1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį 1² dalimi:

„1². Ežeras – natūralus paviršinis vandens telkinys lėtai kintančiame duburyje, neturintis tiesioginio ryšio su jūra.“

2. Papildyti 3 straipsnį 5¹ dalimi:

„5¹. Hidrologinis režimas – paviršinio vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys sezonines fazes.“

3. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.“

4. Papildyti 3 straipsnį 15¹ dalimi:

„15¹. Plūduriuojančioji priemonė – vandens paviršiuje plūduriuojantys ir standžiųjų atramų ar laikančiųjų konstrukcijų, susietų su paviršinio vandens telkinio dugnu, neturintys, bet prie paviršinio vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis galintys būti pritvirtinti plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė, įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti.“

5. Pakeisti 3 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

„23. Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas patvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.“

6. Papildyti 3 straipsnį 23¹ dalimi:

„23¹. Upė – natūrali nuolatinė ar laikina vandens tėkmė, kurios didžioji dalis teka vaga sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi, bet tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.“

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo leidimai ir asmenų įregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše

1. Šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę.“

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti (paimti), paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimas

1. Požeminių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas, Žemės gelmių įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys požeminio vandens išgavimą.

2. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti ar paimti (toliau – išgauti) turi netrikdyti paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo ir (ar) užtikrinti gamtosauginį debitą žemiau vandens išgavimo vietų, hidrotechninių statinių, nebloginti jo vandens kokybės ir neužkirsti kelio pasiekti gerą paviršinio vandens telkinio būklę.

3. Fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantis tai daryti (toliau – paviršinį vandenį naudojantis asmuo), privalo būti įregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis.

4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo:

1) turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui, jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas;

2) sunaudoja ar planuoja sunaudoti mažiau kaip 10 m³ vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus;

3) naudoja ar planuoja naudoti vandenį iš nepratekamo dirbtinio paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype;

4) naudoja paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu arba gaisrams gesinti.

5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis įrašo į registracijos sąrašą, registracijos duomenis tikslina ir iš šio sąrašo išregistruoja, šį sąrašą skelbia Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), tvarkomi ir naudojami šioje dalyje ir šio straipsnio 8, 10, 12, 14 dalyse nurodytoms funkcijoms atlikti ir viešai neskelbiami.

6. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį, privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti šiuos registracijai į paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašą reikalingus dokumentus (toliau – registracijos dokumentai):

1) aplinkos ministro nustatytos formos prašymą; prašyme asmuo nurodo vieną ar kelis paviršinius vandens telkinius, iš kurių išgauna arba planuoja išgauti paviršinį vandenį, vandens išgavimo ar praleidimo per hidrotechninius statinius vietą vandens telkinyje, išgaunamo arba planuojamo išgauti iš kiekvieno paviršinio vandens telkinio ar praleidžiamo arba planuojamo praleisti per hidrotechninius statinius vandens kiekį, vandens išgavimo būdą, įrenginį ar priemonę;

2) privataus paviršinio vandens telkinio savininko sutikimą, jeigu planuojama naudoti šį vandens telkinį vandeniui išgauti, arba nuomininko sutikimą, jeigu planuojama naudoti išnuomotą paviršinį vandens telkinį vandeniui išgauti.

7. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo įregistruojamas registracijos sąraše neterminuotam laikui. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo teisę paviršinį vandenį naudoti vykdomai veiklai įgyja kitą dieną po registracijos dokumentų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dienos arba kitos prašyme nurodytos datos, jeigu vandens naudojimo pradžios diena yra vėlesnė negu kita diena po registracijos dokumentų pateikimo dienos.

8. Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi gautus registracijos dokumentus, juose pateiktą informaciją apie išgaunamą ar planuojamą išgauti vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį ir padariusi išvadą, kad paviršinio vandens naudojimas neleis užtikrinti geros paviršinio vandens telkinio būklės ir (ar) išvengti jos pablogėjimo, priima sprendimą nustatyti papildomą aplinkosauginį apribojimą – iš to paviršinio vandens telkinio išgaunamą didžiausią paviršinio vandens kiekį – arba papildomas to paviršinio vandens telkinio naudojimo sąlygas.

9. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymo pateikimo dienos ir informaciją apie nustatytus apribojimus ar sąlygas įrašo į registracijos sąrašą.

10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojančio asmens pateikti ne visi duomenys arba pateikti ar patikslinti duomenys yra netikslūs, neišsamūs.

11. Aplinkos apsaugos agentūra patikslina registracijos duomenis registracijos sąraše per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos, o šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytu atveju – informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį, kad jis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų patikslintus duomenis. Gavusi patikslintus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra juos patikslina registracijos sąraše per 5 darbo dienas.

12. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį šiais atvejais:

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu, jeigu šis asmuo nebeatitinka asmenims, kuriems privaloma registracija dėl sunaudojamo paviršinio vandens kiekio ir pobūdžio, taikomų kriterijų;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo yra likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo yra miręs;

3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas;

4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto paviršinio vandens telkinio nuomininko sutikimo;

5) per nustatytą 10 darbo dienų laikotarpį negaunami patikslinti šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens buvę netikslūs ar neišsamūs duomenys;

6) nustačius, kad vandens išgauti iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį šio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei;

7) per kalendorinius metus nustačius bent tris šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3–6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo.

13. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl išregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos arba šio straipsnio 12 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, arba šio straipsnio 12 dalies 5 punkte nurodyto laikotarpio, per kurį turėjo būti patikslinti duomenys, pabaigos.

14. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį apie priimtą sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo, registracijos duomenų patikslinimo ar išregistravimo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Aplinkos apsaugos agentūra įrašo Licencijų informacinėje sistemoje duomenis apie paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimą, papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymą, registracijos patikslinimą ar išregistravimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

15. Aplinkos apsaugos agentūros priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar apygardos administraciniam teismui. Aplinkos apsaugos agentūros priimto sprendimo apskundimas nestabdo jo vykdymo.“

4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas

1. Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogėja jų būklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai, taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.

3. Draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kituose paviršiniuose vandens telkiniuose, jeigu:

1) jie patenka į saugomas teritorijas;

2) juose aptinkama į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių žuvų, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;

3) paviršinio vandens telkinio patvenkimas pablogintų vandens telkinio būklę ir neleistų pasiekti vandensaugos tikslų, užtikrinti geros vandens telkinių būklės.

4. Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, savininkai ir (ar) sutarčių pagrindu šiuos statinius valdantys ar naudojantys valdytojai ar naudotojai aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pašalinti minėtus statinius iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei – neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.“

5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų naudojimas ir priežiūra“.

2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, pagal kurį tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų hidrotechninių statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai turi laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos žuvų pralaidos, jeigu:

a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į aplinkos ministro tvirtinamus upių ir ežerų, priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, ruože;

b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų migracijai upėje;

c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:

i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km²;

ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip 0,5 m³/s;

iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km;

iv) upėje žemiau užtvankos įrengtos ne daugiau kaip 3 užtvankos;

4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijos sąlygas;

5) turi būti imamasi priemonių tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantų erozijos procesams mažinti;

6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogėtų jų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų pažeistas ekosistemų stabilumas;

7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami šios apskaitos duomenys;

8) jeigu prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta hidroelektrinė, jos savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis, šiuos duomenis realiuoju laiku neatlygintinai perduodant aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri užtikrina duomenų prieinamumą (saugojimą) ne trumpiau kaip vienus metus.“

3. Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais privalomų žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką nustato aplinkos ministras.“

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Draudžiama nuotekas, išskyrus paviršines, išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.“

2. Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi:

„6. Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo žemės ūkyje drėkinimo tikslu priima aplinkos ministras. Priimtas sprendimas pateikiamas Europos Komisijai.“

3. Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:

„7. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsniu, su valstybių narių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.“

7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymo planavimas

Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant strateginio lygmens planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė.“

8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus strateginio lygmens planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekama:

1) bendras upių baseinų rajono ir jame esančių požeminių ir paviršinių vandens telkinių apibūdinimas ir išskyrimas;

2) žmogaus veiklos poveikio požeminių ir paviršinių vandens telkinių būklei įvertinimas;

3) saugomų plotų išskyrimas;

4) paviršinių ir požeminių vandens telkinių stebėsena ir būklės įvertinimas;

5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslams vertinimas;

6) paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir jų vandens naudojimo bei administravimo ekonominė analizė;

7) vandensaugos tikslams pasiekti reikalingų priemonių nustatymas;

8) upių ir (arba) ežerų reguliavimo darbų ir (arba) priemonių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, nustatymas, pagrindžiant tokių priemonių būtinumą ir nurodant neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams mažinančias priemones, kurių planuojama imtis;

9) kiti efektyviam paviršinių ir požeminių vandens telkinių valdymui reikalingi veiksmai.“

9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:

1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kurie iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna ar planuoja išgauti 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;

2) vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;

3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m³ ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;

4) nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius statinius praleidžiamą vandenį teikiamos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

vandens įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES.

2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.“

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3. Aplinkos ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos paviršinį vandenį naudojantiems asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas.

5. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, savininkams, valdytojams taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.

7. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda