LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIS PROKURORAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS KORUPCIJOS PREVENCIJOS
2021–2022 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2021 m. gegužės 19 d. Nr. I-121

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u pridedamą Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos prevencijos
2021–2022 metų programą.

2. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre.

Generalinė prokurorė                                                                                                   Nida Grunskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2021 m. gegužės 19 d.

įsakymu Nr. I-121

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2021–2022 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos prevencijos 2021–2022 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikos prokuratūroje (toliau – prokuratūra) 2021–2022 metais.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa), Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir atsižvelgiant į aplinkos analizę.

3. Programoje nustatyti korupcijos prevencijos prokuratūroje tikslai, uždaviniai ir priemonės, Programos įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo kriterijai ir administravimo tvarka.

4. Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas) (priedas), kuriame nustatytos korupcijos prevencijos priemonės, už jų įgyvendinimą atsakingi vykdytojai, įvykdymo terminai ir laukiamo rezultato kriterijai.

5. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

6. 2019 m. atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“, kurio metu iš viso buvo apklausti 1001 Lietuvos Respublikos gyventojas, 501 verslo įmonių vadovas ir 510 valstybės tarnautojų, duomenimis, jau antrus metus iš eilės prokuratūra neįvardijama kaip viena labiausiai korumpuotų institucijų (2016 m. net 10 procentų apklaustų gyventojų ir 4 procentai įmonių atstovų prokuratūrą įvardijo kaip vieną labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje). 2020 m. tyrimo, kurio metu apklausti 1006 Lietuvos Respublikos gyventojai, 510 verslo įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai, duomenimis, nuomonė apie prokuratūrą, palyginti su 2019 m., iš esmės nepasikeitė. Respondentai prokuratūros neįvardijo tarp labiausiai korumpuotų institucijų. Kita vertus, gyventojai, vertindami konkrečių ministerijų ar įstaigų korumpuotumo lygį, išskyrė apylinkių prokuratūras (25 procentai). 2019 m. šios įstaigos nebuvo įtrauktos, nes neperžengė 20 procentų ribos, t. y. surinko tik 15 procentų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad prokuratūra vykdo tinkamą veiklą kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos srityse bei skatina toliau imtis veiksmų mažinant korupcijos apraiškas prokuratūros sistemoje.

7. Aptariant korupcijos rizikos veiksnius teisėsaugos institucijų veikloje, Nacionalinėje kovos su korupcija programoje pažymėta, kad prokuratūros sistemoje kasmet fiksuojama pavienių korupcijos atvejų, o dėl išteisinamų asmenų, nutraukiamų ikiteisminių tyrimų skaičiaus preziumuojama ikiteisminio tyrimo subjektų kvalifikacijos ir žinių atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus stoka.

8. Įtarimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo 2019 m. buvo pareikštas 1, o 2020 m. – 3 prokurorams. 2019 m., palyginti su 2018 m., nežymiai padidėjo prokurorų, padariusių Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, skaičius (3 pažeidimai), o 2020 m. pirmą kartą nuo 2015 m. nebuvo konstatuota prokurorų padarytų etikos pažeidimų. Prokuratūros valstybės tarnautojams 2019 ir 2020 m. tarnybinių nuobaudų paskirta nebuvo, o darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo pareigų pažeidimas šiuo laikotarpiu buvo nustatytas tik vieną kartą (vienam darbuotojui 2020 m.).

9. Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nustatytų Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų funkcijų specifikos beveik visos prokuratūros veiklos sritys atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus ir priskiriamos prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Dėl to prokuratūroje būtina užtikrinti nuolatinę veiksmingą korupcijos prevenciją ir kontrolę – vykdyti prokuratūros veiklos situacijos analizę antikorupciniu požiūriu, parinkti efektyvias korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse atskleidžiančias ir šalinančias korupcijos prevencijos priemones, tobulinti prokuratūros veiklos sričių teisinį reglamentavimą, stiprinti darbuotojų antikorupcinės elgsenos paskatas.

10. 2019 m. Generalinėje prokuratūroje atlikus korupcijos rizikos vertinimą pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo, prokuratūros komandiruočių organizavimo ir tarnybinio bei netarnybinio transporto naudojimo komandiruočių tikslais srityse, konstatuota, kad keliais aspektais pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas atitinka kriterijus, kuriais remiantis konstatuojama didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

11. Rizikos vertinimą atlikę prokuratūros darbuotojai atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimą dėl asmens pripažinimo ar nepripažinimo pranešėju priima prokuroras, įvertinęs asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimą, pranešime pateiktą informaciją, o sprendimą dėl atlyginimo ir kompensavimo pranešėjams priima generalinis prokuroras arba jo įgaliotas asmuo, kurių komisijų išvados ir jose siūlomas atlyginimo (kompensavimo) dydis nesaisto. Būtent šios sritys atitinka korupcijos pasireiškimo tikimybę.

12. Korupcijos rizikos vertinimą nurodytoje srityje atlikusi komisija pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo spragos buvo aptartos 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime organizuotame tarpinstituciniame susitikime, 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje ir 2019 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje.

13. Dėl korupcijos rizikos kontekste įvertintos antrosios srities – prokuratūros komandiruočių organizavimo ir tarnybinio bei netarnybinio transporto naudojimo komandiruočių tikslais – pripažinta, kad jai taikomas teisinis reglamentavimas prokuratūroje yra pakankamas, tačiau, siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, pateiktos rekomendacijos nustatyti konkretesnį reglamentavimą vidaus teisės aktuose.

14. 2020 m. korupcijos rizikos vertinimas atliktas viešojo intereso gynimo, ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro ir aukštesniojo prokuroro procesinėmis ir administracinėmis priemonėmis vykdomos ikiteisminio tyrimo kontrolės srityse.

15. Generalinio prokuroro įsakymu sudaryta komisija, vertinusi korupcijos rizikos pasireiškimo tikimybę viešojo intereso gynimo srityje, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų viešojo intereso gynimo skyrių vykdoma viešojo intereso gynimo veikla ir jos kontrolė yra pakankama ir detaliai reglamentuota įstatymuose ir prokuratūros teisės aktuose, teisinis reguliavimas nesukuria teisinio neapibrėžtumo, kuris sudarytų palankias sąlygas pasireikšti korupcijai.

16. Kita sritis – ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro ir aukštesniojo prokuroro procesinėmis ir administracinėmis priemonėmis vykdoma ikiteisminio tyrimo kontrolė – yra pakankamai detaliai reglamentuota įstatymuose ir prokuratūros teisės aktuose, o esamas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į prokuroro statusą ir iš to kylančias konstitucines vertybes, nesukuria teisinio neapibrėžtumo, kuris sudarytų palankias sąlygas pasireikšti korupcijai. Dėl to reali korupcijos pasireiškimo tikimybė šioje srityje nėra didelė. Kita vertus, pripažinta būtinybė prokuratūros teisės aktuose nustatyti teritorinėse prokuratūrose privalomai aukštesniojo prokuroro atliekamą nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu kontrolę ir ją pavesti ne tiesioginiams prokurorų vadovams (t. y. skyrių vyriausiesiems prokurorams, jų pavaduotojams), bet apygardos ar apylinkės prokuratūros vyriausiesiems prokurorams, jų pavaduotojams, atitinkamai pakeičiant Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“, 65 punktą.

17. Prokuratūra dalyvauja įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija programą.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO VEIKSMINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI

18. Programos tikslas – užtikrinti veiksmingos ilgalaikių korupcijos prevencijos priemonių sistemos veikimą prokuratūroje, didinti prokuratūros veiklos skaidrumą, viešumą ir efektyvumą, stiprinti prokuratūros, kaip institucijos, ir jos darbuotojų atsparumą korupcijai.

19. Uždaviniai Programos tikslui pasiekti:

19.1. I uždavinys – atskleisti ir šalinti korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse, tobulinti teisinį reguliavimą;

19.2. II uždavinys – gerinti prokuratūros veiklą, stiprinti prokurorų gebėjimus atskleidžiant, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikant valstybinį kaltinimą šio pobūdžio bylose;

19.3. III uždavinys – didinti prokuratūros darbuotojų atsparumą korupcijai ir darbo etikos lygį, užtikrinti prokuratūros antikorupcinės veiklos viešumą.

20. I uždavinio rezultato kriterijai:

20.1. visuomenės pasitikėjimo prokuratūra didėjimas;

20.2. respondentų, sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ metu įvardijusių prokuratūrą kaip korumpuotą, procentinės dalies mažėjimas;

20.3. antikorupciniu požiūriu įvertintų prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų ar jų projektų skaičiaus didėjimas (lyginant su praėjusiais metais).

21. I uždavinys bus įgyvendinamas:

21.1. atliekant korupcijos rizikos vertinimą prokuratūros veiklos srityse;

21.2. atliekant prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų antikorupcinį vertinimą;

21.3. atliekant privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, patikrinimą.

22. II uždavinio rezultato kriterijai:

22.1. ištirtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų procentinės dalies didėjimas;

22.2. dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išteisintų asmenų procentinės dalies mažėjimas.

23. II uždavinys bus įgyvendinamas:

23.1. organizuojant prokurorų mokymus;

23.2. atliekant prokurorų veiklos ir teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose apibendrinimus ir su jais supažindinant prokurorus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

24. III uždavinio rezultato kriterijai:

24.1. prokurorų, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, skaičiaus mažėjimas;

24.2. dėl Prokurorų etikos kodekso pažeidimų nubaustų prokurorų skaičiaus mažėjimas (neaugimas);

24.3. dėl tarnybos ir darbo drausmės pažeidimų nubaustų prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus mažėjimas (neaugimas).

25. III uždavinys bus įgyvendinamas:

25.1. organizuojant prokurorų ir prokuratūros darbuotojų mokymus tarnybinės etikos srityje;

25.2. organizuojant komunikacijos srityje dirbančių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų mokymus;

25.3. skelbiant visuomenei informaciją apie korupcijos prevenciją ir kontrolę prokuratūroje;

25.4. teikiant konsultacijas, rengiant su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu susijusius pristatymus.

26. Programos tikslo ir uždavinių siekiama vykdant Priemonių plane nustatytas Programos įgyvendinimo priemones.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS

27. Programa finansuojama iš prokuratūros biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

28. Priemonių plane nustatytų priemonių įgyvendinimas vertinamas pagal jame nurodytus laukiamo rezultato kriterijus.

29. Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal Programos uždavinių rezultato kriterijų pasiekimą.

30. Programos įgyvendinimą analizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos prevencijos komisija (toliau – Komisija).

31. Už Priemonių plane nustatytų priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių vykdytojai arba darbo grupių vadovai (pirmininkai).

32. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas įgyvendinant Programą, atliekami šie veiksmai:

32.1. apie Priemonių plane nurodytos priemonės įgyvendinimą vykdytojas ne vėliau kaip per 7 dienas praneša Komisijai. Matydamas, kad Priemonių plane nurodyta priemonė nebus įgyvendinta per nustatytą terminą, vykdytojas ne vėliau kaip iki šio termino pabaigos turi pranešti Komisijai apie neįvykdymo priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio vykdymo;

32.2. Komisija vykdo nuolatinę Priemonių plano įgyvendinimo stebėseną, prireikus parengia ir teikia tvirtinti generaliniam prokurorui Priemonių plano pakeitimo ar papildymo projektą;

32.3. Komisija parengia ir iki 2023 m. vasario 20 d. pateikia generaliniam prokurorui ir Vidaus audito skyriui Programos įgyvendinimo ataskaitą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo tarpinius rezultatus, atlikto korupcijos rizikos vertinimo išvadas, pasikeitusius aplinkos veiksnius, teisinio reglamentavimo pakeitimus ir kitas aplinkybes, Priemonių planas gali būti keičiamas ar atnaujinamas.

____________________

Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos

prevencijos 2021–2022 metų programos

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2021–2022 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

I UŽDAVINYS atskleisti ir šalinti korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse, tobulinti teisinį reguliavimą
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) visuomenės pasitikėjimo prokuratūra didėjimas; 2) respondentų, sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ metu įvardijusių prokuratūrą kaip korumpuotą, procentinės dalies mažėjimas; 3) antikorupciniu požiūriu įvertintų prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų ar jų projektų skaičiaus didėjimas (lyginant su praėjusiais metais).
Eil. Nr.	Priemonė	Vykdytojai	Įgyvendinimo terminas	Laukiamo rezultato kriterijai
1.1.	Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka atlikti korupcijos rizikos vertinimą ne mažiau kaip dviejose pasirinktose prokuratūros veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.	Darbo grupė	Kiekvienų metų IV ketvirtis	Atliktas vertinimas ir identifikuotos korupcijos rizikos prielaidos.
1.2.	Vykdyti prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą.	Generalinio prokuroro paskirtas asmuo	Nuolat	Kasmet antikorupciniu požiūriu įvertinti ne mažiau kaip 5 prokuratūros norminiai ir vidaus administravimo teisės aktai ar jų projektai.

1.3.	Atlikti privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme.	Generalinio prokuroro sudaryta komisija	Kiekvienų metų III ketvirtis	Kasmet patikrinti iki 5 procentų privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, ir pateikti išvadą.
II UŽDAVINYS Gerinti prokuratūros veiklą, stiprinti prokurorų gebėjimus atskleidžiant, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikant valstybinį kaltinimą šio pobūdžio bylose
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) ištirtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų procentinės dalies didėjimas; 2) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išteisintų asmenų procentinės dalies mažėjimas.
2.1.	Organizuoti mokymus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo šios kategorijos bylose tema.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam prokurorui.
2.2.	Parengti prokurorų pozicijos ir teismų sprendimų dėl bausmės skyrimo asmenims, pirmosios instancijos teismo pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, apibendrinimą.	Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro paskirti asmenys	2022 m. I ketvirtis	Parengtas apibendrinimas, leidžiantis nustatyti, kaip prokurorai vykdo generalinio prokuroro 2016-02-23 raštą Nr. 17.9-1179 „Dėl baudų, siūlomų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu kaltinamiems asmenims, dydžio“.
2.3.	Atlikti išteisinimo pagrindų ir priežasčių analizę bylose dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.	Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro paskirti asmenys	2021 m. gruodžio mėn.	Atlikta analizė, leidžianti nustatyti išteisinimo priežastis, ikiteisminio tyrimo subjektų veiklos tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas trūkumus ir imtis atitinkamų priemonių jiems šalinti.

III UŽDAVINYS DIDINTI PROKURATŪROS DARBUOTOJŲ ATSPARUMĄ KORUPCIJAI ir darbo etikos lygį, UŽTIKRINTI PROKURATŪROS ANTIKORUPCINĖS VEIKLOS VIEŠUMĄ
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) prokurorų, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, skaičiaus mažėjimas; 2) dėl Prokurorų etikos kodekso pažeidimų nubaustų prokurorų skaičiaus mažėjimas; 3) dėl tarnybos ir darbo drausmės pažeidimų nubaustų prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus mažėjimas.
3.1.	Organizuoti prokurorų mokymus tarnybinės etikos srityje.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymuose dalyvavusiam prokurorui.
3.2.	Organizuoti komunikacijos srityje dirbančių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų mokymus.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam prokuratūros darbuotojui ir prokurorui.
3.3.	Prokuratūros interneto svetainėje skelbti informaciją apie korupcijos prevenciją ir kontrolę prokuratūroje.	Komunikacijos skyriaus vedėjas	Nuolat	Užtikrintas prokuratūros veiklos korupcijos prevencijos ir kontrolės srityje viešumas.
3.4.	Teikti neatlygintinas konsultacijas, organizuoti pristatymus ir mokymus, susijusius su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu, atlikti institucijų ir įmonių vidinių kanalų diegimo ir funkcionavimo tyrimus.	Vidaus tyrimų skyrius	Nuolat	Užtikrinta Pranešėjų apsaugos įstatymo teikiamų galimybių sklaida: suteiktų konsultacijų skaičius, institucijose ar įmonėse organizuotų mokymų, pristatymų skaičius. Atlikta privataus ir viešojo sektoriaus institucijų vidinių kanalų funkcionavimo analizė.

______________________