Administracinė byla Nr. A-1968-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02041-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo laikomas Ligoninėje įvairiose kamerose. Ligoninės kamerų sienos buvo pasidengusios pelėsiu, nusilupusios, byrėjo, langai netvarkingi, neįrengta vėdinimo sistema. Kamerose buvo graužikų. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai. Elektros instaliacija buvo netvarkinga, neužtikrinamas tinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Išduodamas minkštasis inventorius netvarkingas, skleidė blogą kvapą, buvo suplyšęs. Kamerose nebuvo stalo, teko valgyti lovoje. Lovų būklė netinkama. Kamerose nebuvo šilto vandens, tik vieną kartą per savaitę buvo leidžiama nusiprausti duše. Dušo būklė bloga, jis nevėdinamas, čiaupai surūdiję, sienos nutrupėjusios ir pasidengusios pelėsiu, grindys nuolat apsemtos. Sergantys užkrečiamomis ligomis vedami į dušą kartu su kitais asmenimis. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 50 000 Eur.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą (I t., b. l. 64–69) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Kiek palatoje tam tikromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, Ligoninė negali pateikti informacijos, nes tokia statistika nevedama. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), minimalus gyvenamųjų patalpų plotas asmenims, laikomiems Ligoninėje, yra 5,1 kv. m. Ligoninėje palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį. Čiužiniai ir kitas minkštasis inventorius atnaujinami ir keičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes. Visas minkštasis inventorius nustatyta tvarka dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, darbai registruojami žurnale. Dezinsekcijos ir deratizacijos darbai atliekami ir registruojami žurnaluose. Langai kamerose pritaikyti vėdinimui, yra ventiliacinės šachtos. Patalpose apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus, visose patalpose yra langai. Visose palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis nustatytais teisės aktais, ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, yra patvirtintas dušų lankymo grafikas. Karštas vanduo nuolat tiekiamas tik į dušo patalpas. Ligoninėje visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, dėvi apsaugines kaukes. Ligoninė atitinka tokiai veiklai nustatytus reikalavimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais. Prašė reikalavimų daliai nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 17 d. taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (II t., b. l. 81–88) iš dalies patenkino pareiškėjo D. J. skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iškėlė ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninėje.
7. Teismas pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Pažymėjo, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 str. 1 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjas per visą jo buvimo Ligoninėje laikotarpį suvokė, kad tam tikros jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d., todėl teismas laikė, kad jis praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Ligoninėje galbūt netinkamomis sąlygomis nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 17 d. Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, atlyginimo.
9. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninėje nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 17 d., atlyginimo priteisimo teismas taikė ieškinio senatį ir šią skundo dalį atmetė. Teismas nagrinėjo skundo reikalavimus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninėje nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (CK 1.131 str. 1 d.).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog palatose, kuriose jis buvo laikomas, sienos buvo pasidengusios pelėsiu, nusilupusios, byrėjo, langai buvo netvarkingi. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas Ligoninėje ne visuomet buvo laikomas kamerose (palatose), kurių sienų ir grindų danga atitiko higienos normų nustatytus reikalavimus. Tačiau teismas, įvertinęs įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl pelėsio buvimo, netvarkingų langų laikė neįrodytais.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog kamerose buvo graužikų. Teismo vertinimu, Ligoninė tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 60 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 20 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu buvo atmesti kaip neįrodyti.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog būnant Ligoninėje sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai. Teismas nustatė, kad Ligoninės kamerose (palatose) sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio patalpos ploto sienele, įrengtos savadarbės užuolaidos, tačiau tai neužtikrina visiško asmens privatumo naudojantis tualetu. Kameroje (palatoje) Nr. 26 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 29 d.) sanitarinis mazgas įrengtas prie pat durų, šalia jo yra neaukšta sienelė, pridengianti sanitarinį mazgą tik iš vienos pusės. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, trukusiu visą jo laikymo Ligoninėje laikotarpį, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog elektros instaliacija buvo netvarkinga, neužtikrinamas tinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Teismas, nustatęs, kad Ligoninės kamerose buvo įrengti langai, konstatavo, jog natūralus apšvietimas kamerose buvo užtikrintas. Atlikus patikrinimus, dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko higienos normų nustatytus reikalavimus, pažeidimų, susijusių su netinkamai įrengta elektros instaliacija, nenustatyta, todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius laikė neįrodytais.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog išduodamas minkštasis inventorius buvo netvarkingas, skleidė blogą kvapą, buvo suplyšęs. Atsakovo atstovas teigė, jog laikosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punkto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41, 43 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 109 punkto reikalavimų. Į bylą pateiktos sudarytos sutartys su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas. Patikrinimo metu kameroje Nr. 23 patalynė, čiužinys, pagalvė buvo vizualiai švarūs, nesuplyšę. Todėl pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu teismas laikė abstrakčiais ir neįrodytais.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog kamerose nebuvo stalo, teko valgyti lovoje, lovų būklė buvo netinkama. Atsakovo atstovas teigė, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra spintelės, kėdutės, lovos šiose kamerose nesulaužytos, jų būklė tinkama naudoti pagal paskirtį. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos lovų būklės laikė neįrodytais. Kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 21 punktas nenumato stalo įrengimo palatoje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Kartu pažymėjo, kad kai kuriose Ligoninės palatose yra stalas. Taigi teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog kamerose nebuvo šilto vandens, tik vieną kartą per savaitę buvo leidžiama nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenumatė karšto vandens tiekimo į laisvės atėmimo vietų gyvenamąsias patalpas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovo atstovas nurodė, kad pacientų maudymasis duše organizuojamas vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis ne rečiau kaip kartą per savaitę; Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, kuris atitinka ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto, ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad Ligoninėje gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal Ligoninėje patvirtintą tvarką arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad paminėtos higienos normos nenumato pareigos sudaryti galimybės pataisos įstaigose laikomiems asmenims praustis dažniau kaip vieną kartą per savaitę nesant tam objektyvaus poreikio, todėl šie pareiškėjo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog dušo būklė buvo bloga, jis nevėdinamas, čiaupai surūdiję, sienos nutrupėjusios ir pasidengusios pelėsiu, grindys nuolat apsemtos. Atsakovo atstovas teigė, jog Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Teismas pažymėjo, jog periodinės kontrolės metu 2014 m. buvo nustatyta higienos normų pažeidimų duše – lubų paviršiai buvo nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui / dezinfekcijai. Nors šie pažeidimai buvo pašalinti, teismas pripažino, kad pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu dušų būklė ne visada buvo tinkama ir neatitiko higienos normų reikalavimų (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 39 p.).
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog sergantys užkrečiamomis ligomis buvo vedami į dušą kartu su kitais asmenimis, tačiau teismas šiuos pareiškėjo teiginius laikė abstrakčiais ir neįrodytais. Atsakovo atstovas nurodė, kad imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą ir laikosi teisės aktų nustatytų pacientų izoliacijos reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog Ligoninės veikla nuolat kontroliuojama įgaliotų institucijų, Ligoninė iš esmės atitinka teisės aktų keliamas sąlygas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Įvertinęs pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, teismas negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas užsikrėtė užkrečiamomis ligomis Ligoninės duše. Pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis, ir kada galbūt buvo vedamas į dušą kartu su jais. Todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir abstrakčius pareiškėjo teiginius.
19. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad su pertraukomis nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (iš viso 131 dieną) Ligoninėje pareiškėjas buvo laikomas neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų sąlygomis: kamerų (palatų) sienų ir grindų, dušo patalpų būklė buvo netinkama, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Dėl laikymo sąlygų visumos pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.
20. Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pakankamai ilgą pažeidimų laikant pareiškėją neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų sąlygomis bei neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais trukmę bei įstaigos paskirtį – teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiais jam teko per mažas gyvenamasis plotas, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo perpildytos. Todėl pareiškėjo privatumo pažeidimas buvo minimalaus pobūdžio. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Ligoninės pareigūnų elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti jo nurodoma 50 000 Eur suma nebuvo pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams.
21. Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas.
III.
22. Pareiškėjas D. J. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 96) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ir prašo patenkinti apeliacinį skundą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad pakanka faktų ir įrodymų, pagrindžiančių skundo argumentus dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, kurią jis vertina 50 000 Eur. Įvairiais laikotarpiais Ligoninėje jis buvo laikomas 131 dieną teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Jis patyrė kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, orumo ir žmogiškumo pažeminimą.
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 99–100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
27. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
28. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.).
29. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Laiko tarpas, kuriuo asmuo yra laikomas konkrečiomis sąlygomis, taip pat turi būti vertinamas (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Alver prieš Estiją (pareiškimo Nr. 64812/01) 50 p.). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d., ir jo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už laikotarpį jį laikant Ligoninėje galbūt netinkamomis sąlygomis Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 17 d. taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir šią skundo dalį atmetė. Pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą buvo vertinama už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. Ligoninės Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje (13,50 kv. m, 4 lovos), nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 17 d. Bendrojo skyriaus 19 kamerų tipo palatoje (7,33 kv. m, 4 lovos), nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 26 d. Vidaus ligų skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (21,25 kv. m, 7 lovos), nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. vasario 4 d., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (21,25 kv. m, 7 lovos), nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 11 d. Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 kv. m, 8 lovos) ir 17 (7,33 kv. m, 4 lovos) kamerų tipo palatose, nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje (8,8 kv. m, 4 lovos), nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. Chirurgijos skyriaus 17 kamerų tipo palatoje (7,33 kv. m, 4 lovos), nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 kv. m, 4 lovos) ir 9 kamerų tipo palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos), nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 13 d. Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 29 d. Chirurgijos skyriaus 26 kamerų tipo palatoje (8,92 kv. m, 4 lovos) ir 20 kamerų tipo palatoje (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje, nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Chirurgijos skyriaus 20 (7,19 kv. m, 1 lova) ir 19 (7,19 kv. m, 1 lova) kamerų tipo palatose.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl to, kad Ligoninės kamerų sienos buvo pasidengusios pelėsiu, nusilupusios, byrėjo, langai netvarkingi, neįrengta vėdinimo sistema, kamerose buvo graužikų; sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai; elektros instaliacija buvo netvarkinga, neužtikrinamas tinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas; išduodamas minkštasis inventorius netvarkingas, skleidė blogą kvapą, buvo suplyšęs; kamerose nebuvo stalo, teko valgyti lovoje, lovų būklė buvo netinkama; kamerose nebuvo šilto vandens, tik vieną kartą per savaitę buvo leidžiama nusiprausti duše; dušo būklė bloga, jis nevėdinamas, čiaupai surūdiję, sienos nutrupėjusios ir pasidengusios pelėsiu, grindys nuolat apsemtos; sergantys užkrečiamomis ligomis vedami į dušą kartu su kitais asmenimis; bei išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, pagrįstais ir įrodytais pripažino pareiškėjo teiginius, kad su pertraukomis nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (iš viso 131 dieną) Ligoninėje sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu; dušų būklė ne visada buvo tinkama ir neatitiko higienos normų reikalavimų (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 39 p.). Pastarąsias aplinkybes teismas įvertino kaip netinkamas laikymo sąlygas, dėl kurių pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jei jis būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, taikė atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisė pareiškėjui 400 Eur dydžio žalos atlyginimą. Kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pareiškėjo skunde nebuvo nurodyti ir šioje byloje nebuvo nagrinėjami galimi pažeidimai, susiję su patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotu.
33. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigė, kad byloje pakanka faktų ir įrodymų, pagrindžiančių jo skundo argumentus ir patirtos neturtinės žalos dydį, kurį prašė padidinti iki 50 000 Eur.
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.
35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, atkreipia dėmesį, kad jie yra pernelyg bendro pobūdžio, nėra konkrečių nesutikimo su vienomis ar kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentų, t. y. nėra įvardyta, kurių duomenų, esančių byloje, teismas neįvertino ar kurias aplinkybes teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, ar kurias išvadas teismas padarė netinkamai aiškindamas ir taikydamas galiojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir remiantis jau byloje esančia medžiaga.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo atitiktį ABTĮ keliamiems reikalavimams bei, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, būtinumo apsaugoti viešąjį interesą ar reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ar asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ABTĮ 140 str. 2 d.).
38. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
39. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., su vėlesniais pakeitimais), pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007 ir kt.).
40. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų jo teisių pažeidimo ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, remiasi padarytomis išvadomis, kad visą pareiškėjo laikymo Ligoninėje laiką (131 d.) sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrino asmens naudojimosi juo privatumo bei dušų būklė ne visada buvo tinkama ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 39 punkto reikalavimų.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo paminėto kalinimo sąlygų pažeidimo. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai jo argumentus pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė.
42. Pirmosios instancijos teismas už nustatytus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, nepažeidžiant orumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių, pažeidimus, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį (400 Eur), atsižvelgė į pakankamai ilgą pažeidimų laikant pareiškėją neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų sąlygomis bei neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais trukmę bei įstaigos paskirtį – teikti sveikatos priežiūros paslaugas, įvertino, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, nenurodė ir byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiais jam teko per mažas gyvenamasis plotas, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo perpildytos, ir konstatavo, kad pareiškėjo privatumo pažeidimas buvo minimalaus pobūdžio.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualią EŽTT praktiką, pažymi, kad tokio pobūdžio netinkamos kalinimo sąlygos, net ir nesant asmens teisės į tam tikrą laisvės atėmimo vietos, kurioje jis laikomas, plotą pažeidimo, kai neužtikrinamas naudojimosi tualetu privatumas, higienos reikalavimai ir pan., lemia jo teisės į orumą pažeidimą, kartu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (D. Z. pareiškimo Nr. 70065/13) 148, 156 p.). Konstatavus, kad tokios kalinimo sąlygos prilygo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pareiškėjo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas, neturtinei žalai atlyginti priteisiant 900 Eur (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).
44. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai kvalifikavo atsakovo padarytus pažeidimus, nepagrįstai netaikė Konvencijos 3 straipsnio ir priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti, priteistą D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 900 Eur (devynių šimtų eurų).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė