visagino savivaldybės taryba

 

sprendimas

DĖL VISAGINO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS

2016–2018 METŲ PROGRAMOS patvirtinimo

 

2015 m. lapkričio 27 d. Nr. TS-217

Visaginas

 

 

Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, ir Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-185 „Dėl Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 8 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Visagino savivaldybės korupcijos prevencijos 2016–2018 metų programą (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės merė                                                                                                       Dalia Štraupaitė

 


 

PATVIRTINTA
Visagino savivaldybės tarybos
2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-217

 

VISAGINO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2016–2018 METŲ

PROGRAMA

 

 

I      SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Visagino savivaldybės (toliau – Savivaldybė) korupcijos prevencijos 2016–2018 m. programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537, Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-185, bei Visagino savivaldybės antikorupcijos komisijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimu (protokolas Nr. (1.23)-9-157).

2.       Programa grindžiama teisės aktuose nustatytomis korupcijos prevencijos priemonėmis, visuomenės ir Savivaldybės darbuotojų antikorupciniu švietimu ir informavimu.

3.       Programos paskirtis – užtikrinti korupcijos prevenciją Savivaldybėje ir jos įstaigose, siekti kompleksiškai šalinti neigiamas sąlygas, skatinančias korupcijos atsiradimą, siekti asmenis atriboti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo bei kitų veiksmų, kurie didina korupcijos sklaidą Savivaldybėje, atlikimo. Programa siekiama skatinti visuomenę nesitaikstyti su korupcija, teikti paramą vykdant korupcijos prevenciją, vykdyti bendradarbiavimą su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais asmenimis, ginant prigimtines ir kitas žmogaus teises ir laisvę.

4.       Programa nustato pagrindinius kovos su korupcija Savivaldybės institucijose tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje ir reglamentuoja korupcijos prevencijos priemonių taikymą.

5.       Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1 punkte nurodytame įstatyme.

 

II    SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

 

6.       Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcijai įvertinti pasitelkiami sociologiniai ir ekspertiniai vertinimo būdai ir tyrimai, tačiau net ir jie ne visada atskleidžia korupciją visais įmanomais aspektais, nes tai – latentinis reiškinys.

7.       2014 metais atliktas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“[1] parodė, kad savivaldybes kaip labiausiai korumpuotas institucijas Lietuvoje identifikuoja 25 % gyventojų (2011 m. – 35 %) ir 23 % valstybės tarnautojų (2011 m. – 30 %). Tyrimas parodė, kad sumažėjo gyventojų, manančių, kad įvairios korupcinogeninės situacijos šalyje yra labai paplitusios, pavyzdžiui, 2011 m. net 52 % gyventojų nurodė, kad labai paplitusi situacija, kai valstybės tarnautojas naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais reikalais, o 2014 m. tokių atsakymų yra 39 %. Kad kyšio davimas padeda spręsti problemas nurodė 69 % Lietuvos gyventojų, kita vertus, tai žemiausias rezultatas nuo 2001 m. Žymiai mažiau verslininkų (43 %) nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas, lyginant su 2011 m., kuomet rodiklis buvo 65 %. Kiek dažniau, palyginti su verslininkais, minėjo, kad kyšis padeda spręsti problemas, valstybės tarnautojai – 54 %. Pažymėtina ir tai, kad pasirengusių duoti kyšį yra mažiau: tarp gyventojų 48%, tarp verslininkų – 21 %, tarp valstybės tarnautojų – 23 %. Šie rodikliai, palyginti su 2011 m., žymiai sumažėjo (atitinkamai buvo 57 %, 40 %, 35 %). Sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ taip pat parodė, kad dažniausios kyšio davimo priežastys Lietuvos mastu – „maniau, kad tai padės greičiau išspręsti problemą“ (37 %), „nes taip įprasta, tai daro dauguma“ (24 %), „nes maniau, kad be kyšio tokia problema būtų neišspręsta“ (23 %).

8.       2014 m. buvo atlikta kasmetinė Visagino savivaldybėje besilankančių interesantų apklausa, kurios duomenys leidžia teigti, kad gerėja Savivaldybės teikiamų paslaugų kokybė. Vos 7,8 % respondentų nurodė, kad jiems teko ilgai laukti priėmimo pas specialistą (2013 m. 22 %), 2 % teigė, kad pasigedo mandagumo bei geranoriškumo iš Savivaldybės darbuotojų, tuo metu 2013 m. taip pasisakiusių buvo net 20 %. Apklausa taip pat parodė, kad 92,2 % respondentų savo prašymų (skundų) sprendimus laiko pakankamai kvalifikuotais (2013 m. taip manė vos 38 %). Tai galimai lėmė ir tai, kad besikreipiantieji buvo informuojami apie veiksmus, kurių institucija ėmėsi spręsdama jų klausimą. Vos 3,9 % apklaustųjų nurodė, kad atsakymai į jų prašymus (skundus) vėlavo, t. y. nebuvo pateikti per 20 darbo dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad visi (51) apklausoje dalyvavę asmenys žino, kas yra korupcija ir kaip ji pasireiškia ir nurodė, kad nei vienas Savivaldybės administracijos darbuotojas neleido suprasti, kad už palankų klausimo sprendimą ar paslaugos suteikimą reikės atsidėkoti.

9.       2015 m. atliktas Savivaldybių skaidrumo tyrimas[2], kurio metu vertinta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir bendroves, metinius biudžetus, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Bendras Visagino savivaldybės skaidrumas (atvirumas) įvertintas 61 %, t.y. tiek Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacijos iš visos aukščiau paminėtos informacijos, kuri galėtų būti skelbiama viešai ir prieinama kiekvienam besidominčiam.

10.     Korupcija pirmiausia sietina su pernelyg dideliu biurokratijos ir reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu. Priimamų sprendimų proceso viešumas ir galimybė dalyvauti šiame procese neretai padeda veiksmingai sumažinti korupciją, nes viešumas, kaip viena iš  kovos su korupcija priemonių, yra nukreipiama ne į korupcijos padarinius, o į jos prielaidas.

11.     Vidinės prielaidos, sąlygojančios prielaidą pasireikšti korupcijai Visagino savivaldybėje, nustatytos vadovaujantis Visagino savivaldybės administracijos Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitose pateiktomis rekomendacijomis, gyventojų kasmetinės anoniminės apklausos anketų duomenimis, fizinių ir juridinių asmenų skunduose, pranešimuose pateikta informacija:

11.1Savivaldybės įstaigų teisės aktų projektų poveikio neišsamus vertinimas, kai nenumatomos galimos neigiamos pasekmės, sąnaudos, alternatyvūs siūlomi problemų sprendimo būdai, lemia skubotumą, dėl kurio dažnai nukenčia teisės aktų kokybė. Teisės aktų kokybės trūkumai tam tikrais atvejais lemia teisės aktų kolizijas, dviprasmybes.

11.2Profesinių etikos kodeksų Savivaldybės įstaigose nebuvimas, neįgyvendinti etiško elgesio principai, Savivaldybės įstaigų darbuotojų naudojimasis tarnybine padėtimi, netobulas administracinis valdymas, nepakankamas dėmesys antikorupciniam švietimui.

11.3Formalus požiūris į antikorupcinę veiklą Savivaldybėje, visuomenės pilietiškumo stoka, pasyvus gyventojų dalyvavimas Savivaldybės administracijos vykdomose apklausose.

12.     Savivaldybės stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:

 

Vidiniai veiksniai

Stiprybės

Silpnybės

Savivaldybės įstaigose vykdomos korupcijos prevencijos priemonės: patvirtinta Savivaldybės kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Savivaldybės įstaigų teisės aktai vertinami antikorupciniu požiūriu, nustatomos įstaigų veiklos sritys, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė ir kt.

Formalus požiūris į korupcijos prevencijos priemonių vykdymą.

Vykdoma numatytų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėsena ir kontrolė.

Neatskirtos korupcijos prevencijos priemonių vykdymo kontrolės ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo funkcijos.

Visuomenei teikiama daug informacijos apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės įstaigų veiklą.

Esant ribotoms Savivaldybės biudžeto galimybėms, ne visuomet informacija teikiama gyventojams patogia forma ir pakankama apimtimi.

Neįsteigta specialisto ryšiams su visuomene pareigybė, dėl to viešųjų ryšių sfera menkai išvystyta.

Įgyvendinamas vieno langelio paslaugų teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims principas, įdiegta Klientų valdymo sistema padeda užtikrinti spartesnį ir kokybišką interesantų aptarnavimo procesą Savivaldybės administracijoje.

Atskirais atvejais nenustatyti ir (ar) neaiškūs Savivaldybės darbuotojų priimamų sprendimų kriterijai.

Išoriniai

Galimybės

Grėsmės

Užtikrinta galimybė pranešti apie galimai korupcinio pobūdžio veikas Savivaldybės įstaigose.

Gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

Viešai skelbiami Savivaldybės institucijų teisės aktų projektai užtikrina galimybę susipažinti ir pareikšti pastabas.

Gyventojų gebėjimų (įgūdžių) stoka, valstybinės kalbos nemokėjimas, nepakankamas teisės aktų išmanymas.

Informacijos apie Savivaldybės įstaigų veiklą viešinimas.

Nesusiformavusi aktyvi visuomenė, reikalaujanti išsamios informacijos apie Savivaldybės įstaigų veiklą ir sugebanti ją kritiškai įvertinti.

Visuomenės įtraukimas teisės aktų nustatyta tvarka į sprendimų priėmimo procedūras.

Menkai išvystyta nevyriausybinių organizacijų veikla, nepakankamas jų veiklos reglamentavimas, visuomenės nenoras dalyvauti viešojo administravimo procedūrose, informacijos apie šią galimybę nepakankamumas.

Susiformavę glaudūs tarpusavio ryšiai tarp Savivaldybės įstaigų darbuotojų ir Savivaldybės bendruomenės narių.

Tvirtos prielaidos pasireikšti nepotizmo, lobizmo apraiškoms.

 

 

III   SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

13.     Programos strateginis tikslas – sumažinti prielaidas pasireikšti korupcijai Visagino savivaldybės viešosiose įstaigose.

14.     Programos tikslai ir uždaviniai:

14.1pirmasis tikslas – didinti Savivaldybės veiklos viešumą ir sprendimų priėmimo skaidrumą:

14.1.1.      uždavinys – sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, pareiškiant pastabas ir pasiūlymus dėl Savivaldybės rengiamų teisės aktų projektų;

14.1.2.      uždavinys – įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos savivaldybėms priskirtas priemones.

14.2.  antrasis tikslasmažinti administravimo naštą viešųjų paslaugų gavėjams:

14.2.1.      uždavinystobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir jų administravimo procedūras, didinant viešųjų paslaugų skaidrumą ir efektyvumą;

14.2.2.      uždavinysgerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę.

14.3trečiasis tikslasdidinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenę įsitraukti į antikorupcinę veiklą:

14.3.1.      uždavinys – vykdyti Savivaldybės gyventojų, verslininkų ir Savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojų antikorupcinį švietimą;

14.3.2.      uždavinys diegti ir įgyvendinti antikorupcinio ugdymo programas.

15.     Strateginio tikslo efekto kriterijai:

15.1pasitikėjimo Savivaldybe ir jos įstaigomis padidėjimas;

15.2sumažintas korupcijos paplitimas: gyventojų, manančių, kad korupcijos mastas Savivaldybės viešose įstaigose nepasikeitė, skaičiaus sumažėjimas;

15.3padidėjęs nepakantumas korupcijai: gyventojų, per pastaruosius 12 mėn. davusių kyšius, skaičiaus sumažėjimas.

16.     Programoje nustatytų tikslų pasiekimas vertinamas pagal Programos įgyvendinimo priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus.

17.     Programos uždaviniai vertinami pagal nustatytus laukiamo rezultato kriterijus.

18.           Atskiros Programos įgyvendinimo priemonės vertinamos pagal jų įgyvendinimo būklę. Priemonių, susijusių su teisinio reglamentavimo nustatymu, pakeitimu ir pripažinimu netekusiu galios, įgyvendinimas išskiriamas į du etapus – teisės aktų projektų parengimą ir teisės aktų projektų priėmimą, nustatant konkrečius subjektus, atsakingus už atitinkamus įgyvendinimo etapus. Tokios priemonės laikomos įgyvendintomis tada, kai priimami jose numatyti teisės aktai.

 

IV   SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS, KONTROLĖ, KEITIMAS

 

19.           Programos uždaviniams įgyvendinti ir tikslams pasiekti  sudaromas Visagino savivaldybės korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo 2016–2018 metais priemonių planas (priedas), kuris nustato korupcijos prevencijos priemones, jų įgyvendinimo terminus bei vykdytojus.

20.           Programa vykdoma iš Savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių. Prireikus tam tikroms korupcijos prevencijos priemonėms įgyvendinti gali būti numatytas papildomas finansavimas.

21. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę asmuo (Programos koordinatorius).

22.           Programos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą vykdo Visagino savivaldybės antikorupcijos komisija, teikdama išvadas Savivaldybės tarybai dėl Programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo.

23.     Programos priemonių vykdytojai pasibaigus pusmečiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d., informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius dokumentus pateikia Programos koordinatoriui. Programos koordinatorius  susistemintą informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Visagino savivaldybės antikorupcijos komisijai. Programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo ataskaita viešai skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

24.           Atsižvelgiant į antikorupcinių teisės aktų pokyčius, metinę Visagino savivaldybės antikorupcijos komisijos veiklos ataskaitą, sociologinių visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus, kompetentingų institucijų išvadas ir rekomendacijas bei asmenų pasiūlymus ir kitą reikšmingą informaciją, Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas gali būti peržiūrimi ir keičiami Savivaldybės tarybos sprendimu.

25. Programą įgyvendinančios savivaldybės įstaigos, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Programos termino pabaigos, pateikia Programos koordinatoriui pasiūlymus dėl naujo laikotarpio Programos ir Programos įgyvendinimo priemonių plano. Programos koordinatorius parengia naujo laikotarpio Programos ir Programos įgyvendinimo priemonių plano projektus ir pateikia juos Visagino savivaldybės antikorupcinei komisijai ir Savivaldybės tarybai. 

26. Naujo laikotarpio Programa ir Programos įgyvendinimo priemonių planas teikiami tvirtinti ne vėliau kaip lapkričio–gruodžio mėnesiais.

 

V    SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Programa yra neatsiejama Visagino savivaldybės strateginio veiklos plano dalis.

28. Programa ir Programos įgyvendinimo priemonių planas skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

 

____________________________

 

 

 



[1] Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ tikslas – įvertinti gyventojų, valstybės tarnautojų ir verslininkų požiūrį į korupciją, jos paplitimą; atskleisti Lietuvos gyventojų, valstybės tarnautojų ir verslininkų asmeninę patirtį šioje srityje ir informacijos apie korupciją šaltinius; nustatyti Lietuvos visuomenės antikorupcinį pajėgumą.

[2] Savivaldybių skaidrumo tyrimas skirtas suprasti, kiek informacijos apie savo veiklą skelbia Lietuvos savivaldybės. Buvo tirtos Lietuvos savivaldybių internetinės svetainės, vertinta, kokia informacija yra pateikta, tačiau nevertinant pateiktos informacijos turinio. Taip pat nevertintas savivaldybių korupcijos lygis. Šio tyrimo esmė – leisti kiekvienam norinčiam sužinoti, kiek informacijos jis gali gauti apie savo savivaldybę, kur tai padaryti ir paraginti savivaldybes kuo daugiau tokios informacijos teikti.