LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2255
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo priedėlio II dalies 9 skyriaus pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedėlio II dalies 9 skyrių ir jį išdėstyti taip:
„9 skyrius
RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAVOJAI LIETUVOS SAUGUMUI
Rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui yra apibrėžiami Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje.
Valstybės ir savivaldybių institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
Valstybės gynimo taryba formuoja žvalgybinės informacijos poreikį.“
2 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS
KRIZIŲ VALDYMAS
Krizių valdymo sistema kuriama ir plėtojama grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti.
Klausimus dėl grėsmių prevencijos svarsto ir krizių valdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma Nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Prireikus Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgdama į krizės pobūdį, siūlo Vyriausybei paskirti už krizės valdymą atsakingą instituciją, kuri kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų atstovų, imasi krizės valdymo ir jos padarinių likvidavimo koordinavimo veiksmų. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes koordinuoja Vyriausybės kanceliarija kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe. Grėsmių prevencija vykdoma Vyriausybės nustatyta grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarka. Vyriausybės kanceliarija koordinuoja grėsmių prevencijos bei krizių valdymo planų ir priemonių rengimą; ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos pagal savo kompetenciją rengia šiuos planus ir priemones, numatydamos veiksmų koordinavimą su kitomis institucijomis. Integralius krizių valdymo planus ir priemones tvirtina Vyriausybė.
Krizių valdymą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas