K. neturėjo įgaliojimų ir teisės pareiškėjui leisti nevykdyti Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. nurodymo Nr. 47D-151 ir perkelti fizinio pasirengimo ir kovinės savigynos laiką be Tarnybos vado pavaduotojo leidimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas buvo gavęs Tarnybos vado sutikimą dėl užsiėmimų laiko perkėlimo, kadangi atsižvelgiant į V. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinį pranešimą jis tokio leidimo nedavė, o jeigu ir būtų davęs, tai toks leidimas nebuvo suderintas su Tarnybos vado pavaduotoju.
21. Atsakovas pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtinta pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2016 m. gegužės 31 d. jis turėjo vykti į susitikimą Kauno oro uoste. Teigia, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. sportavo tarnybos metu ir tuo metu nepagrįstai savavališkai nevykdė ir negalėjo vykdyti savo tiesioginių kuopos vado pareigų.
22. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui įrašius papildomą sprendimą apie pasiruošimą fizinių normatyvų laikymui, tarnyba buvo planuojama taip, kaip nurodyta Metodikoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog Tarnyboje nėra tinkamai reglamentuota fizinių pratybų tvarka. Atsakovo įsitikinimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir tai patvirtinta byloje pateikti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino.
23. Pareiškėjas V. P. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog V. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi. Pažymi, kad tarnybinis pranešimas nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, jog V. K. nebuvo žinomos 2016 m. gegužės 30 d. sportuosiančių pareigūnų pavardės. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog į V. K. buvo kreiptasi žodžiu, taip pat nėra paneigta. Pareiškėjo vertinimu, 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo turinys apskritai yra neišsamus, todėl teismo posėdžio metu V. K. buvo užduoti papildomi klausimai, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Mano, kad atsakovo argumentas, jog V. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinis pranešimas turi didesnę įrodomąją galią nei paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, vertintinas kritiškai. Akcentuoja, kad V. K. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog susipažino su pareiškėjo sprendimu perkelti fizinio pasirengimo užsiėmimą į 2016 m. gegužės 30 d., tam neprieštaravo ir davė sutikimą.
25. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas atsakovo teiginys, jog Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. nurodymas Nr. 47D-151 buvo privalomojo pobūdžio, o atsakovas minėto nurodyto privalomumą traktuoja tik tuo tikslu, jog būtų palikta galioti ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įžvelgė, jog visi statutiniai pareigūnai negali palikę tarnybą tuo pačiu tvarkaraštyje nurodytu laiku dalyvauti užsiėmimuose, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. į fizinio pasirengimo užsiėmimą nebuvo atvykę ir kiti pareigūnai, nors nuobauda paskirta tik pareiškėjui.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė, jog pareiškėjas neturėjo teisės keisti fizinio pasirengimo laiko be Tarnybos vado pavaduotojo leidimo, nors nei Išvadoje, nei kituose savo procesiniuose dokumentuose tokios pozicijos neišreiškė. Pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tokią atsakovo minimą tvarką. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad V. K. be Tarnybos vado pavaduotojo leidimo neturėjo teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo fizinio pasirengimo ir kovinės savigynos užsiėmimų perkėlimui, yra nepagrįsta. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra tinkamai reglamentavęs fizinių užsiėmimų atlikimo tvarkos, todėl pareiškėjas pagrįstai fizinio užsiėmimo laiko pakeitimą tiesioginiai derino su dalinio vadu.
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Atsakovas pareiškėją kaltina tuo, kad žinodamas, jog yra Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 47D-151 patvirtinta fizinių užsiėmimų tvarka, sportavo jame nenumatytu laiku, pasirinkdamas jame nenurodytą laiką bei vietą fizinio pasirengimo užsiėmimams, tuo pažeisdamas Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 47V-210 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų etikos taisyklių 5.12 punkte nustatytas elgesio normas (laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus ...>).
32. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas (2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. X-813 redakcija), Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija), vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 47V-210 patvirtintos Tarnybos pareigūnų etikos taisyklės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtintas Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas. Pirmosios instancijos teismas minėtų teisės aktų ginčui aktualias nuostatas išsamiai aptarė atsakovo ginčijamame sprendime, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
33. Byloje nustatyta, jog pagal Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 47D-151 patvirtintą fizinių užsiėmimų tvarkaraštį, pareiškėjas 2016 m. gegužės 31 d. turėjo dalyvauti fizinio parengimo užsiėmimuose. Nurodyta data dėl tarnybos reikalų negalėdamas dalyvauti užsiėmimuose V. P. kreipėsi į laikinai einantį Kauno dalinio vado pareigas V. K. dėl leidimo sportuoti kita data ir laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. tokiam fizinio parengimo užsiėmimų perkėlimui neprieštaravo bei specialiame žurnale padarė įrašą, kad du 5-os kuopos pareigūnai sportuos 2016 m. gegužės 30 d., nors tokia data ir laikas Tarnybos vado pavaduotojo 2016 m. balandžio 20 d. nurodyme Nr. 47D-151 nebuvo numatyta.
34. Taigi pareiškėjo fizinių užsiėmimų data buvo pakeista ir toks pakeitimas buvo suderintas su V. K., t. y. laikinai einančiu Tarnybos Kauno dalinio vado pareigas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai pažymėjo, jog jeigu vadas davė sutikimą 2016 m. gegužės 30 d. dviem pareigūnams ruoštis normatyvų laikymui, tai tik vadas yra atsakingas už tai, kad leista fizinį pasirengimą atlikti ne minėtame tvarkaraštyje nustatytu laiku (dieną), <...>, jo sutikimo davimas nebuvo vertinamas ar tikrinamas Tarnyboje, todėl jam pavaldus tuo laikotarpiu pareiškėjas negali atsakyti už 2016 m. balandžio 20 d. nurodymo reikalavimų pažeidimą.
35. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl taikomos poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, ar atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra konkretaus pažeidimo padarymo faktas (-ai), pažeidimo sudėties elementai, pateikiamas nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo apimtis, t. y. kad veika būtų pripažinta pažeidimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, kaip ji aprašyta VTS 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. nenustatyta pareiškėjo kaltė, todėl ginčijamas įsakymas naikinamas kaip nepagrįstas.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjas dėl susitikimo, vykusio Kauno oro uoste, organizavimo ir dalyvavimo jame nėra kaltinamas nei skundžiamu įsakymu, nei Išvadoje, todėl šios faktinės aplinkybės ir tai, ar teisėtai pareiškėjas vyko į Kauno oro uostą dėl VST pareigūnų darbo sąlygų oro uoste nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės ir jo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi, V. K. laikinai atlikęs Kauno dalinio vado funkcijas be Tarnybos vado pavaduotojo leidimo neturėjo teisinio pagrindo (negalėjo) pritarti pareiškėjo fizinio pasirengimo ir kovinės savigynos užsiėmimų perkėlimui į ne tvarkaraščiu nustatytą dieną ir valandą, V. P. sportavo tarnybos metu ir tuo metu nepagrįstai savavališkai nevykdė bei negalėjo vykdyti savo tiesioginių kuopos vado pareigų, V. K. nebuvo tinkamai nurodytos užsiėmimuose dalyvaujančių pareigūnų pavardės ir teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarnyboje nėra tinkamai reglamentuota fizinių pratybų atlikimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, t. y. V. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei tinkamai juos vertino (esminių prieštaravimų V. K. parodymuose nenustatyta). Teisės (leidimo) pakeisti užsiėmimų datą ir laiką davimo tyrimas, taip pat tai, jog V. P. sportavo tarnybos metu ir tokiu būdu savavališkai nevykdė tiesioginių kuopos vado pareigų (pareiškėjas Išvadoje tokio pobūdžio pažeidimais nekaltinamas) nėra šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismo sprendime, ištyrus įrodymus, aiškiai nurodyta, kad V. K. suprato, jog būtent pareiškėjas prašo perkelti užsiėmimų datą ir laiką. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl fizinių pratybų laiko pakeitimo tvarkos reglamentavimo aiškaus nebuvimo. Be to, nesant detalaus šių santykių reguliavimo visiškai nelogiška atsakovo pozicija, kad kiekvieną fizinių pratybų datos ir laiko pakeitimą būtina derinti su Tarnybos vado pavaduotoju, o ne su tiesioginiu vadovu.
38. Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
39. V. P. prašo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą, atlyginimą. Pareiškėjo su atsiliepimu pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo parengimą V. P. 2017 m. kovo 20 d. sumokėjo advokatei 350 Eur.
40. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje atmetus atsakovo apeliacinį skundą, galutinis rezultatas šiame teisiniame ginče yra palankus pareiškėjui, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Todėl pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
41. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
42. Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta redakcija) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas. Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2017 m. kovo mėn., taigi už jo parengimą priteistina maksimali suma yra 1 031,29 Eur (1,3 x 793,3 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (350 Eur) neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta ir priteistina pareiškėjui.
43. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 44 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. P.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.