LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2013 M. LIEPOS 3 D. ĮSAKYMO NR. D1-493 „DĖL TINKAMŲ PROJEKTŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJŲ PAGAL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS FINANSAVIMO KRYPTIS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. balandžio 12 d. Nr. D1-212

Vilnius

 

1. P a k e i č i u  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TINKAMŲ PROJEKTŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJŲ PAGAL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS FINANSAVIMO KRYPTIS PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsniu, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ 1.2 papunktį ir atsižvelgdamas į Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 64 punktą:

1. T v i r t i n u Tinkamas projektų išlaidų kategorijas pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. projektams pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptį „daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, lyginant skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ tinkamos finansuoti išlaidos yra nustatytos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, priede;

2.2. projektams pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptį: „daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“ tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos apraše, patvirtintame  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 18 d.  įsakymu D1-680 „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.3. projektams pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptį „pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse“ tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymu D1-749 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo nuostatos taikomos paraiškoms, pateiktoms po šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Kęstutis Mažeika

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-212

 

 

TINKAMOS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS PAGAL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS FINANSAVIMO KRYPTIS

 

 

1. Tinkamos projektų išlaidų kategorijos pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis nustato bendrus reikalavimus Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendinamų projektų tinkamoms finansuoti išlaidoms ir nurodo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas.

2. Bendrieji reikalavimai, kurie taikomi visoms tinkamoms finansuoti projektų išlaidoms:

2.1. išlaidos yra realios, atitinkančios ekonomiškumo principus ir būtinos projektui įgyvendinti;

2.2. perkama įranga atitinka techninius reikalavimus, būtinus projektui įgyvendinti, ir atitinka tokiai įrangai taikomas normas ir standartus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – atsakingoji institucija) pareikalavus, privaloma pateikti įrangos kilmės ir atitikties sertifikatus;

2.3. projekto išlaidos yra numatytos paraiškoje ir patirtos nuo einamųjų metų Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto aplinkos ministro įsakymu, įsigaliojimo dienos;

2.4. su įrangos ar technologijų diegimo, šilumos saugyklų modernizavimo darbais susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, kai viešieji pirkimai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir kai raštu sudaryta rangos sutartis dėl šių darbų atlikimo ir šiuos dokumentus patikrina atsakingoji institucija;

2.5. projekto finansų audito ir per 12 mėnesių po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos (projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigą apibrėžia Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.12 papunktis) pasiekto šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo stebėsenos ataskaitos nepriklausomų vertintojų patvirtinimo išlaidos yra tinkamos finansuoti;

2.6. išlaidos, patirtos ir apmokėtos po to, kai statinio statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra tinkamos finansuoti (sąvoka „patirtos išlaidos“ reiškia, kad pareiškėjo faktiškai įgyta projekto įranga yra įdiegta, darbai atlikti ir pirkimo faktas nurodytas juridinę galią turinčiuose turto įsigijimo dokumentuose; užbaigta statinio statyba suprantama, kaip ji reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“);

2.7. jei žymėjimas ar viešinimas atlikti tinkamai, žymėjimo ar viešinimo išlaidos priskiriamos prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia tinkamų finansuoti žymėjimo ar viešinimo išlaidų suma mažos apimties projektų, vidutinės ir didelės apimties projektų atveju – 60

Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu). Šie dydžiai netaikomi informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju;

2.8. tinkamos finansuoti projektų išlaidų kategorijos:

2.8.1. finansavimo krypčiai, skirtai atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams, yra pateiktos 1 priede;

2.8.2. finansavimo krypčiai, skirtai atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimui privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), yra pateiktos 2 priede;

2.8.3. finansavimo krypčiai, skirtai saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą, yra pateiktos 3 priede.

 

 

Tinkamos projektų išlaidų kategorijos pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis

1 priedas

 

 

FINANSAVIMO KRYPTIES, SKIRTOS ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ (SAULĖS, VĖJO, BIOKURO, GEOTERMINĖS ENERGIJOS AR KT.) PANAUDOJIMUI VISUOMENINĖS IR GYVENAMOSIOS (ĮVAIRIŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ ASMENIMS) PASKIRTIES PASTATUOSE, KURIE NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSO VALSTYBEI, SAVIVALDYBĖMS, TRADICINĖMS RELIGINĖMS BENDRUOMENĖMS, RELIGINĖMS BENDRIJOMS AR CENTRAMS, TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDŲ KATEGORIJOS

 

 

1. Finansavimo krypties, skirtos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams, tinkamos finansuoti yra išlaidos:

1.1. saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimui:  

1.1.1. saulės plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus diegimui;

1.1.2. saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui;

1.1.3. šildymo ir karšto vandens tinklų pritaikymui katilinėje ar diegiamo įrenginio, skirto vandens šildymui ar šilumos palaikymui, pritaikymui;

1.1.4. kitos konkrečiam saulės kolektoriaus ir (ar) elektrinės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.1.5. boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, kai diegiamos saulės kolektorių sistemos;

1.1.6. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2. vėjo energijos šaltinių diegimui savo poreikiams:

1.2.1. vertikalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.2. horizontalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.3. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2.4. kitos konkrečiam vėjo jėgainės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.3. šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), diegimui:

1.3.1. šilumos siurblių (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo) sistemų diegimui;

1.3.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

1.3.3. šildymo, karšto vandens sistemų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

1.3.4. kitos konkrečiam projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui, įskaitant akumuliacines talpas ir boilerį;

1.4. kai diegiamas šiluminę energiją gaminantis įrenginys, pastatas privalo atitikti energinio naudingumo C klasę arba aukštesnę;

1.5. katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kitą kurą) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimui į biokurą naudojančius katilus pastatų šilumos sistemose:

1.5.1. katilui, jei šis atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.2. įrangai (dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangai, padavimo į pakurą įrangai, pakurai, akumuliacinei talpai, boileriui, ekonomaizeriui, katilo valdymo įrangai) ir kitai projekto diegimui reikalingai įrangai (juridinis asmuo, prieš keisdamas katilą, privalo senąjį atjungti nuo sistemos ir (ar) išmontuoti);

1.5.3. iškastinio kuro šildymo sistemos, kartu įrengiant karšto oro skirstymo sistemą, jei pastate nenaudojama kita šildymo sistema, keitimui į kietojo biokuro katilus, jei jie atitinka  nurodytus reikalavimus:

1.5.3.1. katilų, jei šie atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.3.2. jei pastatas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos  miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną;

1.5.4. medžiagoms, montavimo ir kitiems darbams (taip pat ir katilų demontavimo), kurie susiję su 1.5.2 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (dūmų kanalų ir kamino įrengimas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

1.5.5. kuro transportavimo įrangai, jos montavimui, šilumos tinklų įrengimui ir (ar) pertvarkymui, kuro sandėlio ar kitų statinių, reikalingų įrangai eksploatuoti, įrengimui (taikoma didelės ir vidutinės apimties projektų atveju);

1.6. šilumos ir energijos apskaitos prietaisams ir kitai įrangai, kuri reikalinga šiems prietaisams įrengti;

1.7. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios įrangos diegimui pastatuose, kai vykdomi ir pastatų rekonstrukcijos darbai, yra išlaidos, atitinkančios prieš rekonstrukciją buvusius poreikius. Pareiškėjas turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, leidžiančius nustatyti prieš rekonstrukciją buvusius ir po rekonstrukcijos pasikeitusius statinio parametrus. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad rekonstrukcija vykdyta (ar vykdoma) pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, visos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti;

1.8. pareiškėjai, ketinantys įgyvendinti projektus pagal aukščiau išdėstytą priemonę, yra laikomi netinkamais pareiškėjais (paramos gavėjais), jeigu pastatas, kuriame ketinama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį, yra prisijungęs prie centrinio šilumos tiekimo sistemų;

1.9. pagal aukščiau išdėstytą priemonę subsidijos mokamos pagal pareiškėjo suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) ir poreikiai grindžiami pagal suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) bei tai pagrindžiančius dokumentus.

 

Tinkamos projektų išlaidų kategorijos pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis

2 priedas

 

 

FINANSAVIMO KRYPTIES, SKIRTOS ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ (SAULĖS, VĖJO, BIOKURO, GEOTERMINĖS ENERGIJOS AR KT.) PANAUDOJIMUI PRIVAČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ VISUOMENINĖS, GAMYBINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE, KITOS PASKIRTIES INŽINERINIUOSE STATINIUOSE (SĄVARTYNUOSE, NUOTEKŲ VALYKLŲ STATINIUOSE) TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDŲ KATEGORIJOS

 

 

1. Finansavimo krypties, skirtos atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimui privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), tinkamos finansuoti yra išlaidos:

1.1. saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimui:  

1.1.1. saulės plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus diegimui;

1.1.2. saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui;

1.1.3. šildymo ir karšto vandens tinklų pritaikymui katilinėje ar diegiamo įrenginio, skirto vandens šildymui ar šilumos palaikymui, pritaikymui;

1.1.4. kitos konkrečiam saulės kolektoriaus ir (ar) elektrinės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.1.5. boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, kai diegiamos saulės kolektorių sistemos;

1.1.6. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2. vėjo energijos šaltinių diegimui savo poreikiams:

1.2.1. vertikalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.2. horizontalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.3. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2.4. kitos konkrečiam vėjo jėgainės projekto diegimui reikalingai įrangai diegti;

1.3. šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), diegimui:

1.3.1. šilumos siurblių (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo) sistemų diegimui;

1.3.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

1.3.3. šildymo, karšto vandens sistemų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

1.3.4. kitos konkrečiam projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui, įskaitant akumuliacines talpas ir boilerį;

1.4. kai diegiamas šiluminę energiją gaminantis įrenginys, pastatas privalo atitikti energinio naudingumo B klasę arba aukštesnę;

1.5. katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kt.) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimui į biokurą naudojančius katilus pastatų šilumos sistemose:

1.5.1. katilui, jei šis atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.2. įrangai (dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangai, padavimo į pakurą įrangai, pakurai, akumuliacinei talpai, boileriui, ekonomaizeriui, katilo valdymo įrangai) ir kitai projekto diegimui reikalingai įrangai (juridinis asmuo, prieš keisdamas katilą privalo senąjį atjungti nuo sistemos ir (ar) išmontuoti);

1.5.3. iškastinio kuro šildymo sistemos, kartu įrengiant karšto oro skirstymo sistemą, jei pastate nenaudojama kita šildymo sistema, keitimui į kietojo biokuro katilus, jei jie atitinka  nurodytus reikalavimus:

1.5.3.1. katilų, jei šie atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.3.2. jei pastatas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos  miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną;

1.5.4. medžiagoms, montavimo ir kitiems darbams (taip pat ir katilų demontavimo), kurie susiję su 1.5.2 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (dūmų kanalų ir kamino įrengimas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

1.5.5. kuro transportavimo įrangai, jos montavimui, šilumos tinklų įrengimui ir (ar) pertvarkymui, kuro sandėlio ar kitų statinių, reikalingų įrangai eksploatuoti, įrengimui (taikoma didelės ir vidutinės apimties projektų atveju);

1.6. šilumos ir energijos apskaitos prietaisams ir kitai įrangai, kuri reikalinga šiems prietaisams įrengti;

1.7. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios įrangos diegimui pastatuose ir kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), kai vykdomi ir pastatų rekonstrukcijos darbai, yra išlaidos, atitinkančios prieš rekonstrukciją buvusius poreikius. Pareiškėjas turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, leidžiančius nustatyti prieš rekonstrukciją buvusius ir po rekonstrukcijos pasikeitusius statinio parametrus. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad rekonstrukcija vykdyta (ar vykdoma) pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, visos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti;

1.8. pareiškėjai, ketinantys įgyvendinti projektus pagal aukščiau išdėstytą priemonę, yra laikomi netinkamais pareiškėjais (paramos gavėjais), jeigu pastatas, kuriame ketinama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį, yra prisijungęs prie centrinio šilumos tiekimo sistemų.

 

 

Tinkamos projektų išlaidų kategorijos pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis

3 priedas

 

 

FINANSAVIMO KRYPTIES, SKIRTOS SAULĖS ENERGIJOS TECHNOLOGIJŲ, ŠILUMOS SIURBLIŲ IR ŠILUMOS SAUGYKLŲ PANAUDOJIMO CENTRALIZUOTAIS TINKLAIS TIEKIAMOS ŠILUMOS ENERGIJAI GAMINTI SKATINIMAS, PAKEIČIANT IŠKASTINIO KURO NAUDOJIMĄ, TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDŲ KATEGORIJOS

 

 

1. Finansavimo krypties, skirtos saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą, tinkamos finansuoti išlaidos yra:

1.1. saulės fotovoltinės elektrinės sistemos (panaudojama elektros, skirtos centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos poreikiams, gamybai) diegimui;

1.2. saulės plokštelinio  kolektoriaus  sistemos (panaudojama šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus) diegimui;

1.3. saulės vakuuminio kolektoriaus sistemos (panaudojama šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus) diegimui;

1.4. absorbcinių šilumos siurblių (panaudojami šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus)  diegimui:

1.5. absorbcinių šilumos siurblių (toliau – AŠS) diegimui:

1.5.1. AŠS šilumokaičių (generatoriaus, garintuvo, kondensatoriaus ir absorberio) pajungimo prie CŠT sistemos linijos (vamzdynai);

1.5.2. cirkuliaciniai vandens siurbliai AŠS pajungimo linijose (garintuvo kontūras; kondensatoriaus ir (ar) absorberio kontūras; generatoriaus kontūras, jei varančioji šiluminė energija yra karštas vanduo, o ne garas);

1.5.3. antrinio dūmų kondensacinio ekonomaizerio (skruberio) sistemos diegimui, skirtos AŠS pajungimui;

1.5.4. armatūra prijungimo linijose (sklendės, temperatūrinio išsiplėtimo kompensatoriai, matavimo prietaisai ir pan.);

1.6. kompresorinių šilumos siurblių (panaudojami šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus) diegimui:

1.6.1. kompresorinis šilumos siurblys (toliau – KŠS);

1.6.2. horizontalus ir (ar) vertikalus geoterminis kolektorius;

1.6.3. KŠS prijungimo prie utilizuojamos šilumos šaltinio ir CŠT sistemos (linijos, cirkuliaciniai siurbliai, armatūra, sklendės, matavimo prietaisai ir pan., valdymo įranga);

1.7. šilumos siurblių, skirtų šilumos energijos gamybai (panaudojami šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus), diegimui:

1.7.1. šilumos siurblių (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo) sistemų diegimui;

1.7.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

1.8. šilumos saugyklų, skirtų vandens saugojimui ir (ar) šilumos akumuliavimui, įrengimui.

2. Medžiagos ir montavimo darbai, susiję su 1.1 – 1.8 papunkčiuose nurodytos įrangos diegimu (įskaitant įrangos paleidimo ir derinimo darbus).