VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2017 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 1S-94 „DĖL NUMATOMOS VieŠOJO PIRKIMO IR PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. balandžio 26 d. Nr. 1S-56
Vilnius
1. Pakeičiu Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Kadangi pirkimo vykdytojas rengia pirkimo planus einamiesiems finansiniams metams, pirkimo vertė įprastai skaičiuojama taikant metodikos 14.1 papunktį, tačiau pirkimo vykdytojas pirkimo vertės skaičiavimui gali pasirinkti ir metodikos 14.2 papunktyje nurodytus pirkimo vertės skaičiavimo būdus. Taip pat pasirinktą būdą gali keisti, jeigu jį pakeitus, nebus išvengta Viešųjų pirkimų įstatyme, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme ar Gynybos įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas raštinės prekių pirkimo vertę apskaičiavo vadovaudamasis 14.2 papunktyje nustatytu būdu – per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo (2024 m. liepos 1 d. –
2025 m. birželio 30 d.) jis numato sudaryti pirkimo sutarčių už 64 000 Eur be PVM (30 000 Eur be PVM numatoma išleisti 2024 m., 34 000 be PVM – 2025 m.). Paaiškėja, kad 2025 m. pradžioje reikia įsigyti raštinės prekių už dar 7 000 Eur be PVM. Taigi, planuodamas pastarąjį pirkimą, pirkimo vykdytojas negali nustatyti, kad pirkimo vertė 2025 m. atliekamam raštinės prekių pirkimui bus skaičiuojama 14.1 papunktyje nustatytu būdu - per finansinius metus – kadangi tai leistų išvengti prievolės vykdyti supaprastintą pirkimą (64 000 + 7 000 be PVM jau viršytų mažos vertės pirkimui nustatytą ribą).“.
1.2. Pakeičiu 36.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.1. perkant to paties tipo prekes ar paslaugas – bendra šių pirkimo dalių ir pirkimų vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur be PVM.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 480 000 Eur be PVM, kitų dviejų – po 10 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 500 000 Eur be PVM (480 000+10 000+10 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimo vykdytojas mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 70 000 Eur be PVM. Taigi, vienas pirkimas, kuriam planuota 480 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas (nebent pirkimo vykdytojas skaidytų ir šį pirkimą), o kiti du pirkimai, kuriems planuota po 10 000 Eur be PVM, gali būti vykdomi kaip mažos vertės pirkimai.“.
1.3. Pakeičiu 36.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.4. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:
„37. Jeigu pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, pirkimo vykdytojas, pasinaudodamas metodikos 35 ir 36 punktuose nustatytomis teisėmis, turi užtikrinti, kad bendra pirkimo dalių ir pirkimų, vykdant mažos vertės ir supaprastintus pirkimus, vertė neviršytų 20 procentų bendros visų pirkimo dalių ir pirkimų vertės, ir būtų tenkinamos visos metodikos 35 ir 36 punktų sąlygos.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000+70 000+70 000+650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimo vykdytojas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM, ir įvertinamos sąlygos, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 70 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės pirkimu, antrasis – supaprastintu, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu pirkimo vykdytojas ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent pirkimo vykdytojas skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju, pirkimo vykdytojas antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą.“.
1.5. Pakeičiu 42.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„42.3. įgaliotasis pirkimo vykdytojas palygina pagal metodikos 42.1.2 ir 42.2 papunkčius gautas vertes. Jeigu vieno iš įgaliojusių pirkimo vykdytojų nurodyta pirkimo vertė (ar paties įgaliotojo pirkimo vykdytojo pirkimo vertė, jeigu įgaliotasis pirkimo vykdytojas perka ir savo poreikiams) yra didesnė už numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos šio pirkimo metu, bendrą vertę, kokios vertės pirkimą vykdyti nustatoma pagal šią didesnę vertę. Priešingu atveju pirkimo vertė yra 42.2 punkte nurodyta vertė.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytoją atlikti mobiliųjų telefonų pirkimą įgaliojo trys pirkimo vykdytojai. Pirmojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė ir pirkimo vertė yra 20 000 Eur be PVM, antrojo – 25 000 Eur be PVM, o trečiojo įgaliojusio pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra 11 000 Eur be PVM, o pirkimo vertė - 71 000 Eur be PVM (kadangi šis įgaliojęs pirkimo vykdytojas savarankiškai įsigijo mobiliųjų telefonų už 60 000 Eur be PVM ir vėliau sudaryti to paties tipo prekių pirkimo sutarčių neplanuoja). Pirmuoju būdu apskaičiuota pirkimo vertė būtų 56 000 Eur be PVM (20 000 + 25 000 + 11 000), antruoju būdu – 71 000 Eur be PVM (11 000 + 60 000 - didžiausia iš įgaliojusių pirkimo vykdytojų apskaičiuota pirkimo vertė). Kadangi antruoju būdu apskaičiuota vertė yra didesnė, ji turi būti laikoma pirkimo verte ir įgaliotasis pirkimo vykdytojas mobiliuosius telefonus privalo pirkti atlikdamas supaprastintą (ne mažos vertės) pirkimą.“.
1.6. Pakeičiu 44.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„44.3. palyginti, kurio bendrai pirkimą atliekančio pirkimo vykdytojo pirkimo vertė yra didžiausia, ir pagal ją nustatyti, kokios vertės pirkimą vykdyti.
Pavyzdžiui, trys pirkimo vykdytojai bendrai atlieka pirkimą dėl vertimo paslaugų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir numato sudaryti vieną sutartį (sutarties šalys - paslaugų teikėjas ir 3 pirkimo vykdytojai). Pirmojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė ir pirkimo vertė yra 5 000 Eur be PVM, antrojo – 10 000 Eur be PVM, o trečiojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra 8 000 Eur be PVM, o pirkimo vertė – 75 000 Eur be PVM (kadangi šis pirkimo vykdytojas savarankiškai jau yra įsigijęs vertimo paslaugų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą už 67 000 Eur be PVM ir vėliau sudaryti to paties tipo paslaugų pirkimo sutarčių neplanuoja). Trečiojo pirkimo vykdytojo pirkimo vertė yra didžiausia (75 000 Eur be PVM), tad ji turi būti laikoma pirkimo verte, o kadangi ši vertė viršija mažos vertės pirkimui nustatytą ribą, turi būti atliekamas supaprastintas pirkimas.“.