LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2004 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO NR. A1-302 „DĖL PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BEI FINANSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. rugpjūčio 25 d. Nr. A1-768

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BEI FINANSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ir Profesinės reabilitacijos išmokos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 413 „Dėl Profesinės reabilitacijos išmokos nuostatų patvirtinimo“, 10 punktu:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašą;

1.2. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisykles.

2. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

2. N u s t a t a u, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims taikomos Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Linas Kukuraitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-302

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. A1-768 redakcija)

 

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

1. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis asmenims, kurie kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), ir šių kriterijų taikymą.

2. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nustatomas asmenims, kurie be šių paslaugų negali dirbti ankstesnio darbo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją arba kito darbo, atitinkančio jų profesinę kvalifikaciją, arba įgyti naują profesinę kvalifikaciją ar kompetencijas, arba atlikti kitos profesinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų.

3. Kriterijų aprašu turi vadovautis:

3.1. Užimtumo tarnyba, priimdama sprendimą siųsti asmenis, kuriems nustatytas darbingumo lygis, į Tarnybą nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

3.2. Tarnyba, nustatydama asmenims profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

4. Užimtumo tarnyba priima sprendimą siųsti asmenis, kuriems nustatytas darbingumo lygis, į Tarnybą nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, jeigu:

4.1. neįgalusis įregistruotas Užimtumo tarnyboje;

4.2. iki nustatyto asmens darbingumo lygio termino pabaigos yra likę ne mažiau kaip 180 kalendorinių dienų;

4.3. neįgalusis Užimtumo tarnybos priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių asmenų grupei;

4.4. neįgalusis profesinėje reabilitacijoje dalyvavo ne mažiau kaip prieš 5 metus nuo profesinės reabilitacijos programos baigimo ar nutraukimo, išskyrus atvejus, kai pakartotinė profesinė reabilitacija reikalinga anksčiau, t. y. kai:

4.4.1. asmuo, pablogėjus sveikatos būklei, negali dirbti ankstesnio darbo;

4.4.2. profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta dėl pablogėjusios asmens sveikatos būklės;

4.4.3. profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti;

4.4.4. profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta dėl to, kad asmuo, dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje, buvo laikinai nedarbingas dėl ligos ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.

5. Prioritetas dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje teikiamas asmenims, kuriems dalyvavimo joje poreikis nustatytas vertinant darbingumo lygį pirmą kartą.

6. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nustatomas, asmeniui pagal poreikį Tarnybos kvietimu dalyvaujant Tarnyboje, jei:

6.1. asmuo pirmą kartą kreipiasi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo;

6.2. asmenį į Tarnybą siunčia Užimtumo tarnyba.

7. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nustatomas vertinant šiuos kriterijus:

7.1 medicininius;

7.2. funkcinius;

7.3. profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens profesinės reabilitacijos bei jo įsidarbinimo galimybėms.

8. Medicininiai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens bazinį darbingumą:

8.1. nuo 20 iki 50 procentų;

8.2. nuo 0 iki 15 procentų.

9. Funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičių:

9.1. gali dirbti 6 ir daugiau valandų per dieną arba 5 dienas per savaitę;

9.2. gali dirbti 4–5 valandas per dieną arba 3–4 dienas per savaitę;

9.3. gali dirbti 3 ir mažiau valandų per dieną arba 2 ir mažiau dienų per savaitę.

10. Profesiniai kriterijai:

10.1. išsilavinimas:

10.1.1. aukštasis neuniversitetinis, aukštasis universitetinis;

10.1.2. vidurinis;

10.1.3. pradinis ir pagrindinis, neturi išsilavinimo;

10.2. kvalifikacija:

10.2.1. asmuo neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti, bet gali atkurti turėtą arba įgyti naują profesinę kvalifikaciją;

10.2.2. asmuo turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti, nedalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje;

10.3. darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje:

10.3.1. asmuo neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių arba negali panaudoti turimos darbo patirties ar darbinių įgūdžių, bet gali juos atkurti arba įgyti naujų;

10.3.2. asmuo turi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti, nedalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje.

11. Kiti kriterijai, turintys įtakos asmens profesinės reabilitacijos bei jo įsidarbinimo galimybėms:

11.1. asmens amžius:

11.1.1. nuo 18 m. iki 45 m.;

11.1.2. nuo 45 m. iki 55 m.;

11.1.3. nuo 55 m. iki senatvės pensijos amžiaus;

11.2. motyvacija:

11.2.1. asmuo turi profesinės reabilitacijos ir darbinės veiklos motyvaciją;

11.2.2. asmuo neturi profesinės reabilitacijos ir darbinės veiklos motyvacijos.

12. Kriterijai, nurodyti kriterijų aprašo 8.1, 9.1, 10.1.1, 10.2.1, 10.3.1, 11.1.1, 11.2.1 papunkčiuose, vertinami kaip palankios aplinkybės nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

13. Kriterijai, nurodyti kriterijų aprašo 9.2, 10.1.2, 11.1.2 papunkčiuose, vertinami kaip vidutinio palankumo aplinkybės nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

14. Kriterijai, nurodyti kriterijų aprašo 8.2, 9.3, 10.1.3, 10.2.2, 10.3.2, 11.1.3, 11.2.2 papunkčiuose, vertinami kaip nepalankios aplinkybės nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

15. Poreikis dėl profesinės reabilitacijos paslaugų nustatomas suskaičiavus pagal kriterijų reikšmes palankias ir vidutinio palankumo bei nepalankias aplinkybes nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

16. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nustatomas, jei yra 5 ir daugiau palankių ir vidutinio palankumo aplinkybių nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį.

17. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nenustatomas (neatsižvelgiant į kitus kriterijus), jei:

17.1. asmeniui nustatytas specialusis poreikis – nuolatinė slauga;

17.2. asmuo serga sunkia, greitai progresuojančia, nepasiduodančia gydyti liga, kai profesinė reabilitacija ir darbas yra negalimi;

17.3. yra paskirti griežti gydymo režimo apribojimai paūmėjus ligai, išskyrus asmenis, kuriems paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

17.4. asmens sveikatos būklė netrukdo vykdyti profesinės veiklos;

17.5. asmens sveikatos būklė, trukdanti profesinei veiklai, tikėtina, artimiausiu metu pagerės vien tik dėl gydymo ir (ar) sveikatos priežiūros priemonių poveikio, ir (arba), minimaliai pritaikius atitinkamas techninės pagalbos priemones, darbo vietą arba darbo sąlygas, asmuo, nedalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje, galės grįžti į darbą;

17.6. asmuo neturi profesinės reabilitacijos motyvacijos (nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje) ir darbinės veiklos motyvacijos.

 

________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-302

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2020 m.  rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr.  A1-768 redakcija)

 

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BEI FINANSAVIMO TAISYKLĖS

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo principus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo tvarką.

2. Asmenims, kuriems paskirtos ilgalaikės priverčiamosios medicinos priemonės, – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nustatomas šių įstaigų nustatyta tvarka ir paslaugos finansuojamos šių įstaigų lėšomis. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir paslaugų teikimo tvarka suderinama su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.

 

II skyrius

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO PRINCIPAI

 

4. Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, laikomasi šių principų:

4.1. bendradarbiavimo – profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios reabilitacijos paslaugas, profesinės reabilitacijos centrai, profesinio rengimo ir kitos ugdymo institucijos (toliau – profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos), Užimtumo tarnyba ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dirba glaudžiai bendradarbiaudami;

4.2. operatyvumo – profesinė reabilitacija turi būti pradedama kuo anksčiau, kad būtų galima greičiau atkurti asmens profesinius gebėjimus;

4.3. kompleksiškumo – teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, turi būti kompleksiškai sprendžiamos biopsichosocialinės problemos, vykdomos ir trumpalaikio, ir ilgalaikio traumų (ligų) poveikio profesinei veiklai šalinimo priemonės;

4.4. individualumo – profesinės reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos atsižvelgiant į individualius skirtingas negalias turinčių asmenų poreikius, nulemtus negalios pobūdžio bei sunkumo; sėkmingos reabilitacijos prielaida yra gera pačių asmenų motyvacija ir iniciatyva profesinės reabilitacijos proceso metu. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos atsižvelgiant į paties asmens motyvaciją ir pasiryžimą sugrįžti į profesinį gyvenimą;

4.5. asmens teisių ir pareigų vienybės – teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų atsižvelgiama į jo poreikius, polinkius ir galimybes. Iš asmens turi būti reikalaujama asmeninės atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą bei profesinės reabilitacijos rezultatus;

4.6. racionalumo – jei yra kelios priežastys, trukdančios asmens profesinei integracijai, profesinės reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos kompleksiškai. Jei pagrindinės priežasties, trukdančios asmens profesinei integracijai, negalima pašalinti, profesinės reabilitacijos paslaugos neturi būti pradedamos teikti ar tęsiamos;

4.7. prioritetų nustatymo – profesinė reabilitacija planuojama ir vykdoma pagal šiuos prioritetus: asmuo sugrįžta eiti tų pačių pareigų toje pačioje darbovietėje; eina kitas pareigas toje pačioje darbovietėje; eina tas pačias pareigas kitoje darbovietėje; eina kitas pareigas kitoje darbovietėje;

4.8. užimtumo skatinimo – pagrindinis profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo rezultatas ir vertinimo kriterijus yra sėkmingas asmens įsidarbinimas atviroje darbo rinkoje;

4.9. ekonominio efektyvumo – pagrindinis profesinės reabilitacijos rezultatas – įdarbinimas – turi būti pasiekiamas mažiausiomis galimomis sąnaudomis.

 

Iii skyrius

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMAS

 

5. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančias įstaigas, atitinkančias socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančioms įstaigoms, parenka Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Parinktų profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančių įstaigų sąrašas skelbiamas Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (nurodant įstaigos pavadinimą ir veiklos adresą, teikiamų paslaugų pavadinimą, formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų pavadinimą ir kodą);

6. Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą siųsti asmenį į Tarnybą nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, apie tai Tarnybos ir Užimtumo tarnybos duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka informuoja Tarnybą ir asmenį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu arba elektroniniu paštu, nurodydama Tarnybos kontaktinius duomenis: adresą, telefono ryšio numerį ir prireikus atvykimo į Tarnybą laiką.

7. Visos profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos individualiai, išskyrus profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas, kurios gali būti teikiamos individualiai arba grupėje, kartu su kitais profesinio mokymo dalyviais, kurių profesinis mokymas vykdomas pagal tą pačią formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. Profesinis mokymas, teikiant profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas, vykdomas individualiai, jei profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga, įvykdžiusi profesinės reabilitacijos programos (ciklo) dalį – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlikusi asmens profesinių gebėjimų įvertinimą, nustato, kad profesinės reabilitacijos programos dalyvio poreikiai atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

7.1. asmeniui dėl kalbos, komunikacijos, pažintinių funkcijų, elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų sunku išmokti mokymo programą, jam reikalingi individualiai pritaikyti teorinio bei praktinio mokymo metodai ir (ar) įranga;

7.2. asmeniui dėl sveikatos būklės (dėl medikamentų vartojimo, dializių ar kitų asmens gyvybei būtinų procedūrų, specialaus mitybos grafiko, skausmo kontrolės ir kt.) būtinas individualus mokymosi grafikas ar individualiai pritaikyti mokymo organizavimo būdai (pagal asmens galimybes pritaikytas mokymosi intensyvumas, adaptuota mokymo medžiaga ir kt.).

8. Užimtumo tarnyba, gavusi iš Tarnybos sprendimą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, suderinusi su asmeniu ir profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančia įstaiga, Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos sutarties dėl profesinės reabilitacijos teikimo tarp asmens, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, Užimtumo tarnybos, profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos sudarymą.

9. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga, atvykus asmeniui, per Taisyklių 15 punkte nurodytą laikotarpį įgyvendina profesinės reabilitacijos programos (ciklo) dalį – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka asmens profesinių gebėjimų įvertinimą.

Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga asmeniui, dalyvausiančiam profesinės reabilitacijos programoje, sudaro individualią profesinės reabilitacijos programą, užtikrinančią sėkmingą integraciją į darbo rinką, ir teikia jam programoje numatytas profesinės reabilitacijos paslaugas. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga ne vėliau kaip per 12 darbo dienų nuo profesinės reabilitacijos programoje dalyvausiančio asmens atvykimo į įstaigą dienos Užimtumo tarnybą raštu informuoja apie sudarytą individualią profesinės reabilitacijos programą, nurodydama jos trukmę, profesinės reabilitacijos paslaugas, pagrįsdama paslaugų būtinumą, ir programos (ciklo) įgyvendinimo dalis bei kiekvienos dalies trukmę.

10. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga Taisyklių 8 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais teikia Užimtumo tarnybai duomenis apie profesinės reabilitacijos dalyvio dalyvavimo / nedalyvavimo profesinėje reabilitacijoje dienas ir valandas, nurodydama nedalyvavimo priežastis, esant poreikiui, suderinusi su Užimtumo tarnyba bei profesinės reabilitacijos dalyviu, gali keisti jo profesinės reabilitacijos programą ir vykdymo terminus.

11. Profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, siekdama paslaugas teikti nuotoliniu būdu, apie tai privalo informuoti Užimtumo tarnybą, pagrįsdama paslaugų teikimo nuotoliniu būdu galimybę.

12. Profesinės reabilitacijos programa sustabdoma Užimtumo tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, gavus profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos pateiktą informaciją (nurodomas asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir viena iš šiame punkte išvardytų aplinkybių):

12.1. asmens laikinojo nedarbingumo atveju dėl ligos – ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų per dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį;

12.2. asmens prašymu dėl asmeninių priežasčių – ne ilgiau kaip 10 darbo dienų per dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį;

12.3. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu.

13. Nebaigta įgyvendinti profesinės reabilitacijos programa nutraukiama Užimtumo tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, gavus profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos pateiktą informaciją (nurodomas asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir viena iš šiame punkte išvardytų aplinkybių), jei:

13.1. asmuo, pablogėjus sveikatos būklei, nepajėgia dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje;

13.2. asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų per dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį;

13.3. asmeniui suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ir (arba) atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;

13.4. asmuo įsidarbina ir toliau jam profesinė reabilitacija nereikalinga;

13.5. asmuo savo iniciatyva nutraukia profesinės reabilitacijos programą;

13.6. asmuo nesilaiko sutarties dėl profesinės reabilitacijos teikimo tarp asmens, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, Užimtumo tarnybos, profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos sąlygų;

13.7. asmuo be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.

14. Profesinės reabilitacijos programa atnaujinama pasibaigus Taisyklių 12 punkte nurodytoms aplinkybėms, o pratęsiama esant Taisyklių 12 punkte nurodytoms aplinkybėms.

15. Pagal profesinės reabilitacijos programą (ciklą) teikiamos paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas, kurio teikimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų, profesinis orientavimas ir konsultavimas, kurio teikimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 50 valandų. Profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo, išskyrus perkvalifikavimą (profesinį mokymą), paslaugos trukmė negali būti ilgesnė kaip 240 valandų, derinant jas su profesinio mokymo valandomis pagal individualius asmens poreikius.

 

IV skyrius

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO FINANSAVIMAS

 

16. Užimtumo tarnybos Aprašo 8 punkte nurodytos sutarties neatskiriamas priedas yra siunčiamo asmens profesinės reabilitacijos programos išlaidų sąmata.

17. Profesinės reabilitacijos paslaugų, išskyrus profesinį mokymą, vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį.

18. Profesinio mokymo lėšos asmeniui, kuris profesinės reabilitacijos metu mokosi pagal formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programą, apskaičiuojamos vadovaujantis Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934 „Dėl Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikos patvirtinimo“. Lėšų, skirtų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programai apmokėti, suma negali viršyti 1,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio, jei neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos trukmė neviršija 50 valandų, ir 2,4 MMA dydžio, jei trukmė – 51 ir daugiau valandų.

19. Užimtumo tarnyba kiekvieną mėnesį pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras) sumoka profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančiai įstaigai už kiekvienam asmeniui, dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje, suteiktas paslaugas. Tam, kad gautų atlygį už nuotoliniu būdu suteiktas profesinės reabilitacijos paslaugas, profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pateikia šioje tvarkoje nurodytus papildomus dokumentus, pagrindžiančius nuotoliniu būdu suteiktas paslaugas.

20. Užimtumo tarnyba, gavusi iš profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančios įstaigos informaciją apie asmens lankomumą (lankytas ir nelankytas dienas ir valandas):

20.1. jei asmens faktinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga, asmens rašytiniu laisvos formos prašymu (asmuo nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, faktinės gyvenamosios vietos adresą), kompensuoti kelionės į profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančią įstaigą ir grįžimo iš jos išlaidas, vieną kartą per mėnesį kompensuoja asmens kelionės į įstaigą ir grįžimo iš jos išlaidas  pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą 1 kilometro tarifinį įkainį, kelionės atstumą nustatydama pagal viešai prieinamų elektroninių žemėlapių atstumo skaičiuoklės https://www.google.lt/maps (jei vietovė nerandama – https://www.maps.lt) duomenis, bet ne daugiau kaip 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną darbo dieną;

20.2. jeigu asmuo dėl negalios negali naudotis viešuoju ar nuosavu transportu, sumoka profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančiai įstaigai už transporto, kuriuo asmuo vyksta į profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančią įstaigą ir grįžta iš jos, išlaidas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą 1 kilometro tarifinį įkainį, kelionės atstumą nustatydama pagal viešai prieinamų elektroninių žemėlapių atstumo skaičiuoklės https://www.google.lt/maps (jei vietovė nerandama – https://www.maps.lt) duomenis, bet  ne daugiau kaip 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną lankytą dieną; jeigu transporto išlaidų suma viršija šiame punkte nustatytą dydį, asmeniui siūlomos apgyvendinimo paslaugos profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančioje įstaigoje; asmeniui atsisakius apgyvendinimo paslaugų, likusią dalį šiame punkte nustatytą dydį viršijančių transporto paslaugų išlaidų apmoka pats asmuo;

20.3. jei profesinės reabilitacijos programas įgyvendinanti įstaiga yra ne asmens gyvenamojoje vietovėje ir asmuo buvo apgyvendintas (asmenys, turintys judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, gali būti apgyvendinti ir asmens gyvenamojoje vietovėje esančioje profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančioje įstaigoje):

20.3.1. asmens rašytiniu laisvos formos prašymu (asmuo nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, faktinės gyvenamosios vietos adresą) kompensuoti kelionės į profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančią įstaigą ir grįžimo iš jos išlaidas, vieną kartą per mėnesį kompensuoja asmens atvykimo į profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančią įstaigą ir grįžimo iš jos pasibaigus profesinės reabilitacijos programai bei vieną kartą per savaitę parvykimo į namus ir grįžimo į įstaigą kelionės išlaidas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą 1 kilometro tarifinį įkainį, atstumą nustatydama pagal viešai prieinamų elektroninių žemėlapių atstumo skaičiuoklės https://www.google.lt/maps (jei vietovė nerandama – https://www.maps.lt) duomenis;

20.3.2. sumoka profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančiai įstaigai už asmens apgyvendinimą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ne daugiau kaip 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą ir ne daugiau kaip 35 procentus bazinės socialinės išmokos dydžio, jei apgyvendinamas neįgalusis, turintis sunkią judėjimo negalią; asmeniui atsisakius apgyvendinimo paslaugų profesinės reabilitacijos programas įgyvendinančioje įstaigoje, jam apmokamos apgyvendinimo pas paties pasirinktą apgyvendinimo paslaugų teikėją išlaidos, pateikus Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatytus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio; kitą apgyvendinimo išlaidų dalį apmoka pats asmuo.

21. Taisyklių 13.1–13.4 papunkčiuose nurodytos priežastys pripažįstamos pateisinamomis. Kokios priežastys pagal Taisyklių 13.7 papunktį pripažįstamos pateisinamomis ir kokiais dokumentais jos turi būti pagrindžiamos, nustatoma Taisyklių 8 punkte nurodytoje sutartyje.

 

V skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22. Užimtumo tarnyba profesinės reabilitacijos programos efektyvumą vertina naudodamasi Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, išvardytais Taisyklių 22.1, 22.2 papunkčiuose, pagal šiuos rodiklius:

22.1. pagal integracijos į darbo rinką rodiklį – visų įdarbintų, įsidarbinusių profesinės reabilitacijos programoje dalyvavusių asmenų (toliau – dalyvis) dalis nuo visų profesinės reabilitacijos dalyvių skaičiaus. Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant dalyvių įdarbinimą ir įsidarbinimą, baigus įgyvendinti profesinės reabilitacijos programą:

22.1.1. atliekant trumpalaikį vertinimą – po 14 dienų, 3 ir 6 mėnesių;

22.1.2. atliekant ilgalaikį vertinimą – po 12, 18 ir 24 mėnesių;

22.2. pagal registracijos Užimtumo tarnyboje rodiklį – kiek profesinės reabilitacijos programos dalyvių registravosi ar liko registruoti Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai baigus įgyvendinti profesinės reabilitacijos programą. Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant, kokia profesinės reabilitacijos dalyvių dalis pakartotinai registravosi ar liko registruota Užimtumo tarnyboje:

22.2.1. atliekant trumpalaikį vertinimą – po 3 ir 6 mėnesių, baigus įgyvendinti profesinės reabilitacijos programą;

22.2.2. atliekant ilgalaikį vertinimą – po 12, 18 ir 24 mėnesių, baigus įgyvendinti profesinės reabilitacijos programą;

23. Profesinės reabilitacijos programos efektyvumo vertinimo rodiklių apskaičiavimo metodiką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.

24. Profesinės reabilitacijos programos gyvendinimo efektyvumas gali būti vertinamas ir pagal kitus (Taisyklių 22 punkte nenurodytus) rodiklius.

25. Profesinės reabilitacijos programos efektyvumo pagal rodiklius vertinimas atliekamas kiekvienam ketvirčiui ir metams pasibaigus.

26. Užimtumo tarnyba profesinės reabilitacijos programos efektyvumo vertinimo rezultatus (statistinius duomenis) pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ketvirtinėse ir metinėse veiklos ataskaitose.

27. Vykdydami Taisyklių nuostatas, duomenų valdytojai užtikrina, kad jų atliekamas asmens duomenų tvarkymas atitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

28. Dokumentai (įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Reglamento (ES) 2016/679 ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.

______________