KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KAPO DUOBĖS KASIMO KLAIPĖDOS MIESTO KAPINĖSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. birželio 15 d. Nr. AD1-1915
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T2-228 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
2. Nustatau, kad šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2016 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. AD1-1915
KAPO DUOBĖS KASIMO KLaipėdos MIESTO KAPINĖSE
Tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapo duobės kasimo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja kapo duobės kasimo tvarką Klaipėdos miesto kapinėse, laidojant žmogaus palaikus karste ar urnoje.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyrius (toliau – Skyrius) savo veiklą organizuoja vadovaudamasis šiuo Aprašu.
3. Laidojimo paslaugos teikiamos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytų laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimų.
II SKYRIUS
KAPO DUOBĖS KASIMAS
5. Klaipėdos miesto kapinėse laidojimui kapo duobė kasama, gavus Skyriaus darbuotojo išduotą leidimą laidoti mirusio žmogaus palaikus, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašu.
6. Laidojant žmogaus palaikus, kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, o laidojant kremuotus palaikus su urna arba kapsule – ne mažesnis kaip 1 metras.
7. Kapo duobė kapavietėje suformuojama ir kasama įvertinus: religines laidojimo tradicijas, karsto formą ir dydį (0,2–0,3 m didesni matmenys nei karsto, kad karstą būtų galima lengvai nuleisti į duobę), taip pat būsimo kapavietės statinio (paminklo) įrengimo vietą. Paruoštos laidojimui kapo duobės šoninės sienos ir dugnas turi būti lygūs, be vizualiai matomų pašalinių objektų, kurie galėtų trukdyti karstui įleisti į duobę ar paguldyti ant dugno. Apie duobės kraštą turi būti suformuotas žemių kauburėlis, kad, esant drėgnajam periodui, paviršinis vanduo nepatektų į kapo duobę.
8. Naujame kvartale pagal Skyriaus vedėjo patvirtintą planą pažymimos naujų kapaviečių ribos, įskaitant praėjimo takelius. Pažymėtais kuoliukais (toliau – riboženkliai) pažymimos skiriamosios ribos. Ribos pažymimos atitinkamai: kai formuojamos šeimos kapavietės – ribos 3,3x3,0 m, vienvietės kapavietės – 2,0x3,0 m, kai praėjimo takeliai yra po 0,25 m pločio. Riboženklius naikinti, gadinti, naudoti kitiems tikslams draudžiama.
9. Pirma kapo duobė naujoje šeimos kapavietėje kasama atsižvelgiant į laidojančio asmens pageidavimą – kapavietės dešinėje ar kairėje pusėje nuo būsimo paminklo, ar per vidurį. Laidojantis asmuo apie savo pasirinkimą informuoja laidojimo paslaugų teikėją ar jo atstovą (toliau – teikėjas).
10. Formuojant kapą (stovint veidu į būsimą paminklą) kapavietės dešinėje ar kairėje pusėje, kapo duobės kraštas turi būti pradėtas kasti ne mažiau kaip 0,25 m iki riboženkliais pažymėtos ribos ir tiek pat nuo kapavietės žemutinės ribos, paliekant nejudintą žemės dalį ties kapavietės viršutine riba, kur bus įrengiamas kapavietės paminklas.
11. Jeigu riboženkliai yra sugadinti ar jų neliko, teikėjas ribas turi pažymėti taip, kad būtų išlaikyti kapavietės matmenys ir išlaikytas ribų žymėjimas lygiagrečiai kitoms kapavietėms, ir tik tada pradėti kapo duobės kasimo darbus.
12. Jeigu kasant kapo duobę aptinkamas objektas, dėl kurio buvimo negalima iškasti nustatyto gylio duobės ir kurio neįmanoma pašalinti, teikėjas nedelsdamas informuoja leidimą laidoti išdavusį Skyriaus darbuotoją. Skyriaus darbuotojas sudaro kapo duobės apžiūros aktą, prideda fotofiksaciją ir informuoja Skyriaus vedėją ir laidojantį asmenį. Šiuo atveju laidojančiam asmeniui atsisakius laidoti į skirtą kapavietę, jo rašytiniu prašymu, laidoti mirusiojo palaikus gali būti skiriama kita iš eilės laisva kapavietė ir informuojamas Skyriaus vedėjas.
13. Teikėjai privalo pagarbiai elgtis su mirusio žmogaus palaikais, laikytis rimties, laidojimo tradicijų ar susilaikyti nuo veiksmų ar pokalbių, žeidžiančių mirusiojo artimuosius.
14. Jeigu, kasant kapo duobę, duobės kraštai neišlaiko tvarkingos formos (pvz., lakus smėlis, įgriuvos ir pan.) ar duobės dugne susikaupė vanduo, teikėjai privalo paruošti laidojimo duobę taip, kad karstas būtų įleidžiamas į tvarkingą ir sausą duobę: nustatytame gylyje, duobės kraštai pradėti kasti ne mažesniais atstumais, nei nustatyta iki riboženklių, iš duobės išsiurbtas vanduo, duobės sienose ar dugne neturi būti pašalinių objektų, išskyrus atvejus, kai atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo davė sutikimą duobę papuošti gėlėmis, eglių šakelėmis ar kt. Iš kapo duobės iškastas gruntas turi būti supiltas, kad netrukdytų į kapo duobę nuleisti karstą.
15. Laidojant kapavietėje pakartotinai, kapavietės ribos gali būti keičiamos teisės aktų nustatytais atvejais. Savavališkai keisti kapavietės ribas draudžiama.
16. Laidojant esamoje (senoje) kapavietėje, teikėjai ar atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, kai duobė kasama ūkio būdu, privalo organizuoti darbus užtikrindamas, kad būtų apsaugotos šalia esančios kapavietės (statiniai, želdiniai, kapavietės skaldelė ir pan.) ar kiti kapinių objektai, ar kitaip nebūtų pakenkta kitoms šalia esančioms kapavietėms ar objektams.
17. Kapavietės elementai, trukdantys iškasti kapo duobę, gali būti išardomi jų nesugadinant ir tik gavus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimą.
18. Po laidojimo nedelsiant turi būti sutvarkyta aplinka – atsižvelgiant į laidojimo tradicijas, palaidojimo vietoje virš žemės turi būti suformuotas tvarkingas žemės kauburėlis, įrengtas kapo vietą žymintis ženklas, nuvalyti aplinkinių kapaviečių statiniai, nuvalyti ar sugrėbti praėjimo takeliai, išvežtos laidojimui trukdžiusios ir iškastos ar nukirstos augalų (krūmų, medžių) dalys, išvežti iš kapavietės iškasti rieduliai ir pan.
19. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo kontroliuoti darbus, kai kapo duobė kasama ūkio būdu ar paslaugas teikia teikėjai, nedelsdamas informuoti Skyriaus darbuotoją, išdavusį leidimą laidoti, o jo nesant – kitą Skyriaus darbuotoją, jeigu atsiranda aplinkybės, dėl kurių neįmanoma tvarkingai vykdyti suplanuotų darbų. Taip pat atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis ar jo užsakymu dirbę teikėjai padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems kapinių objektams.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Šio Aprašo nuostatos taikomos duobės kasimui Klaipėdos miesto viešosiose kapinėse, išskyrus atvejus, kai tokia veikla yra papildomai reglamentuojama atitinkamais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais.
22. Darbuotojų, atliekančių šiame Apraše minimų darbų kontrolės procedūras, pagrindinės teisės, pareigos ir atsakomybė aprašomos jų pareigybių aprašymuose.