Administracinė byla Nr. eA-1476-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00859-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui L. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su prašymu (b. l. 1–4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. B. (toliau – ir atsakovas) 140,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pagal jam priklausančią ½ turto dalį nėra sumokėjęs pareiškėjui susidariusios 140,57 Eur vietinės rinkliavos, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 12–26 punktuose nustatyta tvarka.
II.
4. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš L. B. 102,69 Eur vietinės rinkliavos.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo L. B. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą.
6. Teismas akcentavo, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, pagal kuriuos vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuo 2008 m. balandžio 30 d. nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų rajone (kita dalis priklauso A. B.), todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. už jam priklausančio turto dalį nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 140,57 Eur įsiskolinimas.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 20 d. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 metus) ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl įsiskolinimas priteistinas tik už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Iš pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. rašto Nr. S-2035 matyti, kad atsakovo atžvilgiu įsiskolinimas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – 102,69 Eur. Teismas konstatavo, kad ši suma priteistina pareiškėjo naudai.
9. Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013). Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis pagrįstas, tuo tarpu įrodymų, paneigiančių apskaičiuotą mokestį ar patvirtinančių, kad pagal atsakovui priklausančio turto dalį jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nepateikta.
10. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs bei nuolatinai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas skundo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos laikė pagrįstu ir tenkino iš dalies.
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 140,57 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. priteisimo iš atsakovo L. B.
14. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš L. B. 102,69 Eur vietinės rinkliavos, dėl dalies laikotarpio skundą atmetė, konstatavęs, jog praleistas senaties terminas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas tuo, jog negavo pranešimų dėl vietinės rinkliavos, todėl neturėjo jos mokėti.
15. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.
16. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis nelaikytinas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, todėl jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.
17. Dėl atsakovo argumento, jog jis negavo mokėjimo pranešimų, pažymėtina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Šiuo atveju Nuostatai, kurie yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt, yra tas norminis teisės aktas, kuris ir reglamentuoja aptariamos rinkliavos mokėjimo sąlygas ir tvarką. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovui mokėjimo pranešimai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos (Gyventojų registro tarnybos išrašas, b. l. 5) adresu, pripažįsta, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija