LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1V-693

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Marijampolės regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.1V-693

MARIJAMPOLĖS REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Marijampolės regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Marijampolės regiono ITV programa) pateikiama Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Marijampolės regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AM – Aplinkos ministerija;

2.2. ES – Europos Sąjunga;

2.3. GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.4. KM – Kultūros ministerija;

2.5. SM – Susisiekimo ministerija;

2.6. LEZ – laisvoji ekonominė zona;

2.7. UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.8. VRM – Vidaus reikalų ministerija;

II SKYRIUS

MARIJAMPOLĖS REGIONO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

3. Atliekant Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, statistinė arba GIS informacija apie gyvenamąsias vietoves ar jų dalis (Marijampolės regiono ITV programoje nurodytas tikslines teritorijas ir susietas teritorijas). Laikoma, kad didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams daro savivaldybių centruose (pagrindiniuose urbanistiniuose centruose) vykstantys procesai, todėl pagal Marijampolės regiono ITV programą vykdomos priemonės ir veiksmai turės įtakos visai konkrečios savivaldybės teritorijai (lems efekto ir rezultato rodiklių pokyčius).

4. Rengiant Marijampolės regiono ITV programą vadovaujamasi šių Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.6. Marijampolės apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1298 „Dėl Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Marijampolės apskrities teritorijos bendrasis planas);

4.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“.

5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

5.1. Marijampolės regionas kaip ir daugelis Lietuvos regionų, pasižymi gyventojų skaičiaus mažėjimu, tačiau dėl santykinai palankios gyventojų amžiaus struktūros artimiausiu metu gali išlaikyti pakankamą darbo jėgos pasiūlą:

5.1.1. gyventojų skaičius Marijampolės regiono savivaldybėse mažėjo sparčiau, negu vidutiniškai šalyje. 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Marijampolės regione buvo 115,8 tūkst., ir nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažėjo 9,2 proc. (šalyje per tą patį laikotarpį sumažėjo 7 proc.). Sparčiau negu vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo visose regiono savivaldybėse (sparčiausiai – Vilkaviškio rajono savivaldybėje (-10,6 proc.), lėčiausiai – Kalvarijos savivaldybėje (-7,2 proc.)). Tačiau Marijampolės regione darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėjo lėčiau negu vaikų ir pagyvenusių asmenų skaičius (regione -5,2 proc., Vilkaviškio rajono savivaldybėje – -6,3 proc., Kalvarijos savivaldybėje -2,5 proc.), taip pat miestų gyventojų skaičius (Marijampolės regiono savivaldybių centruose gyventojų nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. sumažėjo vidutiniškai 6,5 proc., daugiausiai regiono administraciniame centre – Marijampolėje (-6,9 proc.)). Visų regiono savivaldybių centrų gyventojų skaičius mažėjo lėčiau, negu šalies gyventojų skaičius (miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai iš esmės atitiko ir šalies miestų (išskyrus 5 didžiausius šalies miestus) tendenciją. Gyventojų skaičiaus mažėjimą regione labiausiai lėmė mažėjantis kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičius, o darbingo amžiaus gyventojų dalis didėjo (2015 m. sausio 1 d. pasiekė 60,5 proc. visų gyventojų ir nedaug skyrėsi nuo Lietuvos vidurkio (61,5 proc.)).

5.1.2. Marijampolės regiono ir daugelio jį sudarančių savivaldybių santykinai palankią demografinę struktūrą rodo demografinės senatvės koeficientas (nustatomas pagal pagyvenusių asmenų ir vaikų santykį). Marijampolės regione 2014 m. šis koeficientas siekė 125 (šalyje – 126), Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse demografinės senatvės koeficientas (siekęs atitinkamai 110, 121 ir 116) buvo mažesnis už šalies ir regiono demografinės senatvės koeficientą, Vilkaviškio rajono savivaldybėje šis koeficientas siekė 131 ir šalies vidurkį neženkliai (4 proc.) viršijo, ir tik Šakių rajono savivaldybėje demografinės senatvės koeficientas buvo pastebimai didesnis už šalies (143 arba 113 proc. šalies vidurkio). Tai yra, daugelis Marijampolės regioną sudarančių savivaldybių yra išlaikiusios santykinai subalansuotą demografinę struktūrą, ir gyventojų skaičių veikiant tik natūraliai kaitai (gimstamumui ir mirtingumui), daugelis Marijampolės regiono miestų gali išlaikyti gana stabilų gyventojų skaičių (gyventojų skaičiui mažėjant apie 0,5 proc. per metus);

5.1.3. pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis Marijampolės regiono savivaldybėse yra neigiama vidaus ir užsienio neto migracija:

5.1.3.1. 2011–2014 m. migracija lėmė 69,5 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo Marijampolės regione (šalyje – 66 proc.). Gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos 2011–2014 m. Marijampolės regione siekė vidutiniškai 1,1 proc. (gyventojų dėl migracijos mažėjo 1,6 karto sparčiau, negu vidutiniškai Lietuvoje), 2014 m. – 0,9 proc. (2,3 karto daugiau, negu vidutiniškai Lietuvoje). 2011–2014 metais mažėjant tarptautinei migracijai iš Lietuvos pastebimai mažėja ir migracijos veiksnio svarba gyventojų skaičiaus pokyčiams šalyje (2011 m. migracija lėmė 75,8 proc. gyventojų skaičiaus pokyčio šalyje, 2014 m. – 55 proc.), Marijampolės regione ir jį sudarančiose savivaldybėse neigiama neto migracija mažėja daug lėčiau, todėl ir 2014 m. 63,8 proc. neigiamo gyventojų skaičiaus pokyčio lėmė gyventojų migracija;

5.1.3.2. santykinai (lyginant natūralia kaita) didžiausią neigiamą poveikį demografinei ir socialinei aplinkai migracijos veiksnys turėjo Marijampolės savivaldybei (lėmė 77 proc. 2011–2014 m. neigiamo gyventojų skaičiaus pokyčio) ir Vilkaviškio rajono savivaldybei (68,5 proc. 2011–2014 m. neigiamo gyventojų skaičiaus pokyčio), kuri kartu pasižymėjo didžiausiu iš Marijampolės regiono savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčiu dėl migracijos (vidutiniškai -1,3 proc. gyventojų per metus) ir dėl neigiamos natūralios kaitos (vidutiniškai -0,7 proc. gyventojų per metus).

5.1.3.3. Šakių rajono savivaldybėje (kurioje dėl susiformavusios nepalankios demografinės struktūros svarbesne tampa neigiama gyventojų kaita), taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse (pasižyminčiose ir lėčiausiai iš regiono savivaldybių mažėjančiu gyventojų skaičiumi) migracijos dalis gyventojų pokyčio struktūroje iš esmės atitiko šalies tendenciją (2011–2014 m. siekė nuo 60 iki 68 proc., 2014 m. sumažėjo iki 52-55 proc.), tačiau neigiama neto migracija, lyginant su gyventojų skaičiumi, buvo didesnė, negu vidutinė šalyje;

5.1.3.4. didelis gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos (lyginant su gyventojų skaičiumi ir (arba) gyventojų pokyčio struktūroje) visose Marijampolės regioną sudarančiose savivaldybėse reiškia, kad gyventojų skaičiaus mažėjimą šiose savivaldybėse lemia socialinės ir ekonominės priežastys (mokamas darbo užmokestis, nedarbas, užimtumo galimybės, gyvenamosios aplinkos ir viešųjų ir privačių paslaugų kokybė ir kt.). Tai reiškia ir tai, kad demografiniai procesai Marijampolės regione gali būti iš dalies valdomi (kas būtų sunkiai įmanoma, jeigu gyventojų skaičius mažėtų dėl per ilgą laikotarpį susiformavusios gyventojų amžiaus struktūros) – pašalinus gyventojų išvykimą iš regiono lemiančias socialines ir ekonomines priežastis.

5.2. Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos struktūrinis neatitikimas – 2011 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (toliau – registruotas nedarbas) Marijampolės regione buvo artimas šalies vidurkiui (siekė 12,9 proc., arba 98,5 proc. šalies vidurkio), 3 iš 5 regiono savivaldybių – Marijampolės savivaldybėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Šakių rajono savivaldybėje registruotas nedarbas buvo žemesnis už šalies vidurkį, Vilkaviškio rajono savivaldybėje šalies vidurkį viršijo nežymiai (6 proc.). Santykinai aukštu registruoto nedarbo lygiu (16,5 proc., arba 126 proc. šalies vidurkio) išsiskyrė tik Kalvarijos savivaldybė. 2011–2014 m. visoje šalyje vykstant ciklinio (nulemto ekonominės recesijos) nedarbo mažėjimui, didesnėje dalyje Marijampolės regiono savivaldybių registruotas nedarbas mažėjo itin lėtai: Marijampolės regione 2014 m. registruotas nedarbas siekė 11 proc. ir, lyginant su 2011 metais, sumažėjo 14,7 procento (šalyje per tą patį laikotarpį registruotas nedarbas sumažėjo nuo 12,9 iki 9,5 proc., arba 27,5 procento), tai yra – Marijampolės regione registruotas nedarbas mažėjo beveik du kartus lėčiau, negu vidutiniškai šalyje, didėjo tiek regioną sudarančių savivaldybių registruoto nedarbo lygio skirtumas nuo šalies vidurkio, tiek vidiniai registruoto nedarbo netolygumai. Vienintelėje Marijampolės savivaldybėje registruoto nedarbo mažėjimo tempas iš esmės atitiko Lietuvos tendenciją, todėl 2014 m. registruotas nedarbas joje siekė 8,6 procento (91 proc. šalies vidurkio), kitose Marijampolės regiono savivaldybėse registruotas nedarbas mažėjo lėtai ir skirtumai išaugo – 2014 m. 4 iš 5 regiono savivaldybių registruotas nedarbas viršijo šalies vidurkį (daugiausiai Kalvarijos savivaldybėje – 62 proc.). Lėtas registruoto nedarbo mažėjimas, įvertinant tai, kad tuo pačiu laikotarpiu Marijampolės regiono bendrasis vidaus produktas sparčiai augo (nuo 2011 iki 2013 m. padidėjo 12,8 proc., spartesnis augimas buvo fiksuojamas tik Vilniaus regione), rodo, kad registruoto nedarbo lėtą mažėjimą lemia ne su ekonomikos ciklu susijusios, bet struktūrinės priežastys:

5.2.1. Ekonominio atsigavimo ir augimo nedidėjant užimtumui reiškinys (angl. jobless recovery, jobless growth). Šis reiškinys gali būti aiškinamas keletu priežasčių: ekonominio nuosmukio metu įmonės pertvarko savo veiklą, perkelia gamybą į užsienio valstybes, ilgesnį laiką nedirbę asmenys praranda kvalifikaciją, t. y. įvyksta darbo jėgos paklausos ir pasiūlos struktūriniai pokyčiai, dėl kurių prasidedant ekonomikos atsigavimui darbuotojai negali grįžti į buvusias darbo vietas. Nedidėjantį užimtumą vykstant ekonominiam augimui paprastai lemia naujų, mažiau darbui imlių technologijų diegimas. Prielaidas, kad Marijampolės regiono savivaldybėse ekonomikos nuosmukio sukeltas ciklinis nedarbas virto struktūriniu patvirtina tai, kad:

5.2.1.1. nuo 2011–2014 m. užimtųjų skaičius Marijampolės regione didėjo tik žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklose (2,9 tūkst. užimtųjų, arba 27 proc.) ir santykinai nedidelę dalį (5,6 proc. visų regiono užimtųjų) turinčiame statybos sektoriuje (1,3 tūkst. užimtųjų, arba 59 proc.), tuo tarpu pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose (pramonėje, prekyboje ir paslaugose) užimtųjų skaičius sumažėjo (atitinkamai 0,6 tūkst. užimtųjų arba 5 proc. pramonėje ir 1 tūkst. užimtųjų arba 3 proc. prekyboje ir paslaugose);

5.2.1.2. veikiančių įmonių darbuotojų skaičius Marijampolės regione nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. iš esmės nepasikeitė (padidėjo 0,01 proc.), tačiau keitėsi regioną sudarančiose savivaldybėse – Kalvarijos savivaldybėje ir Šakių rajono savivaldybėje didėjo (8,4 ir 9,2 proc.), Kazlų Rūdos savivaldybėje, kurios įmonių dirbančiųjų struktūroje vyrauja apdirbamoji gamyba, ženkliai sumažėjo (24,8 proc.), Marijampolės savivaldybėje ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje didėjo neženkliai (0,6 ir 2,6 proc.);

5.2.1.3. įmonių darbuotojų ir kitų užimtųjų skaičius Marijampolės regioną sudarančiose savivaldybėse neaugo (Kazlų Rūdos savivaldybėje – mažėjo), nepaisant lyginant su 2010 m. regiono savivaldybėse (išskyrus Kazlų Rūdos savivaldybę) ženkliai padidėjusios materialinių investicijų apimties, rodančios suaktyvėjusią ekonominę veiklą (2014 m. regione atliekamų materialinių investicijų, tenkančių 1 gyventojui, apimtis lyginant su 2010 m. padidėjo 50 proc., regiono savivaldybėse (išskyrus Kazlų Rūdos savivaldybę) – nuo 61 iki 86 proc. Tik Kazlų Rūdos savivaldybėje materialinės investicijos vienam gyventojui sumažėjo iki 72 proc. 2010 m. lygio, tačiau išliko vienos didžiausių regione (1205 Eur), daugiau investuojama buvo tik regiono centro – Marijampolės, savivaldybėje (1408 Eur).

5.3. Mažai diversifikuota ir jautri išorinėms grėsmėms verslo struktūra:

5.3.1. pačios derlingiausios žemės Lietuvoje yra išsidėsčiusios 100 km spinduliu aplink Marijampolę, todėl visas regionas turi gilias žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo pramonės tradicijas. Tai lemia labai didelę (lyginant su šalies situacija) užimtųjų žemės ūkyje dalį – 2014 metais 21,7 proc. (šalyje – 9,2 proc.), o kartu ir sektoriui būdingas rizikas – žemės ūkio produkcijos kainų pokyčius dėl globalinės rinkos pasikeitimų, klimatinių veiksnių, ekonominius sunkumus, kuriuos dėl geopolitinės situacijos patiria maisto gamybos įmonės ir kt. Ilguoju laikotarpiu (nepaisant pastaraisiais metais padidėjusio užimtumo žemės ūkio veiklose) užimtumas žemės ūkyje mažėja, ir kaimo vietovėse nuolat kyla perėjimo iš žemės ūkio į kitas veiklas poreikis (kuris tiesiogiai lemia ir migraciją iš kaimo gyvenamųjų vietovių);

5.3.2. vertinant dirbančiųjų įmonėse struktūrą (be žemės ūkio, valstybės valdymo ir gynybos ir finansinio tarpininkavimo sektorių) pastebima, kad didesnei daliai Marijampolės regioną sudarančių savivaldybių būdingas vyraujantis apdirbamosios gamybos sektorius. Visose regioną sudarančiose savivaldybėse įmonių dirbančiųjų dalis žaliavų (neįskaitant žemės ūkio) ir apdirbamosios gamybos sektoriuose yra aukštesnė už vidutinę šalyje (didžiausia tarp visų Lietuvos regionų ir siekia 30,6 proc. (šalies vidurkis – 22 proc.)), ypač išsiskiria Kazlų Rūdos savivaldybė, kurioje kasybos ir apdirbamosios gamybos įmonių dirbančiųjų dalis 2012 m. siekė 49 proc.). Šioje savivaldybėje gausu pramonės įmonių, iš kurių UAB „IKEA Industry Lietuva“ priklauso stambių įmonių grupei. Pramonės sektoriuje veikiančių svarbių pramonės subjektų veikla lemia ir aukštesnį darbo užmokestį Kazlų Rūdos savivaldybėje, tačiau nedidelėje savivaldybėje veikiančiai didelei ar vidutinio dydžio įmonei patiriant ekonominius sunkumus (arba diegiant mažiau darbui imlias technologijas), alternatyvių užimtumo galimybių atleistiems darbuotojams rasti labai sudėtinga, nes darbo jėgai imlūs paslaugų sektoriai išvystyti silpniau. Faktiškai tokia situacija susidarė 2012–2013 m., kuomet šalyje mažėjant registruotam nedarbui, Kazlų Rūdos savivaldybėje registruotų bedarbių padaugėjo 200 asmenų, o registruotas nedarbas išaugo iki 15,4 proc., ir anksčiau santykinai neaukštu nedarbo lygiu pasižymėjusi savivaldybėje, šalies registruoto nedarbo rodiklis buvo viršytas beveik pusantro karto. Panašias grėsmes patiria ir kitos regiono savivaldybės, priklausančios nuo specifinių sektorių ar įmonių, ypač jeigu ekonominės problemos pasireiktų susijusiuose sektoriuose (pvz. žemės ūkyje ir maisto produktų gamyboje);

5.3.3. mažiau jautrios išorinės aplinkos pokyčiams (geba sparčiau persiorientuoti) mažos įmonės, todėl regionuose ir savivaldybėse, kuriuose veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (toliau – verslumo lygis) yra didelis, užimtumo lygis paprastai būna aukštesnis, paprasčiau įsidarbinti specifinių kvalifikacijų neturintiems darbuotojams. Tačiau Marijampolės regionas išsiskiria vienu žemiausių tarp šalies regionų verslumo lygiu (9 vieta iš 10 regionų), 1000 gyventojų 2015 m. sausio 1 d. teko tik apie 13,8 įmonės (palyginimui šalyje – 26,2 įmonės, t. y. beveik du kartus daugiau). Kiek didesnis (tačiau nesiekiantis šalies vidurkio) verslumo lygis buvo Marijampolės savivaldybėje (19,8), kitose regiono savivaldybėse siekė nuo 8 (Kalvarijos savivaldybėje) iki 13,4 (Kazlų Rūdos savivaldybėje) įmonių 1000 gyventojų;

5.3.4. mažos gyventojų pajamos. Mažas Marijampolės rajono savivaldybėje veikiančiose įmonėse mokamas bruto darbo užmokestis neskatina su gyventojų aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių steigimosi. Iš visų Marijampolės regiono savivaldybių, tik Kazlų Rūdos savivaldybėje mokamas bruto darbo užmokestis buvo artimas šalies vidurkiui (siekė 646 Eur, arba 95 proc. šalies vidurkio), kitose savivaldybėse siekė nuo 493 Eur (73 proc. šalies vidurkio) Kalvarijos savivaldybėje iki 579 Eur. (86 proc. šalies vidurkio) Marijampolės savivaldybėje. Mažos gyventojų pajamos tiesiogiai siejasi su didele užimtųjų dalimi mažo darbo našumo žemės ūkio veiklose (vienam užimtajam tenka tik apie 9,9 tūkst. Eur pridėtinės vertės), taip pat mažu įmonių darbo našumu: vidutinis darbo našumas (pridėtinė vertė vienam dirbančiajam) Marijampolės regione siekė 10,2 tūkst. Eur (72,5 proc. šalies vidurkio).

5.4. Marijampolės regiono savivaldybės patenka į tarptautinio turizmo tranzitinio judėjimo koridorių, kuris viena vertus teigiamai veikia regiono investicinį patrauklumą, kita vertus nulemia dėl didelio transporto srauto susidarančias aplinkosaugines problemas (įskaitant klimato kaitą didinančių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą):

5.4.1. Regioną kerta du svarbūs tarptautiniai transporto koridoriai: Šiaurės-Pietų kryptimi – I Kretos koridorius („Via Baltica“ magistralė), ir Kretos IX koridoriaus atšaka Kaunas–Kaliningradas (eina per regiono centrą – Marijampolę), geležinkeliai Vilnius–Kaliningradas, Sankt Peterburgas-Varšuva, Geležinkelis Vilnius-Kaliningradas iš rytų į vakarus kerta Kazlų Rūdą, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis.

5.4.2. Per Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių rajono savivaldybes keliaujama iš Lenkijos link Lietuvos vakarinio pakraščio (ir atvirkščiai) kemperiais, dviračiais, automobiliais (autobusais šiuo tranzitiniu maršrutu menkai keliaujama dėl silpnai visame regione išvystytos pakelės poilsio aikštelių, kempingų tinklo, neįrengtų viešųjų tualetų, kelio ženklų bei nuorodų ir kitos būtinos infrastruktūros). Šakių rajono savivaldybė ir miestas patenka į šį tranzitinį maršrutą dėl tolimesnės jo tąsos kitapus Nemuno, Jurbarko rajono savivaldybėje.

5.4.3. 2014 m. SM duomenimis, intensyvus transporto judėjimas stebimas tarp pagrindinių regiono miestų – Šakių ir Vilkaviškio (krašto kelias Nr. 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai, kuriame vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (toliau – VMPEI) ruože 0,0-4,48 km buvo 8034 automobiliai, ruože 4,48–19,43 km – 2320 automobilių, ruože 19,43–34,56 km – 1013 automobilių, ruože 34,56–44,16 km – 2595 automobiliai) bei tarp Šakių ir Marijampolės (krašto kelyje Nr. 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (VMPEI ruože 0,0–17,46 km – 1437 automobiliai, ruože 17,46–31 km – 2292 automobiliai); krašto kelyje Nr. 187 Gižai-Pilviškiai (VMPEI visame kelio ruože 0,0-12,87 km – 1437 automobiliai) taip pat magistraliniame kelyje A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (VMPEI kelio ruože 2,5–11,54 km – 5632 automobiliai).

6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Marijampolės regiono ir jo tikslinių teritorijų urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir Marijampolės apskrities teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad spartesni urbanizacijos procesai galimi zonoje tarp Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų. Ši zona numatyta kaip urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas.

6.2. Marijampolė pagal Marijampolės apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytą urbanistinių centrų struktūrą yra regioninis A kategorijos esamas, pakankamo potencialo, palaikomas ekonominės, socialinės plėtros centras. Marijampolės miestui tenka išskirtinis vaidmuo ne tik kaip Marijampolės savivaldybės centrui, bet kaip ir viso Marijampolės regiono (kartu ir Sūduvos etnografinio regiono) administraciniam, ekonominiam–socialiniam, kultūriniam ir infrastruktūros centrui.

6.3. Regiono urbanistinėje struktūroje Kalvarija ir Kazlų Rūda priskiriami pagrindiniams lokaliniams (b kategorijos) centrams (formuojami nauji ir plėtojami aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu) ir patenka į IB kategorijos urbanistinės integracijos ašį (šalies urbanistinės integracijos ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių pagrindu). Ašis Vakarų Europa–Kalvarija–Marijampolė–Sasnava–Gudeliai (Kazlų Rūda)–Kauno link formuojasi magistralės „Via Baltica“ pagrindu. Pagal Marijampolės apskrities teritorijos bendrąjį planą Kazlų Rūdos miestas patenka į plėtojamojo tipo arealą, kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas.

6.4. Šakių miestas priskirtas a kategorijos pagrindiniams lokaliniams centrams – pakankamo potencialo, palaikomas esamas savivaldybės centras. Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad Jurbarko–Šakių arealas yra plėtojamojo tipo, kur reikalingas dabartinių naudojimo krypčių tolesnis plėtojimas bei intensyvinimas. Šis arealas patenka į Pietvakarių Lietuvos regioną, kuris yra santykinai vidutinio raidos problemiškumo zona. Apskrities urbanistinėje sistemoje Šakiai sudaro IC kategorijos šalies urbanistinės integracijos ašį Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai–Jurbarkas (Gelgaudiškis) bei II lygmens regioninę jungtį Lekėčiai–Lukšiai–Šakiai, kurioje siūloma plėtoti turizmą. Šakių miesto investicinį patrauklumą padidintų planuojama geležinkelio linija Pilviškiai–Tauragė.

6.5. Vilkaviškio miestas yra pagrindinis lokalinis centras prie IB kategorijos urbanistinės integracijos ašies tarp Kybartų ir Marijampolės ir IC kategorijos ašies, esančios pačiame mieste ir jungiančios jį su Kudirkos Naumiesčiu.

6.6. Kalvarijos miesto istorinė dalis yra valstybės saugomas urbanistinis kultūros paveldo objektas.

6.7. Marijampolės miesto struktūra ir jos pokyčiai susiję su Marijampolės LEZ teritorijos vystymu, I transeuropinio transporto koridoriaus plėtra: greitkeliu „Via Baltica“, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos plėtra (esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija ir europinės vėžės geležinkelio kelio tiesimu). Marijampolės miesto apylinkėse nėra miškų ir žemės daugiausiai intensyviai dirbamos, todėl nėra rekreacijai tinkamų vietų. Marijampolės mieste, įsikūrusiame lygumoje, susitelkę svarbiausi ir išskirtiniai esami gamtiniai ištekliai – Šešupės upė su šlaitais, šlaitų terasomis, Šešupės tvenkinys pietinėje miesto dalyje ir paupio želdynų sistema. Visi pagrindiniai želdinių masyvai, kurių dalis priskirta miesto parkams, formuojasi prie Šešupės upės.

6.8. Pagrindiniai urbanistinės struktūros elementai Vilkaviškio mieste yra: Švč. M. Marijos Apsilankymo katedra, centrinė miesto aikštė su J. Basanavičiaus paminklu, Vilkaviškio kultūros centras su skveru, Vilkaviškio rajono savivaldybės pastatas su skveru, pro miestą tenkantys upeliai Šeimena, Vilkauja su želdinių juostomis. Vilkaviškio miestui būdingas stačiakampis gatvių tinklas, pereinantis į radialinę išorės kelių struktūrą, svarbiausios gatvės: Vytauto g., S. Nėries ir Gedimino g., Pilviškių g., Birutės g., J. Basanavičiaus g. Miestą kerta nacionalinės ir regioninės svarbos autoturizmo trasos, regioninė dviračių turizmo trasa „Suvalkijos dviračių žiedas“ ir besidriekiantis Lietuvos nacionalinis maršrutas – „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Aplink Vilkaviškio miestą yra daug žemės ūkio paskirties teritorijų dėl kurių Vilkaviškiui tenka žemės ūkio teritorijų plėtotės ir aptarnavimo centro funkcijos.

7. Marijampolės regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijoms būdingi šie funkciniai ryšiai ir tiesioginė sąveika:

7.1. Marijampolės miestą (kaip regiono centrą) siejantys socialiniai ir ekonominiai ryšiai su gretimomis savivaldybėmis formuoja Marijampolės miesto įtakos zoną visame Marijampolės regione. Ši įtaka susijusi su augančia tarptautine konkurencija ir bendradarbiavimu įvairiose veiklos srityse. Ryškus Marijampolės miesto ekonominis potencialo (lyginant su kitais regiono miestais) skirtumas ir nedideli atstumai tarp pagrindinių regiono urbanistinių centrų daro stiprų poveikį demografiniams, socialiniams, verslo plėtros procesams šiame regione ir regiono gyvenamųjų vietovių sistemoje. Daugėja gyventojų gyvenamosiose vietovėse, esančiose netoli Marijampolės miesto ribų: Kumelionių, Dielinės, Liepynų, Liucinavo, Liudvinavo, Meškučių, Narto, Nartelio, Netičkampio, Padovinio, Patašinės, Patašiškių, Pietarių, Puskelnių, Skaisčiūnų, Trakiškių ir kt. gyvenamosiose vietovėse.

7.2. Marijampolės miesto įtaka aplinkinėms teritorijoms stiprės dėl Marijampolės LEZ teritorijos vystymo, I transeuropinio transporto koridoriaus plėtros: greitkelio „Via Baltica“, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos (esamos geležinkelio linijos rekonstrukcijos ir europinės vėžės geležinkelio kelio tiesimo).

7.3. Gerai išvystyta susisiekimo sistema leidžia išnaudoti regiono savivaldybių centrų geografinę padėtį transporto, logistikos ir pan. veiklos sritims, taip pat tai sudaro galimybes miestams aktyviai bendradarbiauti kultūros, švietimo ir socialinės paramos veiklos srityse.

7.4. Didelis eismo intensyvumas tarp Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Marijampolės miestų iš atskleidžia miestų sąveiką darbo rinkos (švytuoklinės migracijos) ir ekonominių ryšių aspektais.

7.5. Dėl panašios ūkinės veiklos bei regiono geografijos, formuojasi glaudūs ekonominiais ryšiai tarp visų regiono savivaldybių ūkio subjektų. Kazlų Rūdos ir Šakių savivaldybių verslo aplinka susijusi su viso Marijampolės regiono verslo aplinka žaliavų tiekimo (žemės ūkio produktų ir medienos), produkcijos realizavimo, bendro infrastruktūros naudojimo ir kitais ryšiais; Kazlų Rūdos verslo inkubatorius teikia profesionalią pagalbą, konsultacijas, mokymus kitų visų regiono savivaldybių verslininkams.

7.6. Visos penkios Marijampolės regiono savivaldybės sutampa su Suvalkijos etnografiniu regionu, todėl čia glaudžios istorijos, kalbos, etnokultūros sąsajos gali būti panaudotos kultūrinio–pažintinio turizmo reikmėms. Remiantis šiomis sąsajomis yra sukurti, propaguojami bei plėtojami regioniniai maršrutai: Suvalkijos dviračių žiedas (apima visas penkias regiono savivaldybes bei eina per Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Šakių miestus), Suvalkijos autoturizmo trasa (eina per visas penkias regiono savivaldybes), Jono Pauliaus II piligrimų kelias (eina per Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybes).

8. Marijampolės regiono ITV programa įgyvendinama šiose Marijampolės regiono tikslinėse teritorijose (žr. 1 pav.):

8.1. išskirtose vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

8.1.1. Kalvarijos mieste;

8.1.2. Vilkaviškio mieste.

8.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytoje tikslinėje teritorijoje – regioniniame ekonomikos augimo centre, kuris vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomas pereinamojo laikotarpio tiksline teritorija – Marijampolės mieste.

9. Atsižvelgus į Marijampolės regiono ITV programos 7 punkte nurodytus Marijampolės regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijoms būdingus funkcinius ryšius ir tiesioginę sąveika, taip pat į Šakių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. tarybos sprendimą Nr. T-85 „Dėl pritarimo Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TS IV(46)-2318 „Dėl pritarimo Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1-119 „Dėl pritarimo Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“, kuriais buvo pritarta Marijampolės regiono ITV programos projektui su jame nurodytomis atitinkamomis susietomis teritorijomis, nustatytos šios su Marijampolės regiono tikslinėmis teritorijomis susietos teritorijos, kuriose taip pat įgyvendinama Marijampolės regiono ITV programa (žr. 1 pav.):

9.1. LEZ teritorija Marijampolės miesto šiaurės rytų pusėje;

9.2. Marių kempingo ir jo prieigų teritorija Marijampolės miesto pietvakarių pusėje;

9.3. Kazlų Rūdos miestas;

9.4. Šakių miestas.

10. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Marijampolės regiono ITV programa gyventojų skaičius, remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais 2015 m. sausio 1 d. duomenimis – 53,5 tūkst. gyventojų; su Marijampolės regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 12,0 tūkst. gyventojų.

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojami tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos Marijampolės regiono ITV programos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

1 pav. Tikslinių ir susietų teritorijų žemėlapis. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi Marijampolės regiono ITV programos 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas Marijampolės regiono ITV programos 3 priede.

13. Marijampolės regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

____________________

Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.1V-693

1 priedas

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

Stiprybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Geografinės padėties patrauklumas bei išvystyta transporto infrastruktūra	5	Marijampolės regionas dėl palankios geografinės padėties išsiskiria žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus įmonių produktyvumu, o sienos su Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacija artumas lemia sparčią logistikos paslaugas teikiančių įmonių plėtrą. Marijampolės regione gerai išplėtota kelių ir geležinkelio transporto infrastruktūra, nutiestos tarptautinės magistralės (TEN-T): I Kretos koridorius (A5) ir Kretos IX koridoriaus transporto atšaka Kaunas - Kaliningradas (A5, A7); suplanuota, kad per regioną eis Rail Baltica geležinkelis, jungiantis Suomiją ir Vokietiją. Įrengti Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos miestų aplinkkeliai. Verslumui skatinti Marijampolės regione įsteigta Marijampolės LEZ.
2. Demografinės senatvės koeficientas yra mažesnis nei šalyje	4	Regione yra santykinai daugiau vaikų ir jaunimo, nei vidutiniškai šalyje. Demografinės senatvės koeficientas 2014 m.: Lietuvoje – 126, Marijampolės regione – 125 (regiono savivaldybėse: Marijampolės – 116, Kalvarijos – 110, Vilkaviškio r. – 131, Šakių r. – 143, Kazlų Rūdos – 121).
3. Sudarytos palankios prielaidos gyventi miestuose	4	Įrengti Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos miestų aplinkkeliai, mažinantys dėl transporto srautų atsirandančią oro taršą miestuose. Regiono centro – Marijampolės miesto centrinės dalies viešoji infrastruktūrą iš esmės sutvarkyta panaudojant 2007–2013 m. laikotarpio ES finansinę paramą

Silpnybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Darbo jėgos pasiūlos struktūrinis neatitikimas darbo rinkos poreikiams	5	Įvertinus Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartą darbo jėgos pasiūlos ir paklausos struktūrinį neatitikimą ir jo priežastis, galima konstatuoti, kad Marijampolės regionas labiau negu kiti Lietuvos regionai susidūrė su vadinamuoju ekonominio atsigavimo ir augimo, nekuriant darbo vietų, reiškiniu (angl. jobless growth, jobless recovery) ir ciklinis nedarbas tapo struktūriniu. Todėl iki ekonominės recesijos buvęs santykinai neaukšto nedarbo lygio regionas susiduria su vis rimtesnėmis nedarbo problemomis, galinčiomis neigimai paveikti daugelį socialinės, ekonominės ir demografinės regiono raidos aspektų.
2. Ekonomikos našumas yra mažesnis negu šalies	5	Verslo plėtra vyksta vangiai, tai mažina regiono ekonominį potencialą ir investicinį patrauklumą. Dideli vidiniai regiono gyventojų pajamų netolygumai trukdo darniai regiono plėtrai (taip pat ir aplinkosauginiu aspektu – didina švytuoklinės migracijos srautą ir atitinkamai – CO2 išmetimus). Vyrauja žemas darbo užmokestis, pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį regionas užima devintą vietą tarp visų regionų, tai stipriai įtakoja kvalifikuotos darbo jėgos migraciją (vidaus ir tarptautinę).
3. Fiksuojamas žemas eismo saugumo lygis	4	Prasta gatvių ir vietinių kelių būklė, išaugusi automobilizacija, dideli transporto srautai tam nepritaikytuose valstybiniuose keliuose lemia tai, kad Marijampolės regionas pagal žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose rodiklį yra vienas iš problemiškiausių (2014 m. kelių eismo įvykiuose Marijampolės regione žuvo 20 asmenų, 1000 gyventojų teko 0,1 žuvusiojo, tai trečias blogiausias rodiklis tarp visų Lietuvos regionų).

Galimybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Miestų teritorijų (kaip gyvenamosios vietos) patrauklumo didėjimas aplinkinių regionų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams	5	Mažėjant darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje, didėjant nuotolinio darbo galimybėms, didės mažų ir vidutinių miestų, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumas. Naujų gyventojų su šeimomis pritraukimas į miestus galimas kuriant patrauklias sąlygas (optimalių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestiečiams sudarymas, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę), darnaus judumo sistemų vystymas (sudarant sąlygas pasiekti už miesto ribų esančias darbo vietas), tobulinant socialines-ekonomines ir rekreacines tikslinių teritorijų veiklas, tenkinant žmonių mobilumo reikmes (didinamas darbo vietų, išsilavinimo ir laisvalaikio prieinamumas) ir užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę.
2. Auganti lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose	5	Lietuvos banko 2015 m. birželio mėnesio Lietuvos ekonominės raidos vertinime nurodoma, kad paskutiniu metu daugiau kaip 90 proc. prekių eksporto į Rusiją sudaro reeksportas – prekės, pagamintos ne Lietuvoje. Reeksporto mažėjimas daugiausia neigiamos įtakos turi vežėjams, prekybos įmonėms ir sandėliavimo paslaugų teikėjams. Krovinių gabenimo į Rusiją paslaugos sudaro reikšmingą visų Lietuvoje suteikiamų transporto paslaugų dalį – daugiau nei dešimtadalį. Taigi, recesija Rusijoje daro pastebimą įtaką transporto ekonominei veiklai, tačiau padėtis kitoje atvirojo ūkio sektoriaus veikloje – pramonėje – geresnė. Apdirbamosios gamybos įmonės didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į kitas ES valstybes nares. Šių valstybių narių ekonominė plėtra pamažu spartėja, taigi Lietuvos įmonės į jas eksportuoja vis daugiau ir Lietuvos gamintojų eksporto rinkos dalis ES valstybėse narėse didėja. Įvertinus tai, kad anksčiau didelę dalį produkcijos į Rusiją eksportavusios įmonės pamažu diversifikuoja savo eksporto rinkas, ir didelė dalis šių rinkų yra augančios, ši galimybė Marijampolės regionui yra labai svarbi, nes regionui būdinga didžiausia dirbančiųjų apdirbamojoje gamyboje dalis tarp visų Lietuvos regionų. Išnaudojus galimybę didėtų Marijampolės regiono įmonių gamybos ir pardavimų apimtis, kvalifikuotų darbuotojų poreikis, darbo užmokestis, mažėtų nedarbas.

Grėsmės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Gyventojų mažėjimas regione	4	Gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos ir neigiamos natūralios kaitos yra nulemtas priežasčių, kurios yra iš anksto žinomos (gyventojų skaičiaus mažėjimas vyks dėl esamos gyventojų amžiaus struktūros ir natūralios universitetinių miestų traukos), todėl egzistuoja beveik 100 procentų tikimybė, kad grėsmė pasireikš. Prie šios grėsmės turės prisitaikyti tiek regiono įmonės (diegdamos technologijas, kurdamos mažiau imlius nekvalifikuotam darbui procesus), tiek viešojo sektoriaus organizacijos (optimizuodamos savo veiklą, kad teikiamų paslaugų kokybė iš esmės nepablogėtų).
2. Išorinių investicijų tikslinių teritorijų vystymui sulėtėjimas	5	Tikslinių (ir susietų) teritorijų konkurencija su kaimyninių didesniųjų miestų plėtojamais pramonės ir verslo centrais, miestų susisiekimo sistemos elementų įrengimo ir atnaujinimo delsimas dėl finansavimo ar kitų problemų, savivaldybių biudžetų pajamų mažėjimas mažėjant gyventojų skaičiui yra pagrindiniai rizikos veiksniai, turintys didelę pasireiškimo tikimybę (atitinkamos tendencijos stebimos jau šiuo metu ir aptartos Marijampolės regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje), jie apribos investicines galimybes ateityje. Taip pat galima investicijų proceso stagnacija pramonėje, dėl pokyčių eksporto rinkose ir gyvenamųjų teritorijų plėtros sulėtėjimas dėl pasikeitusių rinkos sąlygų statybos sektoriuje ir nekilnojamojo turto sektoriuje.

_______________________

Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.1V-693

2 priedas

MARIJAMPOLĖS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

1. Tikslas: Didinti užimtumą Marijampolės regione

1. Tikslas iškeltas siekiant spręsti problemas (silpnybes) ir išnaudoti stiprybes, lemiančias užimtumo situaciją Marijampolės regione: geografinės padėties patrauklumas bei išvystyta transporto infrastruktūra (stiprybė) sudaro prielaidas regiono investicinio patrauklumo didėjimui; sudarytos palankios prielaidos gyventi miestuose (stiprybė) gerina sąlygas aglomeracijai ir ekonominės veiklos koncentracijai išnaudojant miestų traukos centrus, tačiau būtina išspręsti darbo jėgos pasiūlos struktūrinio neatitikimo darbo rinkos poreikiams problemą. Stiprybių išnaudojimas ir problemos sprendimas leistų pasinaudoti galimybėmis, kurias lems auganti lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose, miestų teritorijų (kaip gyvenamosios vietos) patrauklumo didėjimas aplinkinių regionų ir kaimo vietovių gyventojams (naujojo urbanizmo principus, kuriant darnią miestų aplinką, paprasčiau realizuoti mažuose ir vidutiniuose miestuose), ir prisitaikyti prie gyventojų skaičiaus mažėjimo regione grėsmės.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai: „Didinti užimtumą Marijampolės regione“ ir „Mažinti nedarbą Marijampolės regione “. Daugiakriterinės analizės metodu buvo atrinkta tikslo alternatyva „Didinti užimtumą Marijampolės regione“, surinkusi aukščiausią įvertinimą pagal strateginio pagrįstumo kriterijų (užimtumo didinimas, neapsiribojant vien aktyviai ieškančių darbo asmenų grupe turės didesnį poveikį sprendžiant esmines regiono problemas) ir poveikio ekonomikai, socialinei sričiai, demografijai, aplinkai ir klimato kaitai kriterijus.

3. Numatoma, kad įgyvendinus tikslą užimtumo lygis Marijampolės regione 15-64 m. amžiaus gyventojų grupėje 2023 metais sieks 67,1 proc.

Programos efektas:

Kodas	Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Siekiama reikšmė (2020 m.)	Siekiama reikšmė (2023 m.)
1-E	Užimtumo lygis Marijampolės regione 15-64 m. amžiaus gyventojų grupėje, procentais	57,1	63,1	67,1

Programos rezultatai:

Kodas	Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Siekiama reikšmė (2020 m.)	Siekiama reikšmė (2023 m.)
1-R-1	Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, tenkančių 1000-ui gyventojų, skaičius, vienetais	12,08	12,3	13
1-R-2	Įmonių produktyvumas (pridėtinė vertė, tenkanti 1 dirbančiajam, tūkst. Eur)	10,2	13	15
1-R-3	Ilgalaikiai bedarbiai Marijampolės regione, asmenys	4 030	3 500	3 000

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai					Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1-E	Užimtumo lygis Marijampolės regione 15-64 m. amžiaus grupėje, procentais	57,1	58,1	59,1	60,1	61,1	62,1	63,1	64,4	65,8	67,1
1-R-1	Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, tenkančių 1000-ui gyventojų, skaičius, vienetais	12,1	12,1	12,2	12,2	12,2	12,3	12,3	12,5	12,8	13
1-R-2	Įmonių produktyvumas (pridėtinė vertė, tenkanti 1 dirbančiajam, tūkst. Eur)	10,2	10,5	11	11,5	12	12,5	13	13,5	14	15
1-R-3	Ilgalaikiai bedarbiai, asmenys	4 030	3 942	3 854	3 766	3 678	3 590	3 500	3 334	3 168	3 000

1.1. Uždavinys: vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio miestuose, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei didinant viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros lankomumą ir patrauklumą

1. Uždavinys iškeltas siekiant spręsti darbo jėgos pasiūlos struktūrinio neatitikimo darbo rinkos poreikiams problemą ir išnaudoti galimybę, kuri gali atsirasti didėjam miestų patrauklumui aplinkinių regionų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams (naujojo urbanizmo principus, kuriant darnią miestų aplinką, paprasčiau realizuoti mažuose ir vidutiniuose miestuose). Problemos sprendimas ir galimybės išnaudojimas kartu sudarys sąlygas didėti ūkinės veiklos koncentracijai miestų traukos centruose, didėti ekonominės veiklos įvairovei. Tai yra būtina sąlyga sprendžiant struktūrinio nedarbo problemą, nes paslaugų sektoriaus mažos ir vidutinės įmonės yra imlesnės neturinčiai specialių kvalifikacijų darbo jėgai (arba darbo jėgai, kuri neatitinka pasikeitusių poreikių pramonėje ir žemės ūkyje).

2. Svarstytos uždavinio alternatyvos „Vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio miestuose, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei didinant viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros lankomumą ir patrauklumą“, „Vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio miestuose, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei didinant viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros lankomumą ir patrauklumą“ ir „Vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio miestuose, tvarkant ir atkuriant natūralaus ar urbanizuoto kraštovaizdžio kompleksus“. Daugiakriterinės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio miestuose, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei didinant viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros lankomumą ir patrauklumą“.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, tenkančių 1000-ui gyventojų, vienetai. Siekiama reikšmė 2023 m. - 13

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai					Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.		2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.1-P-1	Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, asmenys.				2800		3800	3800	8800	13800	13800	13800
1.1-P-2	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, skaičius.							1	1	1	1	1
1.1-P-3	Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės, skaičius.							1	2	2	2	2
1.1-P-4	Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, skaičius.								1	1	1	1
1.1-P-5	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m.			8 000	11 000		37 588	46 088	50 088	75 088	75 088	75 088
1.1-P-6	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. m.				380		1 050	1 050	1 050	1 050	1 050	1 050

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės).
1.1.1.1. Viešųjų erdvių pritaikymas verslo ir gyventojų poreikiams. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros kompleksinis sutvarkymas ir plėtra Marijampolėje; vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir sistemos efektyvumo didinimas Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, kraštovaizdžio (gamtinio karkaso elementų) sutvarkymas Marijampolėje; kultūros paveldo objekto Kazlų Rūdoje pritaikymas turizmo ir bendruomenėms reikmėms; kultūros infrastruktūros Kalvarijoje ir Marijampolėje ir modernizavimas; turizmo trasų ir maršrutų (Šešupės vandens trasos ir kt.) informacinės infrastruktūros plėtra; kompleksinis Kalvarijos, Marijampolės ir Vilkaviškio miestų viešųjų erdvių sutvarkymas.	12 115,69	11 806,95	9 924,10	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 75 088 kv. m. Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 1 050 kv. m. Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės, 2 Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, 13800 asmenys
1.1.2. (v) Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu numatomos įgyvendinti priemonės, kurių dalį lėšų sudaro ES lėšos, valstybės, savivaldybių biudžetai ir kitos viešosios lėšos
1.1.2.1.Viešųjų erdvių pritaikymas laisvalaikiui. Kempingo infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje	7 030,00	2 000,00	2 000,00
1.1.3. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:
1.1.3.1. Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešosios paskirties pastatuose (pagrindinėse mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, administraciniuose, ligoninės ir kt. pastatuose) Kalvarijos Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio rajono savivaldybėse bei daugiabučiuose pastatuose Šakių rajono savivaldybėje.	18 385,42
1.1.4. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:
1.1.4.1. Socialinės atskirties mažinimas, užimtumo, verslumo bei bendradarbiavimo skatinimas rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, panaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Miesto vietos veiklų grupių strategijų įgyvendinimas.	X	X	X
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	37 531,11	13 806,95	11 924,10

1.2. Uždavinys: sudaryti sąlygas kurti gerai apmokamas, į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas

1. Uždavinys iškeltas siekiant išnaudoti Marijampolės regiono geografinės padėties patrauklumą bei išvystytą transporto infrastruktūrą (stiprybę), sudarant prielaidas regiono investicinio patrauklumo didėjimui; problemos sprendimas leistų pasinaudoti galimybėmis, kurias lems auganti lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose (pritraukiant naujas investicijas ir augant darbo našumui didėtų Marijampolės regiono įmonių gamybos ir pardavimų apimtis, kvalifikuotų darbuotojų poreikis, darbo užmokestis).

2. Svarstytos uždavinio alternatyvos „Sudaryti sąlygas kurti gerai apmokamas, į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas“, „Sudaryti sąlygas kurti aukštos pridėtinės vertė darbo vietas, vykdant viešojo sektoriaus investicijas į švietimo ir sveikatos sektorius“ ir „Sudaryti sąlygas užimtumo augimui, pritaikant viešąsias erdves verslo poreikiams ir investicijų pritraukimui“. Daugiakriterinės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Sudaryti sąlygas kurti gerai apmokamas, į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas“.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Įmonių produktyvumas (pridėtinė vertė, tenkanti 1 dirbančiajam, tūkst. Eur.). Siekiama reikšmė 2023 m. – 15.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai					Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.2-P-1	Subsidijas gaunančių įmonių skaičius, įmonės.				2	2	2	4	5	5	5
1.2-P-2	Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijoms arba MTEP projektams, Eur.				200000	200000	200000	700000	900000	900000	900000
1.2-P-3	Įmonių, bendradarbiaujančių su tyrimų institucijomis, skaičius, įmonės.										1
1.2-P-4	Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas, ha.				65	65	65	77	77	77	77

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.2.1.(v) viešųjų investicijų priemonės:
1.2.1.1. Verslo investicijas pritraukiančios inžinerinės ir paslaugų infrastruktūros plėtra (Marijampolės LEZ infrastruktūros plėtra ir rinkodara).	2 316,96	2 316,96	1 969,42
1.2.2. Organizacinio, administracinio pobūdžio priemonės:
1.2.2.1 Įstaigų veiklos optimizavimas ir efektyvumo didinimas Marijampolėje. Informacinių technologijų plėtra sveikatos priežiūros, socialinės paskirties įstaigose Marijampolėje, Marijampolės savivaldybės administracijos informacinių sistemų, elektroninių viešųjų paslaugų ir elektroninės demokratijos plėtra; Marijampolės regiono integruotų teritorinių investicijų valdymo informacinės sistemos sukūrimas; kokybės valdymo sistemų ir metodų diegimas Marijampolės savivaldybės administracijoje	943,34	943,34	801,84
1.2.3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:
1.2.3.1. Sąlygų, inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, sudarymas, skatinant mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių modernizavimą ir plėtrą (naujų darbo vietų kūrimą), jų darbo našumo augimą bei konkurencingumą, verslo misijų organizavimas, mažų ir vidutinių įmonių tarptautiškumo didinimas. Privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros ir paslaugų plėtra.	X	X	X
1.2.3.2. Mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių investicijos į ekoinovacijas ir kitas efektyviai išteklius naudojančias technologijas.	X	X	X
1.2.3.3. Aplinkai palankių įmonių konkurencingumo didinimas, pasitelkiant žaliąsias inovacijas ir verslumą. Šilumos gamybos infrastruktūros pritaikymas biokuro naudojimui.	X	X	X
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	3 260,30	3 260,30	2 771,26

1.3. Uždavinys: Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą, optimizuoti ryšius tarp urbanistinių centrų ir gyvenamųjų teritorijų

1. Uždavinys iškeltas siekiant išnaudoti Marijampolės regiono stiprybę – sudarytas palankias prielaidas gyventi miestuose (urbanistiniuose centruose); miestų potencialo išnaudojimui būtina optimali transporto sistema, darnaus judumo galimybių didinimas padės efektyviau sujungti gyvenamąsias ir darbo vietas, tenkinti žmonių judėjimo reikmes (didinamas darbo vietų, išsilavinimo ir laisvalaikio prieinamumas), todėl grėsmės, susijusios su mažėjančiu regiono gyventojų skaičiumi, poveikis bus mažesnis, bus prisidėta prie ilgalaikio nedarbo problemos sprendimo (aukšto ilgalaikio nedarbo teritorijos paprastai susiformuoja ten, kur pasiekiamumas tradiciniu transportu ar darnaus judumo priemonėmis yra nedidelis).

2. Svarstytos uždavinio alternatyvos „Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą, optimizuoti ryšius tarp urbanistinių centrų ir gyvenamųjų teritorijų“, „Atnaujinti ir (arba) plėtoti pėsčiųjų-dviračių takų tinklą“ ir „Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą ir didinat eismo saugą“. Daugiakriterinės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą, optimizuoti ryšius tarp urbanistinių centrų ir gyvenamųjų teritorijų“.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Ilgalaikiai bedarbiai Marijampolės regione, asmenys. Siekiama reikšmė 2023 m - 3000.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai					Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.		2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.3-P-1	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km.				0,54		3,24	3,79	4,07	4,07	4,07	4,07
1.3-P-2	Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius.				1		1	1	1	1	1	1
1.3-P-3	Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės, skaičius.								5	5	5	5

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.3.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:
1.3.1.1. Miestų gatvių rekonstrukcija ir eismo saugumo priemonių diegimas. Transporto infrastruktūros modernizavimas ir eismo saugumo didinimas sutvarkant miestų gatves, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu.	2 427,02	2427,02	2062,80
1.3.1.2. Alternatyvios susisiekimo infrastruktūros įrengimas ir vystymas bei darnaus judumo skatinimas įgyvendinant savivaldybių darnaus judumo planų sprendinius (konkretūs veiksmai bus planuojami atsižvelgus į savivaldybių parengtus darnaus judumo planus)
1.3.1.3. Ekologiškų transporto priemonių įsigijimas	868,86	868,86	738,53
1.3.2. Organizacinio, administracinio pobūdžio priemonės:
1.3.2.1. Transporto sistemos optimizavimui Marijampolės regione, siekiant plėtoti alternatyvius automobiliams susisiekimo būdus, reikalingų darnaus judumo planų parengimas				Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius – 1
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	3 295,88	3 295,88	2 801,33

_______________________

Marijampolės regiono integruotos teritorijų vystymo programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.1V-693

3 priedas

MARIJAMPOLĖS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

1. Tikslas. Didinti užimtumą Marijampolės regione:

1.1. Uždavinys. Vystyti urbanistinius centrus Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio miestuose, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei didinant viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros lankomumą ir patrauklumą:

1.1.1v Veiksmas: Vilkaviškio miesto rekreacinės teritorijos prie Šeimenos upės sukūrimas ir kompleksiškas prieigų sutvarkymas (pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimas ar įrengimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2017

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (toliau – VRS)

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavimas (toliau – BF):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

1 879 950

141 000

1 597 950

1.1.2v Veiksmas: Vilkaviškio miesto centrinės Basanavičiaus aikštės ir jos prieigų (aplinkinių kiemų) sutvarkymas (aikštės rekonstrukcija, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, gatvių dangų atnaujinimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2017

VRS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 027 439

152 100

1 723 239

1.1.3v Veiksmas: Teritorijos tarp Vilkaviškio kultūros centro, Vilkaviškio autobusų stoties, Vaikų ir jaunimo centro sutvarkymas (šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, gatvių dangų atnaujinimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2018

VRS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

721 481

54 120

613 241

1.1.4v Veiksmas: Vilkaviškio „Miesto sodo“ tarp Šeimenos upelio, Vytauto g., Rimgaudo g., J. Basanavičiaus gatvės sutvarkymas, modernizavimas bei plėtra (šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, gatvių dangų atnaujinimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2019

2020

VRS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

721 482

54 120

613 242

1.1.5v Veiksmas: Kompleksinis Kalvarijos miesto centrinės dalies sutvarkymas (atnaujinant parką, autobusų stoties teritoriją, aikštę, turgelį) (šaligatvių, pėsčiųjų takų, gatvių dangų atnaujinimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2019

Kalvarijos savivaldybės administracija (toliau – KS)

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 107 993

158 099

158 100

1 791 794

1.1.6v Veiksmas: Šešupės kairiojo kranto teritorijos (gamtinio karkaso teritorijos) kompleksinis sutvarkymas (želdinių, upės pakarančių sutvarkymas, minimalios tausojančiam lankymui skirtos infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2021

Marijampolės savivaldybės administracija (toliau – MS)

5.5.1.

Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

724 051

108 608

615 443

1.1.7v Veiksmas: Kompleksinis Marijampolės miesto teritorijos prie Vytauto, P. Armino, Aušros, V. Kudirkos ir Mindaugo gatvių viešųjų erdvių sutvarkymas (šaligatvių, pėsčiųjų takų, gatvių dangų atnaujinimas, želdinių sutvarkymas, mažosios architektūros elementų, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2020

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

1 022 900

77 000

868 900

1.1.8v Veiksmas: Turizmo trasų ir maršrutų (Šešupės vandens trasos ir kt.) informacinės infrastruktūros plėtra (turizmo trasų ženklinimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

ŪM

5.4.1.

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

57 925

8 690

49 235

1.1.9v Veiksmas: Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams (vidaus patalpų ir įrangos atnaujinimas, gyventojų aptarnavimui skirtų erdvių modernizavimas ir išplėtimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2020

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

648 236

97 236

551 000

1.1.10v Veiksmas: Viešosios Petro Kriaučiūno bibliotekos Vytauto g. 20 paslaugų plėtra (vidaus erdvių ir įrangos atnaujinimas, paslaugų, skirtų neįgaliesiems sukūrimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

562 353

84 353

478 000

1.1.11v Veiksmas: Kalvarijos miesto vandenvietės rekonstrukcija, užtikrinant geriamojo vandens kokybę

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

UAB „Kalvarijos komunalin-inkas“

5.3.2.

Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

567 492

283 746

1.1.12v Veiksmas: Kazlų Rūdos miesto vandenvietės rekonstrukcija, užtikrinant geriamojo vandens kokybę

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

UAB „Kazlų Rūdos komunalinin-kas“

5.3.2.

Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

100 000

25 000

50 000

1.1.13v Veiksmas: Pastato, esančio Atgimimo g. 5, Kazlų Rūdoje, restauracija, pritaikant jį bendruomenės poreikiams (ekspozicijų salės, amatų centro įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2020

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija (toliau – KRS)

5.4.1.

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

574 606

86 191

488 415

1.1.14v Veiksmas: Šakių miesto naujų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tiesimas (tinklų rekonstrukcija)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

UAB „Šakių vandenys“

5.3.2.

Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą

1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

399 786

199 893

Iš viso pagal 1.1 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

12 115 694

636 439

1 246 411

308 746

9 924 098

1.2. Uždavinys. Sudaryti sąlygas kurti gerai apmokamas, į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas:

1.2.1v Veiksmas: Marijampolės LEZ infrastruktūros plėtra ir rinkodara (bus vykdoma įvykdžius išankstines sąlygas – veiksmas turės atitikti patvirtintą Sumanios specializacijos strategiją, įmonės, kurios įsikurs LEZ, turės vykdys mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas, rengiant investicinį projektą veiksmui įgyvendinti ir priimant sprendimą dėl jo finansavimo bus pateikta informacija ar duomenys, pagrindžiantys prielaidą, kad kuriant ar plėtojant pramonės parko infrastruktūrą, pavyks pritraukti MTEPI veiklas vykdančias įmones)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

ŪM

1.2.1.

Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 316 960

173 772

1 969 416

Iš viso pagal 1.2 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 316 960

173 772

1 969 416

1.3. Uždavinys. Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą, optimizuoti ryšius tarp urbanistinių centrų ir gyvenamųjų teritorijų:

1.3.1v Veiksmas: Vilkaviškio miesto Vilkaujos gatvės dalies rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2019

2020

VRS

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Kelių priežiūros ir plėtros programos, toliau – KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

229 412

17 206

195 000

1.3.2v Veiksmas: Vilkaviškio miesto Janonio gatvės dalies rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2019

2020

VRS

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

229 412

17 206

195 000

1.3.3v Veiksmas: Vilkaviškio miesto Kęstučio ir Maironio gatvių dalių rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

VRS

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

380 894

28 631

323 632

1.3.4v Veiksmas: Vilkaviškio miesto Basanavičiaus a. privažiavimo iki Statybininkų g. rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

VRS

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

211 766

15 883

180 000

1.3.5v Veiksmas: Vilkaviškio miesto Gedimino g. tarp tilto per Šeimenos upelį ir Janonio g. sutvarkymas (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

VRS

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

58 824

4 412

50 000

1.3.6v Veiksmas: Kalvarijos miesto Laisvės gatvės rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2020

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

456 774

68 517

388 257

1.3.7v Veiksmas: Marijampolės Poilsio gatvės rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

106 879

16 032

90 847

1.3.8v Veiksmas: Privažiavimo prie kempingo (Kempingo g.) rekonstrukcija (veiksmas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažėjimo. Konkretus rezultato rodiklis (sugaišto kelionės laiko sumažėjimas) bus nustatytas parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

1.3.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

753 062

113 000

640 062

1.3.9v Ekologiškų transporto priemonių įsigijimas (planuojama įsigyti 5 ekologiškas viešojo transporto priemonės. Veiksmas prisidės prie viešuoju transportu vežamų keleivių skaičiaus didinimo. Konkretūs sprendiniai ir rezultatai bus nustatyti parengus investicinį projektą ir pasirinkus optimalią jo įgyvendinimo alternatyvą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2023

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

1.3.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

868 861

130 330

738 531

Iš viso pagal 1.3 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

3 295 884

411 217

411 127

83 338

2 801 329

Iš viso pagal 1 tikslą:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

17 728 538

810 211

1 831 400

83 338

308 746

14 694 843

Iš viso pagal Marijampolės ITV programos veiksmų planą (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (KPPP) (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

17 728 538

810 211

1 831 400

83 338

308 746

14 694 843

___________________________